Civilinė byla Nr. e2S-2022-587/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00931-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė  

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21924-772/2021 pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atnaujinimo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje Nr. e2-1415-217/2017.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. M. 2021 m. birželio 3 d. pateiktu pareiškimu prašė įpareigoti suinteresuotą asmenį A. T. per septynias dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjai N. M. 1 346,00 Eur sumą, sumokėtą Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-586-436/2018 pagrindu, priteisti iš suinteresuoto asmens A. T. pareiškėjai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

1.1.       tikėjosi iš A. T. pinigų grąžinimo geranoriškai, tačiau jis ją klaidino, kad jo banko pavedimų mėnesio limitas apribotas ir jis negali sumokėti visų piniginių sumų, dėl ko teismų priteistas sumas pareiškėjai pervesdavo skaidydamas dalimis. Pareiškėja neturi teisinių žinių, ji nesuprato, kad, siekiant atgauti pervestas pinigines sumas, nepakanka pateikti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nežinojo apie nustatytą vienerių metų terminą pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pateikti, todėl į advokatą kreipėsi tik pasibaigus kitos civilinės bylos, vykusios nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. tarp šalių,  teisminiam nagrinėjimui. Mano, kad terminą pateikti prašymą praleido dėl svarbių priežasčių. Ji gyvena Nyderlanduose, jos galimybes atvykti į Lietuvą įtakojo ir pandeminė situacija. Suinteresuoto asmens atstovas netinkamai konsultavo tėvą, patarė nevykdyti 1 346 Eur grąžinimo N. M., nes neva teismo sprendimu ši suma nepriteista. Šios lėšos neteisėtai užlaikytos, pirmosios instancijos teismas pirmą kartą nagrinėdama bylą neįžvelgė, kad terminą atnaujinti nėra pagrindo.

2.       Suinteresuotas asmuo A. T. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 761 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato teisę per ribotą 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo įsiteisėjusi, klausimas išspręstas. Šalys vėl negali reikšti tų pačių reikalavimų.

2.2.       Nėra svarbių termino atnaujinimo priežasčių. Pareiškėjos advokatė neveikė tinkamai, nepranešė pareiškėjai apie 1 metų terminą. Pareiškėja nėra senyvas žmogus, ji baigusi aukštąjį mokslą, turi teisės pagrindus, dirbo valstybės tarnyboje, buvo įmonės direktorė. Į Lietuvą karantino metu iš užsienio pareiškėja atvykdavo. Suinteresuotas asmuo visus teismo sprendimu įvykdė pilnai, yra sąžiningas, dukrai pervedė daug pinigų, bet vis dar iš jo prašo 1 346 Eur. Per 4 metus A. T. pareiškėjai N. M. pervedė 50 000 Lt, 2 kartus teikė taikos sutartį, bet pareiškėja nereagavo. Pareiškėja konfliktiškas žmogus, teigė, kad nori dukrai pinigų, tačiau taikos sutarties nenori pasirašyti. Tegul pareiškėja žalą išieško iš netinkamai ją atstovavusios advokatės, žala jai padaryta ne dėl A. T. veiksmų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Pareiškėjai N. M. atnaujino terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje e2-1415-217/2017, įpareigojo suinteresuotą asmenį A. T. per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjai N. M. 1 346 Eur sumą, sumokėtą Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-586-436/2018 pagrindu. Pareiškėjai N. M. iš A. T. priteisė 550,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad:

3.1.       pareiškėjos įvardytas termino praleidimo priežastis – kreipimasis 2019 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu į A. T., laukimas, kol jis sumokės 1 346 Eur, 2021 m. pasibaigus visoms byloms tarp šių šalių, objektyviai galima pripažinti svarbiomis. Termino neatnaujinimas paneigtų laimėjusios bylą šalies N. M. teisę atgauti jos pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį sumokėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad procesines teises laiku realizuoti jai sutrukdė COVID-19 pandemija ir nuo 2020 m. kovo mėnesio taikyti apribojimai, nepripažino svarbiomis, kadangi pareiškėja naudojasi elektroniniu paštu.

3.2.       Teismas sprendė, kad pareiškėją atstovavusi advokatė neturėjo pareigos teikti teismui visus prašymus, pareiškimus atstovaujamosios vardu. Tačiau pažymėjo, kad advokatės moralinė pareiga priminti N. M., kad nuo 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ji per 1 metus turi teisę reikalauti sprendimo vykdymo atgręžimo.

3.3.       Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos neatsakymas ar nesutikimas su A. T. 2021 m. birželio 22 d. taikos sutartimi, kuria jis siūlė ginčijamą 1 346 Eur sumą pervesti dukrai V. T. mokslams į jos banko sąskaitą, nepatvirtina pareiškėjos procesinio nesąžiningumo.

3.4.       Pareiškėjos praleistas terminas nėra naikinamasis. Kilusios procesinio termino praleidimo pasekmės galimai yra neproporcingos, nes teismas, priėmęs galutinį sprendimą, neišsprendė sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo. Teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus pripažino svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja praleido terminą pareiškimui paduoti, atnaujino praleistą terminą.

3.5.       Ieškovė Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-586-436/2018 pagrindu sumokėjo atsakovui A. T. iš jos priteistas 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi iš dalies panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir paliko galioti Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, tačiau neišsprendė įvykdymo atgręžimo klausimo (CPK 762 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti CPK 760 straipsnio nuostatas ir atgręžti sprendimo vykdymą. Septynių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo laikotarpis, teismo nuomone, per trumpas tokiai sumai grąžinti, todėl nustatė 30 dienų laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo minėtai sumai grąžinti.

3.6.       Pareiškimas iš esmės patenkinus, teismas priteisė pareiškėjai jos turėtas 550,90 Eur  bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. T. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – netenkinti ieškovės prašymo. Atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą byloje Nr. e2-1415-217/2017 nutraukti bylą, kadangi jau nagrinėta byla dėl 1346 Eur grąžinimo ir sprendimas įsiteisėjęs. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       tačiau teismas nenagrinėjo santykių stabilumo ir apibrėžtumo aspekto. Atsakovas turi susidariusį pagrįstą lūkestį dėl situacijos stabilumo, kadangi praėjo daugiau nei 2,5 metų nuo 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Atsakovas neklaidino ieškovės, per 3 savaites pervedė tai, kas pažodžiui skaičiais numatyta teismo sprendime.

4.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 279 straipsnio 4 dalį ir 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar 293 straipsnio 3 punktą. Įsiteisėjus 2021 m. gegužės 4 d. Jonavos rūmų teismo sprendimui, nebegalėjo būti priimtas 2021 m. birželio 3 d. ieškovės pareiškimas dėl 1346 Eur skolos grąžinimo, nes pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį ginčas dėl 1346 Eur grąžinimo buvo išspręstas, procesinis sprendimas įsiteisėjo. Pirmosios instancijos teismas niekuo nepagrindė, kodėl 2021 m. gegužės 4 d. nutartis nėra dėl to paties dalyko. Abiejų bylų dalykas yra 1346 Eur susigrąžinimas.

4.3.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo ieškovės advokatės veiksmus, neįvertino, kad advokatė nedėjo maksimalių pastangų ir netinkamai konsultavo klientę, o tai reiškia sutartinę atsakomybę prieš klientą. Advokatė 2021 m. balandžio 29 d. teikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo darė akivaizdžias klaidas, jau tuomet turėjo kreiptis į teismą CPK 761 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas advokato veiklą turėjo vertinti pagal vidutinio advokato standartą (bonus pater familias situacija).

4.4.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino argumentus apie svarbias priežastis. Ieškovė 2 dieną po kasacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė elektroniniu paštu atsakovui terminą per 3 dienas pervesti jai 1346 Eur. Ji 2019 m. balandžio 17 d. suprato, kad jos teisės pažeidžiamos. 2019 m. gegužės 1 d. gavusi visus pinigus, kurie buvo numatyti 2019 m. balandžio 11 d. teismo sprendime, ieškovė jau 2019 m. birželio mėnesį turėjo suprasti, kad pinigai nėra pervesti. Teismas nevertino, kad ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, baigė universitetines viešojo administravimo studijas (buvo ir teisės kursas), dirbo ne vienus metus ir ne vienoje valstybinėje institucijoje, buvo įmonės direktorė, turėjo visose bylose tą pačią advokatę ir vis tiek galėjo nežinoti apie CPK 761 straipsnio 2 dalyje nustatytą 1 m. terminą. Tai negali būti svarbi priežastis.

4.5.       Pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti bylas (apeliacinės instancijos) kurios susijusios su CPK 761 straipsnio 2 dalies taikymu ir būtent tas bylas, kuomet yra praleistas 1 metų terminas. Teismas nenagrinėjo bylų, kurių ratio decidendi yra ta pati. Tik dviejuose teismų sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1589-460/2013, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-849-425/2012) buvo sprendžiama situacija, kuomet buvo praleistas 1 metų terminas, nustatytas CPK 761 straipsnio 2 dalyje, abiem atvejais  terminas nebuvo atnaujintas. Pirmosios instancijos teismo naudota apeliacinės instancijos teismo byla (2019 m. liepos 25 d. nutartis Nr. e2-741-407/2019) nebuvo skirta CPK 761 straipsnio 2 daliai taikyti. Byloje buvo spręstas baudos netaikymo klausimas (nesutampa ratio decidendi), kuomet šalis negavo dokumentų ir nebuvo informuota apie baudos taikymą.

4.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovei net nereikėjo kreiptis į teismą su pareiškimu pagal CPK 761 straipsnio 2 dalį. Teismas maišė du skirtingus institutus ir nepagrįstai šioje byloje naudojo CPK 277 straipsnio 1 dalį. Pareiškimo padavimas dėl įvykdymo atgręžimo tėra tik atsakovo teisė, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, kad ieškovė neturėjo kreiptis į teismą su pareiškimu, kad atgauti 1346 Eur. Teismas aiškiai maišė sąvokas ir CPK 762 straipsnio 2 dalį bei 761 straipsnio 2 dalį nepagrįstai lygino su papildomu teismo sprendimu (CPK 277 straipsnio 1 dalis). 

5.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja N. M. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-21924-722/2021, priteisti iš apelianto pareiškėjai visas bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1       teismas skundžiamojoje nutartyje išsamiai motyvavo, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Teismas vertino, kad pareiškėjos įvardytas termino praleidimo priežastis – 2019 m. balandžio 14 d. N. M. kreipimąsis elektroniniu paštu į A. T., po to laukimas, kol jis sumokės 1 346 Eur 2021 m. pasibaigus visoms byloms tarp šių šalių, objektyviai galima pripažinti svarbiomis. Teismas pažymėjo, jog termino, nors nepraleisto nežymiai, neatnaujinimas paneigtų laimėjusios bylą šalies N. M. teisę atgauti jos pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį sumokėtas bylinėjimosi išlaidas A. T.. Teismas nenustatė, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

5.2       Teismas pažymėjo, kad praleistas terminas nėra naikinamasis, o kilusios nurodytos procesinio termino praleidimo pasekmės yra neproporcingos, nes teismas, priėmęs galutinį sprendimą, neišsprendė sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo, dėl ko N. M. neatgauna A. T. be pagrindo sumokėtų 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis, kuria atsisakyta pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą, nekliudo kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo ir sprendimo vykdymo atgręžimo. Tai yra naujas, teismo nenagrinėtas prašymas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas). Teismas pagrįstai ir teisingai motyvavo, jog ji šioje proceso stadijoje negali kitu būdu apginti savo teisių.

5.3       Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu – neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Teismas teisingai sprendė, jog pareiškėja šioje proceso stadijoje negali kitu būdu apginti savo teisių, todėl prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo termino atnaujinimo tenkintinas.

5.4       Apelianto atskirojo skundo pagrindą iš esmės sudaro argumentai dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo negalimumo, daugiausiai vien emociniu pagrindu suformuluoti motyvai dėl ankstesniuose teismų procesuose priimtų ir jau įsiteisėjusių procesinių sprendimų motyvų.

5.5       Teismų praktika formuojama per kasacine tvarka priimtas precedentines nutartis, o tai reiškia, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo atvejo nėra jokios kasacinio teismo formuojamos praktikos (taip pat jos nenurodė ir apeliantas), kuri prieštarautų pirmosios instancijos teismo sprendimui.

5.6       Apelianto argumentas, jog teismas turėjo vadovautis atskirajame skunde jo paminėta teismų praktika (bylomis) neturi absoliučiai jokio pagrindo, kadangi vienoje iš jų (Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1589-460/2013), nurodoma, kad prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo buvo pareikštas po 7 metų, o pačiame prašyme netgi nebuvo prašoma praleistą terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis), kas šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje yra priešingai, todėl visiškai neaktualu. Kitoje apelianto nurodytoje byloje (Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-849-425/2012) pagal faktines aplinkybes vienas verslo subjektas vietoj pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo kreipėsi į teismą dėl kitos įmonės nepagrįsto praturtėjimo (ieškinyje buvo pateiktas reikalavimas dėl skolos priteisimo, tačiau tokio reikalavimo teismas netenkino, kadangi jis sprendžiamas pagal sprendimo įvykdymo atgręžimo taisykles). Akivaizdu, jog apeliantas nenurodė jokios teismų praktikos, kuriai pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų prieštarauti ir kurios aplinkybės būtų panašios į byloje nagrinėjamas.

5.7       Civilinių santykių hipotetinį nestabilumą galėtų suponuoti nebent tai, jeigu teismas negrąžintų civilinių santykių į buvusią padėtį po kasacinio teismo sprendimo, kadangi tokiu atveju pareiškėja negautų to, ką buvo sumokėjusi apeliantui po kasacinio teismo nutarties priėmimo (tuo atveju, A. T. praturtėtų N. M. sąskaita, nors būtent jo nenaudai baigėsi teismo procesas).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).

2.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjai buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo ir įpareigoti apeliantą grąžinti jam panaikinto teismo sprendimo pagrindu sumokėtas sumas.

3.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1415-217/2017 ieškovės N. M. ieškinį tenkino visiškai, atsakovo A. T. priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-586-436/2018 pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės N. M. ieškinys patenkintas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teismas panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje bei priteisė iš ieškovės N. M. atsakovui A. T. 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019 pagal ieškovės N. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 1 d. nutarties 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės N. M. ieškinys bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir kuria ieškinys atmestas. Kasacinis teismas paliko galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės N. M. ieškinys tenkintas. Todėl bylą laimėjusi šalis N. M. neturi sumokėti A. T. jo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimui bei išvadai, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atgręžti teismo sprendimo vykdymą (CPK 760 straipsnio 1 dalis).   

6.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 279 straipsnio 4 dalį ir 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar 293 straipsnio 3 punktą, o įsiteisėjus 2021 m. gegužės 4 d. Jonavos rūmų teismo sprendimui, nebegalėjo būti priimtas 2021 m. birželio 3 d. ieškovės pareiškimas dėl 1346 Eur skolos grąžinimo.

7.       2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1415-217/2017 pareiškėjai N. M. atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą 1346 Eur sumai, kurią ji buvo pervedusi apeliantui pagal 2018 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartį. Teismas nutartimi išaiškino, kad vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo (nutarties) pagrindu, vykdomajame rašte pažodžiui nurodant su išieškojimu susijusią rezoliucinę sprendimo dalį bei sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo laiką (CPK 648 straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktai). Teismas konstatavo, kad nėra įstatyme nustatyto pagrindo pagal byloje priimtą sprendimą išduoti pareiškėjai vykdomojo rašto. Teismas taip pat išaiškino, kad pareiškėja turi teisę teikti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo sprendžiama tik tai, ar yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą pagal byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo rezoliucinę dalį, kaip to reikalauja CPK 648 straipsnio 1 dalies 3–5 punktai. Šia nutartimi nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar pareiškėja turi teisę reikalauti grąžinti jai sumas, kurias ji sumokėjo priešingai šaliai įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo pagrindu, kuris vėliau buvo panaikintas kasacinio teismo. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 279 straipsnio 4 dalyje ir 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte ar 293 straipsnio 3 punkte numatytos aplinkybės. Dėl kurių negali būti nagrinėjamas pareiškėjos prašymas atnaujinti jai terminą pateikti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.

8.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino argumentus ir pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas pateikti prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, pripažino svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.    

9.       CPK 762 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (CPK 761 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja terminą apteikti pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo praleido 13 mėnesių.

10.       Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 761 straipsnio 2 dalimi, praleistas terminas pareiškimui dėl sprendimo vykdymo atgręžimo paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

11.       Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, paliekama teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).

12.       Spręsdamas termino praleidimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės.

13.       Nagrinėjamu atveju, teismas vertino, kad pareiškėjos įvardytas termino praleidimo priežastis – kreipimasis 2019 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu į apeliantą, laukimas, kol jis sumokės 1 346 Eur, 2021 m. pasibaigus visoms byloms tarp šių šalių – objektyviai galima pripažinti svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė, jog tarp šalių vyko ilgi teisminiai procesai, šalys buvo susijusios artimais ryšiais, turi bendrą dukrą. Neabejotinai, šios aplinkybės turėjo įtakos pareiškėjos interesui ir lūkesčiui, jog apeliantas panaikinto teismo sprendimo pagrindu gautą 1 346 Eur sumą sumokės po to, kai baigsis tarp šalių prasidėję kiti teismo procesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties apelianto elgesys pareiškėjai pagrįstai sukėlė tokį lūkestį, kadangi pats apeliantas gera valia įvykdė kasacinės instancijos teismo sprendimą. Todėl pareiškėja pagrįstai galėjo tikėtis, jog, pasibaigus teismo procesams tarp šalių, apeliantas gera valia grąžins ir sumas, gautas panaikintos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjos nesąžiningų veiksmų. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai.  

15.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (neteisės pagrindu negali atsirasti teisė). Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl įvykdžiusias tokį sprendimą šalis būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). 

16.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas proceso šalims išlieka net ir tuo atveju, jeigu proceso šalis praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Ši aplinkybė apeliantui negali būti nežinoma. Sąžininga proceso šalis suvokia teismo sprendimu jai skurtas teisines pasekmes, nepaisant aplinkybės, ar kita proceso šalis, atsižvelgiant į susiklosčiusią procesinę padėtį, įgyvendino formalius įstatymo nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos teisė reikalauti apelianto įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti panaikinto procesinio sprendimo pagrindu gautas pinigų sumas išlieka, net ir tuo atveju, jeigu jai nebūtų atnaujintas terminas pateikti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto lūkestis, jog pasibaigus terminui, per kurį galima pateikti prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, įvertinus paties apelianto elgesį vykdant kasacinio teismo sprendimą, negali būti pripažintas labiau saugotinu nei teismo sprendimo privalomumas proceso šalims, o kartu ir pareiškėjui.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

19.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nutartyje pacituota apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Atskirajame skunde apeliantas nepateikė nuorodos į kasacinio teismo suformuotą praktiką analogiškomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis, o atskirajame skunde cituota teismų praktika neatitinka šios bylos ratio decidendi, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.    

20.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21.       Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Pareiškėja prašė priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje pateikė duomenis, jog patyrė 626,56 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, pareiškėjai gali būti priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau įvertinus procesinių išlaidų dydį, procesines bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir šalių procesinį elgesį, pareiškėjai priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos, jai iš apelianto priteisiant 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti N. M. iš A. T. 300 Eur (trijų šimtų Eur 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja