Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-721-230-2012].doc
Bylos nr.: 2S-721-230/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-721-230/2012

Proceso Nr. 2-21-3-02737-2011-1

Pirmosios instancijos teisėja Sigita Bružienė

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.3; 122.4

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23  d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3353-214/2011  (Nr. 2-67-214/2012) pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovui K. K., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui, R. P. dėl žalos atlyginimo, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

           Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinės bylos dalį,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas A. D. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti 2011-08-10 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. EJ-1182, sudarytą tarp K. K. ir R. P., negaliojančia ir taikyti restituciją natūra bei priteisti atsakovei K. K. nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti parduoti šį turtą ieškovui A. D. pagal preliminariosios sutarties sąlygas; įpareigoti VĮ Registrų centrą atkurti įrašą VĮ Registrų centro duomenų bazėje: Žymos: sudaryta preliminarioji sutartis, A. D.,  a.k. (duomenys neskelbtini) juridinis pagrindas: preliminarioji sutartis, 2010-04-16. Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytam nekilnojamajam turtui.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, jo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės K. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytus argumentus bei kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, laikė, jog tikėtina, kad atsakovė, sužinojusi apie ieškinio pareiškimą, gali nekilnojamąjį turtą nevaržomai perleisti tretiesiems asmenims, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri atitinka pareikšto reikalavimo esmę, taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo tinkamą ir operatyvų įvykdymą.              

         Tretysis asmuo R. P. atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m.  gruodžio 23 d. nutartį pakeisti, išbraukiant iš nutarties teksto trečiajam asmeniui R. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą nutarties dalį - areštuoti atsakovės K. K. nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad teismo nutartimi taikytas areštas turtui, nepriklausančiam atsakovei K. K.. Šis turtas 2011-08-10 pirkimo - pardavimo sutartimi parduotas trečiajam asmeniui R. P., nuosavybės teisės į jį įregistruotos R. P. vardu, nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruotas faktas, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu teismas, areštuodamas ne atsakovės, o trečiojo asmens ir jo sutuoktinės, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo, turtą, pažeidė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei trečiojo asmens ir jo sutuoktinės teises.

              Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

              Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

              Tretysis asmuo A. P. skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia jo ir jo sutuoktinės interesus, kadangi teismas taikė areštą turtui, kuris nepriklauso atsakovei K. K., o yra trečiojo asmens nuosavybė. Šie skundo argumentai atmestini, kaip nepaneigiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės byloje. Kaip jau nurodyta, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui nusprendus, jog laikinųjų apsaugos priemonių imtis būtina, jos turi būti parenkamos remiantis LR CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, ir siekti, kad šios priemonės kartu nesukeltų atsakovui nepagrįstų nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Šioje byloje ginčo objektas yra konkretus nekilnojamasis turtas, kadangi ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia šio turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu apeliantas (ieškovo nurodytas trečiuoju asmeniu) įgijo į jį nuosavybės teises (b.l. 11-13), taip pat prašoma taikyti restituciją ir ginčo turtą perduoti ieškovui. Esant tokiems reikalavimams, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių tam, kad ginčo turtas iki bylos išnagrinėjimo nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Tokiu būdu  pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės yra visiškai pagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,  kad nagrinėjamu atveju tikslingesnė ir proporcingesnė ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimo priemonė yra CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Todėl pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas pakeistina į kitą  -  įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Kadangi ginčo objektas byloje yra konkretus nekilnojamasis turtas ir apeliacinės  instancijos teismui nutarus taikyti kitą nurodytą laikinąją apsaugos priemonę (įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo padarymą), apelianto skundo argumentas, kad jis nėra šioje byloje atsakovas ir todėl negali būti taikomi suvaržymai jam priklausančiam turtui, netenka jokios reikšmės, nes areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju nėra taikoma. Pirmosios instancijos teismas, ieškovui ginčijant turto perleidimo sandorį, bylos nagrinėjimo eigoje neabejotinai turės spręsti trečiojo asmens A. P. procesinės padėties pakeitimo klausimą CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių parinkimą, todėl nutartis keistina, ir ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikytina laikinoji apsaugos priemonė - įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( CPK 337  straipsnio 1 dalies 4 punktas).

             Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

 

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio 23 d. nutartį pakeisti.

Ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui: 0,0612 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

 

 

Teisėja                                                                                                                               Nijolia Indreikienė