Civilinė byla Nr. e2-5950-433/2019

Procesinis Nr. 2-68-3-01037-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.2.; 

2.4.2.9.1.; 2.4.4.8.;2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                                           S P R E N D I M A S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2019 m. gruodžio 27 d.

                                                                      Vilnius

         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovo atstovui Augustui Platūkiui,

atsakovo atstovei Justinai Juodkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Šilėja“, T. G., E. Č., D. Š., C. K., A. K., Š. V. V, A. G. dėl dalies įsakymo panaikinimo 

n u s t a t ė:

            Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius) 2018 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (toliau – Ginčijamas įsakymas). Ginčijamu įsakymu Administracijos direktorius paskyrė UAB „Šilėja“ penkeriems metams nuo įsakymo pasirašymo dienos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore““, kuriuo UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo paskirta, įskaitant ir daugiabutį namą esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris ginčijamas šioje byloje, bendrojo naudojimo objektų administratore. Šiame įsakyme nurodyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ administratore skiriama iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ Ieškovų administravimo terminas buvo pratęstas iki 2018-12-31 visiems Ieškovo administruojamiems daugiabučiams namams, numatytiems įsakyme. Nesutikdami su tuo, kad administravimo terminas ieškovų administruojamiems daugiabučiams namams buvo pratęstas 1 (vienerių), o ne 5 (penkerių) metų laikotarpiui, kaip numato CK 4.84 straipsnio 4 dalis, 2017-12-28 VMSA direktoriaus įsakymą Nr. 30-3400 Ieškovas apskundė teismui, prašydamas jį pakeisti ir administravimo terminą visuose tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai (bent 1/5) raštu nepareiškė pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimo iš naujo arba nebuvo gauta gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl ieškovo veiklos, pratęsti taip, kaip numato įstatymas – CK 4.84 straipsnio 4 dalis – iki 2022 m. gruodžio 31 d. (civilinė byla Nr. e2-7995-599/2018). Nepaisant to, Atsakovas, laikydamas, kad ieškovų (taip pat ir kitų Vilniaus miesto daugiabučių namų administratorių) administravimo terminas baigiasi 2018-12-31, laikotarpiu nuo 2018-07-11 iki 2018-07-31, t. y. likus 6 (šešiems) mėnesiams iki šio termino pabaigos, visame Vilniaus mieste ir visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, pradėjo organizuoti administratorių paskyrimo iš naujo procedūras. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, ieškovų ir kitų administratorių ieškinį tenkino nustatydamas, kad: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės pratęsti ieškovo paskyrimo daugiabučių namų administratoriumi kitokiam (trumpesniam) nei CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui, ir kad terminas, iki kurio ieškovas turi teisę administruoti ginčo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus – 2022 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau nei iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai LR CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo; 2) iki Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo paskirti administratoriai, tame tarpe ir ieškovas, yra paskirti teisėtai ir savivaldybės neturi teisės paneigti administratorių įgytų teisių bei interesų, o pasibaigus jų paskyrimo terminui, pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas administratorių įgaliojimų pratęsimo terminas turi būti sprendžiamas vertinant tik savininkų prašymą svarstyti administratorių keitimo klausimą ir pagrįstus skundus dėl jų veiklos. Nepaisant šių aplinkybių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktorius) priėmė Ginčijamą įsakymą dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, daugiabučiams namams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo Įsakymu buvo nuspręsta paskirti UAB „Šilėja“ bendrojo naudojimo objektų administratore, (duomenys neskelbtini) daugiabučiui namui (Įsakymo 1 punktas). Taip pat buvo nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-1948 dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore patvirtintą ieškovo administruojamų namų sąrašą ir iš jo išbraukti (duomenys neskelbtini) daugiabutį namą (Įsakymo 3.1. punktas). Atsakovas neteisėtai organizavo administratorių atranką, nes Ieškovų administravimo terminas ginčo daugiabučiuose namuose nėra pasibaigęs, o administratorių atranka buvo vykdyta neteisėtai, neturint tam įstatyminio pagrindo ir pažeidžiant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas. Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. nustatyta, kad „savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.“ Civilinio kodekso 4.84 str. 4 d. aiškiai numatė ir apibrėžė savivaldybės vykdomosios institucijos veikimo atvejus ir būdus. Jie visi išimtinai priklauso tik nuo butų ir kitų patalpų savininkų valios, o ne nuo to, kada ir kokiu pagrindu daugiabučio namo administratorius buvo paskirtas administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Savivaldybės vykdomajai institucijai nesuteikti jokie įgaliojimai, be pirmiau dėl to savininkų atitinkamai išreikštos valios (veikimu ar neveikimu), savo iniciatyva ir nuožiūra inicijuoti administratorių skyrimo, paskyrimo pratęsimo ar pakeitimo procedūras. Todėl tik savininkams pageidaujant spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo ar siekiant jį pakeisti, savivaldybės vykdomoji institucija pradeda CK 4.84 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą dėl administratoriaus pasirinkimo. Sprendimas dėl pasirinkimo priimamas, taip pat administratorius skiriamas CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Nesant butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo ar nusiskundimų dėl paskirto administratoriaus veiklos, savivaldybės vykdomoji institucija turi įstatyminę pareigą administratoriaus paskyrimą pratęsti kitų 5 (penkerių) metų laikotarpiui, t. y. administratoriaus paskyrimo pratęsimas vykdomas įstatyme numatytu pagrindu. Be to, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalis, savo esme, yra ir specialioji teisės norma to paties straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintų nuostatų atžvilgiu. Ja įstatymų leidėjas atskirai numatė, kad bet kokių procedūrų inicijavimas, tame tarpe ir jų vykdymo metu sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimas, priklauso tik nuo pačių savininkų apsisprendimo. Kartu įstatymų leidėjas įtvirtino garantiją administratoriams, tinkamai vykdantiems savo funkcijas bei nesant bent 1/5 savininkų pageidavimo spręsti jų paskyrimo klausimą iš naujo, jų paskyrimas pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui.  Ieškovo įsitikinimu, aiškindama ir taikydama CK 4.84 str. 4 d. nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija formuoja ydingą šiame straipsnyje įtvirtintų normų taikymo praktiką. Atsakovas iki Įsakymo priėmimo, nebuvo informuotas apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra gavusi bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikšto pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba šių namų gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl Ieškovo kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorių veiklos. Jeigu ir buvo pateikta nusiskundimų dėl Ieškovo veiklos, Ieškovui nėra žinoma kas ir kokiais kriterijais remdamasis nustatė, kad nusiskundimai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai inicijuoti ginčo daugiabučių namų, administratoriaus keitimo procedūras. Ieškovas taip pat neturi duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra gavusi bent 1/5 daugiabučių namų daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikštus pageidavimus spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi, kadangi nesant atitinkamo skaičiaus gyventojų kreipimosi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo vadovautis CK 4.84 str. 4 d. ir esamo administratoriaus paskyrimą pratęsti kitų penkerių metų laikotarpiui. Akivaizdu, jog gyventojų teisės pasirinkti jiems priimtiniausią bendrojo naudojimo patalpų administratorių negalima priešpriešinti administratoriaus, kaip savo veiklą į ateitį planuojančio verslo subjekto, interesams, ir pirmiausia – jo teisėtų lūkesčių apsaugai. Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas yra neatsiejami Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementai, kurių neužtikrinus nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Pagal įgytų teisių apsaugos principą asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės galės būti realiai įgyvendinamos. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. Tokios pačios taisyklės formuojamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje suformavęs tokią taisyklę: teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos galės būti realiai įgyvendinamos. Atsakovui nėra nustatyta jokių pareigų ir nesuteikta jokių įgaliojimų rengti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimus raštu ar susirinkimus, kai būtina išspręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo klausimą. Šiuo konkrečiu atveju, pradėdama bei įvykdydama naujų administratorių atrankos ir paskyrimo procedūras ginčo daugiabučiuose namuose, Atsakovas atliko tai, kas nėra ir nebuvo Civiliniu kodeksu pavesta Atsakovui įgyvendinti. Todėl priimdama ginčijamą Įsakymo dalį jai net nesuteiktos kompetencijos ribose, t. y. atlikdama tai, kas nėra tiesiogiai įtvirtinta minėtuose įstatymuose, Atsakovas viršijo savo įgaliojimus ir ginčijamomis Įsakymo dalimis (individualiu administraciniu aktu) sukūrė tokias civilines teisines pasekmes, kurių įstatymas jai sukurti neleidžia. Nesant įstatymuose numatytų pagrindų Atsakovas inicijavo ginčo daugiabučių namų administratorių paskyrimo iš naujo procedūras, nepagrįstai jų metu organizavo savininkų balsavimą dėl administratoriaus pasirinkimo bei be teisinio pagrindo ginčo daugiabučių namų administratoriumi paskyrė UAB „Šilėja“. Savininkų sprendimas pasirinkti konkretų administratorių arba jo nepasirinkti yra sudėtinė administratoriaus skyrimo procedūros, kuri užbaigiama ne savininkams, o būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant sprendimą paskirti konkretų daugiabučio namo administratorių, dalis. Atsižvelgiant į tai, vien savininkų pasirinkimas dėl konkretaus daugiabučio namo administratoriaus, pats savaime nesukelia teisinių pasekmių. Administratorių atrankos metu administratorių buvo leidžiama rinktis iš Atsakovo platinamame butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenyje pateikto sąrašo, kurį sudarė 40 potencialų administravimo paslaugų teikėjų. Biuletenyje buvo pateikiama informacija apie potencialius administravimo paslaugos teikėjo administravimo patirtį (veiklos pradžios datą), siūlomą administravimo paslaugų tarifą, kuris diferencijuojamas priklausomai tik nuo namo naudingojo ploto, taip pat biuletenyje pateikiama paslaugos teikėjo kontaktinė informacija. Biuletenyje nebuvo pateikiama jokia kita informacija, susijusi su administravimo paslauga ar jos parametrais, išskyrus aukščiau nurodytą informaciją. Vienodos formos ir turinio biuleteniai buvo pateikiami visiems gyvenamiesiems namams, kuriuose buvo vykdoma Atrankos procedūra, neatsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir nusidėvėjimą, pastato tipą (pvz. daugiaaukštis, mažaaukštė statyba, su požemine ar antžemine automobilių stovėjimo aikštele ir pan.) plotą, naudingąjį plotą, šildymo sistemos tipą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugos kainą. Biuletenyje buvo pateikta informacija apie siūlomus administravimo paslaugų tarifus, kurie akivaizdžiai neatitiko tikrovės ir yra klaidinanti: 1) Biuletenyje nebuvo pateikta informacija apie tai, kad Administravimo mokestis skaičiuojamas ne už namo naudingąjį plotą, bet už konkretaus pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą, o paslaugos kainą sudaro ne mokestis už namo naudingąjį plotą, bet konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (priežiūros) kainų suma, t. y. Biuletenyje pateikta informacija apie tariamą administravimo paslaugų tarifą neatitinka tikrovės; 2) Biuletenyje pateikta informacija apie siūlomas administravimo paslaugų kainas ir administravimo paslaugų pobūdį yra neišsami – nėra nurodyta konkrečiam namui taikytino tarifo arba tarifo apskaičiavimo principų, nesudarant gyventojams galimybės įvertinti tikslaus jų namui taikytino bendrųjų patalpų administravimo tarifo, taip pat nesudarant galimybės potencialiems pasiūlytiems vartotojams apskritai suprasti, už ką bus mokamas administravimo mokestis ir kokios paslaugos bus teikiamos vartotojams; 3) Biuletenyje nepateikiama informacija apie tai, kokių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą apims administratoriaus teikiamos paslaugos, nėra nurodyta, kokie bendrojo naudojimo objektai yra priskirti namui, kurio gyventojui siūloma rinktis administravimo paslaugų teikėją. Taigi, dėl paslaugos gavėjų klaidinimo ir klaidinančios, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo apie Ieškovo siūlomas paslaugas Ieškovo paslaugų potencialiems vartotojams yra iš esmės pažeidžiamos Ieškovo teisės, susijusius su galimybe pateikti potencialiems Ieškovo paslaugų vartotojams išsamią ir teisingą informaciją, kuri pagrįstu komercinį pasiūlymą dėl siūlomos administravimo paslaugos kainos, kas laikytina akivaizdžiu Paslaugų įstatymo 13 str. nuostatų pažeidimu, kurį sąlygoja būtent Atsakovo neteisėti veiksmai itin aplaidžiai vykdant masinę administratorių Atrankos procedūrą. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1246-918/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26175-2018-1) pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“, uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“, uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“, uždarosios akcinės bendrovės „Karoliniškių būstas“, uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“, uždarosios akcinės bendrovės „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos platinamuose Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikiamą informaciją apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą neteisėtą, kaip klaidinančią bei neatitinkančią tikrovės bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pašalinti padaryto pažeidimo teisines pasekmes įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikti tikslią ir išsamią informaciją, pakankamą vartotojui priimti sprendimą dėl ieškovų siūlomų paslaugų pasirinkimo. Civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 yra nustatinėjama, ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams platintuose balsavimo raštu biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo buvo / nebuvo pateikta klaidinanti informacija bei ar tokio pobūdžio informacijos pateikimas yra / nėra laikytinas daugiabučių namų administratorių atrankos procedūrų pažeidimu. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu metu išsirinko UAB „Šilėja“ namo administratoriumi, nors balsavimo raštu biuleteniai buvo pateikti klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės, kas ir yra įrodinėjama nurodytoje civilinėje byloje. Prašo: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 d. įsakymo „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 1 punktą, kuriuo UAB „Šilėja“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos skiriama priede nurodytų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 d. įsakymo „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 3.2. punktą, kuriuo keičiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Naujamiesčio būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbraukiamas pastatas (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 d. įsakymo „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1. punktą, kuriuo UAB „Naujamiesčio būstas“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Šilėja“ aktų kopiją

                Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas, kvestionuodamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotos daugiabučio namo administratorių perrinkimo procedūros teisėtumą bei pateikdamas susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimą sąmoningai  iškraipo bei pateikia išimtinai tik ieškovo interesus atitinkančias aplinkybes, nepateikdamas bendro įvykių konteksto, taip dirbtinai keldama abejones dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste - ir CK) numato, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias nurodytas CK nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (toliau tekste - ir Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas), o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 buvo patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas (toliau tekste - ir Balsavimo raštu aprašas). Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką (1 punktas) ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (2 punktas). Tuo tarpu Balsavimo raštu aprašas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką (1 punktas), šiuo teisės aktu taip pat yra patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio forma (Balsavimo raštu aprašo 1 priedas). Patikslintame ieškinyje, ginčijant Administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, iš esmės yra remiamasi tik vienu esminiu teiginiu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti įsakymo, kadangi ieškovui yra nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas iki 2022-12-31. Ieškovas teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgė į savo neteisėtai organizuojamą daugiabučių namų administratorių atranką, nes ieškovas teisėtai administruoja daugiabučius namus ir jų veiklos administravimas yra pratęstas 5 metams (iki 2022-12-31). Šiuo teiginiu yra klaidinamas teismas. Ieškovas, teigdamas, kad ginčijamas įsakymas tariamai yra neteisėtas, remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo kaip atitinkamąją įrodomąją galią turinčiu dokumentu remiasi UAB „Mano Būstas Vilnius“, nėra įsiteisėjęs, todėl ir nevykdytinas. Aplinkybė, kad ieškovas, remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimu, nenurodė, kad minėtas teismo sprendimas yra 2018-10-15 apeliaciniu skundu apskųstas, neįsiteisėjęs, todėl sąmoningai siekė klaidinti teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Įstatymas taip pat įpareigoja proceso dalyvius bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Šiuo metu yra nagrinėjamos 56 panašaus pobūdžio bylos, kuriose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai skundžia arba visą administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą, arba konkretų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Tokiu būdu, piktnaudžiaudami procesu, teikdami prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia sustabdyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą. Įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Iš visų šiuo metu nagrinėjamų bylų UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra pateikusi 23 ieškinius, tačiau nei vienoje byloje neskundžia tų įsakymų, kuriais buvo pratęsti UAB „Mano Būstas Vilnius“ įgaliojimai, pavyzdžiui, 2018-12-27 įsakymas Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir kt. Šie įsakymai jau tariamai yra teisėti. Visų aplinkybių kontekste teigtina, kad ieškovo elgesys nesąžiningas, klaidinantis teismą. Patikslintame ieškinyje taip pat nepagrįstai teigiama, jog tuo atveju, kai administratorius yra paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, atsakovė privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams, priimtas ginčijamas įsakymas pažeidžia ieškovių teisėtus interesus. Su šiuo ieškovės teiginiu nesutiktina. Ieškovas atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi (ir kitų daugiabučių namų tuo metu priskirtų administruoti, tačiau jie įsakyme nėra detalizuoti). Šie įsakymai priimti terminuotai - 5 metams (iki 2017-12-31), tačiau iki ieškovo minėto CK pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (iki 2013-01-01), įsakymai, kuriais nustatytas administravimas 5 metams, priimti 2012-12-20 ir 2012-10-09, o CK pakeitimas, kuriuo patikslintame ieškinyje vadovaujasi ieškovas, įsigaliojo nuo 2013-01-01, t. y. jau po įsakymo priėmimo. Ieškovas, reikalaudama, kad šioje byloje būtų taikomas šis pakeitimas, pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą. Vien dėl objektyvių priežasčių, siekiant užtikrinti nešališką, skaidrų procesą, 2017-12-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Nr. 30-3400 priėmė įsakymą, kuriuo buvo pratęstas 2012-10-09 įsakymu paskirto administratoriaus įgaliojimai bei veikla iki 2018-12-31, todėl 2018-07-11 (likus mažiau nei 6 mėn.) buvo pradėta organizuoti masinė administratorių rinkimo procedūra, įskaitant ir ginčo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu, kurio metu minėtų daugiabučių namų savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, priėmė ginčijamą įsakymą „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. 2013-01-01 įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau ieškovas, kaip buvo minėta, 2012-12-20 ir 2012-10-09 įsakymais buvo paskirtos terminuotai - 5 metams, todėl ši įstatymo pataisa šioje byloje visiškai neaktuali. Ši pozicija reglamentuota Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnyje - baigiamosiose nuostatose: 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra suinteresuota išrinkti konkretų verslo subjektą, kuris administruos pastatą, atsakovė tiesiog organizuoja balsavimą ir priima įsakymą, kuriuo įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų valią, pati sprendimų nepriima. Civilinio kodekso nuostatos numato, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui (4.84 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 įsakymas „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ gali būti pakeistas įstatyme nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams balsų dauguma nusprendus kitaip. Iš 2018-12-01 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. A27-6677/18(2.1.13-UK9) matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567, patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratoriumi daugumos patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „Šilėja“, atsižvelgiant į tai, ir buvo rengiamas ir patvirtintas ginčijamas įsakymas. 2018-09-10 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. A27-6677/18(2.1.13-UK9) yra nurodyta, jog dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo įteikti (išsiųsti) 3 balsavimo biuleteniai, gautas 1 biuletenis (daugiabutyje name yra trys butai priklausantys tam pačiam asmeniui) (už UAB „Šilėja“ - 1 balsas), todėl balsavimas laikomas įvykusiu ir sprendimas pasirinkti administratorių buvo priimtas. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai išreiškė savo valia dėl UAB „Šilėja“ administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčija. Šiuo atveju sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo išimtinai yra butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (CK 4.84 straipsnis). Ieškovas nėra įgaliotas reikšti minėtų daugiabučių namų savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai, bet ne daugiabučių namų administratoriai, kurių kompetencijos ribos apsiriboja įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų bei namams priskirtų žemės sklypų naudojimu ir priežiūra. Taigi, daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus. Daugiabučių butų savininkams įstatymų leidėjas teikia pirmumo teisę, todėl ieškovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškina, kad, kaip buvo minėta, 2012-05-10 (įsigaliojo 2013-01-01) buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005. Įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta: Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Tai reiškia, kad po 2014 m. liepos 1 d. visi administratoriai turi būti skiriami, vadovaujantis Vyriausybės (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo) nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu bei nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Taigi, įvertinus Įstatymo Nr. XI-2005 nuostatas, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama Įstatymo Nr. XI-2005 nuostatas, turi ir šiuo metu įgyvendina įstatyminę pareigą pagal butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią iš naujo paskirti administratorius, atitinkančius CK 4.84 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, bei užtikrinti teisės aktų nuostatas, kad sprendimą priimtų butų ir kitų patalpų savininkai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra sulaukusi Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje raginimų, kiek įmanoma operatyviau įvykdyti teisės aktų reikalavimus, o šias aplinkybes patvirtina 2017-03-07 raštas Nr. 3-48 Dėl informacijos pateikimo bei 2017-08-18 raštas Nr. 3-200 Dėl nuomonės pateikimo, kuriais atsakovė yra raginama imtis visų priemonių, kad procesas būtų vykdomas, ir atitinkamai pateikta informacija Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje. Šiame rašte buvo akcentuota administratoriaus paskyrimo tvarka: CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba 2017-03-07 raštu Nr. 3-48 prašė pateikti informaciją, paaiškinimus, kokių veiksmų Savivaldybė imasi ar ketinama imtis dėl administratorių procedūros. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018-06-06 raštu Nr. (14-4)-D8-3062 Dėl daugiabučių namų administravimo taip pat atkreipė dėmesį, kad Įstatymo Nr. XI-2005 tikslas sudaryti butu ir kitu patalpą savininkams galimybes aktyviai dalyvauti jų bendrosios nuosavybės valdyme, priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir pasirenkant bendrojo naudojimo objektu administratorių, o savivaldybės yra raginamos imtis veiksmu tiek Įstatymo Nr. XI-2005, tiek Civilinio kodekso nuostatu įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija akcentavo, jog, jei savivaldybėse nėra laikomasi Įstatymo Nr. XI- 2005 5 straipsnio 2 dalies (neterminuotam laikui paskirti administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys administratoriai), savivaldybėje kompetentingi asmenys turi imtis priemonių šios nuostatos įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018-­06-06 raštu Nr. (14-4)-D8-3062 vėlgi atsakovę paskatino vykdyti administratorių paskyrimo procedūrą. Suėjus įstatyme numatytam terminui, turi būti vykdoma administratoriaus paskyrimo procedūra. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuota daugiabučių namų administratorių išrinkimo ir paskyrimo procedūra nebuvo savitikslė, priešingai, ją įgyvendinant, siekiama užtikrinti ne tik Vyriausybės nustatytos administratorių tvarkos laikymosi, bet ir užtikrinti, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią. Todėl tai, kad naujų administratorių išrinkimo ir paskyrimo procedūros nėra pradėtos CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nesudaro jokio pagrindo manyti esą procedūros buvo pradėtos neteisėtai. Remiantis skundžiama nutartimi, galima net daryti išvadą, jog naujų administratorių paskyrimo procedūrą galima inicijuoti tik tuomet, kai to reikalauja daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai įstatyme numatyta tvarka, o savivaldybės šios teisės nebeturi. Jei baigiasi buvusio administratoriaus įgaliojimai, natūralu, kad turi būti organizuojama naujo verslo subjekto išrinkimo procedūra. Administracija nėra ir nebuvo suinteresuota išrinkti konkretų ūkio subjektą, kuris administruos atitinkamą daugiabutį namą, Administracija vykdydama jai nustatytas pareigas tik organizuoja balsavimą ir priima įsakymą, kuriuo įtvirtinama butų ir kitų patalpų savininkų valią, taigi savarankiškų sprendimų dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepriima. Dar daugiau, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas Administracijos priimtų ginčijamų įsakymų neteisėtumą, o kartu ir jo administravimo termino pratęsimą neva iki 2022-12-31 akivaizdžiai grindžia neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 nors iš tikrųjų ieškinį tenkino ir nusprendė pakeisti 2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučio namo patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ 1 p. ieškovių UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Justiniškių būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Mano Būstas Vilnius“, UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Vilkpėdės būstas“, UAB „Viršuliškių būstas“, UAB „Verkių būstas“ bei UAB „Naujininkų ūkis“ atžvilgiu, jį išdėstant sekančiai: „Pratęsiu administravimo terminą iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai LR CK 4.84 str. 2 d. pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, bet ne ilgiau nei iki 2022-12-31, šiems Vilniaus miesto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriams“. Minimame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, kuris buvo ir yra vienas esminių ieškovės argumentų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimu administravimo terminas pratęstas iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 str. 2 d. pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, bet ne ilgiau nei iki 2022-12-31 t. y. administravimas pratęstas ne privalomais pagrindais, o iki kol daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK 4.84 str. 2 d. pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo. Ieškovas neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo nepagrįstai suabsoliutina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimo dalį kurioje nurodytas terminas - ,,<...> bet ne ilgiau nei iki 2022­12-31 <...>“ ir būtent vadovaujantis šia sprendimo dalimi, klaidina Teismą nurodydama, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėdama tam jokio teisinio pagrindo organizavimo daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių perrinkimo procedūras nors UAB „Mano Būstas Vilnius“ administravimo terminas tariamai yra pratęstas iki 2022-12-31. naujojo administratoriaus paskyrimo procedūrą, kadangi priešingu atveju būtų susidariusi ypač ydinga situacija, t. y. kai ginčo namas iš viso kurį laiką (t. y. kol vyksta šalių teisminiai ginčai) neturėtų jokio namo administratoriaus, kas iš esmės prieštarautų viešajam interesui, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje buvo atmesti, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Visų nurodytų aplinkybių kontekste ieškovo nurodomi argumentai dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neva įstatymas nenustatė jokios pareigos ir nesuteikė jokių įgaliojimų visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose administratoriai terminuotam laikotarpiui buvo paskirti iki 2013-01-01, skirti juos iš naujo yra ne tik deklaratyvūs, bet ir spekuliatyvūs, kadangi nekyla abejonės, jog ieškovas nėra suinteresuotas atskleisti ir suprasti tikrąsias administratorių perrinkimo priežastis. Ieškovas visiškai neatsižvelgia į aplinkybę, jog Administracija turėjo pareigą užtikrinti, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai atitiktų Civilinio kodekso 4.84 str. 7 d. t. y. nebūtų susiję su šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjais, nebūtų asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. Dargi, Administracija turėjo pareigą užtikrinti, kad paskirti daugiabučio namo administratoriai atitiktų tikrąją pačių daugiabučio namo butų savininkų valią ir interesus. Sutikti su ieškovo nurodomais argumentais dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuotų administratorių rinkimų tariamo neteisėtumo, jokio teisinio pagrindo neturime, tačiau akcentuojame, jog nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į vykusiu balsavimų namuose rezultatus nauji daugiabučio namo administratoriai yra paskirti, todėl net ir įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, teigti, jog ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas ,,Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore" taptų neteisėtų pagrindo nėra. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė nurodo, kad biuletenyje buvo pateikta informacija apie siūlomus administravimo paslaugų tarifus, kurie akivaizdžiai neatitiko tikrovės ir yra klaidinanti. Taip pat, kad biuletenyje pateikta informacija apie siūlomas administravimo paslaugų kainas ir administravimo paslaugų pobūdį yra neišsami - nėra nurodyta konkrečiam namui taikytino tarifo arba tarifo apskaičiavimo principų, nesudarant gyventojams galimybės įvertinti tikslaus jų namui taikytino bendrųjų patalpų administravimo tarifo, nesudarant galimybės potencialiems pasiūlytiems vartotojams apskritai suprasti, už ką bus mokamas administravimo mokestis ir kokios paslaugos bus teikiamos vartotojams. Su šiais teiginiais nesutiktina. Įgyvendinant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (toliau tekste - ir Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas), o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 buvo patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas (toliau tekste - ir Balsavimo raštu aprašas). Pažymėtina, kad Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką (1 punktas) ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (2 punktas). Tuo tarpu Balsavimo raštu aprašas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką (1 punktas), šiuo teisės aktu taip pat yra patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio forma (Balsavimo raštu aprašo 1 priedas). Aukščiau aptartos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūra yra reglamentuojama centrinės valdžios subjektų priimtais teisės aktais. Tuo tarpu savivaldybių vykdomosios institucijos, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, organizuodama ir vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūras, vadovaujasi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, t. y. Civilinio kodekso, Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, Balsavimo raštu aprašu ir savarankiškų teisės aktų nepriima. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 18 punkte yra nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kartu su balsavimo raštu ar šaukiamo susirinkimo dokumentais (balsavimo biuletenis, jeigu organizuojamas balsavimas raštu, arba skelbimas apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkė, jeigu šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas) pateikia butų ir kitų patalpų savininkams Aprašo 8 punkte nurodytą sąrašą. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo teiginiu, jog savivaldybė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrą, Būtų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikė gyventojus klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie administratoriaus teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, paslaugų pobūdį. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas numato (11 punktas), kad savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame sąraše turi būti nurodyta: 1) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, vardas ir pavardė arba pavadinimas; 2) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patirtis bendrojo naudojimo objektų administravimo ir (ar) pastatų naudojimo ir priežiūros srityje; 3) asmens nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos tarifas (priklausomai nuo daugiabučio namo naudingojo ploto: iki 1 000 kv. metrų; nuo 1 000 iki 3 000 kv. metrų; 3 000 ir daugiau kv. metrų); 4) kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių (nurodoma informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos). Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad kartu su balsavimo biuleteniais gyventojams taip pat buvo išdalinti informaciniai pranešimai bei skelbimų lentose iškabinti skelbimai, iš kurių turinio matyti, kad gyventojams buvo suteikta išsami informacija, kaip turi būti balsuojama, kur visa su asmenimis, pretenduojančiais teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susijusi informacija yra skelbiama bei nurodyta, kad esant neaiškumams gyventojai gali kreiptis balsavimo biuleteniuose nurodytais telefonais ir (ar) elektroniniu paštu. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atrankos procedūros metu potencialiems administravimo paslaugos vartotojams turi būti pateikta ir kita naudinga ir su administravimo paslaugų teikimu susijusi informacija. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11.4 punktas numato, jog savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąraše nurodoma kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių, o papildoma informacija yra suprantama kaip informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos. Deklaracijos II skyriaus 4 pastraipoje nustatyta: Informacija, ar asmuo taiko Būsto valdymo ir priežiūros veiklos elgesio kodeksą (nurodoma, ar asmuo yra susikūręs Būsto valdymo ir priežiūros veiklos elgesio kodeksą, ar yra prisijungęs (ar ketina prisijungti) prie tokį kodeksą susikūrusios asmenų grupės ar organizacijos ir paskyrusios už šio kodekso taikymą atsakingą subjektą), esminės šio kodekso nuostatos, taip pat kita patalpų savininkams reikšminga informacija. Vadinasi, tokią informaciją, teikdamas prašymus teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo argumento nepagrindžia nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi teisės aktuose nėra numatyta, jog atsakovė butų ir kitų patalpų savininkams turi pateikti visą apie kiekvieną į sąrašą įtrauktą juridinį asmenį, taip pat pati ieškovė nėra nurodžiusi jokios kitos papildomos informacijos deklaracijos II dalies 4 punkte, tačiau ta informaciją reikalauja nurodyti atsakovę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama teisės aktais jai priskirtą bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos ir skyrimo funkciją, ir vadovaujasi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kritiškai vertina ieškinio argumentus ir mano, kad ieškovas siekia klaidinti teismą, nurodydamas, kad vienodos formos ir turinio biuleteniai yra teikiami visiems gyvenamiesiems namams, neatsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir nusidėvėjimą, pastato tipą, plotą, naudingąjį plotą, šildymo sistemos tipą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai, nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugos kainą. CK 4.84 straipsnio 9 dalis numato, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Vadovaujantis minėta Civilinio kodekso nuostata, savivaldybių tarybos turi pareigą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir maksimalų administravimo tarifą. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendime (administracijos direktoriaus įsakyme) dėl administratoriaus skyrimo nurodo administruoti skiriamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą, kuris turi neviršyti savivaldybės nustatyto maksimalaus administravimo tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos patvirtintą bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir tokį, koks nurodytas deklaracijoje ir sąraše, priklausomai nuo daugiabučio namo naudingo ploto (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5, 20, 21 punktai). Tai reiškia, kad asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys pasiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą, jį nurodo deklaracijoje, būtent šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, o savivaldybės, rengdamos administracijos direktoriaus įsakymą dėl administratoriaus skyrimo, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punktas). Asmuo, savivaldybei pateikdamas prašymą įrašyti ii i Asmenų, pretenduojančiu teikti daugiabučiu namu bendrojo naudojimo objektu administravimo paslaugas, sąrašą, pateiktoje deklaracijoje nurodo teikiamųjų bendrojo naudojimo objektu administravimo paslaugu tarifą ir atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą (Bendrojo naudojimo objektu administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 6 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas pateikė tarifą, kuri šioje byloje pati ginčija. Todėl atsakovui visiškai nesuprantami ieškinyje išdėstyti klaidingi argumentai dėl tariamai balsavimo biuleteniuose nurodytų neteisingų administravimo dydžių (ieškiniu nėra įrodinėjama, kad balsavimo biuleteniuose nurodyti dydžiai neatitinka ieškovių deklaracijose nurodytų tarifų), kuriais yra galimai sąmoningai painiojami skirtingi mokėjimai ir įmokos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidų apmokėjimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau tekste - ir Nuostatai) yra nustatyti skirtingi mokėjimai ir įmokos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu (8 punktas), tarp kurių atskirai išskiriamas už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir kuris yra nurodytas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo (8.1 punktas), bei kiti mokėjimai ir mokesčiai (8.2-8.9 punktai), kurie skiriant administratorių nėra nustatomi ir vertinami. Pagal dabartinį reglamentavimą bendrojo naudojimo administravimo tarifas yra status quo mokestis, nustatomas skiriant administratorių administracijos direktoriaus įsakymu, kiti Nuostatų 8.2-8.9 punkte nurodyti mokėjimai ir įmokos nėra nustatomi administracijos direktoriaus įsakymu. Šie mokėjimai ir mokesčiai priklauso nuo konkretaus namo, sutarties sudarytos dėl konkrečių paslaugų teikimo ir (ar) butų kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų. Ieškinyje nurodoma, kad gyventojams teikiamų balsavimo biuletenių neteisėtumą patvirtina aplinkybė, jog juose nepateikiama informacija apie tai, kokių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą apims administratoriaus teikiamos paslaugos. Kaip patvirtina aukščiau aptartas detalus bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros reglamentavimas, savivaldybių vykdomosios institucijos neturi prievolės nurodyti tokią informaciją. Priešingai, teisės aktais būtent bendrojo naudojimo objektų administratoriams yra nustatyta prievolė sudaryti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (CK 4.245 straipsnis, Nuostatų 4.2 punktas). Susipažinus su ieškiniu, akivaizdu, kad ieškovė nepateikia jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka Balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų apie balsavimo biuleteniuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ieškovė nėra nurodžiusi jokių faktinių aplinkybių ar pateikusios rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atitinkamų jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą. Tik deklaratyvūs faktai, ieškovių teiginiai, grindžiami tik prielaidomis, samprotavimais, kurie nepagrįsti konkrečiais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, jog civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 yra nustatinėjama, ar daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams platintuose balsavimo raštu biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo buvo/nebuvo pateikta klaidinanti informacija bei ar tokio pobūdžio informacijos pateikimas yra/nėra laikytinas daugiabučių namų administratorių atrankos procedūrų pažeidimu. Šioje byloje 2019-04-17 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovių ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad: Ieškovių ieškinyje nenurodo, kokią konkrečią informaciją atsakovė biuleteniuose nurodė klaidinančiai. Ieškovių ieškinyje deklaratyviai nurodo, kad atsakovas platinamuose biuleteniuose dėl administratoriaus pasirinkimo informacija apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą yra neteisėta, klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės, tačiau nepateikta jokių duomenų ir atitinkamai neformuluojamas joks reikalavimas, kaip ir kokia konkreti informacija apie ieškovių veiklos pobūdį ir kainas, ieškovių manymu, turėtų būti pateikiama. Ieškovių nei procesiniuose dokumentuose, nei jų atstovas teismo posėdyje neįvardijo, kokia konkreti informacija balsavimo biuleteniuose pateikta neteisėtai ir kaip konkrečiai balsavimo biuleteniuose pateikta informacija gali paveikti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų savininkų pasirinkimą balsuojant dėl administratoriaus kandidatūros. Abstraktūs ieškovių svarstymai apie informacijos nepakankamumą ar klaidingumą, nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog iš tiesų atsakovės pateikta informacija buvo netiksli ir galėjo lemti tai, kad sprendimo teisę turintys asmenys rinksis ne ieškoves, o kitus administratorius. Be kita ko, ieškovių teigia, jog butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo suprantamai išdėstyta informacija biuleteniuose, tačiau, kaip teisingai teismas konstatavo minėtame 2019-04-17 sprendime. Namo administratorius renkasi patys daugiabučių namų gyventojai, kurie turėjo galimybes administratorių rinktis ne tik pagal sąlyginai ribotus balsavimo biuleteniuose pateikiamus duomenis, bet ir pagal pačių administratorių interneto svetainėse ar kitais būdais pateikiamą informaciją. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent balsavimo biuleteniuose nurodytos informacijos kiekis ir pobūdis nulėmė patalpų savininkų apisprendimą pasirinkti vieną ar kitą administratorių. Taip pat, pasibaigus administratorių perrinkimo procedūrai, šiuo metu nėra butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl tariamai nesuprantamos biuleteniuose pateiktos informacijos. Taigi, visiškai nėra suprantama, kodėl patikslintame ieškinyje nurodomi tariami argumentai dėl neteisėtų biuletenių. Teisės aktuose yra pateikta tiksli ir išsami informacija, administratoriaus skyrimo procedūros metu yra laikomasi aktualių teisės aktų, todėl ieškovių išdėstyti reikalavimai dėl biuleteniuose pateiktos tariamai neteisėtos ir klaidinančios informacijos, taip pat dėl atsakovės įpareigojimo panaikinti ginčijamą įsakymą ir apskritai UAB „mano Būstas Vilnius“ patikslintas ieškinys jokiais pagrindais nėra teisėtas ir pagrįstas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

            Tretieji asmenys UAB „Šilėja“, T. G., E. Č., D. Š., C. K., A. K., Š. V. V, A. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

            Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

            Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.

             Ieškinys atmestinas.

             Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau - Administracijos direktorius) 2018 m gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3859/18(2.1.1 E-TD2) „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (toliau - Ginčijamas įsakymas). Ginčijamu įsakymu (l punktas) Administracijos direktorius paskyrė UAB „Šilėja“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Minėtu įsakymu (4.1. punktas) UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Šilėja“ akto kopiją. Įsakyme (3.2 punktas) nurodoma, kad daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra išbraukiamas iš UAB „Naujamiesčio būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtinto administruojamų daugiabučių namų sąrašo - išbraukiama 538 eilutė. Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenių ir 2018 m. gruodžio 1 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. A27-6677/18(2.1.13-UK9) matyti, jog nurodyto daugiabučio patalpų savininkai priėmė sprendimą pasirinkti namo administratoriumi UAB „Šilėjat“.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-3400, kuriuo buvo pratęsti 2012-10-09 įsakymu paskirto administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ įgaliojimai iki 2018-12-31, bet ne ilgiau nei iki LR Vyriausybės 2013-06-20 Nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai.

 Byloje konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948  UAB „Naujamiesčio būstas“ buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi penkerių metų terminui. Tuo tarpu CK 4.84 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas įsigaliojo nuo 2013-01-01, t. y. po įsakymo priėmimo. 2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovo įgaliojimai buvo pratęsti vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2018-12-31. Atsižvelgiant į šį terminą, atsakovas organizavo masinę administratorių rinkimo procedūrą, įskaitant ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų. Tai patvirtina pastarųjų balsavimo biuleteniai dėl administratoriaus išrinkimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio, galiojusio nuo 2001-07-01 iki 2012-12-31, 3 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

CK 4.84 straipsnio, galiojusio nuo 2001-07-01 iki 2012-12-31, 1 dalyje buvo nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-23 nutarimo Nr. 603, kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (redakcija galiojusi nuo 2011-10-19 iki 2015-08-13), 2.1. punkte nustatyti asmenys galintys būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais. Šio nutarimo 3 punkte rekomenduojama savivaldybės atsakingiems asmenims prieš skiriant administratorių pranešti patalpų savininkams apie tai, kad numatoma skirti administratorių iki savininkai įsteigs bendriją arba sudarys jungtinės veiklos sutartį. Kituose šio nutarimo punktuose bei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose taip pat nėra įtvirtinta normų reguliuojančių administratoriaus skyrimo tvarką.

Kaip matyti iš aukščiau pateikto reguliavimo iki 2013-01-01 nei CK nuostatose, nei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese. Ši pareiga ir teisė – parinkti ir paskirti administratorių buvo suteikta išimtinai savivaldybei.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo namas), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Šio įsakymo preambulėje nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas šis sprendimas. Šio įsakymo priėmimo metu galiojo aukščiau nurodyta CK redakcija, kurioje, kaip minėta, nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių būtų ir kitų savininkų dalyvavimą administratoriaus skyrimo procese. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymu Nr. 30-1948 ieškovas ginčo namų administratore buvo paskirta jokia forma šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo UAB „naujamiesčio būstas“ administravimo terminas buvo pratęstas taip pat neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005, priimtas 2012-05-10. Šis įstatymas, išskyrus, šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, su išimtimi numatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojo 2013-01-01. Priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymą Nr. 30-1917, jau buvo žinomi reguliavimo, skiriant administratorių pakeitimai, todėl yra pagrindas išvadai, kad šio įsakymo 1 punkte nustatyta turto administravimo pabaiga buvo apibrėžta ne tik terminu, bet ir susieta su įvyksiančia aplinkybe - iki bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.250 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsniu pakeistas CK 4.83 straipsnis. Jo 3 dalis išdėstyta taip: butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

Minėtu įstatymu CK 4.84 straipsnis taip pat buvo pakeistas ir papildytas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatant, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

Nurodytos teisės normos reiškia, jog jomis į administratoriaus skyrimo procedūrą nuo 2013-01-01 įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai savininkai jiems suteiktos teisės pasirinkti administratorių neįgyvendina, savivaldybės vykdomajai institucijai atsiranda pareiga paskirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių be savininkų valios taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sąvoka, kurioje nustatyta, kad administratorius yra aprašo nustatyta tvarka atrinktas, butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas ir (ar) savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas asmuo bendrojo naudojimo objektams administruoti. Šio aprašo 4 - 16 punktuose nustatyta administratoriaus atranka, o 17 – 26 punktuose administratoriaus skyrimo tvarka.

Kadangi ieškovė administratoriumi buvo paskirta 2012-10-09 įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, ieškovas neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktam bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktam butų ir kitų patalpų savininkų. Kadangi ieškovas administratoriumi buvo paskirtas iki reguliavimo pakeitimo, atsakovas, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis (galiojančiomis nuo 2013-01-01), turėjo pareigą iki 2012-09-28 įsakyme nustatyto termino pabaigos organizuoti ginčo namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, o šiems valios neišreiškus įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto reguliavimo, įstatymo pakeitimu, kuriuo į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procesą nuo 2013-01-01 buvo įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, įstatymų leidėjas siekė pakeisti esamą situaciją, kuomet teisė ir pareiga skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo suteikta tik savivaldybėms, ir nuo 2013-01-01 į bendrosios dalinės nuosavybės valdymą įtraukiant butų ir kitų patalpų savininkus, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas neturėjo teisės vadovaujantis CK nuostatomis, priimtomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme ir joms įsigaliojus, inicijuoti bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros, į kurią būtų įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, yra nepagrįsti.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas atranką ėmė organizuoti 2018 metų liepos mėnesį, praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą bei terminą nustatytą 2012-09-28 įsakyme. Tuo, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos, atsakovo pareiga organizuoti administratorių atranką ir bendrojo naudojimo objektų administratorių skirti, atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, nebuvo panaikinta.

Šios atsakovo pareigos nepanaikino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymas Nr. 30-3400 dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo, kuriuo 2012-09-28 įsakyme Nr. 30-1917 nustatytas administravimo pabaigos terminas buvo pratęstas iki bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2018-12-31 (ar kitokio). Atsakovo pareigos vykdyti teisės aktų reikalavimus nepanaikino ir tai, jog ieškovas, nesutikdama su atsakovo 2017-12-28 įsakymu, kreipėsi į teismą ir buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-7995-599/2018, nes tiek 2017-12-28 įsakyme, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, be administravimo pabaigos termino yra įtvirtinta sąlyga, nustatanti administravimo termino pabaigą, tai siejant su butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Bylos nagrinėjimo metu galiojo ir tebegalioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymas, byloje nėra duomenų, kad šio įsakymo vykdymas būtų sustabdytas, todėl nėra pagrįsti ieškovės argumentais, jog vykstant šalių ginčui teisme, atsakovas negalėjo toliau vykdyti pradėtų procedūrų.

Byloje esantys Valstybės įmonės „Registrų centras“ namo (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) sąrašas, šio namo butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) balsavimo biuleteniuose išreikšta valia bei atitinkamai atsakovo sudarytas nurodyto pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo balsų skaičiavimo komisijos 2018 m. gruodžio 1 d. protokolas Nr. A27-6677/18(2.1.13-UK9) patvirtina, kad šio namo butų ir kitų patalpų savininkai savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo išreiškė. Minėtas protokolas yra galiojantis, todėl atsakovas turėjo pareigą, vadovaujantis tiek galiojančiomis CK nuostatomis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintų Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis, paskirti šio namo administratorių ir tai atsakovas padarė priimdama ginčo įsakymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 19, 20 ir 24 punktais.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 įsakymu Nr. 30-3859/18(21.1 E-TD2) trečiasis asmuo UAB „Šilėja“ ginčo daugiabučio namo administratoriumi buvo paskirtas atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga data iki kurios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakyme Nr. 30-3400 yra nustatyta ieškovo administravimo termino pabaiga, kadangi nagrinėjamu atveju turto administravimo pabaiga yra susieta visų pirma ir su įsakyme nurodytu įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 6.250 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 1.117 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad 2017-12-28 įsakymo Nr. 30-3400 dalis, kurioje nustatytas administravimo termino pabaigos įvykis, teismo sprendimu nebuvo pakeista, todėl ieškovo argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, pakeitus turto administravimo termino laikotarpį, šio termino pabaiga yra 2022-12-31 ir šiuo laikotarpiu administratorius negali būti pakeistas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, 2019 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinį atmetė.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia ir tuo, jog atsakovas pažeidė jam kaip viešajam administravimo subjektui teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Šie ieškovo argumentai nėra pagrįsti, kadangi atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė, vykdydamas jam deleguotą pareigą, kildinamą iš civilinių teisinių santykių – turto administravimo santykių. Nėra pagrįsti ir ieškovo argumentai, kad priėmęs ginčijamą įsakymą atsakovas pažeidė ieškovo lūkesčius bei teisėtus interesus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai savo teises ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės objektas, įgyvendina per administratorių, kaip atstovą, kurį ir savininkus sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, suteikiantys būtent savininkams teisę spręsti, kas teiks administravimo paslaugas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems objektams, ir to sprendimo negali įtakoti administratoriaus kaip paslaugą teikiančio asmens turtiniai - ekonominiai interesai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-17 d. neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 buvo konstatuota, kad ieškovės neįvykdė įrodinėjimo pareigos įrodyti, kad biuleteniuose skelbiama informacija yra netiksli ar neatitinka tikrovės; į balsavimo biuletenius duomenys apie ieškovių, kaip ir kitų bendro naudojimo patalpų administratorių, tarifus duomenys yra perkelti iš pačių bendrojo naudojimo objektų administratorių parengtų deklaracijų; nei viena iš deklaracijas pildžiusių ieškovių deklaracijose papildomų duomenų apie taikomus tarifus nepateikė; ieškinyje nebuvo nurodoma, kokią konkrečią informaciją atsakovė biuleteniuose nurodė klaidinančiai; byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent balsavimo biuleteniuose nurodytos informacijos kiekis ir pobūdis nulėmė patalpų savininkų apisprendimą pasirinkti vieną ar kitą administratorių. Teismas su nurodytais teismo motyvais sutinka. Papildomai paminėtina ir tai, kad ieškovas, teigdamas, jog biuleteniai buvo klastoti, tam pagrįsti nepateikė nei tai paaiškinančių argumentų bei jokių įrodymų. Dar labiau akcentuotina tai, kad pats ieškovas sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės taikyta administratorių parinkimo procedūra tų daugiabučių, kurių administratoriumi buvo paskirtas, atžvilgiu ir šių įsakymų neginčija. Toks nenuoseklumas ieškovo veiksmuose ir skundžiant jam nepalankų įsakymą tik įrodo nenorą susitaikyti, jog butų (patalpų) savininkai galėjo namo administratoriumi pasirinkti ir kitą asmenį, o ne įrodinėjimą, jog visos atsakovo organizuotos balsavimo procedūros buvo neteisėtos. Bloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai organizavo balsavimo procedūras ar pateikė informaciją apie paslaugų tarifus, neatitinkančią tikrovės, nėra. Be to, atskirai pasisakytina ir dėl balsavimo raštu biuletenių formos ir turinio. Iš bet kurio balsavimo biuletenio (visiems butų savininkams biuleteniai teikti vienodos formos ir turinio) matyti, kad atsakovas, apklausdamas daugiabučių namų gyventojus, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kadangi visi tiekėjai išvardinti abėcėlės tvarka (neteikiant kuriam nors potencialiam administratoriui pirmenybės), visų įmonių nurodyta administravimo patirtis, siūlomas paslaugių tarifas, atsižvelgiant į naudingą patalpų plotą, taip pat kontaktiniai duomenys (adresas bei telefono numeris). Iš balsavimo biuletenio turinio nematyti jokio atsakovo protegavimo kurio nors iš dalyvių ar kitų galimų pageidavimų, nusistatymų, kas būtų paskirtas nauju namo administratoriumi, apie visus pasirinktinus paslaugos teikėjus suteikiama vienoda informacija. Vertinant susidariusią situaciją bei pateiktus įrodymus akivaizdu, kad nebuvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, ko pasekoje visi potencialūs daugiabučių namų administratoriai galėjo sąžiningai konkuruoti. Akcentuotina, kad apklausos metu niekas nekliudė nei ieškovui (ar kitiems potencialiems namo administratoriams) tiesiogiai bendrauti su daugiabučio namo (įskaitant ir ginčo daugiabutį namą) gyventojais, tiek teikti papildomus paaiškinimus žodžiu, raštu, skrajutėmis, savo interneto svetainėje ar kitomis teisėtomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad priimdamas ginčijamą 2018-12-18 įsakymą Nr. 30-3859/18(2.1.1 E-TD2) atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o įsakymu paskirtas administratorius yra ginčo pastatų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pasirinktasis administratorius, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 įsakymo Nr. 30-3859/18(2.1.1 E-TD2) 1 punktą, kuriuo UAB „Šilėja“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos skiriama priede nurodyto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore.

Atmetus aukščiau nurodytą ieškovo reikalavimą atmestini kaip nepagrįsti ir kiti du ieškovo reikalavimai: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 įsakymo Nr. 30-3859/18(2.1.1 E-TD2) 3.2. punktą, keičiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Naujamiesčio būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbraukiamas pastatas (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-18 d. įsakymo „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1. punktą, kuriuo UAB „Naujamiesčio būstas“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Šilėja“ aktų kopiją (CPK 178 straipsnis).  

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 178 straipsnis).

   Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

 Iš ieškovo priteistinos 81,81 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

             Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

             n u s p r e n d ž i a:

 ieškinį atmesti.

 Priteisti iš ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, į valstybės biudžetą 81,81 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

     Teisėjas                                                                                  Edvardas Juozėnas