Civilinė byla Nr. e2-1756-909/2023
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00654-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5;
(S)
2.6.8.10; 3.1.14.6; 3.2.8.4; 3.2.6.1; 3.2.6.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Savas vairas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Soltoma“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4 800 Eur skolą, 23,94 Eur sutartinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad šalys sudarė tris paskolos sutartis, ir iš viso ieškovė atsakovei paskolino 6 800 Eur sumą. Ieškovė paaiškino, jog atsakovė nesilaikė paskolos sutartyse numatytų terminų ir paskolintų pinigų sutartu terminu negrąžino. Po nuolatinių raginimų atsakovė ieškovui grąžino 2 000 Eur sumą. Teigė, kad atsakovė nevykdo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų grąžinti paskolos sumą.
Teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame atsakovė prašė ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti ir patvirtinti taikos sutartį atsiliepime nurodytomis sąlygomis. Nurodė, kad atsakovė gali sumokėti skolą dalimis, taip pat nurodė, kad dalį skolos – 400 Eur – jau sumokėjo ieškovei po civilinės bylos iškėlimo.
2022 m. gruodžio 19 d. teismas ieškovei išsiuntė pranešimą, siūlydamas pateikti nuomonę dėl atsakovės pateikto prašymo sudaryti taikos sutartį ar išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
2023 m. sausio 5 d. gautas ieškovės pranešimas, kuriame ji informavo, kad taikos sutarties sudaryti nepavyko, su skolos išdėstymu dalimis ieškovė nesutiko, ieškinio reikalavimą palaiko 4 423,94 Eur apimtyje, nes atsakovė sumokėjo 400 Eur bylos nagrinėjimo metu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pasiūlė atsakovei terminą iki 2023 m. sausio 30 d. (imtinai) pateikti teismui duomenis ir įrodymus apie jos finansinę padėtį, taip pat teismas pasiūlė ieškovei aiškiai įvardinti kurią ieškinio dalį ji palaiko, o kurios atsisako.
Ieškovė 2023 m. sausio 24 d. teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo ir ieškiniu po skolininko prieštaravimų gavimo, reikalaujama suma buvo 4 823,94 Eur, kurią sudarė 4 800 Eur negrąžintos paskolos likutis ir 23,94 Eur sutartinių palūkanų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo 400 Eur, todėl reikalaujama suma liko 4 423,94 Eur, kurią sudaro 4 423,94 Eur paskolos dalis, nes sumokėtą 400 Eur sumą ieškovas užskaitė palūkanas ir dalį paskolos sumos. Ieškovė nurodė, kad atsisako 400 Eur dalies reikalavimo ir patvirtino, kad ieškovei yra žinomos teisinės dalies ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad skolos likutis buvo padengtas tik bylos nagrinėjimo metu, todėl akivaizdu, kad ieškovės pirminis reikalavimas buvo pagrįstas pilna apimtimi, todėl ieškovei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalbai sumokėta 513 Eur).
Per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2023 m. sausio 30 d., atsakovė teismui nepateikė duomenų, įrodymų apie įmonės finansinę padėtį.
Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio tvarka, taip pat išsiuntus teismo nutartį. Iki teismo posėdžio iš šalių negauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Civilinė byla dalyje nutraukiama.
Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Atsakovė nurodė, kad ieškovei 400 Eur sumokėjo. Ieškovė pranešimais informavo teismą, kad sumokėtą 400 Eur dalį užskaitė kaip sumokėtas palūkanas ir dalį paskolos sumos, nurodė, kad likusi skolos dalis sudaro 4 423,94 Eur, o nuo likusios reikalavimo dalies atsisako. Kadangi ieškovė patvirtino, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo atsakovės atžvilgiu pasekmės, ieškinio dalies atsisakymas atsakovės atžvilgiu imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio dalies atsisakymas atsakovės atžvilgiu (dėl 23,94 Eur sutartinių palūkanų ir 376,06 Eur skolos dalies) priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Likusioje dalyje ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove pasirašė tris paskolos sutartis: 1) 2021 m. gegužės 17 d. Nr. SV-SOL/1 sutartimi ieškovė atsakovei paskolino 3 000 Eur su 0,25 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimo terminas 7 mėnesiai nuo pasirašymo dienos (iki 2021 m. gruodžio 17 d.); 2) 2021 m. gegužės 27 d. Nr. SV-SOL/2 sutartimi ieškovė atsakovei paskolino 2 800 Eur su 0,25 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimo terminas 7 mėnesiai nuo pasirašymo dienos (iki 2021 m. gruodžio 27 d.); 3) 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. SV-SOL/3 sutartimi ieškovė atsakovei paskolino 1 000 Eur su 0,25 proc. metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimo terminas 7 mėnesiai nuo pasirašymo dienos (iki 2022 m. kovo 2 d.) (toliau – Paskolos sutartys). Pinigus ieškovė atsakovei pervedė bankiniais pavedimais. Teigė, kad atsakovė nesilaikė Paskolos sutartyse numatytų terminų ir paskolintų pinigų sutartu terminu negrąžino. Šiai dienai negrąžinta paskolos dalis sudaro 4 423,94 Eur suma.
Minėtų sutarčių pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartimis viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Atsakovė skolos dydžio neginčijo, po bylos iškėlimo teisme ji atsakovei sumokėjo 400 Eur sumą. Šią sumą ieškovė įskaitė į palūkanas ir dalį skolos. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei likusį 4 423,94 Eur įsiskolinimą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 423,94 Eur negrąžintos paskolos suma (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 423,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 109 Eur žyminio mokesčio ir 513 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (24,40 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis atmetamas.
Atsakovė prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydama išdėstyti skolos grąžinimą dalimis, bet ieškovė nesutiko su atsakovės pasiūlymu dėl skolos dengimo dalimis. Atsakovė paaiškino galinti ir toliau mokėti ieškovei 400 Eur per kalendorinį mėnesį. Ieškovė nesutiko su atsakovės siūlymu skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi pasiūlė atsakovei iki 2023 m. sausio 30 d. (imtinai) pateikti teismui duomenis ir įrodymus apie jos finansinę padėtį, kadangi atsakovė finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų kartu su atsiliepimu nepridėjo. Tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.
Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nėra pakankami įrodymai sunkiai atsakovės turtinei padėčiai pagrįsti. Jokių kitų dokumentų (nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymų ir kt.), pagrindžiančių atsakovės finansinę padėtį, atsakovė teismui nepateikė, taip pat nepateikė teismui duomenų iš kredito įstaigų apie jos turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, taip pat nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.
Pabrėžtina, kad nors sunki skolininko turtinė būklė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymui išdėstyti. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam terminui. Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą bei protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 284 straipsniu, 293 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovės mažosios bendrijos „Savas vairas“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 23,94 Eur sutartinių palūkanų ir 376,06 Eur skolos dalies priteisimo iš atsakovės mažosios bendrijos „Soltoma“.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Savas vairas“ iš atsakovės mažosios bendrijos „Soltoma“ 4 423,94 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris eurus 94 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 423,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 622 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės mažosios bendrijos „Soltoma“ prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Soltoma“ į valstybės biudžetą 24,40 Eur (dvidešimt keturis eurus 40 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justa Raciūtė