Administracinė byla Nr. I-8995-320/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01787-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3.; 20.2.3.2; 55.1; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN - AK, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. kovo 2 d. Skunde nurodė, kad jam bausmę atliekant Pravieniškių PN – AK 6-ame lokaliniame sektoriuje, 10 ir 9 būryje, Nr. 94 ir Nr. 101 gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, daug vietos užėmė baldai, buvo apribota galimybė judėti, sienos, lubos buvo aptrupėję, kaupėsi pelėsis, apšvietimas ir patalpų temperatūra žiemą neatitiko nustatytų reikalavimų, neturėjo sąlygų džiovinti išskalbtus drabužius, patalpose buvo tarakonų ir blakių. Taip pat skunde nurodė, kad lokalinio sektoriaus patalpose trūko praustuvių ir tualetų, buvo tik du pisuarai. Pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, garbės ir orumo pažeminimą. 

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime  su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9-14) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose minimali gyvenamojo ploto norma jo atžvilgiu buvo užtikrinta. Pabrėžė, kad bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti, užsiimti kita prasminga veikla.  Nurodė, kad patalpose palaikoma tinkama temperatūra, oro judėjimo greitis, oro drėgmė tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, užtikrinamas tinkamas apšvietimas bei patalpų būklė. Patalpos ventiliuojamos atidarius langus ir per ventiliacines angas. Patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, patalpų dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją atliekama pagal sutartį. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl skundas turi būti atmestas.

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. kovo 2 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Pravieniškių PN - AK jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose Nr. 101 ir Nr. 94. Teismas pažymi, kad iš Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 2-595 (b.l. 58) buvo perkeltas į paprastąją grupę 10 būrį, 101 brigadą, o direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 2-1089 (b.l. 59) iš 10 būrio 101 brigados buvo perkeltas į 9 būrį 94 brigadą. Teismas apibrėždamas skundo ribas konstatuoja, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 16 d. bausmę atliko 10 būryje, 101 brigadoje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos pareiškėjas bausmę atliko 9 būryje 94 brigadoje, 7-oje gyvenamojoje patalpoje.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Pravieniškių PN - AK pateikė duomenis (b. l. 10, 17, 19), kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo karantine, nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. gyveno 1 lokaliniame sektoriuje, 10 būryje, 101 brigadoje, 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 25,07 kv. m ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos  (b.l. 10, 17, 57). Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos pareiškėjas gyveno 9 būryje, 94 brigadoje, 7-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,64 kv. m ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 10, 17,57). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, jose faktiškai gyvenusių asmenų skaičių, todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui teko mažiausiai nuo 3,13 kv. m ploto iki 3,56 kv. m ploto. Taigi pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK lokaliniame sektoriuje, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir pareiškėjas gali judėti po visą lokalinį sektorių bei tai, kad konstatuota, jog gyvenamojo ploto tenkančio vienam asmeniui norma nebuvo pažeista, pareiškėjo skundo argumentai dėl apribotos galimybės judėti atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl buitinių parazitų, švaros, patalpų būklės, prastos ventiliacijos, rūbų džiovinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN - AK patalpose, kuriose jis gyveno, buvo parazitų, kaupėsi pelėsis, buvo prasta oro ventiliacija, sienos ir lubos aptrupėję.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau- ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Pravieniškių PN - AK pateikė teismui 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 21-24). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus, pagal sutartinius įsipareigojimus, du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (Sutarties 3.2.2. punktas). Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.  Byloje pateikta sutartis, patvirtina, kad buvo atliekamas nuolatinis (pastovus) parazitų monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Teismas vertina, kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringą, kontrolę bei naikinimą buvo pakankami, todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėjas skundėsi dėl pelėsio, nepakankamo apšvietimo, temperatūros gyvenamosiose patalpose, prastos ventiliacijos. Pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje esanti 2019 m. rugsėjo 24 d. pažyma (b.l. 19,20) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis vėdinamos per langus, ir ventiliacines angas.

Dėl gyvenamųjų patalpų apšvietimo, Pravieniškių PN-AK pažymoje nurodė, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius apie netinkamą patalpų apšvietimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas oro temperatūros, apšvietimo, oro judėjimo greičio patikrinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, patalpų oro temperatūros, netinkamo apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto reikalavimus, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Darytina išvada, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamosiose patalpose sienos ir lubos aptrupėję. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 77-1443 (toliau – ir pažyma) nurodė, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno nuteistasis, lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra. Netikėti atsakovo pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo, nes jie nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu, šiuo aspektu, negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN - AK veiksmai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad žiemą neturėjo sąlygų džiovinti išskalbtus drabužius. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Dėl sanitarinio mazgo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinio mazgo įrenginių kiekis patalpose, kuriose jis gyveno, neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjui kilo nepatogumų naudojantis sanitariniais mazgais.

Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7 punkte be kita ko nurodoma, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas 2019 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 61-5107 (b.l. 57) pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu 10-tame būryje bausmę faktiškai atliko 40 nuteistųjų, šio būrio sanitariniame mazge įrengta 6 sėdimi unitazai, 6 praustuvės, 1 dušas (b.l. 20); 9-ame būryje bausmę faktiškai atliko 38 nuteistieji (b.l. 57), šio būrio sanitariniame mazge įrengti 4 sėdimi unitazai, 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušo sietelis (b.l. 20). Teismas įvertinęs 9 būrio ir 10 būrio patalpose įrengtų sanitarinių mazgų skaičių ir minėtuose būriuose bausmę atliekančių nuteistųjų skaičių, konstatuoja, kad pareiškėjui 9 ir 10 būriuose, vertinamuoju laikotarpiu, buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas sanitarinių įrenginių kiekis, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja