Baudžiamoji byla Nr. N1-579-1093/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17469-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2, 2.3.6.4.5.1, 2.3.6.4.5.2

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Molėtai

Utenos

sekretoriaujant Onai Pumputienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Umbrasienei,

kaltinamajam F. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, besimokantis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

F. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent jis 2020 m. gegužės 4 d. apie 22.30 val. viešoje vietoje, t y. Molėtų mieste, Graužinių g., ties pastatu Nr. 5, matant pašaliniams asmenims, žodinio konflikto su Š. M. metu, tyčia jį pastūmė rankomis į krūtinę, kelis sykius pargriovė ant žemės, vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvos sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam Š. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais F. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

F. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugu D. G. važinėjosi dviračiais Molėtų mieste. D. G. pargriuvo su dviračiu, o Š. M., eidamas šalimais su drauge K., viską matė ir pradėjo juoktis. Tada kaltinamasis su draugu nuvažiavo į stotelę priešais „Iki“ parduotuvę, ten atsisėdo ant suoliuko. Eidamas pro šalį, Š. M. žiūrėjo į D. G. ir juokėsi toliau. Tada D. G. nuvažiavo prie Š. M. pasiaiškinti, kaltinamasis nuvažiavo iš paskos, ten apsistumdė su Š. M.. D. G. nesistumdė. Viską matė nukentėjusiojo draugė K., ji surėkė, kad „baikit“, ir jie visi baigė stumdytis, išsiskirstė. Galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus Š. M.. Griaudamas nukentėjusįjį, kaltinamasis galėjo netyčia jį stuktelti alkūne. Įvykį matė K., buvo jau tamsoka. Labai gailisi dėl padaryto, ikiteisminio tyrimo metu jis atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atrašė, kad viskas gerai.  

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės tokius pačius, tik detalesnius parodymus. Jis parodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. vakare su draugu D. G. dviračiais važinėjosi po Molėtus. Apie 22.30 val., važiuojant keliu Vilniaus g., Molėtuose, netoli ūkinių prekių parduotuvės, minant į kalną, D. G. nuo dviračio vairo nuslydo rankena ir jis su dviračiu pargriuvo ant kelio. Tada pastebėjo, kad šaligatviu einantis iš matymo pažįstamas Š. M. pradėjo iš D. G. juoktis. Jis ėjo su K., jos pavardės nežino. Š. M. tik juokėsi, tačiau nieko jiems nepasakė. Jie dar truputį pavažiavę sustojo ant kalno, kur yra autobusų stotelė, priešais IKI parduotuvę. Sustojo, nes D. G. skaudėjo koją. F. K. nurodė pastebėjęs, kad Š. M. artėja eidamas šaligatviu su mergina link jų ir vis dar juokiasi. Juokėsi žiūrėdamas į jį ir D. G., todėl jie suprato, kad Š. M. juokiasi iš jų. Jis pro juos praėjo, tačiau nieko jiems nepasakė, tik juokėsi. Tada jie jam taip pat nieko nepasakė. F. K. nurodė nusprendęs Š. M. paklausti, kodėl jis juokiasi, todėl pastarąjį prisivijo, D. G. važiavo kartu. Š. M. ėjo šaligatviu, Vilniaus g., netoli Molėtų pradinės mokyklos. Jis Š. M. paklausė „ko čia žvengi?“. Šis kažką sumurmėjo, ką tiksliai negali pasakyti. Tada jis jį rankomis į krūtinę pastūmė, o Š. M. jį pastūmė atgal. Jis Š. M. pargriovė ant žemės (savo koją užkišo jam už jo kojos ir jį pastūmė, tada jis pargriuvo), Š. M. atsistojo. Taip pargriovė jį kelis kartus, gali būti ir apie tris. Ant žemės abu pargriuvę nebuvo ir ten nesigrūmė. Nepamena, kad jis butų Š. M. vieną kartą kumščiu trenkęs į veidą. Nebent tada, kai jį Š. M. bandė pargriauti, jam sudavė netyčia ir to neprisimena. Š. M. gynėsi nuo jo, jam priešinosi. Po to, kai Š. M. jis pargriovė trečią kartą, jam D. G. pasakė, kad gana jau, paragino važiuoti, kad neprisidarytų problemų. Jis jo paklausė ir jie nuvažiavo. Kai jis konfliktavo su Š. M., K. kažką rėkė. Po konflikto jis su D. G. dviračiais nuvažiavo tolyn, o Š. M. su mergina paliko prie Molėtų pradinės mokyklos ant šaligatvio. Kai jis su Š. M. konfliktavo, nepastebėjo aplink daugiau asmenų, buvo keturiese. Lauke buvo tamsoka. Nurodė, kad dėl to, kad sukonfliktavo su Š. M., nuoširdžiai gailisi. Tuo metu nesusivaldė, supyko ant jo, kad jis juokėsi iš jo draugo, kuriam prieš tai nutiko nelaimingas atsitikimas kelyje (b. l. 75-76, 80).  

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jis po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusysis nepilnametis Š. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesio pradžioje apie 22.30 val. vaikščiojo mieste su drauge K.. Pamatė pravažiuojant dviračiais du vaikinus, kurie atsisėdo autobusų stotelėje ant suoliuko prie „Iki“ parduotuvės. Praėjo pro juos, susižvalgė su vienu iš jų – turinčiu pravardę „D.“. Šis klausė „ko žiūri?“, „ko nori?“, atsistojo ir ėjo jo link. Su drauge nekreipė dėmesio, ėjo tolyn. Kai beveik praėjo, „D.“ pradėjo kibti prie jo, pradėjo stumdyti. Tada prie jo priėjo antrasis vaikinas ir pradėjo muštis. Jis gynėsi. Tas įvykis įvyko labai greitai. Tiek jie, tiek ir jis pats buvo nugriuvę ant žemės. Po kurio laiko jie atsitraukė. Jis palydėjo draugę į namus ir taip viskas pasibaigė. Vienas iš tų vaikinų – F. K., o kito žino tik pravardę „D.“. Juos abu pažįsta nuo mokyklos laikų. Jie inicijavo konfliktą. Pirmas prie jo priėjo „D.“, kuris pradėjo jį stumdyti – stūmė abiem rankom į krūtinę. Tada jis nekreipė dėmesio, klausė „ką darai?“ ir t. t. Tada „D.“ atsitraukė, ir jis atsitraukė. Tada priėjo prie jo F. K. ir trenkė jam alkūne į galvą, bet pataikė į smakrą. Bandė gintis – atstūminėjo juos, keletą kartų ir jis trenkė  į krūtinę. „D.“ taip pat smūgiavo, bet nestipriai, kažkaip paprastai. Kai jie išsiskyrė, matė, kad vaikinai nuvažiavo kažkur toliau su dviračiais. Merginą palydėjo namo, pats grįžęs į namus viską papasakojo tėčiui. Kai buvo pargriuvę, jam buvo nubrozdinta rankos alkūnė, kelias. Grumtynių metu iš pradžių buvo pargriuvęs su „D.“, o paskui F. K. „užsišoko“ ir su juo kartu griuvo. Į veidą smūgių gavo vieną – nuo F., o „D.“ 2-3 kartus sudavė į krūtinę ir 2-3 kartus į kojas. Dėl padarytų smūgių juto fizinį skausmą. Kai į galvą vieną smūgį sudavė F. K., tada juto skausmą, o kai į kojas  spardė, kai grūmėsi – skausmo nejuto (b. l. 11-12).

Liudytojas R. M. apklausos metu parodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. apie 18 val. jo sūnus Š. M. pasakė, kad eina į miestą susitikti su savo klasioke K. D., kuri yra ir jo draugė. Apie 22.50 val. sūnus parėjo namo ir pasakė, kad vaikštant su K. D. prie pradinės mokyklos, jį užpuolė du jaunuoliai. Sūnus atrodė susijaudinęs. Jis paaiškino, kad vienas jaunuolis F. K., o kito pravardė „D.“. Sūnus pasakė, kad eidamas su drauge, minėtus jaunuolius pastebėjo sėdinčius autobusų stotelėje priešais „Iki“ parduotuvę. Einant toliau minėti jaunuoliai juos pasivijo ir be jokios priežasties F. K. kumščiu trenkė jo sūnui į galvos sritį. Pataikė į kairės pusės smilkinio sritį. Sūnus nuo savęs atsistūmė F. K.. Po to jaunuolis pravarde „D.“ jo sūnų pargriovė ant žemės. Sūnus negalėjo tiksliai pasakyti, kaip atsistojo nuo žemės, nes viskas vyko labai greitai. Po to sūnus nuo minėtų jaunuolių atsitraukė ir, palydėjęs draugę, grįžo namo. Sūnus sakė, kad minėtą vietą, kur sudavė F. K., skauda. Apžiūrėjęs sūnaus galvą, jokių žymių sužalojimų nepastebėjo. Po to jis su sūnumi sėdo į automobilį, nuvažiavo į miestą, kadangi jis norėjo susitikti jaunuolius ir pasiaiškinti, kodėl šie taip elgėsi. Vieną jaunuolį, kurį parodė sūnus, jis matė prie „Nepomuko“ paminklo, tačiau privažiuoti prie jo nepavyko (b. l. 18-19).

Liudytojas nepilnametis D. G. apklausos metu parodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. vakare, kiek tada buvo valandų pasakyti negali, jis su draugu F. K. važinėjosi po Molėtus su dviračiais. Važiuojant keliu, kokia tai gatvė įvardinti negali, netoli parduotuvės „Iki“, iš miestelio centro jie važiavo degalinės „Viada“ link. Važiuojant jam nuo dviračio vairo nuslydo rankena, apsisuko vairas ir jis nukrito ant kelio. Tada jis su dviračiu nusistūmė iki autobusų stotelės, priešais „Iki“ parduotuvę. Kartu su juo buvo F. K.. Stotelėje sėdėjo ant suoliuko, nes jam skaudėjo koją. Pastebėjo, kad pro juos einantis vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino, jam atrodo, kad jo vardas lyg ir D., žiūrėjo į jį ir iš jo juokėsi. Jis tada ėjo kartu su mergina, kurios jis nepažįsta, nei vardo, nei pavardės jos nežino. Jam tas vaikinas nieko nesakė. Kadangi jis žiūrėjo tiesiai jam į akis ir juokėsi, tai jis suprato, kad vaikinas juokiasi iš jo. Vaikinas su mergina pro jį praėjo. Tada jis su dviračiu jį aplenkė ir sustojo priešais jį ir jo paklausė „kas juokinga?“. Šis jam atsakęs „pasitrauk“ ir su ranka pastūmė jį į krūtinę. Tada su dviračiu privažiavo F. K., nes iki to laiko jis buvo autobusų stotelėje. F. K. dviratį pasidėjo į šalį, priėjo prie minimo vaikino ir jį du kartus parvertė ant žemės. Matė, kaip ant žemės abu pargriuvę grūmėsi. Jis tuo metu stovėjo apie kokius du metrus nuo jų ir stebėjo viską iš šalies. Grumtynių metu matė, kaip F. K. su vaikinu vienas kitam buvo įsikibę į drabužius, tačiau nematė, kad vienas kitam smūgiuotų smūgius. Tuo metu buvo jau tamsu. Ar tuo metu degė gatvėse koks nors apšvietimas, jis nepamena. Tada jis F. K. pasakė, kad gana, ir jie išvažiavo su dviračiais degalinės link. Dar matė, kad tas vaikinas atsistojo nuo žemės ir su mergina kažkur nuėjo. Kai tada vyko minimas konfliktas, tai nepastebėjo, kad šaligatviu būtų vaikščioję daugiau žmonių (b. l. 25-26).

Liudytoja nepilnametė K. D. apklausos metu nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, tikslios datos įvardinti negali, jai atrodo, kad tai buvo 3 ar 4 diena, vakare, apie 23 val., ji kartu su Š. M. ėjo iš miestelio centro namų link. Einant šaligatviu, gatvės tikslios įvardinti negali, pastebėjo, kad gatve važiuoja du vaikinai su dviračiais. Tuo metu maždaug buvo prie paminklo „Nepomukas“. Vaikinai pravažiuodami nieko jiems nesakė, jie net nebuvo į juos atsisukę. Matė, kaip vienas iš vaikinų, mindamas su dviračiu į kalną, ant važiuojamosios kelio dalies išgriuvo, greitai atsikėlė nuo žemės ir nuvažiavo tolyn. Matė, kaip jie pakilo į kalną, nuvažiavo į autobusu stotelę, kuri yra priešais parduotuvę „Iki“, atsisėdo ant suoliuko. Einant pro autobusų stotelę, ji pastebėjo, kad ten sėdi jai iš matymo pažįstami vaikinai – F. K. ir „D.“ (jo tikslaus vardo ir pavardės ji nežino). „D.“ žodžiais pradėjo kabinėtis prie Š. M.. Jie į tai nekreipė dėmesio, nieko jiems neatsakinėjo ir ėjo tolyn. Tada „D.“ atvažiavo iki jų su dviračiu, jiems užskersino kelią, neleido praeiti. „D.“ pirmas Š. M. rankomis pastūmė, Š. M. pastūmė jį atgal, jie tarpusavyje susistumdė. Matė, kaip „D.“ su F. K. parvertė Š. M. ant žemės, tada Š. M. atsikėlė nuo žemės, tada vėl jam spyrė per kojas, parvertė ant žemės. Dar buvo „D.“ išgriuvęs su Š. M. ant žemės, jie tarpusavyje būdami ant žemės nesimušė, tiesiog bandydamas Š. M. pargriauti, pargriuvo ir pats „D.“. Tada abu atsikėlė nuo žemės ir „D.“ atsitraukė. F. K. taip pat atsitraukė, jie abu sugrįžo prie savo dviračių. Vėliau matė, kaip jie nuvažiavo į degalinę. Tuo metu, kai F. K. su „D.“ užsipuolė Š. M., ji labai išsigando, viską stebėjo iš šalies. Po visko ji paklausė Š. M.: „kur gavai?“ Jis jai pasakė, kad F. K.sudavė ranka į veido sritį. Lauke buvo tamsu, ant veido jokio paraudimo nepastebėjo. Kai telefonu pašvietė į jį, tai pastebėjo kraujo dėmių ant megztinio, vėliau apsižiūrėjęs Š. M. pastebėjo, kad kraujas bėga jam iš piršto (b. l. 29-30).

 2020 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota vieta, kur nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. Molėtų m., Graužinių g., ties pastatu Nr. 5 (b. l. 6-8).

2020 m. rugpjūčio 20 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie F. K. nurodyta, kad jis neteistas (b. l. 51-53).

2020 m. birželio 8 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad F. K. baustas administracine tvarka (b. l. 55-58).

2020 m. birželio 8 d. SODRA išraše nurodyta, kad F. K. nedirba (b. l. 60).

(duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 10 d. pateiktoje F. K. charakteristikoje nurodyta, kad F. K. stengiasi laikytis (duomenys neskelbtini) taisyklių, tačiau ne visada pavyksta. Stebima, kad, jeigu netenkinami jo norai, greitai supyksta, ginčo metu skatina konfliktą, pasireiškia irzlumas, nekantrumas, agresyvumas. F. K. suvokia savo netinkamo elgesio pasekmes, tačiau dėl silpnos impulsų kontrolės nesusivaldo ir dėl to kyla konfliktas. Stebimas jo elgesio pablogėjimas: (duomenys neskelbtini) taisyklių nesilaikymas, negrįžimas laiku į (duomenys neskelbtini), agresyvus ir konfliktiškas elgesys su jų darbuotojais. Ne kartą pastebėtas neblaivus. Buvo įsidarbinęs, tačiau dėl atsakingumo stokos dirbo neilgai (b. l. 62-63).

2020 m. liepos 14 d. Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. 104MS-106/2020 konstatuota, kad teismo psichiatrijos ekspertizę F. K. skirti netikslinga (b. l. 67).

2020 m. liepos 23 d. vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusiojo Š. M. atstovas pagal įstatymą tėvas R. M. informavo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17469-20 civilinio ieškinio nereikš ir pageidauja, kad įtariamajam F. K. teismas paskirtų griežčiausią bausmę (b. l. 22).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi šią nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. F. K. inkriminuojamas įžūliu elgesiu nepagarbos aplinkiniams demonstravimas ir visuomenės tvarkos sutrikdymas. F. K. kaltę, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti parodymai, paaiškinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir kiti šiuos parodymus atitinkantys bei papildantys įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti pirmiau išvardinti įrodymai. Šie įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad F. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje - Molėtų mieste, Graužinių g., ties pastatu Nr. 5, t. y. viešoje vietoje, matant K. D., žodinio konflikto su Š. M. metu, tyčia jį pastūmė rankomis į krūtinę, kelis sykius pargriovė ant žemės, vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvos sritį.

Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Įžūliais veiksmais ir nepagarba aplinkiniams kaip BK 284 straipsnyje nustatytu požymiu laikytinas ir smūgio sudavimas žmogui kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad norėjo pamokyti nukentėjusįjį dėl to, kad juokėsi iš jo draugo nelaimės. Taigi nagrinėjamoje byloje pretekstas žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilti ir smūgius nukentėjusiajam suduoti buvo tai, kad kaltinamasis manė, jog nukentėjusysis juokėsi iš kaltinamojo draugo D. G., šiam nukritus su dviračiu. Kaltinamasis teisme nurodė, kad nukentėjusysis nieko nesakė, tik ėjo pro šalį ir juokėsi. Kaltinamasis ir jo draugas pagalvojo, kad nukentėjusysis juokiasi iš D. G. vien tik dėl to, kad nukentėjusysis praeidamas pro šalį ir juokdamasis žiūrėjo į D. G.. Teismo vertinimu, ši priežastis yra akivaizdžiai mažareikšmė dingstis pasivyti žmogų ir jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą – stumdyti, smūgiuoti, sukelti fizinį skausmą. Pats kaltinamasis teisme pripažino, kad galėjo pasijuokti susidariusioje situacijoje, o ne pulti mušti nukentėjusįjį. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų, kaltinamasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pradėjo naudoti iš esmės tada, kai D. G. atsitraukė iš konfliktinės situacijos ir toliau viską stebėjo iš šalies. Taigi kaltinamojo veiksmai, t. y. nukentėjusiojo pastūmimas rankomis į krūtinę, kelis sykius pargriovimas ant žemės, vieną kartą trenkimas kumščiu į galvos sritį be tai pateisinančios, menkavertės priežasties, buvo įžūlus, prieštaraujantis padoraus elgesio taisyklėms. Nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – Molėtų mieste, pagrindinėje apšviestoje gatvėje, netoli autobusų stotelės. F. K. nusikalstamus veiksmus matė nukentėjusiojo nepilnametė draugė K. D., kuri susijaudino ir išsigando, surėkė „baikit“. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje konfliktuodamas su nukentėjusiuoju, naudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą pirmiau minėtais veiksmais be tai pateisinančios, menkavertės priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Taigi, įvertinęs F. K. veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, kaltinamojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, įvykio vietos specifiką, kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai, nes jis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Taigi F. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais, jo nusikalstami veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti teisingai.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

F. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, davė nuoseklius parodymus, padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę F. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – nepilnametis, veiką padarė būdamas neteistas, šio nuosprendžio priėmimo metu F. K. atžvilgiu nėra įsiteisėjusiojo apkaltinamojo nuosprendžio, kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal bylos duomenis jis administracine tvarka baustas 4 kartus, tris iš jų už alkoholinių gėrimų vartojimą, mokosi, (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos charakterizuojamas neigiamai, šiuo metu gyvena pas močiutę, kuri paskirta jo globėja.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nepilnametis, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelniausią BK 284 sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, kartu kaltinamajam paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslus arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant bendrauti su Š. M. ir D. G. (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 4 punktas). Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam F. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64 1 straipsnis).

Kiti klausimai

F. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2020 m. birželio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Utenos

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

F. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Pritaikius BK 641 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti F. K. galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio ribojimą, įpareigojant F. K. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ir uždraudžiant F. K. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su D. G. ir Š. M. (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktai, 3 dalies 4 punktas).

F. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Priteisti iš F. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui 50,47 Eur (penkiasdešimt eurų ir 47 eurocentai) procesines išlaidas už psichologės dalyvavimą liudytojų nepilnamečių apklausose.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

           Teisėja                                        Monika Benetė