(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 24d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Oritai Griciūtei,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,

kaltinamiesiems K. Š., G. M., E. P.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Vytautui Blažaičiui, Aldelvinui Ščiglai, Drasučiui Narmontui, 

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti Šiaulių universitete, asistente, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, individualios įmonės „S.“ savininkas, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1d.,

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, individualios E. P. įmonės savininkė, išsituokusi, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str.6 d., 22 str. 1d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d.,  300 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamoji K. Š. buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje su G. M. tyčia, savo naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, o būtent:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su G. M., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, 2008-04-01 G. M. fiktyviai įdarbino ją į G. M. įmonės „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), marketingo vadybininkės pareigas ir 2008-04-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo A. A. skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, ji, nuo 2008-04-01 priimta į darbą G. M. įmonę „S.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-28 kreipėsi į V. S. įmonę, esančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. S. įmonės gydytoja išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-07-28 iki 2008-11-30. Po ko, ji 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą esančią banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-10-08 V. S. įmonės gydytojos V. S. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, G. M., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui pateikė 2008-07-01 pranešimą apie G. M. įmonės „S.“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 11347,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  3855,71 Lt įmokų. Po ko, ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo A. A. skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš G. M. įmonės „S.“ ir E. P. įmonės yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu K. Š., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su G. M., apgaule pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų,  ir buvo kaltinama  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje su E. P. tyčia, savo naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, 2008 metų balandžio mėnesį,:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su E. P., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, 2008-04-21 E. P. fiktyviai įdarbino ją, sudarant terminuotą darbo sutartį laikotarpiui iš kurio bus skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, į individualią E. P. įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), rinkodaros-vadybos specialistės pareigas ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo A. A. skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, ji, nuo 2008-04-21 priimta į darbą individualioje E. P. įmonėje ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-28 kreipėsi į V. S. įmonę, esančią Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. S. įmonės gydytoja išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-07-28 iki 2008-11-30. Po ko, ji, 2008-10-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą esančią banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-10-08 V. S. įmonės gydytojos V. S. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, E. P., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą 2008-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie individualios E. P. įmonės apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 6142,85 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  2087,34 Lt įmokų, 2008-07-14 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 602,25 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  204,64 Lt įmokų. Po ko, ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš G. M. įmonės „S.“ ir E. P. įmonės yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu K. Š., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su E. P., apgaule pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.  

Kaltinamasis G. M. buvo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. Š., tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, o būtent:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su K. Š., žinodamas, kad K. Š. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarę, 2008-04-01 jis fiktyviai įdarbino K. Š., į G. M. įmonės „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), marketingo vadybininkės pareigas ir 2008-04-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, ji, nuo 2008-04-01 priimta į darbą G. M. įmonę „S.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą kaip individualios įmonės savininkas ir žinodamas, kad K. Š. realiai G. M. įmonėje „S.“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui pateikė 2008-07-01 pranešimą apie G. M. įmonės „S.“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 11347,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  3855,71 Lt įmokų. Po ko, K. Š., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš G. M. įmonės „S.“ yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu G. M., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su K. Š., apgaule padėjo pasikėsinti įgyti K. Š. svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinamas  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Be to, jis buvo kaltinamas, kad apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, o būtent:

G. M., būdamas G. M. įmonės „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savininku pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str., būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 28 str. 2 p.(2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30, tyčia apgaulingai tvarkė G. M. įmonės „S.“ buhalterinę apskaitą nurodydamas buhalterei V. R. įtraukti suklastotus tikrus dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir taip pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( Nr. IX - 574, 2003-12-18): 6 str., 2 d. nuostatas; - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str., 1 d. nuostatas; - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ – nes į įmonės apskaitą nurodė įtraukti 2008 metų balandžio - birželio mėnesių tris atlyginimų žiniaraščius Nr. 4, 5 ir 6 ir 2008-05-29 d., 2008-06-30 d., 2008-07-31 d.  kasos išlaidų orderius  Nr. 76, 85, 89, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus K. Š. 8525, 23 Lt atlyginimą, todėl šiuose dokumentuose įformintos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, ir dėl šių apskaitos dokumentų įtraukimo į įmonės veikos apskaitą negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, ir buvo kaltinamas  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

G. M., būdamas G. M. įmonės „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savininkas, žinodamas, kad K. Š. realiai Individualioje jam priklausančioje įmonėje nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo G. M. įmonės „S.“ 2008-07-01 pranešimą apie G. M. įmonės „S.“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-07-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 11347,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  3855,71 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko juos panaudojo 2008-07-01 pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo A. A. skyriui, esančiam N. A., Respublikos g. 2A., ir buvo kaltinamas  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Kaltinamoji E. P. buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje su K. Š., tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai  svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, o būtent:

2008 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kartu su K. Š., žinodama, kad K. Š. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tarpusavyje susitarusios, 2008-04-21 ji fiktyviai įdarbino K. Š., sudarant terminuotą darbo sutartį laikotarpiui, iš kurio bus skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, į individualią E. P. įmonę, (duomenys neskelbtini), rinkodaros-vadybos specialistės pareigas, 1,5 etato darbo krūviu ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, K. Š., nuo 2008-04-21 priimta į darbą individualioje E. P. įmonėje ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po ko, ji, tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą kaip individualios įmonės savininkė ir žinodama, kad K. Š. realiai individualioje E. P. įmonėje nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, 2008-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui pateikė pranešimą apie individualios E. P. įmonės apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 6142,85 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  2087,34 Lt įmokų, 2008-07-14 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 602,25 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  204,64 Lt įmokų. Po ko, K. Š., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2009-02-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo A. Akmenės rajono skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą; 2) pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto 2009-02-12 įsakymą Nr. A-145 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriaus specialistė pašalpoms įtarusi, kad draudžiamosios pajamos gautos iš E. P. įmonės yra ženkliai padidintos ir buvo įsidarbinta būtent tą ketvirtį, iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, todėl 2009-03-05 priėmė sprendimą Nr. SM-59 „Dėl K. Š. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, skaičiuojant draudžiamąsias pajamas iš pirmos darbovietės, t.y. Šiaulių universiteto. Tokiu būdu E. P., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su K. Š., apgaule padėjo pasikėsinti įgyti K. Š. svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinama  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama, kad apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, o būtent:

E. P., būdama Individualios E. P. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) savininke, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str., būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 28 str. 2 p.(2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915redakcija) būdama atsakinga už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2008-07-11, tyčia apgaulingai tvarkė individualios E. P. įmonės buhalterinę apskaitą, įtraukdama į ją suklastotus tikrus dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir taip pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( Nr. IX - 574, 2003-12-18): 6 str., 2 d. nuostatas; - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str., 1 d. nuostatas; - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ – nes į įmonės apskaitą įtraukė 2008 metų balandžio - liepos mėnesių keturis atlyginimų žiniaraščius Nr. 4, 5, 6 ir 7 ir 2008-05-04 d., 2008-06-10 d., 2008-07-13 d., 2008-08-06 d.  kasos išlaidų orderius Nr. 187, 264, 319, 353, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie išmokėtus K. Š. 4 923,92 Lt atlyginimą, todėl šiuose dokumentuose įformintos kitos nei faktiškai įvykusios ūkinės operacijos, ir dėl šių apskaitos dokumentų įtraukimo į įmonės veikos apskaitą negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, ir buvo kaltinama  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  222 str. 1 d.

Be to, ji buvo kaltinama, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

E. P., būdama Individualios E. P. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) savininke, žinodama, kad K. Š. realiai Individualioje jai priklausančioje įmonėje nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo Individualios E. P. įmonės 2008-07-14 pranešimą apie Individualios E. P. įmonės apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-07-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 6142,85 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2087,34 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko juos panaudojo 2008-07-14 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui, esančiam Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 2A, ir buvo kaltinama  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 300 str. 1 d.

Kaltinamoji  K. Š. kaltės nepripažino, paaiškino, kad jos dukrai 2008-03-18 būtų sukakę vieneri metai, todėl ji nuo sausio mėnesio pradėjo ieškotis kito darbo, nes Šiaulių universitete siūlomas darbo užmokestis jos netenkino, padidinti darbo užmokestį niekas neketino. Jos atlyginimas buvo 1,5 tūkstančių litų į rankas. G. M. pažinojo, kreipėsi į jį dėl pastovaus darbo. Anksčiau  buvo G. M. vertusi įvairius dokumentus, susijusius su automobilių pirkimais. G. M. sakė, kad jam reikia žmogaus, kuris mokėtų versti iš prancūzų kalbos į lietuvių. Jam pasakė, kad savo darbą vertina ir norėtų gero atlyginimo, paprašė 2500 Lt darbo užmokesčio į rankas. Sutarė, kad nuo 2008 metų balandžio 1 d. jis priims ją į savo įmonę marketingo vadybininkės pareigoms. Buvo sudaryta darbo sutartis, joje  taip ir buvo nurodyta.  Jos darbo funkcijos buvo sutarčių vertimas, bendradarbiavimas telefonu su verslo partneriais iš Prancūzijos, nes G. M. įmonė pirko automobilius Prancūzijoje ir juos parveždavo į Lietuvą. Jos darbo  laikas buvo nustatytas nuo 8 iki 17 val., bet su įmonės savininku buvo sutarusi, kad išleis anksčiau iš darbo, kad namuose galėtų dirbti, taip prižiūrėtų kartu ir vaikelį. Vertimus nešdavosi į namus, reikėdavo dirbdavo po darbo, savaitgaliais. Leido dirbti laisvu grafiku. Atlyginimą mokėjo savininkas, kai jo nebūdavo, tai buhalterė V.. Atlyginimą gavusi pasirašydavo atlyginimų žiniaraštyje. Teko kalbėtis su piliečiu iš Prancūzijos, kai buvo sugedęs automobilis Prancūzijoje. G. M. įmonė iš prancūzų kompanijų gaudavo įvairius pasiūlymus, kurių būdavo nemažai ir reikėjo juos išstudijuoti. Pasitaikydavo atvejų, kai G. M. paskambindavo, reikėdavo ateiti į darbą ir po darbo valandų, savaitgaliais. Pasiimdavo darbo ir išeidavo  namo.  Tai būdavo verslo partnerių sutartys, pasiūlymai. Atsiųsdavo verslo partneriai iš Prancūzijos pasiūlymus dėl automobilių pirkimo, buvo pasiūlymuose nurodomi automobilių defektai, kokia išvaizda, viskas buvo aprašoma apie automobilį prancūziškai. Namuose išversdavo ir  rytojaus dieną nunešdavo savininkui į darbą. Oficialaus vertimo nebuvo. Išverstus tekstus netvirtindavo oficialiai savo parašu. Bendravo su buhaltere, su kitais darbuotojais nebendravo. Įmonė mokėjo SODRAI įmokas. Kiek į savaitę valandų dirbo negali pasakyti. Atlikdavo vertimų per savaitę virš 30-50 lapų. Pasiūlymus versdavo nuo 1 iki 10 lapų. Bendradarbiavimo sutartis reikėjo versti, būdavo specifiniai dalykai ir vertimai sunkesni. Daugiausia tekdavo išversti automobilių aprašymus. Kokie vertimo įkainiai nesidomėjo, tačiau vertimų biure niekas tą pačią dieną nebūtų išvertęs dokumentų, o G. M. reikėjo, kad vertimai būtų atliekami greitai. Jam buvo patogu ją priimti į darbą. Nežino, kad Akmenėje dar kas mokėtų prancūzų kalbą. Gal tris valandas dienos vertimas trukdavo. Jokio tabelio nepildė.  Tuo metu dar dirbo kitoje įmonėje, pas E. P.. Turėjo nuo 2008-01-01 pusei metų išsiėmusi verslo liudijimą. Kai vaikui sukako vieneri metai, keitėsi įstatymai, jais domėjosi, žinojo, kad socialinė pašalpa bus skaičiuojama iš ketvirčio. Apie nėštumą sužinojo vasario mėnesį. Nesakė savininkui G. M., kad laukiasi. Kai pradėjo dirbti buvo šešių mėnesių nėštumas. Nutraukė savo noru darbo sutartį, nes G. M. po trijų mėnesių pasiūlė minimalų atlyginimą, nes kilo problemų įmonėje, pablogėjo automobilių pirkimas, pardavimas. Įmonės apyvarta sumažėjo, mažai kas pirko automobilius, nebeišgalėjo jai tiek mokėti, gal prieš savaitę pasakė iki atleidimo. Suderino darbus G. M. įmonėje ir E. P. įmonėje, nes dirbo pagal poreikius, ne visą dieną.

Dėl  pareikšto kaltinimo E. P. įmonėje kaltės nepripažino. Paaiškino, kad E. P. kreipėsi su pasiūlymu dėl darbo. Buvo priimta 2008 m. balandžio mėnesio pabaigoje ir dirbo iki liepos 11 d. Jai reikėjo pavaduoti E. P., kuri sirgo, gydėsi ligoninėje. Sirgo pardavėja, taip pat reikėjo pavaduoti. Turėjo atlikti administratorės pareigas. Paprašė 1500 Lt atlyginimo. Pasakė, kad dirba kitoje įmonėje, kad vaikas yra maitinamas, sakė, kad reikės  išeiti iš darbo pamaitinti vaiką. Ji sutiko mokėti tokį atlyginimą. Teko dirbti prekybos salėje, daryti puokštes, dirbti su kompiuteriu. Reikėjo išmokti daryti prekių užsakymus, puokštes, stebėti kokių prekių reikia parduotuvei. Konsultuoti dėl įmonės veiklos. Vykti į tiekėjų firmas. Atliko tą darbą, kokį atlikdavo savininkė, ką jai sakė atlikti. Sutarčių nesudarinėjo. Ant sąskaitų faktūrų pasirašydavo savininkė, neleido jai pasirašyti. Atlyginimų žiniaraštyje pasirašydavo gavusi atlyginimą, savininkė mokėjo grynais. Darbo sutartį pasirašė, kasos išlaidų orderyje pasirašydavo. Kas Sodros įmokas mokėjo, nežino. Parduotuvė dirbo nuo 8 val. iki 19 val. darbo laikas jai nebuvo fiksuotas. Stalčiuje buvo laikomi sąsiuviniai, dėl sidabro gaminių užsakymų. Buvo prekiaujama kosmetika. Gėlės naktį laikomos atskiroje patalpoje. Pavadavo susirgusią pardavėją G. M., kuri darydavo puokštes. Pardavėją S. S. pavadavo, ji mėnesį atostogavo. Ji dirbo salėje, darė puokštes. Pavaduodama savininkę kontroliuodavo pardavėjų darbą, važiuodavo pas tiekėjus dėl prekių į Kauno bazes, taip pat pildydavo dokumentus kompiuteriu. Suspėdavo, nes tuo metu individualia veikla neužsiiminėjo. Dirbo individualų darbą nuo sausio iki kovo mėnesio. Nesakė, kad yra nėščia, nėštumo nesimatė ir apie tai ji nekalbėjo. Neigia, kad fiktyviai buvo įdarbinta, gavo sutartas pajamas. Nebuvo jokio susitarimo dėl didesnių pajamų, kad gauti didesnes išmokas. Sodra priėmė sprendimą pagal ankstesnius darbo laikotarpius  išmokėti vaiko priežiūrai socialines išmokas.

Kaltinamasis G. M. kaltės nepripažino, paaiškino, kad 1991 metais  įmonė įkurta.  Įmonė užsiima automobilių pervežimu, pardavimu, jų remontu. Dešimt metų važinėjosi į Vokietiją, veždavo automobilius iš Vokietijos. Paskutiniu metu automobilius pirkdavo Prancūzijoje, todėl buvo reikalingas darbuotojas išversti sandorius iš prancūzų kalbos į lietuvių. Netoli jo įmonės gyveno K. Š.. Pažinojo jos tėvus. Įmonė gaudavo faksu daug pasiūlymų. Būdavo iš 30-50 lapų pasiūlymai apie parduodamus automobilius.  90 procentų automobilių nupirkdavo su įvairiais defektais. Įmonė remontuodavo automobilius po to parduodavo. Vertėjų Akmenėje nėra, vertimų biurai arčiausiai Mažeikiuose, Šiauliuose. Bet atvažiavus,  tą pačią dieną niekas neišvers ir vėl reikia važiuoti kitą dieną pasiimti išverstą tekstą. Vertimas  ketvirtis lapo 60 Lt kainuodavo. Gal 2008 metų pavasarį, kovo mėnesį K. Š. pasiprašė darbo, norėjo 2500 Lt į rankas. Sutiko jai mokėti, nes nelabai kas ėjo dirbti. Ji uždirbo nemažai, bet ir kitų darbuotojų atlyginimai buvo nemaži, vairuotojai uždirbo iki  5000 Lt su komandiruotpinigiais. Įdarbinant K. sutarė, kad nuo ryto iki vakaro gali nebūti įmonėje, bet svarbu, kad darbą atliktų, kai ateis po darbo, ar poilsio dienomis. K. Š. paprašydavo operatyviai išversti dokumentus, kuriuos gaudavo faksu. Raštu ateidavo nemažai pasiūlymų iš Prancūzijos dėl 20,30,50 automobilių. K. pažymėdavo kokie jį domino automobiliai, kad gauti išsamų jų aprašymą. Paskui prancūzas atsiųsdavo išsamų aprašymą apie pageidaujamus automobilius, kuriuos K. Š. išversdavo. Automobilių aprašymuose būdavo nurodyta automobilio markė, pagaminimo data, kaina, techninė ar vizualinė būklė. Nurodė, kad pritaria, kad automobilio techninius duomenis, galima suprasti be vertimo. Bet vertėjas reikalingas dėl finansinių dalykų, buvo reikalinga nupirkti tinkamus automobilius, išsiaiškinti dėl automobilio būklės, susikalbėti su pardavėjais, išversti tai kas siūloma. Svarbi buvo automobilio techninė būklė, jo paėmimo, pirkimo sąlygos. Oficialių dokumentų, kad K. Š. tvirtintų savo parašu, nereikėjo versti. Poreikio saugoti išverstus dokumentus nebuvo. Kokius rado dokumentus, tokius atidavė tyrėjai, dokumentų specialiai nesaugojo. Nebuvo tokio poreikio, kad sėdėtų jo įmonėje. Ji gyveno netoli jo įmonės, 50 metrų atstumu. Visi buhalteriniai dokumentai pas buhalterę. Jis išmokėdavo K. Š. atlyginimą. Jei jo nebūdavo, tai išmokėdavo buhalterė. Kad K. Š. nėščia, nežinojo. Mažą vaiką vežimėlyje matė, kad vežiojosi. Nebuvo susitarimo dėl socialinių išmokų. Paskui kai finansinė padėtis pablogėjo, pasiūlė jai mažesnį atlyginimą, valstybės nustatytą minimumą, ji nesutiko. Specialiai padidinto atlyginimo, kaip nurodoma išvadoje jai nemokėjo. Pasiūlė mažesnį atlyginimą kai krito prekyba automobiliais. Mažai kas juos pirko, apyvarta krito apie 70 procentų, perspėjo ją, kad negalės mokėti tokio atlyginimo. Kad dirbo kitoje įmonėje, nežinojo. Jo kompetencija  priimti ir atleisti iš darbo asmenis, rūpintis įmonės veikla. Atsirado poreikis ir priėmė ją į darbą.  Mokėjo jai 2500 Lt nes nebuvo kitos išeities, Akmenėje nebuvo vertėjo. Žinojo jos išsilavinimą. Mokėjo Sodrai įmokas. Būdavo atvejų, kai verslininkai vėluodavo jam sumokėti už suteiktas paslaugas, ir jo įmonė vėluodavo atsiskaityti su Sodra. Dėl apgaulingos įmonės apskaitos tvarkymo paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, buhalteriją tvarkė buhalterė. Į įmonės apskaitą jis nesikišo. Atlyginimą dirbantiems išmokėdavo jis. Jei jo nebūdavo, tai buhalterė. Nesutinka su kaltinimu. Dokumentų neklastojo ir nenurodė niekam  jų klastoti. Su pareikštu kaltinimu dėl klastojimo nesutinka.

Kaltinamoji E. P. dėl jai pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino. Paaiškino, kad yra įmonės savininkė. 2008 metais balandžio mėnesį susirgo pardavėja G. M.. Ieškojo žmogaus, kas pavaduotų pardavėjas, rašė skelbimą, tačiau niekas neatsiliepė. Ji pati nuo balandžio mėnesio gydėsi onkologinėje ligoninėje, todėl įmonei reikėjo žmogaus. Sužinojo apie K. Š. ir pasiūlė jai. Su jos mama kalbėjosi, sakė, kad ieško žmogaus, kuris pavaduotų ją, nes  blogai jaučiasi, be to pardavėja G. M. susirgo, gydėsi du mėnesius. O vedėja V. N. nenorėjo atsakomybės, nesutiko ji dirbti. K. buvo priimta pagal terminuotą darbo sutartį. K. Š. skambindavo jai į ligoninę ir klausdavo dėl darbo ką ir kaip daryti. 2008 metai buvo pakilimo metai įmonei. K. Š. darbo metu per du mėnesius buvo gautos pačios didžiausios pajamos. Matė ją su vaiku vežimėlyje, kad ji laukiasi nežinojo. Jos paprašytas darbo užmokestis atrodė normalus. Sutarė, kad ji tris mėnesius mokysis, ir kad nepasirašinės dokumentų tą laikotarpį. Sakė jai, kad reikės išmokti prekiauti aparatu, stovėti prie kasos, visas prekes reikės išdėstyti į lentynas prekiauti stiklo gaminiais, gėlėmis, užsakymus priimti. Važiuodavo kartu su ja į Kauno bazes, pasitaikė atvejų, kai grįždavo vėlai, 9 val. vakare. Nežinojo, kad ji laukiasi, kad dirbo kitoje įmonėje. Norėjo, kad pardavėją G. M. pavaduotų, tačiau jai nelabai sekėsi puokštes daryti. Buvo kalba, kad dirbtų trumpesnę darbo dieną, atsiprašydavo pamaitinti vaiką. K. Š. atlyginimas buvo didesnis, atsižvelgė į jos išsilavinimą. Nebuvo K. Š. įdarbinimas fiktyvus. K. Š. iniciatyva nutraukta darbo sutartis. Grįžusi iš ligoninės rado jos pareiškimą.  2008 metais įsigijo automobilį, kiekvieną mėnesį mokėdavo lizingu. Mašinai neturėjo pinigų. Įnešė 11.000 Lt į įmonės kasą ir Lizingo būdu nusipirko automobilį. Neneigia, kad 2008 metų gale iš Sodros gavo priminimą, nes vėlavo įmokėti įmokas Sodrai. I. T. buvo atleista 2008-02-02, ją įspėjo, kad bus atleista, nes tokios paslaugos, kaip valytojos, nebereikėjo. Sakė I. T., kad netinkamai atlieka darbą. Buvo perspėjusi, kad reikės atleisti kažką. Visi dirbantieji buvo įspėti. Nusprendė, kad valytojos nereikia, pardavėjos pačios sutiko valyti darbo patalpas. S. S. netinkamai atliko savo pareigas, buvo atleista. 2008 metais spalio mėnesį su darbuotojais buvo konfliktas, nutvėrė vagiant ir pasiūlė išeiti iš darbo. Mažėjo  apyvarta su darbuotojais kalbėjosi, kad reikės  kurią atleisti iš darbo, nes neišgalės išmokėti darbo užmokesčio. Susitarimo su K. Š. dėl darbo užmokesčio, kad ji gautų didesnes socialines išmokas nebuvo. Pati išmokėdavo atlyginimą iki 10 dienos grynais pinigais. Kasos knyga, ūkinių operacijų žurnalas yra. Ką išmokėdavo, tą ir įrašydavo į turimas ir reikalingas knygas. Darbuotojai pasirašydavo atlyginimų žiniaraštyje ir kasos išlaidų orderiuose. Neklastojo jokių dokumentų. Ar Sodra išmokėjo K. Š. socialines išmokas, nežino.

              Liudytoja A. K. paaiškino, kad dirba E. P. įmonėje. pardavėja floriste, darbo užmokestis minimalus.  Reikėdavo susitvarkyti darbo vietą, dulkes nusivalyti, puokštes daryti, gėles pasiimti, kai atveža tiekėjai, kartais pasirašyti ant sąskaitų, sąskaitas atiduodavo savininkei, viską dirbo. K. Š. dirbo 2008 metais. Buvo priimta į vadybininkės pareigas ir dirbo tris mėnesius. Reikėjo žmogaus, sirgo pardavėja G. M., savininkė sirgo. K. Š. dirbo tai, kas susiję su užsakymais. Važiuodavo prekių, joms padėdavo, nežino koks jos atlyginimas. K. Š. pasirodydavo darbe, po kelias valandas, pusdienį. Vaiką pamaitinti eidavo. K. Š. joms padėdavo, prekes užsakinėdavo. Reikėdavo gėles užsakyti, sidabrą, indus. Kartais kiekvieną dieną užsakydavo gėles. Kai atveždavo prekes, jei nebūdavo vedėjos, jos pasirašydavo ant sąskaitų faktūrų, tik paskui sąskaitas atiduodavo savininkei. K. Š. darydavo gėlių puokštes, nelabai sekėsi jai. Ji dirbo kelis mėnesius. Dėl ko išėjo iš darbo, nežino. Jai išėjus nebuvo priimtas darbuotojas. Darbo grafikai būdavo pakabinami viešai. K. Š. pavardė buvo įrašyta grafikuose.

              Liudytoja A. R. paaiškino, kad dirba E. P. įmonėje pardavėja floriste. Darydavo puokštes, dirbdavo dviese parduotuvėje. K. Š. buvo priimta administratorės pareigoms susirgus savininkei. Ji prekes užsakydavo, važiuodavo su savininke į bazes, darydavo ką reikėjo. Nežino ar K. Š. pasirašydavo ant sąskaitų faktūrų. K. Š. pavardė darbo grafike buvo bet kaip ji dirbo nežino. Ji pati dirbo dvi dienas, o kitos dvi dienos laisvos. K. Š. darbo grafiko nežino. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais. K. Š. kartais su savininke važiuodavo prekių į Kauną, Vilnių. Didžiąją dalį prekių tiekėjai pristatydavo. Savininkė ir vedėja pasirašydavo ant sąskaitų faktūrų.  K. Š. atliko tuos darbus, kuriuos atlikdavo savininkė. Nežinojo, kad ji laukiasi.

              Liudytoja G. M. paaiškino, kad dirba pas E. P. pardavėja floriste nuo 2007 metų. 2008 metais balandžio mėnesį gydėsi, turėjo 2 mėn. nedarbingumo lapelį. Kokios jos darbo funkcijos tiksliai nežino, gamino floristinius gaminius, ką savininkė pasakydavo tą ir dirbdavo. Turėdama nedarbingumo lapelį užsukdavo į darbą pasisveikinti su darbuotojais ir matė, kad yra naujas žmogus. K. Š. pažįsta iš matymo. Darbo grafike buvo K. Š. pavardė.

              Liudytoja I. T. paaiškino, kad dirbo pusę etato valytoja pas E. P. nuo 2007-09-01 iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Jos darbo valandos dvi valandos ryte ir dvi valandos vakare. Apie K. Š. nieko nežino, nėra jos mačiusi savo darbo valandomis. Konfliktų su savininke nebuvo, pretenzijų jos atžvilgiu nebuvo. Dėl kokių priežasčių buvo atleista, neatsimena. Buvo etatų mažinimas, nepakako pinigų atlyginimams. Prieš du metus kas įvyko, neatsimena, gal ir buvo koks tai konfliktas.

Liudytoja S. S. paaiškino, kad dirbo E. P. parduotuvėje iki 2009 metų vasario mėnesio pardavėja floriste. Jos darbo pobūdis buvo peržiūrėti gėles, pamerkti, daryti gaminius, viską darydavo, ką liepdavo savininkė. Pasakydavo savininkei jei ko trūko. Ji gaudavo minimalų atlyginimą, kurį savininkė mokėjo grynais. Pasirašydavo gaudama atlyginimą. Ekonominė padėtis pasikeitė, prasidėjo sunkmetis, suprato, kad savininkei ne kokia finansinė padėtis, todėl ir atleido ją, be to dar buvo nesutarimų tarp jos ir savininkės ir tas įtakojo atleidimą. Prieš atleidimą iš darbo savininkė buvo įspėjusi, kad ką nors atleis. Ji buvo įspėta raštu dėl nekokybiško darbo. Neseniai buvo pradėjusi dirbti, todėl nusprendė pati išeiti iš darbo. Neprisimena dėl K. Š., ar ji buvo priimta, ar ne. Ji su K. Š. nėra bendravusi. K. Š. jai nepatiko. Matė ją kabinete, matė dirbančią, suprato, kad priimtas naujas darbuotojas. Gal ir dirbo Š., nežino. Ji ateidavo pas įmonės savininkę, jai neįdomu ką Š. darydavo.

Liudytoja V. N. paaiškino, kad dirba E. P. įmonėje nuo 2004 m. parduotuvės vedėja. Jos darbo funkcijos asortimento rinkimas, užsakymai, salės apžiūrėjimas, pardavėjų darbo tikrinimas, atliko ir pardavėjos darbą. Ne viską jai buvo leidžiama dirbti, buhalterinių dokumentų netvarkė. Kai savininkės nebūdavo, ji patikrindavo pristatytas į parduotuvę prekes. Parduotuvėje prekiaujama stiklu, gėlėmis, kosmetika, platus asortimentas. Ji dirbo dvi dienas, dvi laisvos, tokiu grafiku. Jos darbo užmokestis buvo minimalus. Savininkei pablogėjus sveikatai, sirgo pardavėja G. M., savininkė ieškojo žmogaus, kas ją pavaduotų. K. Š. buvo priimta vadybininkės pareigoms. Kokios K. Š. darbo funkcijos, nežino. K. Š. turėjo išmokti daryti puokštes, reikėjo ją pamokyti, nes jos darbo praktika didesnė. Reikėjo apžiūrėti visas gėles, palaistyti jas, papurkšti.  Ji darydavo gėlių puokštes, salę prižiūrėdavo, su kasos aparatu dirbo. Sėdėjo buhalterijoje, ką ji darė ten nežino. Ne kiekvieną dieną gal K. Š. būdavo darbe. Darbo grafikuose buvo K. Š. pavardė. Neteko matyti, kad K. Š. pasirašytų ant sąskaitų faktūrų, ar kokių tai dokumentų. Į bazes K. Š. važiavo su savininke. Nežinojo, kad K. Š. laukiasi, 2008 m. balandžio mėnesį nesuprato, kad yra nėščia.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad jis nuo 2006m. dirba D. K. įmonėje, kuri užsiima didmenine prekyba gyvomis gėlėmis iš Olandijos. Dirba vairuotoju ekspeditoriumi, veždavo gėles į E. P. parduotuvę.  Daugiausia bendraudavo telefonu su parduotuvės vedėja Vilija, telefonu priimdavo užsakymus. Atvažiuodavo kartais tris kartus per savaitę. Atvežus prekes kartu su pardavėja eidavo paimti gėlių, kas konkrečiai pasirašydavo ant sąskaitų faktūrų negali pasakyti. Matydavo K. Š. parduotuvėje sėdinčią prie kompiuterio, matydavo ją parduotuvėje. Suprato, kad darbuotoja. Ne kiekvieną kartą ją matydavo. Savininkė būdavo ne kiekvieną kartą.

Liudytoja V. R. paaiškino, kad K. Š. dirbo G. M. įmonėje „S.“, o ji dirbo  buhaltere. K. Š. parašė prašymą, kad ją priimtų į darbą. Ji parašė įsakymą, savininkas pasirašė, K. Š. buvo priimta į darbą.  Įmonėje ji dirbo dvi valandas nuo 9 val. iki 11 val. Ji tabelį rašydavo, o atlyginimą darbuotojams išmokėdavo savininkas G. M.. Įmokas Sodrai pravesdavo internetu. Darbo užmokesčio žiniaraščius ji tvarkė, kartais pas ją pasirašydavo, kad išmokėtas atlyginimas, kartais pas savininką kabinete. K. Š. atlyginimas buvo 3500 Lt, nes jos išsilavinimas aukštasis, mokėjo prancūzų kalbą. K. Š. įmonėje dirbo vertėjos pareigose. Visai darbo dienai K. Š. buvo priimta, kiek jai žinoma, savininkas jai leisdavo ir namuose dirbti.  Nežinojo, kad K. Š. nėščia. Įmonė pirkdavo automobilius iš Prancūzijos. Kitų darbuotojų, vairuotojų darbo užmokestis su komandiruotpinigiais buvo nemažas. Tuo metu dirbo įmonėje trys vairuotojai, vadybininkai, kiti pusę dienos dirbo. 2008 metų pavasarį, tą pusmetį įmonės finansinė padėtis buvo gera. Daug parduodavo automobilių, įmonė neturėjo didelių skolų. Įmonės finansinė padėtis pablogėjo birželio mėnesį, nepasisekė parduoti automobilių, realizuota mažiau automobilių, nepirko jų Lietuvoje. Savaime visi išėjo iš darbo nes pritrūko įmonė pinigų. Ji išėjo iš darbo rugsėjo mėnesį.

Liudytojas Ž. G. paaiškino, kad  pas G. M. dirbo prieš du metus. Pusę metų dirbo su autovežiu. Veždavo automobilius iš Prancūzijos. Juškus kartu su juo dirbo, dvejomis mašinomis vykdavo parvežti automobilių. Apie 4000-5000 Lt gaudavo atlyginimo. Savaitę būdavo namie ir vėl išvažiuodavo. Prancūzijoje apie dvi savaites būdavo. Prancūzijoje buvo pažįstamas lietuvis Donatas, kuris laisvai kalbėjo prancūziškai, viską parodydavo, padėdavo susipažinti, susigaudyti. Matydavo pas G. M., kad dirba nauja darbuotoja K. Š.. Nežino kada ji buvo priimta. Dažniausiai ją matydavo ryte. Eidamas pro šalį matydavo, kad ji dirba. Girdėjo, kad vertėja buvo, iš prancūzų kalbos vertėjavo. Iš Prancūzijos skambindavo G. M., jeigu kas neaišku buvo, defektai per dideli, dėl mašinos būklės pasitarti. Po to G. M. perskambindavo. K. Š. neskambindavo. Vertėja buvo reikalinga nes visi dokumentai buvo prancūziškai. Vėliau pablogėjo situacija, mašinų nebepirko reikėjo išeiti iš darbo, tiksliai neprisimena iki kada dirbo.

Liudytojas D. Š. paaiškino, kad dirbo pas G. M. vadybininku gal nuo 2004 m. iki 2008 m. pradžios tiksliai neprisimena. Dirbo pusę etato, rūpinosi automobilių pardavimu. Jo darbo laikas nebuvo griežtai reglamentuotas, dirbdavo įvairiai. Kartais reikdavo dokumentus iš kur nors parvežti, kartais mašiną klientui nuvaryti. Jeigu klientas sutardavo su savininku dėl pirkimo, reikėdavo nuvaryti mašiną įregistruoti, tiesiog visas techninis darbas dėl mašinų pardavimo buvo jo darbas. Jo darbo vieta nebuvo nurodyta, nebuvo privalomas sėdėjimas įmonėje 8 valandas. Jeigu paskambindavo, kad reikia dirbti, tai ir atvažiuodavo. Ką pasakydavo dirbti tą ir dirbdavo. Kartais būdavo ir savaitę nereikia dirbti, kartais būdavo, kad šeštadienį reikia važiuoti į įmonę. Jam nebuvo žinoma apie K. Š. priėmimą į darbą. Kad K. Š. sėdėtų ir dirbtų įmonėje, nematė. Pats retokai įmonėje būdavo. Įmonėje buvo du kabinetai viename buhalterė, kitame buvo savininkas. K. Š. nematė nė viename kabinete. Kiek bendravo su vairuotojais Juškumi, Griciumi, iš jų kalbų girdėjo, kad kažkokia moteris priimta į darbą. Nežino nieko apie dokumentų vertimą. Prieš išeinant iš darbo kilo konfliktas su savininku, buvo jam pretenzijų, nes dėl jo kaltės buvo prarasti dokumentai. Nėra matęs dokumentų, kurie būtų išversti K. Š.. Jis gaudavo dokumentus lietuvių kalba.

2009-04-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyrius kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai padidintų draudžiamųjų pajamų, įtarus kad K. Š. buvo priimta į G. M. įmonę „S.“ ir E. P. įmonę tik tam, kad neteisėtai pasinaudotų motinystės pašalpomis pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ( 1t. b.l. 1,2)

              Pateiktas sąrašas asmenų G. M. įmonėje draustų socialiniu draudimu laikotarpyje nuo 2008-01-01-iki 2009-12-31. Duomenys apie apdraustųjų pajamas, įmokas  (b.l. 6, 7). 

Pateiktas sąrašas asmenų E. P. įmonėje draustų socialiniu draudimu laikotarpyje nuo 2008-01-01-iki 2009-12-31. Duomenys apie apdraustųjų pajamas, įmokas  (b.l. 8, 9).

2009-08-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriaus rašte nurodoma, kad K. Š. G. M. „S.“ įmonėje dirbo nuo 2008-04-01iki  2008-06-30, E. P. įmonėje nuo 2008-04-21 iki 2008-07-11 ir tuo pačiu metu pirmo vaiko atžvilgiu buvo išleista iš pagrindinės darbovietės Šiaulių universiteto motinystės atostogų iki vaikui sukaks 3 metai. Šis laikotarpis ir priskaičiuotos draudžiamosios pajamos K. Š. turi tiesioginės įtakos motinystės/tėvystės pašalpos išmokos dydžiui apskaičiuojant antram vaikui. Šiose abiejose įmonėse K. Š. 2008 m. II ketvirtyje priskaičiuotos draudžiamosios pajamos sudaro 17489,85 Lt (11347,00+6142,85), kompensuojamasis vidutinis dienos uždarbis sudaro 282,09 Lt. Jeigu K. Š. būtų paskirta motinystės/tėvystės pašalpa apskaičiuojant vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį iš 2008 m. II ketvirčio turėtų draudžiamųjų pajamų už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-12-15 iki 2010-10-06 būtų priskaičiuota 116727,47 Lt motinystės/tėvystės pašalpa. Tačiau skiriant ir priskaičiuojant motinystės/tėvystės pašalpą draudžiamosios pajamos gautos šiose įmonėse neįvertintos, kilus įtarimui kaip ženkliai padidintoms ir, kad įsidarbinta būtent tą ketvirtį iš kurio apskaičiuojama ši pašalpa. Vadovaujantis „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3d. ir nuostatų 8 punktu, jeigu laikotarpiu, iš kurio draudžiamųjų pajamų Įstatymo nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės/tėvystės pašalpos dydžiui nustatyti, apdraustoji   buvo  vaiko  priežiūros  atostogose,  nauja  pašalpa  gali  būti  apskaičiuota  iš  kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės/tėvystės pašalpa“, todėl K. Š. motinystės/tėvystės pašalpa buvo paskaičiuota ir paskirta iki vaikui sukaks 2 metai 32482,93 Lt pagal pagrindinės darbovietės Šiaulių universiteto draudžiamąsias pajamas 4866,85 Lt už laikotarpį (2006-10-01 iki 2006-12-31) ir kompensuojamąjį vidutinį dienos uždarbį 78,50 Lt, pagal kurį buvo paskirta pirmo vaiko atžvilgiu motinystės/tėvystės pašalpa. Dėl draudžiamųjų pajamų gautų G. M. „S.“ ir E. P. įmonėse galimai ženklaus darbo užmokesčio padidinimo VSDF biudžetas būtų patyręs 84244,54 Lt nuostolį (1t. b.l. 89,90).

2009-09-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriaus rašte nurodoma, kad apskaičiavus visam pašalpos gavimo laikotarpiui (24 mėnesiams) motinystės/tėvystės pašalpos suma G. M. „S.“ įmonėje sudarytų 75732,66 litus, o E. P. įmonėje - 40994,57 litus. Tačiau skiriant ir apskaičiuojant motinystės/tėvystės pašalpą K. Š. draudžiamosios pajamos gautos šiose įmonėse nebuvo įskaitomos apskaičiuojant ir mokant motinystės/tėvystės pašalpą. K. Š. padidinta motinystės/tėvystės pašalpa nebuvo pradėta mokėti, todėl VSDF biudžetui žala nepadaryta. (1t. b.l. 94,95).

Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyrius pateikė 2008m. II ketv. E. P. ir G. M. „S.“ įmonių dokumentus dėl SAM pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, SAMF4 Valstybinio socialinio draudimo fondų biudžetų lėšų finansines ataskaitas už 2008. II kelv., SAM3SD Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2008. II ketv., 1SD pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią už 2008. II ketv., 2SD pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą už 2008. II ketv. , K. Š. prašymus skirti motinystės ir motinystės/tėvystės pašalpas, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą C Nr. 0163114, įsakymo 2009-02-12 Nr. A-145 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, 2009-03-05 sprendimą Nr. SM-59 dėl K. Š. teisės į motinystės/tėvystės pašalpą (1t.b.l. 96-115). 2008-07-28 Nėštumo ir gimdymo pažymėjimą C Nr. 0116589 1t. b.l. 117,118).  Pažymą apie K. Š. valstybinį socialinį draudimą (1t. b.l. 122).

Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyrius  pateikė susirašinėjimo su K. Š. 2008 m. vasario mėnesio ir vėlesnius duomenis dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, paklausimus kaip būtų skaičiuojama pašalpa už antro vaiko priežiūrą. (1t. b.l. 119-121).

2009-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. S. iš pateiktų protokole asmenų nuotraukų atpažino K. Š., kurią nurodė yra matęs ne vieną kartą E. P. parduotuvėje (I tomas, b.l. 28-29).

Šiaulių universiteto 2009-04-27 pažymoje nurodyta, kad K. Š. dirba Šiaulių universitete socialinių mokslų fakultete nuo 2006-09-01. K. Š. nuo 2007-05-16 iki 2011-10-06 suteiktos vaiko priežiūros atostogos. (1t. b.l.44)

2009-04-27 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolais G. M. pateikė įmonės dokumentų bylas (1t.b.l. 45,46). Dalis dokumentų gražinta (1t.b.l. 47,48,49).

2009-04-27 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolais E. P. įmonės savininkė  E. P. pateikė įmonės dokumentų bylas (1t.b.l. 50,52). Dalis dokumentų gražinta (1t.b.l. 59-61).

2009-11-04 G. M. įmonės savininkas G. M. pateikė 6 lapus dokumentų iš prancūzų kalbos vertimus, pasirašytus marketingo vadybininkės K. Š. (1t. b.l. 53-58).

2009-11-30 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolais E. P. įmonės savininkė  E. P. pateikė įmonės dokumentus, kasos išlaidų orderius, darbo sutartį, darbo grafikus, atlyginimų žiniaraščius ir kita (1t. b.l. 62, 63).

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009-09-15 rašte nurodoma, kad G. M. įmonei „ S.“ ir E. P. įmonėje dėl K. Š. darbo nebuvo atliekamas tyrimas ir konkrečių sprendimų nepriimta ( 1t. b.l 124).

2009-12-10 D. K. individuali įmonė daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė pardavimų suvestinės kopiją, sąskaitų – faktūrų, bei pinigų priėmimo kvitų kopijas (I t., b.l. 65-85).

2009-08-28 d. V. S. įmonė nurodė, kad K. Š. į jų įstaigą kreipėsi 2008-02-27 dėl amenorėjos nuo 2007-12-27. Buvo nustatytas 8 sav. nėštumas. 2008-07-28 išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų nedarbingumo pažymėjimas nuo 2008-07-28 iki 2008-11-30. Kadangi nėštumo baigtis 2008-10-06 cezario pjūvio operacija – nėštumo ir gimdymo atostogos pratęstos nuo 2008-12-01 iki 2008-12-14 (+14 d.) (I t. b.l. 125-129).

2009-11-18 vertimų biuras „Kalbų spektras“ pranešė, kad teksto vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą pagal konkrečią pasirašytą sutartį  kainuoja 25 Lt už vieną puslapį (1800 ženklų), o iš anglų kalbos – 21 Lt (I t. b.l. 132).

2009-09-16 Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos rašte nurodoma, kad 2008-01-09 K. Š. buvo išduotas verslo liudijimas Nr.(duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-01-10 iki 2008-07-08. Veiklos rūšis -  vertimo veikla (įskaitant spausdinimą) (I t. b.l. 134).

2009-12-02 d. 9.30-10.00 val. akistatos metu tarp įtariamosios K. Š. ir liudytojos S. S., kiekvienas proceso dalyvis patvirtino savo duotus parodymus ir jų nekeitė. S. S. paaiškino, kad matydavo, kad K. Š. ateidavo pas savininkę į kabinetą bet prekybos salėje, kai ji dirbo, nematė K. Š. dirbančios prekybos salėje. K. Š. paaiškino, kad ji dirbo  E. P. įmonėje,  kai dirbo S. S.. Ji dirbo savininkės kabinete bei prekybos salėje. (II tomas, b.l. 90-91)

E. P. pateikė įmonės suprekiavimų suvestinę 2000-2010m., 2008m. suprekiavimų grafinę analizę (3t. b.l. 35-38). 2007-01-01iki 2007-12-31, 2008-01-01iki 2008-12-31 metines pelno mokesčių deklaracijas, 2007-06-01 Lizingo sutartį dėl transporto priemonės įsigijimo, įmokų grafiką (3t. b.l. 56-64).

2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. G. M. įmonės „S.“ savininko įsakymu Nr. 15 nuo 2008 m. balandžio 1 d. K. Š. priimta dirbti marketingo vadybininke. Neterminuota darbo sutartis Nr. 2/15 tarp darbdavio G. M. ir darbuotojos K. Š. pasirašyta 2008 m. balandžio 1 d. Darbo sutarties 3 p. darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažiau 3500 Lt, 1 val. įkainis 21,40 Lt. Darbo sutartyje nurodytas K. Š. darbo laikas – kasdien po 8 val. , išskyrus švenčių ir poilsio dienas. Įmonės savininko G. M. 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 20 K. Š. iš darbo atleista pačios prašymu. Pateikti duomenys apie tai, kad K. Š. balandžio –gegužės mėnesiais dirbo 494 val., priskaičiuota atlyginimo 11347,00 Lt, pajamų mokestis 2481,36 Lt, socialinio draudimo įmokos 340 Lt, išmokėta suma 8525,23 Lt.

G. M. įmonės „S.“ pajamos 2008 metais mažėjo I ketv. buvo 312850 Lt., II ketv. – 177500 Lt, III ketv. – 20700 Lt, IV ketv. – 53424 Lt. Įmonė buvo skolinga tiekėjams: 2008 m. balandžio 1 d.- 12693,64 Lt, gegužės 1 d.- 15155,10 Lt, birželio 1 d.- 15606,92 Lt, liepos 1 d. – 15406,65 Lt. Pavėluotai mokėjo įmokas Akmenės skyriui. 2008 m. liepos 15 d. skola Sodrai buvo 2597,50 Lt. Tačiau įmonės kasos knygoje buvo dokumentiniai grynųjų pinigų likučiai: 2008 m. balandžio 1 d. – 109099,53 Lt, gegužės 1 d. – 88506,72 Lt, birželio 1 d. – 26042,29 Lt, liepos 1 d. – 54710,62 Lt. Pagal tyrimui pateikto ūkinio operacijų registro duomenis įmonės savininko įnašai sudarė 2008 m. balandžio 1 dieną 387000,00 Lt, gegužės 1 dieną – 337000,00 Lt, birželio 1 dieną – 337000,00 Lt, liepos 1 dieną – 337000,00 Lt. Pateikti duomenys apie G. M. įmonės „S.“ 2008 metais parduotus lengvuosius automobilius nuo sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio. K. Š. darbo laikotarpiu (2008 m. II ketv.) G. M. įmonės „S.“ pajamos lyginant su 2008 m. I ketv. pajamomis sumažėjo 135350 Lt. (312850-177500). G. M. įmonės „S.“ 2008 m. III ketv. pajamos lyginant su I ketv. pajamomis sumažėjo 292150 Lt. (312850-20700), IV ketv.- 259426 Lt. (312850-53424). Įmonės veiklos rezultatai yra apskaičiuojami už metus. G. M. įmonės „S.“ pelno mokesčio deklaracija už 2008 m. tyrimui nepateikta. Jos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai terminas 2009 m. spalio 1 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyrius 2009-08-04 rašte Nr.S-2785 „Dėl K. Š. apskaičiuotos motinystės pašalpos“ nurodė, kad atlikus pirminį tyrimą apie K. Š. draudžiamąsias pajamas ir draudiminius laikotarpius dėl ženkliai padidintų draudžiamųjų pajamų nustatė, kad K. Š. G. M. įmonėje „S.“ dirbo nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d., E. P. įmonėje nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. 11 d. ir tuo pačiu metu pirmo vaiko atžvilgiu buvo išleista iš pagrindinės darbovietės Šiaulių universiteto motinystės/tėvystės atostogų iki vaikui sukaks 3 metai. Šis laikotarpis ir priskaičiuotos draudžiamosios pajamos K. Š. turi tiesioginės įtakos motinystės/tėvystės pašalpos išmokos dydžiui apskaičiuojant antram vaikui. Abiejose įmonėse K. Š. buvo mokamas ženkliai didesnis darbo užmokestis negu kitiems įmonių darbuotojams tai: G. M. įmonėje „S.“ priskaičiuotas darbo užmokestis 2008 m. balandžio mėn.-3500,00 Lt, gegužės mėn.-3500,00 Lt, birželio mėn. 4347,00, iš viso per II ketvirtį 11347,00 Lt, vidutinis kompensuojamasis dienos darbo užmokestis sudaro 183,02 Lt. Kitiems 5 įmonės darbuotojams per tą patį laikotarpį priskaičiuotas bendras darbo užmokestis yra 10173,00 Lt, kompensuojamas vidutinis dienos uždarbis sudaro tik 32,82 Lt. Skirtumas tarp K. Š. ir įmonės darbuotojų vidutinio kompensuojamojo darbo užmokesčio yra 150,20 Lt. Darbo sutartyje numatytas mėnesinis darbo užmokestis 3500,00 Lt. E. P. įmonėje priskaičiuotas darbo užmokestis 2008 m. balandžio mėn.1142,85 Lt (draudimo pradžia 2008-04-21), gegužės mėn.-2500,00 Lt, birželio mėn.-2500,00 Lt, iš viso per II ketvirtį 6142,85 Lt, vidutinis kompensuojamasis darbo užmokestis sudaro 99,08 Lt. Kitiems 6 įmonės darbuotojams per tą patį laikotarpį priskaičiuotas bendras darbo užmokestis yra 12052,52 Lt, kompensuojamasis vidutinis dienos uždarbis sudaro tik 32,40 Lt. Skirtumas tarp K. Š. ir įmonės darbuotojų vidutinio kompensuojamojo dienos uždarbio yra 66,68 Lt. Šiose abiejose įmonėse K. Š. 2008 m. II ketv. priskaičiuotos draudžiamosios pajamos sudaro 17489,85 Lt (11347,00+6142,85), kompensuojamasis vidutinis dienos uždarbis sudaro 282,09 Lt.

Jeigu K. Š. būtų paskirta motinystės/tėvystės pašalpa apskaičiuojant vienos dienos kompensuojamąjį darbo užmokestį iš 2008 m. II ketvirčio turėtų draudžiamųjų pajamų  už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-12-15 iki 2010-10-06 būtų priskaičiuota 116727,47 Lt motinystės/tėvystės pašalpa. Tačiau skiriant ir priskaičiuojant motinystės/tėvystės pašalpą draudžiamosios pajamos gautos šiose įmonėse neįvertintos, kilus įtarimui kaip ženkliai padidintoms ir įsidarbinta būtent tą ketvirtį iš kurio apskaičiuojama ši pašalpa. Vadovaujantis „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 d. ir nuostatų 8 punktu, jeigu laikotarpiu iš kurio draudžiamųjų pajamų įstatymo nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis darbo užmokestis motinystės/tėvystės pašalpos dydžiui nustatyti, apdraustoji buvo vaiko priežiūros atostogose, nauja pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės/tėvystės pašalpa“, todėl K. Š. motinystės/tėvystės pašalpa buvo apskaičiuota ir paskirta iki vaikui sukaks dveji metai 32482,93 Lt pagal pagrindinės darbovietės Šiaulių universiteto draudžiamąsias pajamas 4866,85 Lt už laikotarpį (2006-10-01 iki 2006-12-31) ir kompensuojamąjį vidutinį dienos uždarbį 78,50 Lt, pagal kurį buvo paskirta pirmo vaiko atžvilgiu motinystės/tėvystės pašalpa.

Dėl draudžiamųjų pajamų gautų G. M. įmonėje „S.“ ir E. P. įmonėje galimai ženklaus darbo užmokesčio padidinimo VSDFV biudžetas būtų patyręs 84244,54 Lt nuostolį (116727,47-32482,93).

Priskaičiuotas ir apskaičiuotas mokėtinas atlyginimas įrašytas žiniaraščiuose atitiko K. Š. darbo sutartyje nurodytą 3500,00 Lt. darbo užmokestį. 

Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose prie K. Š. išmokamų sumų pasirašyta K. Š. vardu. Mokėjimo žiniaraščiuose įrašytas mokėtinas darbo užmokestis yra išmokėtas grynaisiais pinigais ir įtrauktas kasos knygoje į išlaidas.

G. M. įmonės „S.“ mokėjo įmokas Sodrai, tačiau atskirais laikotarpiais jos buvo pradelstos todėl įmonė mokėjo delspinigius. G. M. įmonėje „S.“ pradelstų įmokų Sodrai suma 2008 m. liepos 15 d. buvo 2597,50 Lt.

Skaičiuojant pagal kitiems G. M. įmonės „S.“ vadybininkams mokėtą darbo užmokestį (minimalią mėnesinę algą) K. Š. dėl galimai nepagrįstai padidint darbo užmokesčio G. M. įmonė „S.“ 2008 m. įtraukė į sąnaudas 8947,00 Lt. (11347,00-2400,00) darbo užmokestį ir nuo šios sumos apskaičiuotas įmokas į VSDFV biudžetą 2771,78 Lt. (8947,00x30,98 proc.) iš viso, dėl galimai nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio G. M. įmonė „S.“ patyrė 11268,78 Lt. (8497,00+2771,78) nuostolį.

K. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis įformintas dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, nuo jo priskaičiuoti mokesčiai deklaruoti ir sumokėti. Todėl apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti.

Tiriamuoju laikotarpiu G. M. įmonėje vadybininkais buvo įforminti 4 asmenys:

D. Š. nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Jam buvo mokamas 400,00 Lt. mėnesinis darbo užmokestis. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašytas darbo laikas po 4 valandas kasdien, išskyrus švenčių ir poilsio dienas.

D. A. nuo 2008 m. kovo 17 d. iki birželio 30 d. Jam buvo mokamas 400,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašytas jo darbo laikas po 4 val. kasdien, išskyrus švenčių ir poilsio dienas.

K. Š. (marketingo – vadybininkė) nuo 2008 m. balandžio 1 iki birželio 30 d. Jai buvo mokamas 3500,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašytas darbo laikas po 8 val. kasdien, išskyrus švenčių ir poilsio dienas.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gegužės 14 d. buvo įrašytas K. P.. Jai darbo užmokestis nebuvo mokamas. Tabeliuose pažymėta – gimdymo ir vaiko priežiūros atostogos. Nuo 2008 m. gegužės 14 d. K. P. iš darbo atleista. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio įmonėje nebedirbo nei vienas vadybininkas.

E. P. įmonėje įmonės savininkės E. P. 2008 m. balandžio 21 d. įsakyme Nr.04-03 „Dėl K. Š. priėmimo į darbą” nurodyta „K. Š. priimti į darbą terminuotai darbo sutarčiai iki 2008-07-21 rinkodaros-vadybos specialiste.”

Pagal 2008 m. balandžio 21 d. pasirašytą terminuotą darbo sutartį Nr.08/1 K. Š. į E. P. įmonę priimta dirbti nuo 2008 m. balandžio 21 d. rinkodaros ir vadybos specialiste 1,5 etato darbo krūviu.

Darbo sutarties 3 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „mokėti vieną kartą mėnesyje, daugiau nei 1 MMA pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą.” Darbo sutarties 5 ir 6 punktuose įrašai neatitinka tikrovės. Įrašyta, kad „nustatomas darbo laikas 246 val. per savaitę”, tai sudarytų 35 val. per parą (246:7).

Įmonės savininkės E. P. įsakymais K. Š. buvo įforminti kitų darbuotojų pavadavimai jų ligos, atostogų ir kitais atvejais. 2008-04-21 įsakymu Nr.04-04 K. Š. paskirta pavaduoti G. M. ligos laikotarpiu nuo 2008-04-21. G. M. turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2008-04-01 iki 2008-05-14. 2008-05-14 įsakymu Nr.05-02 K. Š. paskirta pavaduoti S. S. kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008-05-15 iki 2008-06-05. 2008-06-24 įsakymu Nr. 06-02 K. Š. paskirta pavaduoti A. R. kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-07-13. 2008-07-01 įsakymu Nr.07-01 leista dirbti mažesniu (0,5 etato) darbo krūviu G. M. ir S. S.. 2008-07-01 įsakymu Nr.07-02 K. Š. paskirta pavaduoti G. M. ir S. S. nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31. 2008-07-11 įsakymu Nr.07-03 K. Š. iš užimamų pareigų atleista pačiai prašant nuo 2008-07-11.

Paanalizavus darbo grafikuose įrašytas parduotuvės vedėjos, pardavėjų – florisčių darbo dienas ir valandas nustatyta, kad vedėjos V. N. darbo laikas darbo grafikuose yra nurodytas darbo dienomis nuo 8 iki 16 val., o pardavėjų – florisčių ligos ir kt. aukščiau nurodytais atvejais parduotuvės vedėjos V. N. darbo laikas yra pakeistas į  pardavėjų-florisčių darbo laiką pagal grafiką nuo 8 iki 19 val.

Duomenys apie E. P. įmonėje K. Š. priskaičiuotą ir išmokamą darbo užmokestį: Iš viso dirbtas laikas 672 val.,  priskaičiuotas darbo užmokestis 6745,10 Lt, pajamų mokestis 1618, 82 Lt,  soc. draudimo įmokų 3% 202,36,  išmokama suma- 4923,92 Lt;

E. P. įmonė neturėjo pakankamai lėšų visoms įmonės išlaidoms apmokėti, taip pat ir K. Š. mokėti padidintą darbo užmokestį. Kiekvieną mėnesį įmonės išlaidoms apmokėti į kasą buvo įmokami grynieji pinigai -savininkės įnašai- sausį  11700,00 Lt, vasarį 3000,00 Lt, kovą 3200,00 Lt, balandį  4900,00 Lt, gegužės 8400,00 Lt, birželį 6200,00 Lt, liepą 6200,00 Lt, rugpjūtį 2800,00 Lt, rugsėjį 1700,00 Lt, spalį 6200,00 Lt, lapkritį 1700,00 Lt, gruodį neįnešta.

Įmonė buvo skolinga VSDF biudžetui. VSD ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų Finansinėje ataskaitose SAMF4 nurodyta: I ketv. pabaigoje įmonės skola 1472,01 Lt, 2008 m. II ketvirčio pabaigoje skola  buvo 2255,61 Lt., III ketv. pabaigoje  skola 1733,81 Lt.

2008-11-27 buvo parašytas VSDF Akmenės skyriaus raginimas „Dėl skolos sumokėjimo geruoju“ raginime nurodyta, kad 2008 -11-15 įmonės skola VSDF biudžetui  1169,20 Lt, iš jų: 1161,00 įmokų, 8,20 Lt delspinigių.

Įmonės savininkės E. P. 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr.08/10/2 pardavėja-floristė S. S. supažindinta, kad susidarius įmonėje nepalankioms ekonominėms ir technologinėms sąlygoms nuo 2009 m. vasario 2 d. darbdavio iniciatyva bus atleista iš darbo. 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr.08/10/3 valytoja I. T. įspėta, kad susidarius įmonėje nepalankioms ekonominėms ir technologinėms sąlygoms nuo 2009 m. vasario 2 d. darbdavio iniciatyva bus atleista iš darbo.

K. Š. darbo laikotarpiu E. P. įmonės įplaukos už parduotas prekes buvo didesnės tik birželio mėn. lyginant su visais kitais 2008 metų mėnesiais. Ar tai įtakojo padidintas K. Š. atlyginimas iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti.

Pagal tyrimui pateiktus kasos ir banko operacijų pirminius ir suvestinius dokumentus nustatyta, kad E. P. įmonė 2008 metais už parduotas prekes gavo įplaukų: sausį  12228,00 Lt, vasarį 23614,00 Lt, kovą   21030,00 Lt, balandį  16804,00 Lt, gegužės    25461,00 Lt, birželį  33867,00 Lt, liepos  21843,00 Lt, rugpjūtį 22994,00 Lt, rugsėjį  19462,00 Lt, spalį 21523,81 Lt, lapkritį  17218,36 Lt, gruodį  26037,01 Lt.

Įmonės veiklos rezultatai yra apskaičiuojami už metus. Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2008 metus tyrimui nepateikta. Jos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminas 2009 m. spalio 1 d.

Darbo sutarties 3 p. nurodyta „mokėti vieną kartą mėnesyje, daugiau nei 1 MMA pagal LR vyriausybės nutarimą“. Faktiškai K. Š. buvo mokamas 3,125 (2500,00/800,00) minimalios mėnesinės algos. Priimant K. Š. į darbą, darbo sutarties 3 p. nurodytas atlyginimas “mokėti  vieną kartą mėnesyje, daugiau nei 1 MMA pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą.”

K. Š. nuo 2008 m. balandžio mėn. 21 d. iki 30 d. darbo grafike nurodytos darbo dienos trukmė nuo 8 val. iki 19 val.  2008 m. gegužės - liepos mėn. darbo grafikuose K. Š. darbo dienos ir valandos nebenurodytos – parašyta „taikoma suminė darbo laiko apskaita.”

Pagal įmonės savininkės įsakymus K. Š. pavadavo pardavėjas-floristes jų atostogų ir ligos metu. Pardavėjoms-floristėms buvo mokamas 800,00 Lt  mėnesinis darbo užmokestis. Kokiu pagrindu K. Š. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis negu kitiems įmonės darbuotojams iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti.

Nuo K. Š. priskaičiuoto darbo užmokesčio E. P. įmonė mokėjo įmokas Sodrai. E. P. įmonė įmokas mokėjo pavėluotai.

VSD ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų Finansinėje ataskaitose SAMF4 nurodyta: I ketv. pabaigoje įmonės skola buvo1472,01 Lt, 2008 m. II ketvirčio pabaigoje skola  buvo 2255,61 Lt., III ketv. pabaigoje  skola 1733,81 Lt.

2008-11-27 parašytas VSDF Akmenės skyriaus raginimas „Dėl skolos sumokėjimo geruoju“ raginime nurodyta, kad 2008 -11-15 įmonės skola Sodrai  1169,20 Lt, iš jų: 1161,00 įmokų, 8,20 Lt delspinigių.

E. P. įmonėje darbo užmokestis darbuotojams išmokamas pagal kiekvienam darbuotojui įformintus kasos išlaidų orderius ir atlyginimų žiniaraščius. Už gautą darbo užmokestį darbuotojai pasirašo ir kasos išlaidų orderiuose ir atlyginimų žiniaraščiuose.

K. Š. parašai yra kasos išlaidų orderiuose, tačiau darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose prie K. Š. išmokamų darbo užmokesčio sumų 2008 m. gegužės mėn. 1825,00 Lt, birželio mėn. 1825,00 Lt nėra pinigų gavėjo parašų.

Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose prie K. Š. išmokamų darbo užmokesčio sumų 2008 m. balandžio mėn. 834,28 Lt, liepos mėn. 439,64 Lt yra K. Š. parašai.

Skaičiuojant pagal įmonės pardavėjoms-floristėms mokėtą darbo užmokestį (vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą), dėl galimai nepagrįstai padidinto K. Š. darbo užmokesčio E. P. įmonė 2008 metais įtraukė į sąnaudas: K. Š. priskaičiuotą priedą prie atlyginimo 4524,30 Lt (6745,10-2220,80) ir nuo šios sumos apskaičiuotas įmokas į VSDFV biudžetą 1401,63 Lt (4524,30 x 30,98?).  Iš viso, dėl galimai nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio E. P. įmonė patyrė 5925,93 Lt  (4524,30+ 1401,63) nuostolį.

K. Š. galimai nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio apskaičiavimas pateiktas 3 priede. (1t. b.l. 156).

K. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis įformintas dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, nuo jo priskaičiuoti mokesčiai deklaruoti ir sumokėti. Todėl apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti.

Tiriamuoju laikotarpiu E. P. įmonėje rinkodaros ir vadybos specialiste buvo įforminta tik K. Š. laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2008-07-21. Daugiau į vadybininko pareigas priimtų asmenų nebuvo.

E. P. įmonėje dirbo: parduotuvės vedėja, pardavėjos-floristės, valytoja, ūkvedys. Vedėjai, pardavėjoms-floristėms buvo mokamas minimalus darbo užmokestis 800,00 Lt, valytojai 400,00 Lt, ūkvedžiui 600,00 Lt. Duomenys apie tiriamuoju laikotarpiu E. P. įmonės darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį pateikti 2 priede.

E. P. įmonėje tvarkytuose  darbo grafikuose prie K. Š. pavardės įrašyta, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita ir įrašytas bendras mėnesio dirbtų valandų skaičius (išskyrus laikotarpį nuo balandžio 21 d. iki 30 d. kada grafike yra nurodytos darbo dienos ir valandos): 2008 m. balandžio mėn. 96 val., gegužės mėn. 240 val., birželio mėn. 240 val., liepos mėn. 96 val.

E. P. įmonėje K. Š. priimta dirbti 1,5 etato pagal suminę darbo laiko apskaitą ir G. M. įmonėje 1 etato darbo krūviu dirbant kasdien, išskyrus išeigines ir šventines dienas. Iš viso K. Š. įforminta dirbti 2,5 etato darbo krūviu, t.y. po 20 valandų kiekvieną darbo dieną.

E. P. įmonėje tvarkytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nenurodyta kiek valandų ir kokiomis dienomis dirbo K. Š. (išskyrus 2008 m. balandžio mėn. nuo 21 iki 30 dienos). Darbo grafikuose prie K. Š. pavardės įrašyta, kad taikoma suminė darbo laiko apskaita ir nurodytas viso mėnesio dirbtų valandų skaičius: 2008 m. balandžio mėn. 96 val., gegužės mėn. 240 val., birželio mėn. 240 val., liepos mėn. 96 val.

K. Š. E. P. įmonėje priimta dirbti 1,5 etato pagal suminę darbo laiko apskaitą ir G. M. įmonėje 1 etato darbo krūviu dirbti kasdien po 8 val., išskyrus švenčių ir poilsio dienas. Iš viso K. Š. įforminta dirbti 2,5 etato darbo krūviu, t.y. 20 valandų kiekvieną darbo dieną. Tuo pažeistos LR darbo kodekso nuostatos.

Pagal Darbo kodekso 144 str. 5 dalies nuostatas „Darbuotojų dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Pagal Darbo kodekso 149 str.1 d. nuostatas “Esant suminei darbo laiko apskaitai negali būti dirbama  daugiau kaip 48 valandos per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Pagal Darbo kodekso 152 str. 1d. nuostatas „Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus”, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas „darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.” Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimą Nr.587 savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 valandų.

G. M. įmonėje darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose K. Š. darbo laikas nurodytas 8 valandos darbo dienomis. Kokiomis valandomis K. Š. dirbo G. M. įmonėje darbo grafiko nėra.

E. P. įmonėje K. Š. darbo grafikas užpildytas tik nuo 2008 m. balandžio mėn. 21 d. iki balandžio 30 d. Nuo 2008 m. gegužės 1 d. E. P. įmonėje K. Š. darbo laikas darbo grafikuose nebenurodytas. Darbo grafikuose parašyta, kad „taikoma suminė darbo laiko apskaita.“ Dėl to negalima nustatyti kurios darbo valandos sutapo.(1 tomas b.l. 145-156).

2009-11-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4-112 nurodyta, jeigu K. Š. G. M. įmonėje „S.” ir E. P. įmonėje nedirbo, o tik buvo dokumentais įformintas jai atlyginimo apskaičiavimas ir išmokėjimas, tai aukščiau minėtuose dokumentuose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. Jeigu dokumentuose buvo įformintos neįvykusios operacijos (atlyginimų apskaičiavimas ir išmokėjimas), tai buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) nuostatos: 12 straipsnio 1 dalies, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”; 6 straipsnio 2 dalies, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimus“. Dėl dokumentų, kuriuose įformintos neįvykusios operacijos, įrašymo į G. M. įmonės „S.” ir E. P. įmonės apskaitą iš dalies negalima nustatyti asmenų (G. M. įmonės „S.“ laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. ir E. P. įmonės laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. liepos 11 d.)  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  21 straipsnį - už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 28 str. 2 p. (2003-12-18 LR įstatymo Nr.IX-1915 redakcija) - už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku yra atsakingas įmonės vadovas. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 11 straipsnį (2003 m. gruodžio18 d. įstatymo Nr.IX-1914 redakcija) - už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyr. buhalteris (buhalteris).

G. M. įmonėje „S.” vadovu dirbo savininkas G. M.. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė V. R.. Tiriamuoju laikotarpiu E. P. įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti nebuvo paskirto asmens ir nesudaryta sutartis su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone, todėl už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakinga įmonės savininkė (1t.b.l. 162-165).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyriausioji specialistė D. B. paaiškino, kad tyrimą atlikusi specialistė nebedirba. Dėl G. M. įmonės „S.“ atliktos ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuris buvo atliktas už laikotarpį 2008-01-01 iki 2009-10-31paaiškino, kad 2008-04-01 G. M. įmonės „S.“ savininko įsakymu buvo priimta K. Š. marketingo vadybininke ir 2010-06-30 įsakymu ji buvo atleista pačiai prašant. Darbo sutartyje darbdavys įsipareigojo jai mokėti mėnesinį atlyginimą 3500 Lt. G. M. įmonės „S.“ pajamos trečiame ir ketvirtame ketvirčiuose ženkliai sumažėjo. Įmonė buvo skolinga tiekėjams, pavėluotai įmokos buvo mokamos A. Į. kasoje buvo didelis grynųjų pinigų likutis, 2009-04-01-07-01laikotarpyje. Įmonė „S.“ turėjo savininko įneštų pinigų. Išvadoje surašyta atskirais mėnesiais kiek įmonė gavo pajamų pardavus lengvuosius automobilius. Lyginant pirmą ketvirtį buvo gautos didesnės pajamos, toliau ženklus smukimas nuo liepos mėnesio. Jeigu K. Š. G. M. ir E. P. įmonėse nedirbo, o tik buvo dokumentais įformintas atlyginimo apskaičiavimas ir išmokėjimas, tai dokumentuose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. Jeigu dokumentuose buvo įformintos neįvykusios operacijos atlyginimų apskaičiavimas ir išmokėjimas tai buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., kad visos ūkinės operacijos  ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais 2 d., kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ar struktūros pasikeitimu. G. M. įmonė mokėjo įmokas Sodrai, tačiau atskirais laikotarpiais  jos buvo pradelstos ir įmonė mokėjo delspinigius. Pradelstų įmokų Sodrai suma buvo 2597.50 Lt.  Įmokos turi būti sumokėtos iki sekančio mėnesio 15 dienos. Pagal įmonės pateiktus duomenis kasoje grynųjų pinigų turėjo, tačiau kodėl nesumokėjo įmokas, negali paaiškinti. Dėl galimybės mokėti K. Š. darbo užmokestį paaiškino, kad įmonės veiklos rezultatai nustatomi už visus metus.  Metinė pelno mokesčio deklaracija  turi būti pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai 2009 m. spalio 1 dienai. Negalima konkrečiai atsakyti, ar atsiliepė įmonei tai, kad mokėjo didesnį atlyginimą K. Š. Įmonė kasoje turėjo grynųjų pinigų ir galėjo mokėti. Kategoriškai negalima teigti, kad įmonė dirbo pelningai nes pirmame pusmetyje darbuotoja buvo įdarbinta, o įmonės veiklos rezultatai suvedami pasibaigus metams. Surašant išvadą nebuvo duomenų apie kitas gautas G. M. pajamas, specialistė nurodė pajamas gautas parduodant lengvuosius automobilius. K. Š. išmokėtas ženkliai didelis atlyginimas palyginus su kitais darbuotojais. Komandiruotpinigiai, tai nedraustos pajamos. Privačiame kapitale įmonės savininkas nustato atlyginimo dydį, atsižvelgdamas į galimybes, kad nebankrutuotų įmonė. G. Š. dirbo atskirose įmonėse, G. M. įmonėje dirbo pilnu etatu, kitoje įmonėje - 1,5 etatu. Ir gaunasi, kad dirbo 20 val. per parą. K. Š. dirbo marketingo vadybininko pareigose. Darbo nuostatai nepateikti. Nebuvo rašytinių dokumentų, kad tvarkė kokius tai dokumentus. Iš pateiktų dokumentų nebuvo nustatyta kokias funkcijas atliko K. Š. Jei būtų minimalus darbo užmokestis mokamas K. Š., kaip ir kitiems darbuotojams, tai įmonė nebūtų patyrusi nuostolių. Dėl nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio G. M. įmonė patyrė 11268.78 Lt nuostolį. Paaiškino, kad specialistė išvadoje į 10 klausimą, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti siekiant neteisėtai gauti išmokas iš SODROS atsakė, kad  apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti. Daugiau neturi ką papildyti. K. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis įformintas dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, nuo jo priskaičiuoti mokesčiai deklaruoti ir sumokėti, tai apskaitos tvarkymo ir mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo norminiai aktai nepažeisti. Jei ji negavo tokio atlyginimo, tai neteisingi duomenys įrašyti. Tai būtų pažeistos  Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d.  ir 6 str. 2 d. nuostatos, nes privaloma įtraukti visas ūkines operacijas. Būtų pažeistas LR DK 144 str. dėl darbo laiko, kad 20 val. dirbo. Kitų teisės aktų nebuvo pažeista, buvo vadovautasi Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis. Dėl E. P. įmonės, nurodė, kad 2008-04-21 įsakymu K. Š. buvo priimta į darbą E. P. įmonėje terminuotai iki 2008-07-21 rinkodaros - vadybos specialiste, 1,5 etato darbo krūviu. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį vieną kartą į mėnesį, daugiau nei 1 MMA. Įmonės savininkės įsakymais K. Š. pavadavo ir kitus darbuotojus dėl ligos, atostogų metu.  Nustatyta išvadoje, kad išlaidoms savininkė į kasą įnešdavo savo grynųjų pinigų, trūko apyvartinių lėšų. Įmonė buvo skolinga Sodros biudžetui, VSD ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų. Finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad I ketvirtyje buvo skolinga 1472,01 Lt, II ketvirčio pabaigoje 2255,61 Lt, III ketvirčio pabaigoje skola 1733,81 Lt. Vėlavo sumokėti įmokas Sodrai. Dėl kokių priežasčių laiku nesumokėjo įmokų negali pasakyti. 2008 metais įmonė sausio mėnesį  gavo įplaukų 12228 Lt, kitais mėnesiais taip pat, galima teigti kad stabiliai dirbo įmonė. Įmonės veiklos rezultatai nustatomi už praėjusį laikotarpį iki spalio 1 d.,  ir nebuvo laikas dar pristatyti ataskaitą, todėl ir specialistė neanalizavo už visus metus. Dėl pateiktos metinės deklaracijos už 2007-2008 metus, veiklos pelnas 5628 Lt.  Vien dėl K. Š. padidinto darbo užmokesčio E. P. įmonė patyrė  5925,93 Lt nuostolį. Bet įmonė dirbo pelningai, liko pelno 5628 Lt. Jei būtų  K. Š. mokamas Vyriausybės nutarimu nustatytas MMA, tai pelnas būtų didesnis, sąnaudos būtų mažesnės. Tyrimui nebuvo pateikta jokių dokumentų, kokį darbą turėjo dirbti K. Š., kokias funkcijas atlikti. Jei paskirta įsakymu pavaduoti darbuotojus, tai tas funkcijas ir atlieka pavaduojantis asmuo. Dokumentų, kurie bylotų apie atliktas funkcijas, pavadavimo metu nebuvo pateikta. Nebuvo pateikti nuostatai, kurie parodytų ką turėjo K. Š. konkrečiai dirbti. Nėra įrodymų, kad važiavo, kad, turėjo pokalbius. E. P. įmonėje darbo užmokestis darbuotojams išmokamas pagal kiekvienam darbuotojui įformintus kasos išlaidų orderius ir atlyginimo žiniaraščius. Už gautą darbo užmokestį darbuotojai pasirašo kasos išlaidų orderiuose ir atlyginimų žiniaraščiuose. Galimas tik vienas dokumentus ar pagal kasos išlaidų orderį, ar pagal atlyginimų žiniaraštį. Abu dokumentai sudėti. Negalima teigti, kad neišmokėjo atlyginimo nes pasirašyta tik kasos išlaidų orderyje.  Jei nebuvo mokamas darbo užmokestis, nors įrašyta darbo sutartyje, kasos išlaidų orderyje, žiniaraščiuose, tai neatitinka tikrovės ir buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatai 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. Pagal dokumentus įtrauktas išmokėjimas į apskaitą ir pagal turimus dokumentus atlyginimas išmokėtas. Pagal pateiktus dokumentus, pasakyti, kad atlyginimas nebūtų išmokėtas, negali. K. Š. darbo laikotarpiu E. P. įmonės įplaukos už parduotas prekes buvo didesnės tik birželio mėnesį, lyginant su kitais 2008 metų mėnesiais. Ar tai įtakojo padidintas atlyginimas iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyti negalima. Įmonės veikla nustatoma už metus. Negali atsakyti kur savininkės įneštos piniginės lėšos panaudotas. Tyrimas atliktas iš specialistei pateiktų konkrečių dokumentų. Liudytojų parodymai nebuvo pateikti.

K. Š. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, psichoneurologinio kabineto įskaitoje nėra (2t. b.l. 92-104) Akmenės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos 2009-08-20 pažymoje nurodoma, kad gyvena su vyru, augina du vaikus (b.l. 61-66,70,06,107). 2010-03-09 Viešosios įstaigos Socialinių mokslų kolegijos rašte nurodoma, kad nuo 2007-09-03 iki 2008-06-30 dirbo Socialinių mokslų kolegijos Telšių filiale, charakterizuojama teigiamai (3t. b.l. 29) Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto vadybos katedroje K. Š. dirba nuo 2006-09-31 1,5 etato asistentės pareigose. Charakterizuojama teigiamai. (3t. b.l. 30).

G. M. administracine tvarka baustas, neteistas, psichoneurologinio kabineto įskaitoje nėra (2t. b.l. 15-20A. A. rajono savivaldybės administracijos seniūnijos 2009-09-30 pažymoje charakterizuojamas teigiamai, turi du vaikus, dirba, šiuo metu gyvena vienas, yra politinės organizacijos nariu, 2007m. išrinktas Akmenės rajono savivaldybės tarybą (2t. b.l. 24-27). 2011-01-A. A. rajono savivaldybės rašte nurodoma, kad G. M. 2011 m. vasario 27 d. įvyksiančiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose yra įrašytas  į Naujosios sąjungos ( socialliberalai Akmenės rajono kandidatų sąrašą. 1994 m. liepos 7 d.  Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-5321,  46 straipsnio nuostatos numato, kad kandidatas  Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, iki įsigalioja galutiniai rinkimų rezultatai, be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė. 2011-01-31 Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-120 duotas sutikimas dėl G. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 3t. 108, 109,110, 114A. A. rajono savivaldybės mero 2011-01-26 rašte nurodoma, kad G. M. Akmenės rajono savivaldybės tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas, švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys. Charakterizuojamas teigiamai (3t. b.l. 113).

E. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, psichoneurologinio kabineto įskaitoje nėra (2t. b.l. 92-104). Akmenės rajono savivaldybės administracijos seniūnijos 2009-10-30, 2010-04-09  pažymose charakterizuojama teigiamai, augina penkis vaikus, dirba (b.l. 2t. 106,107, 3t. b.l. 34). 2010-04-09 individualios įmonės „ V.“ pažymoje nurodyta, kad E. P. dirbo nuo 2006m. charakterizuojama teigiamai(3t. b.l. 31). 2010-04-09 A. M. įmonės pažymoje nurodyta, kad E. P. įdarbinta nuo 2009-06-15, charakterizuojama teigiamai (3t. b.l. 32). 2010-04-09 Akmenės rajono savivaldybės Akmenės gimnazijos pažymoje nurodoma, kad E. P. vaikai mokosi geria, šeima charakterizuojama teigiamai (3t. b.l. 33).

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kaltinamoji K. Š. buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje su G. M. 2008 metų balandžio mėnesį, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ir buvo kaltinama  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Kaltinamasis G. M. buvo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. Š., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir buvo kaltinamas  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Kaltinamoji K. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė kaltę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš įsidarbindama G. M. nesakė, apie savo nėštumą. G. M. pasiūlius sutiko dirbti vertėja, išversti dokumentus iš prancūzų kalbos, paprašė jai mokėti 2500 Lt į rankas. G. M. sutiko, buvo sudaryta darbo sutartis, susitarta dėl darbo užmokesčio. Ji pasirašydavo, kad gaudavo užmokestį, nuo darbo užmokesčio buvo mokamos Sodrai įmokos. Jos darbo laikas nebuvo griežtai nustatytas. Nereikėjo būti pastoviai darbo vietoje, ateidavo vakare, savaitgaliais, kada reikėjo darbdaviui ir jo prašymų išversdavo dokumentus iš prancūzų kalbos. Kad buvo sudaryta darbo sutartis patvirtina pateikti dokumentai. 2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. G. M. įmonės „S.“ savininko įsakymu Nr. 15 nuo 2008 m. balandžio 1 d. K. Š. priimta dirbti marketingo vadybininke. Neterminuota darbo sutartis Nr. 2/15 tarp darbdavio G. M. ir darbuotojos K. Š. pasirašyta 2008 m. balandžio 1 d. Darbo sutarties 3 p. darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažiau 3500 Lt, 1 val. įkainis 21,40 Lt. Darbo sutartyje nurodytas K. Š. darbo laikas – kasdien po 8 val. , išskyrus švenčių ir poilsio dienas. Įmonės savininko G. M. 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 20 K. Š. iš darbo atleista pačios prašymu. Pateikti duomenys apie tai, kad K. Š. balandžio –gegužės mėnesiais dirbo 494 val., priskaičiuota atlyginimo 11347,00 Lt, pajamų mokestis 2481,36 Lt, socialinio draudimo įmokos 340 Lt, išmokėta suma 8525,23 Lt. Priskaičiuotas ir apskaičiuotas mokėtinas atlyginimas įrašytas žiniaraščiuose atitiko K. Š. darbo sutartyje nurodytą 3500,00 Lt. darbo užmokestį. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose prie K. Š. išmokamų sumų pasirašyta K. Š. vardu. Mokėjimo žiniaraščiuose įrašytas mokėtinas darbo užmokestis yra išmokėtas grynaisiais pinigais ir įtrauktas kasos knygoje į išlaidas  (1t. b.l.145-156).

Liudytoja V. R. paaiškino, kad ji dirbo buhaltere G. M. įmonėje. K. Š. buvo priimta į darbą, jai atlyginimas buvo 3500 Lt. Ji dirbo vertėja, versdavo iš prancūzų kalbos. Savininkas leido jai ir namuose dirbti. Kad ji nėščia nežinojo. Įmonės finansinė padėtis 2008 m. pirmą pusmetį buvo gera, pablogėjo birželio mėnesį. Liudytojas Ž. G. paaiškino, kad dirbo vairuotoju, dvi savaites būdavo Prancūzijoje, vieną Lietuvoje, veždavo automobilius iš Prancūzijos. Matė G. M. įmonėje dirbančią K. Š., girdėjo, kad ji dirbo vertėja. Vertėja buvo reikalinga nes visi dokumentai prancūzų kalba. Liudytojas D. Š. paaiškino, kad dirbo pusę etato, nebuvo privalomas sėdėjimas įmonėje. Dirbdavo kada reikėdavo, kartais vakare, savaitgaliais, kada iškviesdavo. Nematė, kad K. Š. dirbtų pas G. M.. Vėliau iš bendravimo su vairuotojais girdėjo, kad kažkokia moteris priimta. Nors D. Š. paaiškino, kad nematė K. Š., tačiau įvertinus jo paaiškinimus, jo darbo pobūdį, galėjo K. Š. ir nematyti. Taip pat ir liudytojas Ž. G. dirbdamas vairuotoju, nors ir nurodė, kad jam žinoma apie K. Š. priėmimą į darbą, tačiau įvertinus jo darbo pobūdį galėjo apie K. Š. įdarbinimą nežinoti. Tokiu būdu D. Š. parodymai nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių, kad K. Š. dirbo. Tiek G. M., tiek K. Š. paaiškino, kad ji išversdavo dokumentus skubiai, paprašyta G. M. G. M. paaiškino, kad jis išverstų dokumentų nesaugojo ir nekaupė. Paprašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno rado keletą ir pateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina apie vertimus iš prancūzų kalbos vertimai pasirašyti marketingo vadybininkės K. Š. (1t. b.l. 53-58).

Kaltinamasis G. M. kaltės nepripažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš įsidarbindama K. Š. nesakė, kad ji nėščia. Jis jai pats pasiūlė darbą, nes jam labai reikėjo vertėjos iš prancūzų kalbos. Įmonė gaudavo faksu daug pasiūlymų.  90 procentų automobilių nupirkdavo su įvairiais defektais. Įmonė remontuodavo automobilius po to parduodavo.  Vertėjų Akmenėje nėra, vertimų biurai arčiausiai Mažeikiuose, Šiauliuose. Be to atvažiavus, tą pačią dieną niekas neišverdavo, reikėdavo važiuoti kitą dieną. Vertimas  ketvirtis lapo kainuodavo 60 Lt. Ž. G. paaiškinimai, kad Prancūzijoje buvo asmuo kuris padėdavo surasti ir supirkti automobilius, nes gerai mokėjo prancūzų kalbą, nepaneigia G. M. nurodytų aplinkybių, kad jam vertėja buvo reikalinga. Byloje pateikti  duomenys apie G. M. įmonės „S.“ 2008 metais parduotus lengvuosius automobilius nuo sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio. G. M. parodymai, dėl ko jam buvo reikalinga darbuotoja mokanti prancūzų kalbą įtikinami, nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji K. Š. tarėsi su kaltinamuoju G. M. dėl fiktyvaus įdarbinimo, dėl neteisėto padidinto atlyginimo gavimo, nėra duomenų, kad K. Š. nedirbo, negavo atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad K. Š. ir G. M. būtų sudarę fiktyvią darbo sutartį. Nuo pat pirmos apklausos šias aplinkybes neigė, o kitų byloje įrodymų, kurie paneigtų K. Š. ir G. M. nurodytas aplinkybes, nėra.

K. Š. pradėjo dirbti 2008 m. balandžio 1d., kai įmonės finansiniai rodikliai buvo geri, tuo metu nebuvo jokių požymių, apie artėjančią ekonominę krizę, ir tik vėliau iš G. M. paaiškinimų, bei išvadoje nurodytų duomenų finansinė padėtis pablogėjo. 2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodyta kad G. M. įmonės „S.“ pajamos 2008 metais mažėjo I ketv. buvo 312850 Lt., II ketv. – 177500 Lt, III ketv. – 20700 Lt, IV ketv. – 53424 Lt. Įmonė buvo skolinga tiekėjams: 2008 m. balandžio 1 d.- 12693,64 Lt, gegužės 1 d.- 15155,10 Lt, birželio 1 d.- 15606,92 Lt, liepos 1 d. – 15406,65 Lt. Pavėluotai mokėjo įmokas A. A. skyriui. 2008 m. liepos 15 d. skola Sodrai buvo 2597,50 Lt. Tačiau įmonės kasos knygoje buvo dokumentiniai grynųjų pinigų likučiai: 2008 m. balandžio 1 d. – 109099,53 Lt, gegužės 1 d. – 88506,72 Lt, birželio 1 d. – 26042,29 Lt, liepos 1 d. – 54710,62 Lt. Pagal tyrimui pateikto ūkinio operacijų registro duomenis įmonės savininko įnašai sudarė 2008 m. balandžio 1 dieną 387000,00 Lt, gegužės 1 dieną – 337000,00 Lt, birželio 1 dieną – 337000,00 Lt, liepos 1 dieną – 337000,00 Lt. Pateikti duomenys apie G. M. įmonės „S.“ 2008 metais parduotus lengvuosius automobilius nuo sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio. K. Š. darbo laikotarpiu (2008 m. II ketv.) G. M. įmonės „S.“ pajamos lyginant su 2008 m. I ketv. pajamomis sumažėjo 135350 Lt. (312850-177500). G. M. įmonės „S.“ 2008 m. III ketv. pajamos lyginant su I ketv. pajamomis sumažėjo 292150 Lt. (312850-20700), IV ketv.- 259426 Lt. (312850-53424). Įmonės veiklos rezultatai yra apskaičiuojami už metus. G. M. įmonės „S.“ pelno mokesčio deklaracija už 2008 m. tyrimui nepateikta. Jos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai terminas 2009 m. spalio 1 d. (1t. b.l. 145-156).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyriausioji specialistė D. B. paaiškino, kad G. M. įmonė turėjo pradelstų  įmokų Sodrai. Įmokos turi būti sumokėtos iki sekančio mėnesio 15 dienos. Pagal įmonės pateiktus duomenis kasoje grynųjų pinigų turėjo, tačiau kodėl nesumokėjo įmokų, negali paaiškinti.  Įmonė galėjo mokėti K. Š. nustatytą didesnį atlyginimą. Metinė pelno mokesčio deklaracija  turi būti pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai 2009 m. spalio 1 dienai.

Ištyrus byloje esančius dokumentus, įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad darbo sutartimi nustatytas K. Š. atlyginimas buvo aiškiai per didelis ir neatitinkantis G. M. įmonės „S.“ finansinių galimybių. Pagal nustatytus finansinės veiklos duomenis G. M. įmonė „S.“ galėjo mokėti K. Š. didesnį nei kitiems darbuotojams atlyginimą.

Dėl E. P. įmonės.

K. Š. buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje su E. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia, savo naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, ir buvo kaltinama  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.  

Kaltinamoji E. P. buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupėje su K. Š., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai  svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, ir buvo kaltinama  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Vertinant kaltinamosios parodymus matyti, kad K. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė kaltę. Neigė, kad darbo sutartis buvo sudaryta fiktyviai. Paaiškino, kad E. P. jai pasiūlė darbą. Ji paprašė 1500 Lt  atlyginimo ir E. P. sutiko. Ji sakė E. P., kad dirba kitoje įmonėje, kad jai reikės  išeiti iš darbo pamaitinti vaiką. Ji buvo priimta 1,5 etato 2008 m. balandžio mėnesio pabaigoje ir dirbo iki liepos 11 d. Jai reikėjo pavaduoti E. P., kuri sirgo, gydėsi ligoninėje, pavaduoti pardavėją kuri sirgo. Turėjo atlikti administratorės pareigas. Teko dirbti prekybos salėje, daryti puokštes, dirbti su kompiuteriu. Reikėjo išmokti daryti prekių užsakymus, stebėti kokių prekių reikia parduotuvei. Vykti į tiekėjų firmas. Atliko tą darbą, kokį atlikdavo savininkė, ką jai sakė atlikti. Sutarčių nesudarinėjo. Ant sąskaitų faktūrų pasirašydavo savininkė, neleido jai pasirašyti. Atlyginimų žiniaraštyje pasirašydavo gavusi atlyginimą, savininkė mokėjo grynais. Darbo sutartį pasirašė, kasos išlaidų orderyje pasirašydavo. Darbo laikas jai nebuvo fiksuotas. E. P. apie nėštumą nesakė.

Vertinant kaltinamosios E. P. parodymus matyti, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, kad pardavėja susirgo, ji pati sirgo ir jai reikėjo žmogaus, kuris ją pavaduotų. Sužinojusi apie K. Š. pasiūlė jai darbą. Nežinojo, kad ji dirba kitoje įmonėje, kad laukiasi. 2008 metai buvo pakilimo metai įmonei, didžiausios pajamos. Sutiko mokėti jai 1500 Lt, atsižvelgė į jos išsilavinimą. K. Š. buvo priimta pagal terminuotą darbo sutartį. Buvo kalba, kad dirbs trumpesnę darbo dieną, atsiprašydavo pamaitinti vaiką. Sutarė, kad ji tris mėnesius mokysis, ir kad nepasirašinės dokumentų tą laikotarpį. Važiuodavo kartu su ja į Kauno bazes, pasitaikė atvejų, kai grįždavo vėlai, 9 val. vakare. Nebuvo K. Š. įdarbinimas fiktyvus.  Susitarimo su K. Š. dėl darbo užmokesčio, kad ji gautų didesnes socialines išmokas nebuvo. Pati išmokėdavo atlyginimą iki 10 dienos grynais pinigais. Kasos knyga, ūkinių operacijų žurnalas buvo. Darbuotojai pasirašydavo atlyginimų žiniaraštyje ir kasos išlaidų orderiuose.

2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodyta, kad įmonės savininkės E. P. 2008 m. balandžio 21 d. įsakyme Nr.04-03 „Dėl K. Š. priėmimo į darbą” nurodyta „K. Š. priimti į darbą terminuotai darbo sutarčiai iki 2008-07-21 rinkodaros-vadybos specialiste.” Pagal 2008 m. balandžio 21 d. pasirašytą terminuotą darbo sutartį Nr.08/1 K. Š. į E. P. įmonę priimta dirbti nuo 2008 m. balandžio 21 d. rinkodaros ir vadybos specialiste 1,5 etato darbo krūviu. Duomenys apie E. P. įmonėje K. Š. priskaičiuotą ir išmokamą darbo užmokestį: Iš viso dirbtas laikas 672 val.,  priskaičiuotas darbo užmokestis 6745,10 Lt, pajamų mokestis 1618, 82 Lt,  soc. draudimo įmokų 3% 202,36,  išmokama suma- 4923,92 Lt; K. Š. nuo 2008 m. balandžio mėn. 21 d. iki 30 d. darbo grafike nurodytos darbo dienos trukmė nuo 8 val. iki 19 val.  2008 m. gegužės - liepos mėn. darbo grafikuose K. Š. darbo dienos ir valandos nebenurodytos – parašyta „taikoma suminė darbo laiko apskaita.” E. P. įmonėje darbo užmokestis darbuotojams išmokamas pagal kiekvienam darbuotojui įformintus kasos išlaidų orderius ir atlyginimų žiniaraščius. Už gautą darbo užmokestį darbuotojai pasirašo ir kasos išlaidų orderiuose ir atlyginimų žiniaraščiuose. K. Š. parašai yra kasos išlaidų orderiuose, tačiau darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose prie K. Š. išmokamų darbo užmokesčio sumų 2008 m. gegužės mėn. 1825,00 Lt, birželio mėn. 1825,00 Lt nėra pinigų gavėjo parašų. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose prie K. Š. išmokamų darbo užmokesčio sumų 2008 m. balandžio mėn. 834,28 Lt, liepos mėn. 439,64 Lt yra K. Š. parašai. K. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis įformintas dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, nuo jo priskaičiuoti mokesčiai deklaruoti ir sumokėti. Todėl apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti.  (1t. b.l. 145-156).

Liudytojos A. K., A. R., G. M., V. N. paaiškino, kad jos dirba E. P. įmonėje. Liudytojos paaiškino, kad K. Š. buvo priimta į darbą kai susirgo savininkė. K. Š. pavardė buvo darbo grafike. Ji  padėdavo joms daryti puokštes, prižiūrėti gėles, dirbdavo prie kasos aparato. Važiuodavo kartais su savininke prekių. V. N. paaiškino, kad K. Š. buvo priimta vadybinės pareigoms, dirbdavo buhalterijoje, nors kokios tiksliai jos funkcijos nežinojo. Jai neteko matyti, kad K. Š. pasirašytų kokias tai sąskaitas.

Iš esmės vertinant liudytojų parodymus nė viena liudytoja neparodė, kad K. Š. nebuvo priimta į darbą, kad nedirbo E. P. įmonėje. E. P. paaiškino, kad ji buvo nurodžiusi nepasirašyti bandomajame laikotarpyje ant dokumentų. Bylos duomenimis tai, kad K. Š. nepasirašydavo sąskaitų ar nepasirašydavo ant atskirų dokumentų nepaneigia K. Š. parodymų, E. P. bei minėtų liudytojų parodymų, kad K. Š. įmonėje dirbo. Kad K. Š. dirbo patvirtino ir liudytojas E. S., kuris pristatydavo gėles. Kuris paaiškino, kad atvykęs su gėlėmis ne vieną kartą matė K. Š. sėdinčią prie kompiuterio, parduotuvėje, suprato, kad ji darbuotoja. 2009-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole E. S. iš nuotraukų atpažino K. Š., kurią nurodė yra matęs ne vieną kartą E. P. parduotuvėje (I tomas, b.l. 28-29). Liudytojos S. Š. parodymai nebuvo nuoseklūs. Ji nurodė, kad neprisimena, ar K. Š. buvo priimta į darbą ar ne. Taip pat nurodė, kad matė ją dirbančią, suprato, kad priimtas naujas žmogus, gal dirbo, nežino. Liudytoja I. T. paaiškino, kad nėra mačiusi K. Š. E. P. įmonėje. Nurodė, kad jos darbo valandos buvo dvi valandos ryte ir dvi valandos vakare.  Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nėra pagrindo išvadai, kad K. Š. nedirbo. Pagal darbo pobūdį I. T. galėjo K. Š. ir nematyti, ar neatkreipti dėmesio yra ji ar nėra. Liudytojų I. T. ir S. Š. parodymai nepaneigia kitais įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad K. Š. dirbo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyriausioji specialistė D. B. paaiškino, kad K. Š. dirbo marketingo vadybininko pareigose. Tyrimui nebuvo pateikta jokių dokumentų, kokį darbą turėjo dirbti K. Š., kokias funkcijas atlikti. Kokias funkcijas atliko kitų darbuotojų pavadavimo metu. Nebuvo pateikti nuostatai, kurie parodytų ką turėjo K. Š. konkrečiai dirbti. Nėra įrodymų, kad važiavo dėl užsakymų, kad, turėjo pokalbius.

Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į specialistės paaiškinimus, yra pagrindo vertinti, kad  specialistės nurodytos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant dėl konkrečių darbo santykių apimties, konkrečių funkcijų. Tačiau nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių. Specialistės nurodytos aplinkybės dėl dokumentų,  vertintinos atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis. Išklausius K. Š. paaiškinimus dėl jos darbo pobūdžio bei liudytojų dirbusių E. P. įmonėje yra pagrindo išvadai, kad darbo funkcijos nebuvo išsamiai detalizuotos, kada, kaip ir ką konkrečiai darbuotojos turėdavo atlikti, nors tiek kaltinamoji K. Š., tiek liudytojos paaiškino ką jos dirbo, tačiau tuo pačiu nurodė, kad darydavo tai, ką pasakydavo savininkė. Kaip minėta E. P. nurodė, kad neleido K. Š. pasirašyti bandomajame laikotarpyje dokumentų. Liudytojai patvirtino K. Š. dirbus E. P. įmonėje, važiavus į bazes su savininke E. P.. Kitų įrodymų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes nėra. Todėl atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodytus duomenis bei specialistės nurodytas aplinkybes dėl K. Š. darbo funkcijų, įvertinus kitus aptartus įrodymus nėra pagrindo vertinti, kad K. Š. įmonėje nedirbo. Kad jos įdarbinimas buvo fiktyvus, kad ji negavo darbo užmokesčio.

Vertinant 2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodytus duomenis, nurodoma, kad E. P. įmonė neturėjo pakankamai lėšų visoms įmonės išlaidoms apmokėti, taip pat ir K. Š. mokėti padidintą darbo užmokestį. Kiekvieną mėnesį įmonės išlaidoms apmokėti į kasą buvo įmokami grynieji pinigai. Įmonė buvo skolinga VSDF biudžetui. VSD ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų Finansinėje ataskaitose SAMF4 nurodyta: I ketv. pabaigoje įmonės skola 1472,01 Lt, 2008 m. II ketvirčio pabaigoje skola  buvo 2255,61 Lt., III ketv. pabaigoje  skola 1733,81 Lt. 2008-11-27 buvo parašytas VSDF A. A. skyriaus raginimas „Dėl skolos sumokėjimo geruoju“ raginime nurodyta, kad 2008 -11-15 įmonės skola VSDF biudžetui  1169,20 Lt, iš jų: 1161,00 įmokų, 8,20 Lt delspinigių. Pagal tyrimui pateiktus kasos ir banko operacijų pirminius ir suvestinius dokumentus nustatyta, kad E. P. įmonė 2008 metais už parduotas prekes gavo įplaukų: sausį  12228,00 Lt, vasarį 23614,00 Lt, kovą   21030,00 Lt, balandį  16804,00 Lt, gegužės    25461,00 Lt, birželį  33867,00 Lt, liepos  21843,00 Lt, rugpjūtį 22994,00 Lt, rugsėjį  19462,00 Lt, spalį 21523,81 Lt, lapkritį  17218,36 Lt, gruodį  26037,01 Lt. Įmonės veiklos rezultatai yra apskaičiuojami už metus. Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2008 metus tyrimui nepateikta. Jos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai terminas 2009 m. spalio 1 d. (1t. b.l. 145-156).

E. P. pateikė įmonės suprekiavimų suvestinę 2000-2010m., 2008m. suprekiavimų grafinę analizę (3t. b.l. 35-38). 2007-01-01iki 2007-12-31, 2008-01-01iki 2008-12-31 metines pelno mokesčių deklaracijas, 2007-06-01 Lizingo sutartį dėl transporto priemonės įsigijimo, įmokų grafiką (3t. b.l. 56-64).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus vyriausioji specialistė D. B. paaiškino, kad apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti. K. Š. 2008-04-21 įsakymu buvo priimta į darbą E. P. įmonėje terminuotai iki 2008-07-21 rinkodaros - vadybos specialiste, 1,5 etato darbo krūviu. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį vieną kartą į mėnesį, daugiau nei 1 MMA. Nustatyta išvadoje, kad išlaidoms savininkė į kasą įnešdavo savo grynųjų pinigų, trūko apyvartinių lėšų. Įmonė buvo skolinga Sodros biudžetui, VSD ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų. Finansinėje ataskaitoje nurodyta, vėlavo sumokėti įmokas Sodrai. Tačiau dėl kokių priežasčių laiku nesumokėjo įmokų negali pasakyti. 2008 metais įmonė sausio mėnesį  gavo įplaukų 12228 Lt, kitais mėnesiais taip pat, galima teigti kad stabiliai dirbo įmonė. Įmonės veiklos rezultatai nustatomi už praėjusį laikotarpį iki spalio 1 d.,  ir nebuvo laikas dar pristatyti ataskaitą, todėl ir specialistė neanalizavo už visus metus. Dėl pateiktos metinės  deklaracijos už 2007-2008 metus, veiklos pelnas 5628 Lt.  Nors nurodoma, kad dėl K. Š. padidinto darbo užmokesčio E. P. įmonė patyrė  nuostolį, įmonė dirbo pelningai. K. Š. darbo laikotarpiu E. P. įmonės įplaukos už parduotas prekes buvo didesnės tik birželio mėnesį, lyginant su kitais 2008 metų mėnesiais. E. P. įmonėje darbo užmokestis darbuotojams išmokamas pagal kiekvienam darbuotojui įformintus kasos išlaidų orderius ir atlyginimo žiniaraščius. Negalima teigti, kad neišmokėjo atlyginimo K. Š. todėl, kad pasirašyta tik kasos išlaidų orderyje.  Pagal dokumentus įtrauktas išmokėjimas į apskaitą ir pagal turimus dokumentus atlyginimas išmokėtas.

Teismui įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į specialistės paaiškinimus, į tai, kad metinė pelno mokesčio deklaracija  turi būti pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai 2009 m. spalio 1 dienai, nėra pagrindo išvadai, kad darbo sutartimi nustatytas K. Š. atlyginimas buvo aiškiai per didelis ir neatitinkantis E. P. finansinių galimybių. Pagal nustatytus finansinės veiklos duomenis E. P. įmonė galėjo mokėti K. Š. didesnį nei kitiems darbuotojams atlyginimą.

2009-11-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4-112 nurodyta, kad E. P. įmonėje K. Š. priimta dirbti 1,5 etato pagal suminę darbo laiko apskaitą ir G. M. įmonėje 1 etato darbo krūviu dirbant kasdien, išskyrus išeigines ir šventines dienas. Iš viso K. Š. įforminta dirbti 2,5 etato darbo krūviu, t.y. po 20 valandų kiekvieną darbo dieną. Tuo pažeistos LR darbo kodekso nuostatos. Pagal Darbo kodekso 144 str. 5 dalies nuostatas „Darbuotojų dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Pagal Darbo kodekso 149 str.1 d. nuostatas “Esant suminei darbo laiko apskaitai negali būti dirbama  daugiau kaip 48 valandos per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Pagal Darbo kodekso 152 str. 1d. nuostatas „Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus”, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas „darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.” Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimą Nr.587 savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 valandų. G. M. įmonėje darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose K. Š. darbo laikas nurodytas 8 valandos darbo dienomis. Kokiomis valandomis K. Š. dirbo G. M. įmonėje darbo grafiko nėra. E. P. įmonėje K. Š. darbo grafikas užpildytas tik nuo 2008 m. balandžio mėn. 21 d. iki balandžio 30 d. Nuo 2008 m. gegužės 1 d. E. P. įmonėje K. Š. darbo laikas darbo grafikuose nebenurodytas. Darbo grafikuose parašyta, kad „taikoma suminė darbo laiko apskaita.“  Dėl to negalima nustatyti kurios darbo valandos sutapo.(1 tomas b.l. 145-156).

Tiek kaltinamoji K. Š., tiek kaltinamasis G. M. paaiškino, kad K. Š. dirbo namuose, savaitgaliais, vakarais, įmonėje nustatytų darbo valandų jai nereikėjo pilnai dirbti, būti darbo vietoje. E. P. taip pat paaiškino, kad K. Š. nebūdavo pastoviai darbe, išeidavo pamaitinti vaiką ir kita. Tai, kad per abi įmones K. Š. įforminta dirbti 2,5 etato darbo krūviu, t.y. po 20 valandų kiekvieną darbo dieną, yra pagrindo spręsti, kad galimai pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 149 str.-152str. nuostatos, tačiau tai neįrodo, kad kaltinamoji G. M. įmonėje „S.“ bei E. P. įmonėje nedirbo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą numato, kad darbo užmokesčio dydis siejamas  su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204 str., 187 str. reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių.

Teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis dėl kitiems darbuotojams tiek G. M. įmonėje tiek E. P. įmonėje mokėtų mažesnių atlyginimų nei K. Š.. G. M. paaiškino, kad jis sutiko mokėti K. Š. jos prašomą 3500 Lt atlyginimą įvertinęs tai, kad jam reikalinga vertėja, kad dokumentus reikalinga išversti skubiai, kad vertimų biuro Akmenėje nėra, į vertimų kaštus. Byloje pateikti duomenys dėl vertimo įkainių pagal konkrečią sudarytą sutartį, matyti, kad jie mažesni nei nurodo G. M., tačiau tai nepaneigia G. M. paaiškinimų dėl didesnių vertimo įkainių, nes atsižvelgiant į konkrečius atvejus skiriasi ir teikiamų vertimo paslaugų įkainiai.  E. P. nurodė sutikusi mokėti 1500 Lt atlyginimą atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, kad ji, pardavėja sirgo, kad reikėjo ją, savininkę pavaduoti, kad neatsirado kito žmogaus, į K. Š. išsilavinimą.

Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji K. Š. nuosekliai teigė, kad apie nėštumą nesakė. G. M. ir E. P. taip pat nuosekliai tvirtino to nežinoję. Nesant byloje įrodymų, kurie paneigtų kaltinamųjų parodymus, nėra pagrindo jais netikėti.

Teismas ištyrė ir įvertino 2009-08-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriaus raštą, kuriame nurodoma, kad K. Š. įsidarbinimas G. M. „S.“ įmonėje dirbo nuo 2008-04-01iki  2008-06-30 ir E. P. įmonėje nuo 2008-04-21 iki 2008-07-11 ir priskaičiuotos draudžiamosios pajamos K. Š. turi tiesioginės įtakos motinystės/tėvystės pašalpos išmokos dydžiui apskaičiuojant antram vaikui. Tačiau skiriant ir priskaičiuojant motinystės/tėvystės pašalpą draudžiamosios pajamos gautos šiose įmonėse neįvertintos, kilus įtarimui kaip ženkliai padidintoms ir, kad  įsidarbinta būtent tą ketvirtį iš kurio apskaičiuojama ši pašalpa. (1t. b.l. 89,90).

Valstybinio socialinio draudimo fondo A. A. skyrius  pateikė susirašinėjimo su K. Š. 2008 m. vasario mėnesio ir vėlesnius duomenis dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, paklausimus kaip  būtų skaičiuojama pašalpa už antro vaiko priežiūrą. (1t. b.l. 119-121). 

Teismui ištyrus ir įvertinus duomenis apie įsidarbinimo laikotarpį, susirašinėjimo tekstus, dėl paklausimų kaip bus skaičiuojama pašalpa, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji K. Š. laukėsi antro vaiko ir buvo suinteresuota susižinoti dėl socialinių garantijų, dėl gaunamų pajamų apskaičiavimo, jų dydžio. Yra pagrindo manyti, kad jai buvo aktualūs klausimai susiję su gimsiančio vaiko išlaikymu, galimybe išlaikyti vaiką, materialine padėtimi ir kita. Vien šių aplinkybių buvimas nėra pagrindas vertinti, kad kaltinamoji ketino sukčiauti, ruošėsi tam, ar sukčiavo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad K. Š. tikėjosi gauti didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą bei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą.

Visumoje, teismui nenustačius, kad įdarbinimai įmonėse buvo fiktyvus, ta aplinkybė, jog K. Š. buvo nustatytas didesnis atlyginimas nei tuo metu nustatytas kitiems įmonės darbuotojams, neduoda pagrindi teigti, kad nustatytas didesnis atlyginimas nei kitiems įmonės darbuotojams buvo padidintas tikslu – apgaule įgyti turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšas. Atsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį, apimtis, G. M. bei E. P. nurodytas aplinkybes K. Š. mokėtas atlyginimas nors ir galėtų būti ginčijamas, tačiau nėra akivaizdžiai neadekvatus. Kaip nustatyta pagal finansinės veiklos duomenis tiek viena, tiek kita įmonė galėjo mokėti K. Š. didesnį nei kitiems darbuotojams atlyginimą. Darbo užmokesčiai buvo nustatyti  šalių susitarimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo jų buvo mokamos atitinkamos įmokos. Konkrečiu atveju vertinant kaltinamųjų G. M. ir E. P. argumentus, yra pagrindo išvadai, kad tai darbdavio teisė spręsti kokį darbo užmokestį mokėti ir, tai darbdavio bei darbuotojo susitarimo reikalas.

Nesant pagrindo išvadai, kad K. Š. atlyginimas buvo aiškiai per didelis ir neatitinkantis įmonių finansinių galimybių. Nesant visumai nustatytų aplinkybių, kad kaltinamieji tarpusavyje susitarė dėl fiktyvių darbo santykių, kad darbo santykiai buvo fiktyvūs, kad realiai K. Š. nedirbo, negavo darbo užmokesčio, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamoji K. Š. padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukčiavimą, kad tyčia, savo naudai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, ir padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. Todėl jos veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis G. M. kaltiname nurodytomis aplinkybėmis veikdamas bendrininkų grupėje su K. Š., padarė sukčiavimą, kad tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimą didelės vertės 75732,66 Lt turtą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, ir padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. Todėl jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamoji E. P. kaltiname nurodytomis aplinkybėmis veikdama bendrininkų grupėje su K. Š., padarė sukčiavimą, kad tyčia K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai  svetimą didelės vertės 40994,57 Lt turtą, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, ir padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. Todėl jos veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Kaltinamieji G. M. ir E. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo kaltinami, kad apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, ir buvo kaltinami  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Be to, kaltinamieji G. M. ir E. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo kaltinami, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, ir buvo kaltinami  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Kaltinamasis G. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad buhalteriją tvarkė buhalterė. Atlyginimą dirbantiems išmokėdavo jis. Jei jo nebūdavo, tai buhalterė. Dokumentų neklastojo ir nenurodė niekam  jų klastoti.

Kaltinamoji E. P. kaltės nepripažino, paaiškino, kad susitarimo su K. Š. dėl darbo užmokesčio, kad ji gautų didesnes socialines išmokas nebuvo. Pati išmokėdavo atlyginimą iki 10 dienos grynais pinigais. Kasos knyga, ūkinių operacijų žurnalas buvo. Ką išmokėdavo, tą ir įrašydavo į turimas ir reikalingas knygas. Darbuotojai pasirašydavo atlyginimų žiniaraštyje ir kasos išlaidų orderiuose. Neklastojo jokių dokumentų.

2009-11-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4-112 nurodyta, jeigu K. Š. G. M. įmonėje „S.” ir E. P. įmonėje nedirbo, o tik buvo dokumentais įformintas jai atlyginimo apskaičiavimas ir išmokėjimas, tai aukščiau minėtuose dokumentuose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį. Jeigu dokumentuose buvo įformintos neįvykusios operacijos (atlyginimų apskaičiavimas ir išmokėjimas), tai buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) nuostatos: 12 straipsnio 1 dalies, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”; 6 straipsnio 2 dalies, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimus“. (1t.b.l. 162-165).

2009-08-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/76 nurodyta, kad K. Š. apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis įformintas dokumentais ir įtrauktas į apskaitą, nuo jo priskaičiuoti mokesčiai deklaruoti ir sumokėti. Todėl apskaitos tvarkymą ir mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai nepažeisti. (1t.b.l. 145-156).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas ištyręs byloje esančius duomenis nenustatė, kad kaltinamasis G. M., kaltinamoji E. P. būtų taręsi su K. Š. dėl fiktyvaus jos įdarbinimo, turėdami tikslą apgauti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kad būtų suklastoję ir panaudoję suklastotus dokumentus darbo sutartis, atlyginimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius ir kitus dokumentus, tam, kad K. Š. pasinaudojusi tais dokumentais neteisėtai įgytų teisę gauti motinystės pašalpą. Nenustatė, kad kaltinamoji įmonėse nedirbo, negaudavo atlyginimo.

Teismui ištyrus ir įvertinus visumą byloje esančių įrodymų yra pagrindo išvadai, kad tai, kad G. M., žinodamas, kad K. Š. realiai individualioje jam priklausančioje įmonėje nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo G. M. įmonės „S.“ 2008-07-01 pranešimą apie G. M. įmonės „S.“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-01 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-07-01 pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 1 (forma 2-SD), kuriuose įrašė duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 11347,00 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota  3855,71 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko juos panaudojo 2008-07-01 pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui, esančiam Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 2A., yra neįrodyta. Todėl jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Tai, kad E. P. žinodama, kad K. Š. realiai individualioje jai priklausančioje įmonėje nedirbo, neturėjo gauti ir negavo jokio atlyginimo, kompiuterinės technikos pagalba suklastojo Individualios E. P. įmonės 2008-07-14 pranešimą apie Individualios E. P. įmonės apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4) ir 2008-07-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad K. Š. gavo 6142,85 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2087,34 Lt įmokų, juose pasirašė ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko juos panaudojo 2008-07-14 pateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo Akmenės skyriui, esančiam Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 2A, yra neįrodyta. Todėl jos veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Kadangi nenustatyta, kad G. M., E. P. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukę suklastotų, tikrų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, todėl jų veiksmuose nėra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Be to pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., atsižvelgiant į tai, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, K. Š.,  G. M., E. P. atžvilgiu  priimamas išteisinamasis  nuosprendis.

G. M. individualios įmonės „S.“ dokumentai gražintini G. M., E. P. individualios įmonės dokumentus  gražintini  E. P. nuosprendžiui įsiteisėjus

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.,  301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,  308 str., 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.

nusprendžia:

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.1 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. požymių.

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų numatytų  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. 222 str. 1 d. 300 str. 1d. požymių.

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.  išteisinti  nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų numatytų  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str.6 d., 22 str. 1d., 182 str. 2 d.  222 str. 1 d., 300 str. 1 d. požymių.

K. Š., G. M.,  E. P. kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. M. individualios įmonės „S.“ dokumentus gražinti G. M., E. P. individualios įmonės dokumentus  gražinti  E. P.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.