Civ. b. Nr. 2A-399-262/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10053-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus ir Almos Urbanavičienės,   kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko (ankstesnis pavadinimas- AB DnB NORD bankas) ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. M. 4909,33 Lt skolos, 489,33 Lt palūkanų, 794,68 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr.2407-2007-21290; taip pat 15590,61 Lt skolos, 1702,86 Lt palūkanų ir 2542,60 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr.2407-2006-7926; 8,03 procentų metines palūkanas už negrąžintą 4909,33 Lt dydžio kreditą, terminą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 6,86 procentų metines palūkanas už negrąžintą 15590,61 Lt dydžio kreditą, terminą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2007-07-05 atsakovė su ieškovu sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2407-2007-21290, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 6000 Lt vartojimo kreditą. Šia kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nesilaikė ir nuo 2008-03-31 vartojimo kredito ieškovui nemoka, todėl 2011-09-26 dienai pradelsta negrąžinta vartojimo kredito dalis sudarė 4909,33 Lt, taip pat nuo 2008-03-31 nevykdo ir pareigos mokėti palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, todėl 2011-09-26 dienai nesumokėtų palūkanų suma sudarė 489,33 Lt. 2006-12-29 atsakovė su ieškovu taip pat sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2407-2006-7926, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 20001 Lt vartojimo kreditą. Tačiau šia kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nesilaikė ir nuo 2008-03-31 vartojimo kredito ieškovui nemoka, todėl 2011-09-26 dienai pradelsta negrąžinta vartojimo kredito dalis sudarė 15590,61 Lt, taip pat nuo 2008-03-31 nevykdo ir pareigos mokėti palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, todėl 2011-09-26 dienai nesumokėtų palūkanų suma sudarė 1702,86 Lt.

Atsakovė L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 4909,33 Lt skolos, 489,33 Lt palūkanų, 794,68 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr.2407-2007-21290; taip pat 15 590,61 Lt skolos, 1702,86 Lt palūkanų ir 2542,60 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr.2407-2006-7926, 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2233 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad kadangi ieškovė nevykdė savo pareigos, numatytos CK 6.873 str. 1 d. iš jos ieškovui priteista 4909,33 Lt skolos, 489,33 Lt palūkanų, 794,68 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr.2407-2007-21290; taip pat 15590,61 Lt skolos, 1702,86 Lt palūkanų ir 2542,60 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutartį Nr.2407-2006-7926. Pagal CK 6.210 str. metinės palūkanos, viršijančios 5 proc. dydį taikytinos atvejams, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Kadangi  šioje byloje atsakovė yra fizinis asmuo, pastarajai taikytinas CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanų dydis, todėl teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos - 2011 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria sumažintos procesinės palūkanos iki 5 proc. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės ieškovui kreditavimo sutartyje Nr. 2407- 2007-21290 nustatytas 8,03 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 4909,33 Lt sumos bei kreditavimo sutartyje Nr. 2407-2006-7926 nustatytas 6,86 proc. dydžio metines palūkanas nuo 15590,61 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-11-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Nurodė, kad teismas, sumažindamas priteistinas palūkanas iki įstatyminio dydžio, nepagrįstai sumažino atsakovės atsakomybės prieš banką apimtį, netinkamai aiškino kreditavimo sutarčių sąlygas dėl šalių sutartų palūkanų mokėjimo ir neįvertino tos aplinkybės, kad kreditavimo sutartyse nustatytos ir sutartos mokėti palūkanos, bankui nutraukus kreditavimo sutartis ir kreipusis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, gali būti priteisiamos kaip palūkanos, mokėtinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. kaip procesinės palūkanos, ir tuo pačiu kreditoriui atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas tenkinamas

 

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

CK 6.872 str. 1 d. yra nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė iš atsakovės priteisti kreditavimo sutarties Nr. 2407-2007-21290 specialiosios dalies 5 p. nustatytas 8,03 proc. dydžio palūkanas nuo 4909,33 Lt sumos, t.y. nuo negrąžinto kredito sumos pagal šią kreditavimo sutartį taip pat kreditavimo sutarties Nr. 2407-2006-7926 specialiosios dalies 5 p. nustatytas 6,86 proc. dydžio palūkanas nuo 15 590,61 Lt sumos, t.y. nuo negrąžinto kredito sumos pagal šią kreditavimo sutartį, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinių palūkanų forma), todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ne kreditavimo sutartyse, o įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, nepagrįstai atleido atsakovę nuo kreditavimo sutartyse nustatytų atitinkamai 8,03 proc. ir 6,86 proc. dydžio palūkanų už naudojimąsi kredito suma mokėjimo ir tokiu būdu sumažino atsakovės atsakomybės prieš ieškovą apimtį, kadangi teismo sprendimu atsakovė įpareigota mokėti mažesnes, t.y. 5 proc. dydžio palūkanas, nors pats įstatymas (CK 6.872 str. 1 ir 2 d.) skolininkus įpareigoja mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki paskolos grąžinimo. Be to, ir CK 6.210 str. aiškiai reglamentuota, jog šiame įstatymo straipsnyje nustatytas palūkanų dydis taikomas tik tuo atveju, jei sutartyje šalys nėra susitarę dėl kitokio palūkanų dydžio.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimu sumažindamas palūkanas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-09 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-509/2010 yra išaiškinęs, kad: CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai, skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos.

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą sutartyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais tuo pačiu gali atlikti ir atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, ir kreditoriaus minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, o kreditoriui kreipiantis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, jos tokiu atveju priteisiamos kaip procesinės palūkanos.

Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytų kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 34 p. nustatyta, kad kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje nustatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas. Iš minėtų kreditavimo sutarčių nuostatų matyti, kad šalys yra susitarusios, jog kreditavimo sutarties nutraukimo atveju ieškovui toliau turi būti mokamos sutartyje nustatyto dydžio palūkanos. Kadangi kreditavimo sutartyse nustatytas palūkanas atsakovė turi pareigą mokėti ir po sutarčių nutraukimo, kurios šiuo atveju nutrauktos dėl atsakovės prievolės grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas nustatytais terminais nevykdymo, ir palūkanos sprendžiant iš kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 34 p. nuostatos turi būti mokamos iki atsakovės skolinių įsipareigojimų įvykdymo (kol įvykdoma atsakovės prievolė), akivaizdu, kad jų mokėjimas atlieka tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, tiek ieškovo minimalių nuostolių, kompensavimo funkciją. Priešingas minėtų kreditavimo sutarčių nuostatų dėl palūkanų mokėjimo aiškinimas iškreiptų sutartų mokėti palūkanų esmę ir prieštarautų CK 6.872 str. 2 d. ir CK 6.874 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismui iš atsakovės priteisus įstatyminio 5 proc. dydžio palūkanas, susidarė tokia situacija, kad pažeidusi prievolę atsakovė pagal priimtą teismo sprendimą nepagrįstai turi mokėti ieškovui mažesnio dydžio palūkanas nei buvo mokamos atsakovei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus dar prieš ieškovui nutraukiant kreditavimo sutartis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliacinės instancijos teismai taip pat yra tenkinę ieškovo AB DNB banko apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų sumažinti palūkanų dydį iki 5 procentų (Pvz. Panevėžio apygardos teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-789-198/2011 ir kt.).

Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK nuostatas (CK 6.210 str., 6.872 str. ir kt.), reglamentuojančias palūkanų skaičiavimą bei su šių normų taikymu susijusią teismų praktiką. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių pakeičiamas visiškai tenkinant ieškovo reikalavimus dėl palūkanų pritesimo.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo visiškai patenkintas, iš atsakovės ieškovui priteisiamos visos ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos- 139 Lt žyminis mokestis ir 605 Lt išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93, 98 str.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalį, kuria sumažintos procesinės palūkanos iki 5 proc. ir priteisti iš atsakovės L. M. ieškovui AB DNB bankui kreditavimo sutartyje Nr. 2407- 2007-21290 nustatytas 8,03 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 4909,33 Lt sumos bei kreditavimo sutartyje Nr. 2407-2006-7926 nustatytas 6,86 proc. dydžio metines palūkanas nuo 15 590,61 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-11-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. M. ieškovui AB DNB bankui 139 Lt žyminį mokestį ir 605 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

 

Teisėjai                                                                                    Ona Gasiulytė

 

                                                                                                            Vidas Stankevičius

 

                                                                                                            Alma Urbanavičienė