Baudžiamoji byla Nr. 1-642-476/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05468-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.2.14.10.1.; 2.12.1.4.; 1.1.8.1; 1.1.8.12.;

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Raseiniai

              Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2011-04-01 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., nuteistas 45 paromis arešto; 2. 2011-06-15 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d., nuteistas 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo; 3. 2011-08-24 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), nuteistas 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo; 4. 2011-11-14 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), nuteistas 2 metams terminuoto laisvės atėmimo; 5. 2013-07-11 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., nuteistas 3 metams terminuoto laisvės atėmimo; 6. 2015-04-15 Raseinių rajono apylinkės teismo, pagal BK 182 str. 1 d., nuteistas 2 metams ir 3 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  187 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

              S. G. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 29 d, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), M. B. G. priklausančiame name, tyčia sugadino A. G. priklausantį turtą: virtuvinį stalą, 70 eurų vertės, skalbimo mašiną, 150 eurų vertės, mikrobangų krosnelę, 50 eurų vertės, televizorių, 30 eurų vertės, virtuvinę spintelę, 10 eurų vertės, tuo padarydamas A. G. bendrą 310 eurų turtinę žalą.

              Kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio laikinai gyveno savo močiutės M. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Name esantys namų apyvokos daiktai priklauso jo dėdei A. G., kuris gyvena bute ir šiame name lankėsi retai. Jo santykiai su Artūru buvo geri. 2018 sausio mėnesio pabaigje, tikslios datos nežino, jis vieną dieną pasigėrė ir, būdamas girtas, mėtė ir spardė name buvusius daiktus: sulaužė virtuvinį stalą bei virtuvinę pakabinamą spintelę, sugadino skalbimo mašiną, kurią apvertė ir ji nebeveikia, televizorių bei mikrobanginę krosnelę. Daiktus sugadino dėl girtumo, tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kuriais A. G. padarė turtinės žalos.  Šiuo metu su A. G. yra susitaikęs, žalą atlyginęs ir šis pretenzijų jam neturi (b. l. 66-69).

Kaltinamojo S. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje be kaltinamojo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

              Nukentėjusiojo A. G.parodymais, kad 2017 m. spalio mėnesį jis leido savo sūnėnui S. G. gyventi savo mamos Marijonos B. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pradžių S. G. elgėsi gerai, tačiau laikotarpyje nuo 2018-01-26 iki 2018-01-29, jis sugadino A. G. priklausančius baldus ir daiktus: sugadino virtuvinį stalą, 70 eurų vertės, skalbimo mašiną, 150 eurų vertės, mikrobangų krosnelę, 50 eurų vertės, televizorių, 30 eurų vertės, virtuvinę spintelę, 10 eurų vertės. Jis su S. G. kalbėjo ir bandė išspręsti kilusias problemas geruoju, tačiau sūnėnas teigė, kad daiktus apgadino netyčia, nes būdamas neblaivus griuvo ant minėtų daiktų, o padarytų nuostolių atlyginti nesiruošia (b. l. 11). 2018-02-23 apklaustas papildomai, nukentėjusysis A. G. nurodė, kad sūnėnui S. G., kuris yra kaltas dėl jam priklausančių daiktų sugadinimo, pretenzijų neturi, nes jie susitaikė. Dalį sugadintų daiktų sūnėnas sutaisė, o už kitus sumokėjo, todėl byloje civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nebereiškia (b. l. 34-36).

              Liudytojos Marijonos B. G. parodymais, kad  jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame name ji pati negyvena, kadangi gyvena bute. Ankščiau ten gyveno jos sūnus A. G., kuris ten buvo susivežęs savo namų apyvokos reikmenis. Jai priklausančių daiktų name nebuvo. Prieš keletą mėnesių ji Vaižganto g. 46 esančiame name leido gyventi anūkui S. G., kuris galimai ir sugadino Artūrui priklausantį turtą. Apie tai, kad anūkas išgėręs sugadino stalą, spintelę, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, jai pasipasakojo pats. Ji jokios žalos dėl to nepatyrė, pretenzijų niekam neturi bei nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja, civiline ieškove (b. l. 40-42).

              Įvykio vietos apžiūros  protokolu ir fotolentele kur užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Marijonos B. G. gyvenamajame name, bei ten esančių, A. G. priklausančių daiktų, apžiūros rezultatai (b.l.16-17, 18-22).

              Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus turi pagrindo manyti, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis S. G. tyčia sugadino svetimą A. G. priklausantį turtą: virtuvinį stalą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, televizorių, virtuvinę spintelę, tuo padarydamas A. G. bendrą 310 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kuri viršija 5 MGL dydžio sumą, kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d. sudėtį.

S. G. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 99).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

              Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

           Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. G. atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas dėl kurio buvo padaryta 310,00 Eur turtinė žala. Nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, dalį daiktų S. G. sutaisė, už kitus sumokėjo, pretenzijų A. G. dėl sugadintų daiktų kaltinamajam neturi (b. l. 34-36). Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teistas šešis kartus (b. l. 73-79, 80-86), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 87-91), Raseinių psichikos sveikatos centre registruotas dėl funkcinio CNS susirgimo, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę S. G. netikslinga (b. l. 94, 95, 96-37), nedirbantis (b. l. 98). Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam S. G. yra pagrindo skirti BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Prokuroro pasiūlytas baudos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

              A. G. 2018-02-01 byloje buvo pareiškęs 340 eurų civilinį ieškinį, bet 2018-02-23 jo atsisakė, nes S. G. jam padarytą turtinę žalą atlygino (b. l. 34).

              Kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

              S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 eurų) baudą.

                            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 34 MGL (1700 eurų) baudą.

                            Iki bausmės vykdymo pradžios S. G. palikti galioti kardomąją priemonę –  rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis baudą turi sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801, ir baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                              Irena Narbutienė