Civilinė byla Nr. e2A-617-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24529-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dantransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dantransa“ ieškinį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantransa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transgesta Servis“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, A. M..

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dantransa“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transgesta Servis“ (toliau-UAB) 11 381,52 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1.                      Ieškovė 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Transgesta Servis“ dėl įmonės įsigytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) variklio remonto. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei variklio remonto paslaugas, o ieškovė už jas atsiskaityti. Atsižvelgiant į atsakovės nurodymą, ieškovė nupirko variklio remontui reikiamų detalių už 8 718,63 Eur, o už variklio remonto darbus atsakovei sumokėjo 2 048,89 Eur. Iškart po to, kai atsakovė perdavė ieškovei suremontuotą variklį, pastarasis vėl „užkalė“. Apžiūrėjus variklį, paaiškėjo, kad jis neremontuotinas. Atsakovė ne tik atsisakė pakartotinai sutvarkyti variklį, bet ir išrašė 614 Eur sumai sąskaitą už pakartotinę variklio apžiūrą.

1.2.                      Atsakovei atsisakius remontuoti variklį, ieškovė dėl to 2016 m. kovo mėn. kreipėsi į UAB „Baltijos varikliai“. Atlikusi variklio tyrimą, UAB „Baltijos varikliai“ 2016 m. balandžio 16 d. surašė tyrimo išvadą, kad variklis pakartotinai „užkalė“ dėl netinkamai atliktų jo remonto darbų: panaudotas didelis silikono kiekis tose vietose, kur jo naudoti kategoriškai negalima, nepakeisti tepalo aušintuvai, kuriuose buvo metalo drožlių. Atsakovė turėjo pareigą kokybiškai sutvarkyti variklį. Kadangi atsakovė to nepadarė, ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 11 381,52 Eur nuostolius, kuriuos sudaro atsakovei sumokėtos sumos ir variklio remontui pirktų detalių kaina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249, 6.718 straipsniai).

2.       Atsakovė UAB „Transgesta Servis“ atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti ir priteisti iš ieškovės įmonės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1.                      Užsakydama variklio remontą ieškovė konkrečiai nurodė, kokias detales pageidauja pakeisti naujomis, o kurių neprašo keisti. Ieškovės pateikti nurodymai buvo surašyti ant detalės remonto užsakymo Nr. 012269. Detales, kurias pageidavo keisti, ieškovė pristatė pati. Taigi tarp bylos šalių buvo sudaryta rangos darbų, o ne paslaugų teikimo sutartis. Atliekant variklio remontą, buvo nustatyta, kad gedimas yra susijęs su variklio bloku. Ieškovei buvo pasiūlyta keisti seną bloką nauju, tačiau įmonė to atsisakė ir dėl bloko remonto (restauravimo) kreipėsi į trečiąjį asmenį A. M.. Sutvarkytas variklis buvo atiduotas ieškovei 2015 m. rugpjūčio mėn. Variklio montavimo į transporto priemonę darbus atliko ne atsakovė.

2.2.                      Dėl tariamai nekokybiškai atliktų remonto darbų ieškovė į atsakovę kreipėsi 2015 m. lapkričio 2 d. Išėmus ir apžiūrėjus variklį, buvo nustatyta, kad gedimas susijęs su variklio bloku, kurio atsakovė neremontavo. Ieškovė išimtą variklį išsivežė ir pretenziją dėl nuostolių atlyginimo pateikė tik 2017 m. birželio 2 d.

2.3.                      Ieškovės minimas UAB „Baltijos varikliai“ raštas neturi įrodomosios reikšmės. Nėra aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis raštas parengtas. Taip pat iš rašto nėra aišku, ar buvo atliekama būtent ginčo variklio ekspertizė. Be to, nėra aišku, kas atliko variklio apžiūrą ir į ją nebuvo pakviesti atsakovės atstovai. Priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Baltijos varikliai“ rašte yra nurodyta ne konkreti variklio gedimo priežastis, bet kelios galimos gedimo priežastys. Viena iš tokių priežasčių – variklio bloko gedimas, t. y. kuris nėra susijęs su atsakovės atliktais remonto darbais. Kita vertus, alyvos aušintuvai ir filtrai nebuvo keisti ieškovės pageidavimu. Be to, nėra aišku, kas su varikliu buvo daroma nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. birželio 2 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pakartotinai remontuojant variklį buvo keičiamos ir ieškovės įsigytos detalės, kurios panaudotos variklio remontą atliekant atsakovei.

2.4.                      Ieškovė yra praleidusi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą: apie atliktų darbų trūkumus ieškovė pranešė 2015 m. lapkričio 2 d., tačiau ieškinį įmonė pareiškė tik 2017 m. birželio 21 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Dėl to nurodė, jog byloje taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio senaties pradžios momentu šioje situacijoje laikytina 2015 m. lapkričio 2 d., kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl variklio gedimo ir atsakovė paneigė savo kaltę dėl kilusių pasekmių (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kad būtų nustatytos variklio gedimo priežastys, ieškovė variklį UAB „Baltijos varikliai“ perdavė 2016 m. kovo 7 d. (I t., b. l. 15). UAB „Baltijos varikliai“ išvada, kurioje pateikta įmonės nuomonė dėl to, kokios priežastys galėjo lemti pakartotinį variklio „užkalimą“, ieškovei buvo pateikta 2016 m. balandžio mėn. (I t., b. l. 16–18). Galutinę sąskaitą už atliktus variklio remonto darbus UAB „Baltijos varikliai“ ieškovei išrašė 2017 m. sausio 6 d. (I t., b. l. 26–28). Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ginčo teisenos tvarka ieškovė atsakovei pareiškė 2017 m. birželio 21 d., kai pateikė teismui ieškinį. Taigi ieškovė formaliai yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti atsakovei reikalavimus, grindžiamus atliktų darbų trūkumu. Gindama savo teises ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi. Nepaisant to, kad įmonė dėl variklio gedimo priežasčių nustatymo kreipėsi į kitą subjektą, tačiau tą padarė praėjus beveik penkiems mėnesiams po to, kai atsakovė atsisakė pakartotinai remontuoti variklį. Be to, UAB „Baltijos varikliai“ raštą, kurį įmonė vertina kaip pagrindinį įrodymą, pagrindžiantį atsakovės atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, ieškovė, kaip minėta, gavo 2016 m. balandžio mėn., t. y. daugiau nei prieš metus iki įmonės kreipimosi į teismą dienos. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės reikalavimus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).Priežasčių, kodėl ieškovei, įvertinus tai, kad ieškovė yra verslininkė, o reikalavimai kildinami iš komercinio pobūdžio teisinių santykių, reikėtų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenustatyta.

5.       Išanalizavus bylos medžiagą ir išklausius bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina vienareikšmė ir kategoriška išvada, kad besąlygiškai negalima pasitikėti nei vieno asmens paaiškinimais ar parodymais. Prie variklio remonto plačiąja prasme prisidėjo ne tik atsakovė, bet ir ieškovė bei trečiasis asmuo A, M.. Taigi kiekvienas iš šių asmenų, įskaitant ieškovės ir atsakovės darbuotojus, yra suinteresuotas apie variklio remonto aplinkybes teikti sau palankiausią įvykių versiją.

6.       Apibendrinant proceso dalyvių prieštaringas pozicijas, išskirtinos tokios trys versijos, kodėl variklis sugedo antrą kartą: kalta ieškovė – nepakeisti tepalo filtrai ir (ar) pripilta per mažai tepalo; kalta atsakovė – nepakeisti tepalo aušintuvai, netinkamai išplautas variklis, blogai surinktas variklis; kaltas trečiasis asmuo – blogai restauruotas variklio blokas. Visos šios versijos tikėtinumo ir realumo prasme yra lygiavertės. Vienintelis tiesiogiai į ginčo teisinius santykius nepatenkančio asmens parengtas dokumentas apie variklio gedimo priežastis yra UAB „Baltijos varikliai“ raštas. Tačiau šiame dokumente išdėstyti duomenys yra nepatikimi. Prie tokios išvados prieitina dėl viseto aplinkybių.

7.       Teismas nurodė, jog byloje negali būti nustatyta, kas yra atsakingas dėl pakartotinio variklio gedimo (CPK 185 straipsnis). Ieškovė pati sukūrė tokia situaciją, kai nėra galimybės objektyviai nustatyti, kodėl sugedo variklis. Kai kreipėsi į UAB „Baltijos varikliai“, ieškovė nesiėmė priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai fiksuotas variklio defektavimo procesas ar išsaugotos bent senos detalės, nesudarė galimybių variklį kartu apžiūrėti atsakovei ir (ar) trečiajam asmeniui A. M.. Paradoksalu, tačiau pati ieškovė užkirto sau kelią pagrįsti pareikštus reikalavimus. Ieškovės veiksmai ne tik yra kliūtis išsiaiškinti tikrąsias variklio gedimo priežastis, bet ir kartu objektyviai neleidžia atsakovei ir trečiajam asmeniui A. M. gintis nuo bylos nagrinėjimo metu iškeltų versijų, dėl to kodėl variklis „užkalė“ po to, kai buvo atlikti jo remonto darbai.

8.       Negalima tokia situacija, kai ieškinio reikalavimai turėtų būti pripažįstami pagrįstais remiantis tik prielaidomis, kurių priešingą suinteresuotumą asmenys negali ginčyti vien dėl to, kad ieškinį pareiškęs asmuo nesiėmė priemonių, jog būtų išsaugotas ginčo objektu esantis daiktas. Šioje situacijoje neįmanoma nustatyti nei tikrosios priežasties, kuri lėmė variklio gedimą, nei įvertinti, ar variklis sugedo ne dėl grupės atskirų priežasčių, ir kartu nustatyti, koks yra konkrečios priežasties vaidmuo bendrame kontekste. Taigi nėra ir objektyvių prielaidų konstatuoti, kad yra galimas dalinės atsakomybės taikymas. Visos teisminio proceso eigoje iškeltos versijos, kas lėmė variklio „užkalimą“, yra lygiavertės. Tačiau jos dėl jau nurodytos priežasties negali būti patikimai ir objektyviai patikrintos, o kartu ir atmestos kaip pagrįstos ir (ar) nepagrįstos. Be to, negalima nustatyti ir to, kiek iškeltos versijos persidengia, kiek jos viena kitą paneigia ar papildo. Civilinės atsakomybės taikymas remiantis vien tik prielaidomis yra negalimas. Aplinkybė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, kai buvo atlikta variklio pakartotinė apžiūra, nesiėmė priemonių, jog būtų pasitelktas nešališkas specialistas variklio gedimo priežastims nustatyti, taip pat nėra pagrindas kilti atsakovės atsakomybei už kilusias pasekmes. Rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp verslininkų. Nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra numatyta, kad, esant ginčui dėl darbų kokybės, pareiga inicijuoti eksperto pasitelkimą kyla išimtinai rangovui.

9.       Padarius išvadą, kad byloje negali būti nustatyta, kas yra atsakingas dėl pakartotinio variklio gedimo, analogiška išvada darytina dėl antrojo klausimo – negalima nustatyti ir tikslaus ieškovės patirtos žalos dydžio. Ginčo variklis, kaip jau minėta, negali būti apžiūrėtas ir ištirtas. Taigi nėra objektyvių prielaidų įvertinti, kokia apimtimi buvo atlikti variklio remonto darbai ir kiek detalių, kurias ieškovė įsigijo iš UAB „Adampolis“ ir atsakovės pirmojo remonto metu, buvo panaudota antrą kartą (I t., b. l. 51). Vadinasi, šioje situacijoje, sprendžiant dėl ieškovės nuostolių dydžio, taikytina CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgus į byloje atsakovės vadovo T. L., liudytojo G. V. teiktus paaiškinimus, kad, antrą kartą apžiūrėjus variklį, buvo padaryta išvada, jog gedimo priežastis yra tapati, kokia buvo pirmą kartą, spręstina, jog pakartotinio remonto apimtis logiškai turėjo būti tokios pačios apimties. Dėl to spręstina, kad ieškovės nuostolių dydis turėtų būti laikomas ieškinyje minimos sumos dydžio – 11 381,52 Eur, prie nuostolių priskiriant ir pakartotinio variklio apžiūros išlaidas.

10.       Teismas konstatavo, jog ieškinys atmestinas tiek dėl praleisto ieškinio senaties termino, tiek dėl to, jog ieškovė neįrodė atsakovės netinkamo veikimo ir (ar) neveikimo atliekant variklio remonto darbus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė UAB „Dantransa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymų iš naujo nagrinėjant bylą. Nors teismas nurodė, jog dėl kilusių nuostolių yra atsakingi trys asmenys ir pasisakė dėl jų dydžio, tačiau ieškinį atmetė visiškai.

11.2.                      Teismas nepagrįstai šalių santykius vertino kaip rangos santykius ir netinkamai pritaikė CK 6.667 straipsnį, dėl ko nepagristai atmetė ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliantės teigimu, šalių santykiams taikytinos CK 6.716 straipsnio nuostatos ir tokiu atveju reikalavimams taikytinas 10 metų bendra ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Be to, apeliantė nesutinka, jog ji praleido ir vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio mėnesio, kuomet ieškovė gavo išvadą dėl variklio gedimo. Tokiu būdu dviejų metų ieškinio senaties terminas būtų pasibaigęs tik 2018 m balandžio mėnesį pagal CK 6.666 str. 2 dalį. Apeliantė pažymi, jog pirmą kartą bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas bei Kauno apygardos teismas nenustatė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas ir jo netaikė.

11.3.                      Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskyrė ieškovės reikalavimus į atskiras dalis ir nagrinėjo atskirai. Be to, teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti, kas yra atsakingas už pakartotinį variklio gedimą. Apeliantė nurodo, jog būtent jos pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė variklio remontą atliko netinkamai ir nekokybiškai. Tą patvirtina UAB „Baltijos varikliai“ raštas, 2016 m. balandžio 16 d. tyrimo išvada, trečiojo asmens A. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos įrodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo. Tuo tarpu liudytojo M.J. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jis kaip UAB „Baltijos varikliai“ direktorius buvo suinteresuotas duoti ieškovei nepalankius parodymus, nes šio ieškinio atmetimas turi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl UAB „Baltijos varikliai“ pareikšto ieškinio. Taip pat netinkamai buvo vertinti ir kitų liudytojų parodymai.

11.4.                      Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės kaip rangovo atsakomybės, savo pareigų nevykdymo ir jam keliamų aukštesnių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Ieškovė nurodo, jog ginčo objekto negalima buvo pateikti ekspertizei ne dėl jos veiksmų, o būtent dėl UAB „Baltijos varikliai“ neteisėtų veiksmų, tačiau ir be ekspertizės byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl pakartotinio variklio gedimo yra kalta ne tik atsakovė, bet ir ieškovė bei tretysis asmuo. Tačiau tokiu atveju, teismas turėjo iš atsakovės priteisti 1/3 dalį nustatytų nuostolių. Todėl nėra suprantamas teismo sprendimas ieškinį iš viso atmesti. Be to, teismo išvados, jog dėl pakartotinio gedimo yra atsakinga pati ieškovė bei tretytis asmuo visiškai nepagrįstos ir prieštarauja logikai.

12.       Atsakovė UAB „Transgesta Service“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Nurodo, jog tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą Kauno miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė tas pačias išvadas, jog dėl pakartotinio ginčo objekto – variklio remonto yra atsakingi trys asmenys – ieškovė, atsakovė ir tretysis asmuo.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius bei teisėtai ir pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą.

12.3.                      Vien tas argumentas, jog teismas nepagrįstai atskyrė ieškovės reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas padarė tinkamas išvadas dėl esminių aplinkybių byloje, t. y. jog ieškovė neįrodė variklio gedimo priežasties ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

12.4.                      Apeliantė savo skunde konkrečiai nenurodė, kokius įrodymų vertinimo pažeidimus padarė teismas. Taip pat teismas pagrįstai pasisakė, jog pati ieškovė būdama verslininkė sudarė sąlygas, jog nei teismui, nei šalims nėra galimybės atlikti ekspertizės ir nustatyti tikrąsias gedimo priežastis.

12.5.                      Atsakovė nurodo, jog savo pareigas pagal šalių sudarytą sutartį atliko tinkamai. Tuo tarpu ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovė priimdama darbus ir pasirašydama sąskaitą bei ją apmokėdama sutiko su atsakovės atliktais darbais ir ginčo dėl jų nekėlė.

12.6.                      Atsakovė nurodo, jog teismo sprendime buvo iškeltos tik prielaidos, kas galėjo lemti variklio gedimą, tačiau vėliau išanalizuota ir pasisakyta dėl atsakovės veiksmų ir nenustatyta atsakovės kaltės, todėl ieškovės argumentai dėl dalinės atsakomybės taikymo yra nepagrįsti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15.       Byloje nustatyta, jog ieškovė 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovę dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gedimo priežasčių nustatymo ir remonto. Nustatyta, jog vienos iš variklio dalių remontą (restauravimą) – variklio bloką atliko trečiasis asmuo A. M.; dalį variklio remonto metu panaudotų detalių pirko pati ieškovė ir jas pristatė atsakovei; variklį iš naujo surinko, taip pat įstatė variklio bloką, atsakovės darbuotojas G. V.; atlikdama variklio remontą, atsakovė nekeitė tepalo aušintuvų ir dalies kitų dalių; sutvarkytą variklį, kuris įmonei perduotas 2015 m. rugpjūčio 14 d., į transporto priemonę įmontavo ieškovės darbuotojai. Jie taip pat turėjo pakeisti tepalo filtrus ir užpilti reikiamą kiekį alyvos. Ieškovė 2015 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad variklis sugedo dėl netinkamai sutvarkyto variklio bloko, t. y. trečiojo asmens A. M. kaltės, o trečiasis asmuo A. M. buvo priešingos nuomonės, kad variklio gedimą lėmė atsakovės netinkamai atlikti remonto darbai. Ieškovė dėl variklio remonto 2016 m. kovo mėn. kreipėsi į UAB „Baltijos varikliai“. Būtent pastarosios vadovo M. J. pasirašyto rašto pagrindu ieškovė teigia, kad atsakovė netinkamai atliko variklio remonto darbus ir dėl to variklis sugedo.

16.       Byloje kilo ginčas dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Apeliantė tokią teismo išvadą ginčija ir nurodo, jog šalių santykiams taikytinos CK 6.716 straipsnio nuostatos ir tokiu atveju reikalavimams taikytinas 10 metų bendra ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Be to, apeliantė nesutinka, jog ji praleido ir vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio mėnesio, kuomet ieškovė gavo išvadą dėl variklio gedimo.

17.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.

18.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą ar atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu ankščiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

19.       Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į atsakovė dėl automobilio variklio remonto. Nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iš byloje esančių duomenų teigtina, jog atsakovė (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies – ieškovės (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą ieškovei, o ieškovė (užsakovas) įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atsakovė variklio remonto darbus atliko, o ieškovė darbą priėmė ir už jį sumokėjo. Tokiu būdu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai.

20.       Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė jos reikalavimą į dvi dalis ir vertino atskirai, nepagrįsti ir atmestini. Kaip matyti ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių grindė tuo, jog ji dalį nuostolių patyrė, nes nupirko variklio remontui reikiamų detalių už 8 718,63 Eur, o už variklio remonto darbus atsakovei sumokėjo 2 048,89 Eur ir 614 Eur sumokėjo už pakartotinę variklio apžiūrą. Todėl sprendime pagrįstai aptartos šios dvi ieškovės prašomų priteisti nuostolių dalys, tačiau teisingai nurodyta, jog ieškovės prašoma priteisti suma sietina kaip kilusi iš rangos teisinių santykių.

21.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju vertinant ar ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, yra taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Sprendime nurodyta, jog ieškinio senaties pradžios momentu laikytina 2015 m. lapkričio 2 d., kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl variklio gedimo ir atsakovė paneigė savo kaltę dėl kilusių pasekmių. Ieškinys teisme pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą reikšti atsakovei reikalavimus, grindžiamus atliktų darbų trūkumu. Priežasčių, kodėl ieškovei, įvertinus tai, kad ieškovė yra verslininkė, o reikalavimai kildinami iš komercinio pobūdžio teisinių santykių, reikėtų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenustatyta. Todėl ieškinys atmestas ir šiuo pagrindu, nes atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

22.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pareikštas reikalavimas yra iš sutartinių rangos santykių, jis pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

23.       Apeliantė nesutinka su tokiu aiškinimu ir nurodo, jog ieškinio senaties ji nėra praleidusi, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio mėnesio, kuomet ji gavo UAB „Baltijos varikliai“ raštą, kurį ieškovė vertina kaip pagrindinį įrodymą, pagrindžiantį atsakovės atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Be to, nurodo, jog turi būti skaičiuojamas dviejų metų terminas ieškiniui paduoti, kurio ji tikrai nėra praleidusi.

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

26.       Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, nes ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo UAB „Baltijos varikliai“ 2016 m. balandžio mėnesį gauto rašto, o ne nuo jos 2015 m. lapkričio 2 d. pareikštos pretenzijos atsakovei.

27.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Jei ginčo santykiai būtų kvalifikuoti kaip rangos sutartiniai santykiai ir būtų nustatyta, kad sutartimi nėra nustatytas darbų kokybės rezultato garantinis terminas, ieškinio senaties terminas turėtų būti nustatomas ne pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, bet pagal to paties straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę. CK 6.666 straipsnis nustato ir reglamentuoja terminus, per kuriuos užsakovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, o senaties terminą nustato CK 6.667 straipsnis.

28.       Ieškovė 2015 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, jog variklio remonto darbai yra atlikti nekokybiškai; atsakovė šios pretenzijos nepripažino ir nurodė, jog nėra atsakinga už variklio gedimą po jos atlikto remonto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2015 m. lapkričio 2 d. Tačiau net ir tuo atveju, jei ieškinio terminas būtų skaičiuojamas nuo ieškovės nurodyto 2016 m. balandžio mėnesio gauto rašto, ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 21 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

29.       Apeliantė nurodo, jog būtent jos pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė variklio remontą atliko netinkamai ir nekokybiškai. Tą, apeliantės teigimu, patvirtina UAB „Baltijos varikliai“ raštas 2016 m. balandžio 16 d. tyrimo išvada, trečiojo asmens A. M. parodymai. Tuo tarpu teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

30.       Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl pakartotinio variklio gedimo yra kalta ne tik atsakovė, bet ir ieškovė bei tretysis asmuo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas analizavo atsakovės atsakomybės buvimo sąlygas ir padarė tinkamas išvadas dėl esminių aplinkybių byloje, t. y. jog ieškovė neįrodė, kad dėl variklio gedimo yra atsakinga atsakovė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nurodė, jog ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. įrodyti, jog atsakovė netinkamai atliko variklio remontą. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, byloje ji nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant atsakovės atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

31.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, techninė ekspertizė, kuriai būtų pavesta nustatyti, kodėl variklis sugedo (ar dėl netinkamai atliktų atsakovės remonto darbų, ar dėl kitų priežasčių), byloje negali būti paskirta. Todėl vertinant atsakovės atsakomybę gali būti vadovaujamasi kitais įrodymais. Ieškovė nurodo, jog toks įrodymas yra jos pateiktas 2016 m. balandžio mėnesio UAB „Baltijos varikliai“ raštas. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šis rašytinis įrodymas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė netinkamai atliko remontą. UAB „Baltijos varikliai“ rašte suformuluotos tik prielaidos, kodėl variklis galėjo „užkalti“, o ne padarytos konkrečios išvados, šio rašto negalima vertinti kaip patikimos specialių žinių turinčio asmens išvados.  

32.       Be to, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė ta, jog ieškovė pati prisiėmė atlikti dalį darbų, t. y. variklio montavimo ir kitus darbus (tepalo filtrų keitimo, tepalo įpylimo ir pan.), todėl pagrįstai konstatuota, jog ieškovė kartu prisiėmė ir su tuo susijusią grėsmę, jeigu darbai bus atlikti netinkamai. Be to, dalies variklio – jo išimamos dalies bloko – remontą atliko tretysis asmuo, kurio veiksmai taip pat galėjo lemti netinkamą variklio remontą. Atkreiptinas dėmesys, jog pačios ieškovės pateiktame UAB „Baltijos varikliai“ rašte nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, jog variklio blokas buvo paruoštas tinkamai.

33.       Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Kolegija nurodo, jog įvertinus byloje esančius įrodymus, nepakanka duomenų konstatuoti, jog būtent atsakovė yra atsakinga už variklio gedimą ir atliko remonto darbus netinkamai. Byloje apklaustų liudytojų parodymai bei šalių paaiškinimai yra prieštaringi. Vienintelis rašytinis įrodymas – UAB „Baltijos varikliai“ raštas, kuriame išdėstytos tik prielaidos dėl variklio gedimo priežasčių, todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai atliko variklio remontą. Kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, plačiau dėl to nepasisako.

34.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. 

36.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 1000 Eur išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kolegija įvertinusi, jog byla nėra didelės apimties, nėra sudėtinga teisės taikymo atžvilgiu, nurodo, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir jai priteistina iš apeliantės 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Dantransa“ atsakovės UAB „Transgesta Servis“ naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                               Margarita Stambrauskaitė

                                                                Eglė Surgailienė

                                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė