Administracinė byla Nr. eA-4302-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04380-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. W. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėja K. W. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba, atsakovas) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 10-S-208946(1.39-10-27); 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, įrašant pavardę ,,W.“.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti jai Lietuvos Respublikos piliečio pasą išlaikant originalią pavardės rašybą, kuri nurodyta Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendime, kuriuo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius buvo įpareigotas išduoti pareiškėjai naują santuokos liudijimą su pavarde ,,W.“. Pareiškėja paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra identifikuojama kaip ,,W.“, todėl turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame būtų nurodyta tikroji jos pavardė. Tokią pareiškėjos teisę ne kartą savo praktikoje yra pripažinęs ir Europos Teisingumo Teismas (toliau – ir ETT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Nacionaliniai teismai taip pat yra suformavę praktiką dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, todėl nagrinėdamas šį pareiškėjos skundą teismas turėtų ja vadovautis. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai pažymėjo, kad atsakovas atsisako vykdyti jau priimtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimus, motyvuodamas tuo, jog pirmiausia turi būti pakeisti įrašai Gyventojų registro duomenų bazėje, įrašant pavardes lietuviškais rašmenimis.
3. Atsakovas Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 23–24) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas numato, jog duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (toliau – ir Nutarimas Nr. I-1031) 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Tuo tarpu lietuvių kalbos raidyne raidės „w“ nėra. Taigi, šiuo metu nėra teisinio reguliavimo, kuris leistų Lietuvos Respublikos piliečio pase pareiškėjos pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis, t. y. ,,W.“.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – ir VLKK) atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 64–67) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 10-S-208946(1.39-10-27) ir įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, įrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma („W.“), o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja 2013 m. sausio 18 d. sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. R. W., po santuokos pasirinko vyro pavardę ,,W.“. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos įtraukimo į apskaitą ir santuokos liudijimo išdavimo, tačiau šį prašymą tenkinti atsisakyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-19864-934/2016, panaikino Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir įpareigojo įtraukti į apskaitą pareiškėjos sudarytą santuoką bei išduoti santuokos liudijimą su įrašyta pavarde ,,W.“. Vykdydamas nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 11 d. išdavė pareiškėjai santuokos liudijimą, kuriame nurodė jos po santuokos įgytą pavardę ,,W.“. Remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu ir santuokos liudijimo duomenimis, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti jai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, įrašant pavardę su raide ,,w“. Tačiau Vilniaus AVPK Migracijos valdyba ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai pasą, įrašant jame pavardę ,,W.“, nes pagal Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo bei Nutarimo Nr. I-1031 nuostatas duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase gali būti įrašomi tik lietuviškais rašmenimis.
8. Teismas nurodė, kad vardų ir pavardžių rašybą asmens dokumentuose nacionalinėje teisėje reglamentuoja Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, kurio 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, asmens vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis. Asmenvardžiai į Gyventojų registrą įrašomi įregistruotų civilinės būklės aktų pagrindu, kurie registruojami vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 str., Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 str.). Nutarime Nr. I-1031 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Kitų tautybių asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.
9. Teismas pažymėjo, kad aiškindamas ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017, pažymėjo, jog minėtuose teisės aktuose nėra eksplicitiškai sureguliuotas vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybės kortelėje ar pase, nelietuviškų asmenvardžių perrašymas lietuviškais rašmenimis, nedetalizuota, kuriuose paso lapuose gali būti įrašomas asmenvardis pagal kitos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Nutarimas Nr. I-1031 buvo priimtas prieš Lietuvos Respublikai tampant Europos Sąjungos nare ir nebuvo skirtas reglamentuoti atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis yra kartu ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar kitų dėl pasikeitusio teisinio, visuomeninio konteksto susiklosčiusių situacijų. Įstatymų leidėjui nesiėmus reikalingų teisėkūros veiksmų adaptuoti pasenusį teisinį reguliavimą prie pasikeitusio visuomeninio konteksto, vykdydami teisingumą teismai neturi teisės atsisakyti išspręsti ginčą motyvuodami vien įstatyme nustatyto eksplicitinio reguliavimo nebuvimu. Teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti taikant teisę (inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taip pat ir ją aiškinant. Teisės spragas teismai gali užpildyti ad hoc. Toks teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu, 2007 m. birželio 7 d. nutarimu). Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, išanalizavęs tarptautinių teismų praktiką, teismas konstatavo, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde kaip teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą suprantamas ir tarptautiniuose teisės aktuose. Teismas pabrėžė, kad tokio išaiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir vėlesniuose procesiniuose sprendimuose (nurodė administracines bylas Nr. A-1867-261/2017, Nr. eA-2176-662/2017, Nr. A-2445-624/2017).
10. Atsižvelgęs į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir joje apibendrintą Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, teismas pripažino, kad situacija, kai asmens pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų įrašoma kitaip nei kitame išduotame dokumente ir įregistruota Gyventojų registre, sukeltų painiavą ir nepatogumus kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitiktų nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutaptų. Šių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi padėtis, kai asmeniui yra apsunkinama galimybė pagal savo asmens dokumentus būti identifikuotam tiksliai pagal jo pavardę, kaip ji buvo apibrėžta registruojant šią pavardę apibrėžiantį civilinės būklės aktą, yra nesuderinama su teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą. Taigi, ginčijamas atsakovo sprendimas ne tik pažeidžia pareiškėjos konstitucines teises, bet neatitinka Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias asmens vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 10-S-208946(1.39-10-27) naikintinas.
11. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009 m. lapkričio 6 d. nutarime išaiškino, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi, įvertinęs nurodytą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, teismas sprendė, kad Vilniaus AVPK Migracijos valdyba įpareigotina išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, įrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma („W.“). Teismas pažymėjo, kad sprendimo vykdymui įrašai Gyventojų registre neturi būti keičiami, nes yra padaryti remiantis galiojančiais civilinės būklės aktais ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

III.

12. Pareiškėja K. W. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 70–72), kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą, įpareigojant atsakovą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą jos pavardę lietuviškais rašmenimis užrašant kitų įrašų puslapyje, o nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“) užrašant pagrindiniame puslapyje. Pareiškėja mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia jos bei jos šeimos teises ir teisėtus interesus.
13. Pareiškėja teigia, kad jos pavardė nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma („W.“) turi būti įrašyta pagrindiniame paso puslapyje. Šiuo aspektu pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo. Taigi, Konstitucinis Teismas paneigė draudimą įrašyti pavardę originalia forma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ar pase, jei tam neprieštarauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Atitinkamai nagrinėjamu atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštaravo dėl pareiškėjos pavardės rašymo originalia forma.
14. Be to, pareiškėja akcentuoja, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paso duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. Ši nuostata atkartota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje. Tuo tarpu pareiškėjos pavardė įsiteisėjusiu teismo sprendimu Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra „W.“, o pirmosios instancijos teismas šio įrašo nekvestionavo, t. y. jis laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Tačiau, vykdant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjos pavardė paso pirmame puslapyje, kurio įrašas ir laikytinas oficialiu bei vartotinas, būtų „V.“, t. y. pažeistų minėto įstatymo nuostatas, taip pat neįgyvendintų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią įrašai turi sutapti. Pareiškėjos manymu, originalios pavardės perkėlimas į pastabų lauką tolygus pavardės priverstiniam keitimui.
15. Atsakovas Migracijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 105–107) prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą.
16. Migracijos valdyba pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime išaiškino, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase asmens vardą ir pavardę įrašius valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis, jei asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su tos šalies kultūra, kalbos istorija, asmens tapatumo jausmu. Tačiau iki šiol šis teisinis reglamentavimas nėra įgyvendintas teisės aktais, todėl nagrinėjama situacija yra išskirtinė ir netipinė.
17. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose administracinėse bylose Nr. eA-2413-662/2017, Nr. A-2823-492/2017 ir Nr. A-2445-624/2017 buvo priimtos galutinės ir neskundžiamos nutartys, kuriomis Migracijos valdyba įpareigota išduoti pasą, asmenvardžius jame įrašant lietuviškais rašmenimis ir kartu asmenvardžius įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartis minėtose bylose, į Migracijos valdybą kreipėsi pareiškėjai su prašymais paaiškinti, kaip bus vykdomos šios teismo nutartys, kad gautų naujus pasus su dviem įrašais – lietuviška ir originalia forma. Migracijos valdyba, siekdama vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, persiuntė šias nutartis ir pareiškėjų prašymus į VĮ Registrų centrą. VĮ Registrų centras informavo, kad asmenvardžiai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą gimimo ar santuokos akto įrašo pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visose minėtose bylose pažymėjo, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas nustato, jog duomenys apie pilietį asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis lietuviškais rašmenimis. Siekiant įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimą ir vadovaujantis šiuo metu galiojančio Nutarimo Nr. I-1031, kuris priimtas atsižvelgus į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus, 2 punkto nuostatomis, nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis; nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Pareiškėjas, kreipdamasis dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo, turi užpildyti nustatytos formos prašymą, kurio 3–4 skiltyse privalo nurodyti pavardę lietuviškais rašmenimis, o pastabų lauke – asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Gavę pareiškėjo prašymą, migracijos tarnybos darbuotojai privalo su lydraščiu persiųsti jį Gyventojų registro tvarkytojui tam, kad duomenys būtų įrašyti į Gyventojų registrą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 115–116) nurodo, kad pareiškėjos prašymas rašyti jos pavardę originalia forma („W.“) pagrindiniame paso puslapyje prieštarautų galiojantiems teisės aktams. Šiuo aspektu trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, Nutarimo Nr. 1-1031 1 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsniu, bei pažymi, jog lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl ji keičiama raide „v“.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 10-S-208946(1.39-10-27) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, įrašant pavardę ,,W.“.
21. Ginčijamu sprendimu Vilniaus AVPK Migracijos valdyba atsisakė išduoti (pakeisti) pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame jos pavardė būtų įrašyta originalia rašyba, t. y. nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma („W.“).
22. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, Lietuvos Respublikos pilietė K. G., 2013 m. sausio 18 d. sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. R. W., po santuokos pasirinko vyro pavardę ,,W.“. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos įtraukimo į apskaitą ir santuokos liudijimo išdavimo, tačiau šį prašymą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimu buvo atsisakyta tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-19864-934/2016, panaikino minėtą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir įpareigojo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos sudarytą santuoką bei išduoti santuokos liudijimą su įrašyta pavarde ,,W.“. Vykdydamas nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 11 d. išdavė pareiškėjai santuokos liudijimą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame jos po santuokos įgyta pavardė įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma – ,,W.“. Remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu ir santuokos liudijimo duomenimis, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti jai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, įrašant pavardę su raide ,,w“. Tačiau, kaip minėta, Vilniaus AVPK Migracijos valdyba ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai pasą, įrašant jame pavardę ,,W.“, nes pagal Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo bei Nutarimo Nr. I-1031 nuostatas duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase gali būti įrašomi tik lietuviškais rašmenimis.
23. Pareiškėjai apskundus Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 10-S-208946(1.39-10-27), pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2017 m. balandžio 7 d. sprendime konstatavo, kad situacija, kai asmens pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų įrašoma kitaip nei kitame išduotame dokumente ir įregistruota Gyventojų registre, sukeltų painiavą ir nepatogumus, be to, tai yra nesuderinama su teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, taip pat ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias asmens vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą Vilniaus AVPK Migracijos valdybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 10-S-208946(1.39-10-27) ir įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos piliečio pasą, įrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma („W.“).
24. Pareiškėja paduotame apeliaciniame skunde nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, kad jos pavardė nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“) turėtų būti įrašyta pagrindiniame Lietuvos Respublikos piliečio paso puslapyje, o lietuviškais rašmenimis – kitų įrašų puslapyje.
25. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
26. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas taip pat suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.).
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė reikšmingų teisinio reguliavimo ar faktinių aplinkybių skirtumų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo jau suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose ir ją keisti, todėl teisėjų kolegija remiasi esama naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2176-662/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3736-261/2017).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, šių asmens dokumentų išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas, juose įrašomus duomenis reglamentuoja Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, kurio 5 straipsnis, be kita ko, nustato: asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį: 1) vardas (vardai); 2) pavardė; 3) lytis; 4) gimimo data; 5) asmens kodas; 6) pilietybė (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 1 d.); pase taip pat įrašoma piliečio gimimo vieta (nurodomas valstybės pavadinimas) (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 2 d.); be 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų, asmens tapatybės kortelėje ir pase taip pat įrašoma: 1) išdavimo data; 2) išdavusios įstaigos pavadinimas; 3) galiojimo data; 4) numeris (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 4 d.); duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 5 d.).
29. Taigi, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas expressis verbis (tiesiogiai) nustato, kad: duomenys apie pilietį asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis lietuviškais rašmenimis; aiškiai išskirta dalis šių duomenų, t. y. piliečio vardas (vardai) ir pavardė, įrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.
30. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Šio įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio asmenvardžių rašymą, 1 ir 2 dalys nustato, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.
31. Teisės aktas, ginčijamo sprendimo priėmimo ir šiuo metu, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“: įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nėra priimtas; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ patvirtintų Rašybos ir skyrybos nuostatų 3.2 punkte (2013 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. N-11(147) redakcija) nurodoma, kad asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai.
32. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nustatyta tokia vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarka: 1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). 3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. 4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.
33. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ginčo atveju taikytinas Nutarimo Nr. I-1031 1 punktas, nustatantis, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
34. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo, kasacine tvarka nagrinėjusio civilinę bylą, kurioje ieškovas prašė įpareigoti policijos komisariatą išduodamame jam naujame Lietuvos Respublikos piliečio pase vardą ir pavardę rašyti jo gimtąja kalba, ištyręs vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu konstatavo, kad jis neprieštarauja Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo: „<...> Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. <...> Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. <...> Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. <...> Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“.
35. Išnagrinėjęs Seimo prašymą išaiškinti minėto 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostatą „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostatą „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ tuo aspektu, ar, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai, Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendime išaiškino, kad „<...> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662) motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“. Šiame sprendime, be kita ko, konstatuota, kad „<...> Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad jo nutarimas yra vientisas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ yra susijusios ir aiškintinos kartu. Minėtos doktrininės nuostatos, kurias prašoma išaiškinti, suponuoja, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti įrašyti valstybine kalba ir kad tik asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. <...> Visuotinai žinoma, kad pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys (pirmiausia asmens vardas ir pavardė), esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms (kuriose, beje, dažnai vartojama ne tik valstybinė (oficialioji) kalba) dėti. Tai būdinga ir Lietuvos Respublikos piliečio pasui. Pažymėtina, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Kartu pažymėtina, kad asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Minėtais atvejais nebūtų pagrindo teigti, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, būtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba. Taigi įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“.
36. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (1999 m. spalio 21 d. nutarimą ir 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase negali būti rašomi tik kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis; įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Konstitucijai neprieštarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatyta tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3736-261/2017). Nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjų ir jų vaikų teisės gali būti ginamos įpareigojant atsakovą išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma.
37. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas bei jų aiškinimo ir taikymo praktiką, reikšmingą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu, nemano esant pagrindo nukrypti nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ginčui aktualiu klausimu. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde minimos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nuostatos nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui, kadangi Nutarimas Nr. I-1031, t. y. teisės aktas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, nėra pakeistas ar netekęs galios, tuo tarpu minėtame 2014 m. vasario 27 d. sprendime Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro prašymu aiškino kai kurias savo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatas, tame tarpe – kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, tokio reguliavimo, t. y. reglamentuojančio vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, galimo keitimo kontekste.
38. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, nenukrypęs nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. W. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Arūnas Dirvonas

              Veslava Ruskan