Prašymo Nr. DOK-2985/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48407-2016-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama civilinės ieškovės BUAB „E“ nemokumo administratorės MB „B.G.“ direktorės A. Ž. ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Civilinės ieškovės BUAB „E“ nemokumo administratorės MB „B.G.“ direktorė A. Ž. ir atstovė advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė kasacinius skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendis, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; proceso išlaidų priteisimo klausimą BUAB „E“ naudai pavesti spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 14 straipsnyje ir BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą kaltės formą - tiesioginę tyčią. Be to, žemenės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalį, BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Kasaciniame skunde teigiama, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai laikė nustatyta, kad egzistuoja D. G. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, objektyvieji požymiai. Tačiau teismai nevertino byloje nustatytų D. G. atliktų veiksmų, jų kryptingumo ir intensyvumo, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika dėl kaltės aiškinimo ir nepagrįstai vertino, jog D. G. veiksmuose nėra subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių - tiesioginės tyčios. Byloje nustatyti D. G. atlikti veiksmai (jų kryptingumas, intensyvumas) nuosekliai pagrindžia, jog jis žinojo apie atliekamas nusikalstamas veikas, suvokė savo veiksmus bei norėjo taip veikti.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. G., būdamas UAB „E“ direktorius, siekė kuo skubiau parduoti visą UAB „E“ turtą. Tai patvirtina liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų A. K., R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo V. E. parodymai, duoti teisme. Kokiu tikslu buvo siekiama išparduoti visą įmonės turtą, D. G. nesugebėjo paaiškinti. Taigi D. G. atliktų veiksmų kryptingumas (siekis išparduoti visą įmonės turtą), intensyvumas (siekis skubiai parduoti turtą) suponuoja, jog jis žinojo, kad neturi teisės veikti UAB „E“ vardu ir veikia neteisėtai.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. G., siekdamas pateisinti savo veiksmus dalyje dėl ketinimo pirkti ir vėliau pelningai parduoti žirgą, pateikė 2016 m. spalio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą su S. B.. Tačiau liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad parašas ant žirgo pirkimo sutarties yra ne jo. Vadinasi, šis dokumentas ir jame esantys parašai yra suklastoti. D. G. negalėjo paaiškinti, nes neatsiminė, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis dėl žirgo pardavimo su S. B., neatsimena. Taigi toks veikimas, kuomet UAB „E“ piniginės lėšos perleidžiamos kitam asmeniui (G. V.) ir vėliau toks perleidimas bandomas pateisinti suklastotais dokumentais, yra akivaizdžiai neteisėtas ir parodantis D. G. žinojimą, jog sukčiavimo būdu užvaldomas UAB „E“ turtas, t. y. veikimą tiesiogine tyčia.
Kasaciniame skunde pažymima, kad byloje nustatyta, jog D. G. veikė akivaizdžiai nuostolingai įmonei. Byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-279 (20) konstatuota, kad D. G. vadovavimo laikotarpiu sudaryti turto pirkimo - pardavimo sandoriai buvo nuostolingi UAB „E“. Akivaizdus net kelių sandorių nuostolingumas taip pat pagrindžia išteisintojo tyčią, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Taigi netinkamai vertinant kaltės turinį, atsietai nuo objektyviųjų veikos požymių, nuo atliktų išteisintojo veiksmų pobūdžio, kryptingumo ir intensyvumo, D. G. nepagrįstai buvo išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį.
Anot kasatorių, ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą buvo apklaustas liudytojas V. l.. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti V. I. parodymai. Tačiau žemenės instancijos teismai minėtais liudytojo parodymais nesivadovavo, kadangi nebuvo galimybės jo apklausti teismo posėdžio metu. Kasatorių manymu, toks parodymų, kurie pagrindžia D. G. kaltę, ignoravimas prieštarauja BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoms.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 2 dalį civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Taigi pagal šią proceso taisyklę civilinis ieškovas gali ginčyti teismo nuosprendžio ar nutarties dalį dėl kaltininko išteisinimo, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu. Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad civilinės ieškovės atstovės, kritikuodamos žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, iš esmės nesutinka su teismų išvadomis dėl D. G. kaltumo nenustatymo šiam asmeniui padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir siekia byloje nustatytų aplinkybių kitokio įvertinimo. Tačiau tokie kasacinio skundo teisiniai argumentai, susiję su atskirų įrodymų kitokiu vertinimu, dargi teisiniais argumentais nesiejami su civiliniu ieškiniu, kuris paliktas nenagrinėtu, nesudaro pagrindo jį priimti ir nagrinėti kasacine tvarka.
Pagal įstatymą, BPK 2 straipsnio nuostatas valstybėje pareiga atskleisti nusikalstamas veikas numatyta prokurorui ir gula ant šio asmens pečių, tačiau šios bylos prokuroras D. G. išteisinimo apeliacine tvarka nekvestionavo, civilinės ieškovės apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra, taigi sutiko su išteisinamuoju nuosprendžiu ir jame nustatytu įrodymų vertinimu.
Be to, teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinį skundą civilinės ieškovės atstovės paduoda antrą kartą. Nors naujai pateikto kasacinio skundo turinys nėra identiškas, šio kasacinio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir pirmame skunde, kasatorės iš esmės tokiais pat argumentais kritikuoja žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl D. G. išteisinimo. Tik šiame kasaciniame skunde kasatorė nurodo naujus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų netinkamai pritaikytus BK straipsnius, taip pat iškelia klausimą dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų.
Pažymėtina, kad pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. liepos 3? d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK?368?straipsnio 2?dalyje nustatytų reikalavimų ir 369?straipsnyje nustatytų pagrindų. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytas teisės taikymo klaidas, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde.
Skunde pateikti argumentai nelaikytini tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 367 straipsnio 2 dalies, 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 367 straipsnio 2 dalimi, 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti civilinės ieškovės BUAB „E“ nemokumo administratorės MB „B.G.“ direktorės A. Ž. ir atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Danutė Jočienė
Tomas Šeškauskas