Civilinė byla Nr. 2-1775-553/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00356-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SG400“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SG400“ skundus atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kennedy Forbes“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Vantolina“, dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis Lietuvoje per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infina“ kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kennedy Forbes“ 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, kuriuo prašė panaikinti visus 2018 m. liepos 30 d. BUAB „Kennedy Forbes“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, įpareigojant bankroto administratorę UAB „Vantolina“ nedelsiant kreiptis į teismą dėl įmonės kreditorių sąrašo patikslinimo, o įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, įpareigoti bankroto administratorę UAB „Vantolina“ sušaukti naują kreditorių susirinkimą, teikiant jam svarstyti klausimus dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo bei likvidavimo procedūrų termino pratęsimo.
2. UAB „Infina“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie turėjo įtakos galutiniams balsavimo rezultatams ir nutarimų priėmimui. Dar iki 2018 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo buvo parduotas vienas nekilnojamojo turto vienetas (už 210 000 Eur), dalis minėtos sumos (170 000 Eur) hipotekos kreditorei Danske Bank A/S, veikiančiai per Lietuvos filialą, buvo pervesta dar 2018 m. gegužės 2 d., tačiau administratorė nepateikė kreditoriams atnaujinto kreditorių sąrašo, kuriame būtų įvertintas (sumažintas) nurodytas hipotekos kreditorės finansinis reikalavimas (nesikreipė į teismą dėl šio reikalavimo sumažinimo). Nurodyta suma yra pakankamai didelė, daranti esminę įtaką (lemianti) balsuojant atsakovės kreditorių susirinkimuose. Be to, administratorė jau daugiau nei dvejus metus nesikreipė į teismą dėl kitos kreditorės UAB „SG200“ įtraukimo į kreditorių sąrašą su 65 245,60 Eur suma, nors dar 2016 m. birželio 10 d. nutartimi buvo patvirtinta atsakovės BUAB „Kennedy Forbes“ ir kreditorės UAB „SG200“ taikos sutartis. Taigi administratorė 2017 m. liepos 30 d. neteisėtai sušaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą, nors 235 245,60 Eur (170 000 Eur + 65 245,60 Eur) patikslintų finansinių reikalavimų suma turi reikšmingą ir lemiamą įtaką balsuojant bendrovės kreditorių susirinkimuose.
3. Atsakovės bankroto administratorė nepagrįstai į kreditorių susirinkimo rezultatus neįskaitė kreditorių Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. balsavimo raštu biuletenių, kurių bendras balsų dydis 8,823 proc. Minėti kreditoriai ne pirmą kartą dalyvauja ir balsuoja įmonės kreditorių susirinkimuose, todėl jų įgaliojimai jau yra atsakovės bankroto byloje.
4. Taip pat 2018 m. liepos 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos, t. y. nutarimas pardavinėti turtą laisvu pardavimu, prieštarauja bendriesiems principams ir kreditorių bei įmonės interesams. Tuo tarpu atsakovės turto pardavimas varžytynėse būtų efektyvesnis, skaidresnis ir protingesnis, taip pat geriau atitiktų tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Turto pardavimas laisvu pardavimu nesudaro realios galimybės visiems potencialiems pirkėjams varžytis tarpusavyje keliant minimalią turto kainą.
5. Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto administratorė savavališkai kreipėsi į teismą, prieš tai neteikdama svarstyti šio klausimo kreditorių susirinkimui, dėl įmonės likvidavimo procedūrų termino pratęsimo, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalį.
6. Pareiškėja (kreditorė) UAB „SG400“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti visus 2018 m. liepos 30 d. BUAB „Kennedy Forbes“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, įpareigojant bankroto administratorę UAB „Vantolina“ nedelsiant kreiptis į teismą dėl BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių sąrašo patikslinimo. UAB „SG400“ skundas grindžiamas analogiškomis UAB „Infina“ skundo turiniui aplinkybėmis. Kreditorė papildomai pažymėjo, kad jeigu pakartotiniame kreditorių susirinkime būtų įskaityti visi pateikti kreditorių balsavimo biuleteniai, be kita ko, Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K., būtų priimtas kitoks sprendimas. Anot pareiškėjos, iš kitų kreditorių jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių tapatybę ar teisę atstovauti, administratorė neprašė; tuo tarpu tokių duomenų buvo paprašyta išskirtinai iš užsienyje registruotų kreditorių juridinių ar fizinių asmenų, atrenkant juos selektyviai. Be to, minėtame kreditorių susirinkime kreditorių balsai procentine išraiška nurodyti neteisingai, padaryti aiškūs skaičiavimo ir aritmetikos netikslumai.
7. Atsakovė BUAB „Kennedy Forbes“, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „Vantolina“, atsiliepime su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.
8. Atsakovė nurodė, kad įmonių bankroto bylose nuolat vyksta kreditorinių reikalavimų tikslinimo procesas, todėl, remiantis pareiškėjų pozicija, administratorius niekada taip ir nesugebėtų sušaukti kreditorių susirinkimo, nes visada galima būtų atrasti kokį nors kreditorių, kurio kreditorinis reikalavimas galėtų būti tikslinamas. Administratorė pažymėjo, kad įstatymo nustatyta tvarka kreipsis į teismą su prašymu dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, tačiau šiuo metu kreditorės Danske Bank A/S, veikiančios per Lietuvos filialą, kreditorinio reikalavimo patikslinimo tvarka nebuvo pažeista, be to, net ir patikslinus (sumažinus) minėtos kreditorės reikalavimą, tai neturėtų esminės įtakos 2018 m. liepos 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatams.
9. Tuo tarpu pareiškėjos neturi įgaliojimų atstovauti UAB „SG200“, be kita ko, prašyti už minėtą juridinį asmenį patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. UAB „SG200“ nesikreipė į administratorę dėl šios įmonės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (po ginčo išsprendimo taikos sutartimi), t. y. minėtas juridinis asmuo neišreiškė valios tapti atsakovės kreditoriumi.
10. Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. balsavimo raštu biuletiniai nebuvo įtraukti į balsavusiųjų sąrašą, nes nebuvo patvirtinta balsavusiųjų tapatybė ir nepateikti įgaliojimai pasirašyti balsavimo biuletinius. Nurodyti kreditoriai faktiškai nedalyvavo atsakovės bankroto ir kitose susijusiose bylose, jų nebuvo galima rasti jų veiklos adresais, buvo net skirti kuratoriai, todėl jų balsavimo biuletenių netikėtas atsiradimas ir pateikimas elektroniniu paštu, nepateikiant balsavimo biuletenių originalų ir įgaliojimų, suteikiančių teisę šiuos biuletenius pasirašyti ir patvirtinančių pasirašančiųjų tapatybę, sukėlė abejonių dėl šių kreditorių tinkamo atstovavimo ir jų parašų tikrumo. Iš nurodytų asmenų buvo pareikalauta papildomų įrodymų, patvirtinančių jų tapatybes ir įgaliojimus, tačiau šių duomenų jiems nepateikus, jų balsai nebuvo įskaityti.
11. Pareiškėjos neįrodė (ir neįrodinėjo), kad kreditorių nustatyta turto pardavimo kaina yra per maža, o varžytynėse turtas būtų parduotas didesne kaina. Nagrinėjamu atveju įmonės turto pardavimas iš varžytynių pareikalautų daugiau laiko ir materialiųjų sąnaudų, negu jo pardavimas laisvu pardavimu. Todėl įmonės ir jos kreditorių interesus labiau atitinka įmonės turto pardavinėjimas laisvu pardavimu, o ne iš varžytynių. Pareiškėjos siekia ne apginti savo, įmonės ar kitų kreditorių interesus, o tiesiog piktnaudžiauja savo teisėmis skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, nuolat teikdami nepagrįstus skundus.
12. Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, su skundais nesutiko ir atsiliepime prašė juos atmesti.
13. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš esmės palaiko atsakovės BUAB „Kennedy Forbes“ atsiliepime į skundus išdėstytą poziciją. Danske Bank A/S papildomai pažymėjo, kad net jeigu ir būtų sumažintas suinteresuoto asmens kreditorinių reikalavimų dydis, balsų perskaičiavimas nebūtų įtakojęs priimtų sprendimų. Kreditoriai, kurių balsai nebuvo įtraukti į balsavimo rezultatus, nepateikė savo tapatybę ir (ar) atstovavimą patvirtinančių įrodymų, nors jiems tokia galimybė buvo sudaryta ir po kreditorių susirinkimo, todėl minėti kreditoriai pagrįstai nebuvo įtraukti į balsavusiųjų kreditorių sąrašą. Taip pat pareiškėjos nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl priimtas sprendimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, principams ar kreditorių interesams. Pareiškėjos neįrodė, jog turto pardavimas varžytynėse būtų efektyvesnis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Infina“ ir UAB „SG400“ skundų dėl BUAB „Kennedy Forbes“ pakartotinio 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo netenkino.
15. Teismas nurodė, kad iš dalies sutinka su pareiškėjų pozicija, kad atsakovės bankroto administratorė, žinojusi apie įkaito turėtojos kreditorės finansinio reikalavimo sumažėjimą, turėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl šios kreditorės kreditorinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo), tuo labiau planuojant šaukti kreditorių susirinkimus, kuriuose minėtos kreditorės reikalavimų sumos patikslinimas galėtų turėti įtakos balsavimo rezultatams. Tačiau, įvertinęs Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo sumažėjimą (170 000 Eur suma) ir atlikęs atitinkamus paskaičiavimus, teismas nustatė, kad net jeigu minėtos kreditorės finansinių reikalavimų suma būtų sumažinta iki skundžiamų nutarimų priėmimo (2018 m. liepos 30 d.), tai neturėtų esminės įtakos balsavimo rezultatams, t. y. balsavimo rezultatai būtų tie patys, nes nurodytos kreditorės sumažinta reikalavimų suma (2 404 703,92 Eur) vis tiek sudarytų 38,059 proc. visų atsakovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (iki sumažinimo sudarė 39,681 proc.), bei, kartu su kitų už skundžiamus nutarimus balsavusių kreditorių balsais, sudarytų daugumą, t. y. „už“ skundžiamų nutarimų priėmimą balsavusių kreditorių balsų (2 906 633,07 Eur) būtų daugiau, negu balsavusių „prieš“ (2 679 711 Eur).
16. Pasisakydamas dėl kreditorės UAB „SG200“ įtraukimo į kreditorių sąrašą su 65 245,60 Eur suma, teismas iš esmės pritarė atsakovės bankroto administratorės pozicijai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog UAB „SG200“ po taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo kreipėsi (pakartotinai) į administratorę dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Teismo vertinimu, nuo pirminio kreditorės kreipimosi į bankroto administratorę iki taikos sutarties patvirtinimo praėjo beveik treji metai, todėl bankroto administratorė pagrįstai sprendė, jog UAB „SG200“ turėtų iš naujo išreikšti savo poziciją dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Be to, teismas pažymėjo, kad net jeigu UAB „SG200“ kreditorinis reikalavimas ir būtų patvirtintas BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto byloje, tai neturėtų įtakos 2018 m. liepos 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatams.
17. Įvertinęs Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. balsavimo raštu biuletenių neįtraukimo į kreditorių susirinkimo rezultatus, tai, kad šie biuleteniai buvo pateikti elektroniniu paštu trečiųjų asmenų, teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo pirmininkui (Danske Bank A/S) ir bankroto administratorei kilus abejonių dėl nurodytų kreditorių (ar jų atstovų) balsavusiųjų tapatybės ir įgaliojimų pasirašyti balsavimo biuletenius, administratorė pagrįstai pareikalavo papildomų įrodymų, patvirtinančių balsavusiųjų tapatybės ir įgaliojimus pasirašyti balsavimo biuletenius. Kadangi minėti asmenys tokių įrodymų nepateikė, padaryta teisinga išvada, jog nurodytų kreditorių balsavimo biuleteniai pagrįstai nebuvo įtraukti į kreditorių, balsavusių nurodytame susirinkime, sąrašą ir atitinkamai į balsavimo rezultatus.
18. Teismas pritarė pareiškėjų teiginiams, kad nagrinėjamu atveju 2018 m. liepos 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorių balsai procentine išraiška nurodyti neteisingai, nes pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorių balsai turėtų būti skaičiuojami nuo tokiame susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos, tačiau šį pažeidimą laikė formaliu, neturinčiu įtakos galutiniams balsavimo rezultatams, nes balsavimo rezultatai šiuo atveju iš esmės būtų tokie patys.
19. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, sušaukiant pakartotinį 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant skundžiamus nutarimus, kurie būtų nulėmę galimai neteisėtų nutarimų priėmimą.
20. Dėl turto pardavimo tvarkos teismas nurodė, kad pareiškėjos neįrodė, jog skundžiamu nutarimu nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka yra akivaizdžiai neteisinga ir (ar) nepagrįsta, o nustatytų turto pardavimo kainų pareiškėjos neginčijo, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovei priklausantį turtą, esantį A. V. g. 4, Vilniuje, 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkime nutarta pardavinėti varžytynėse, tačiau nepavykus jo parduoti varžytynėse, nutarta jį pardavinėti laisvu pardavimu. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjų argumentus, jog turtas varžytynėse būtų parduotas efektyviau, operatyviau, už didesnę kainą ir pan.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Infina“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti visus 2018 m. liepos 30 d. UAB „Keneddy Forbes“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
21.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtų 2018 m. liepos 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimui.
21.2. Prieš šaukiant atsakovės 2018 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimą ir 2018 m. liepos 30 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą nebuvo sumažintas įkaito turėtojos Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinis reikalavimas, nors, realizavus šiam kreditoriui įkeistą nekilnojamojo turto vienetą, dar 2018 m. gegužės 2 d. į šio kreditoriaus sąskaitą buvo pervesta 170 000 Eur piniginių lėšų suma.
21.3. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog net jeigu Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinis reikalavimas būtų sumažintas iki skundžiamų nutarimų priėmimo, tai neturėtų įtakos balsavimo rezultatams, kadangi sistemiškai įvertinus visus procedūrinius pažeidimus, kurie buvo padaryti šaukiant 2018 m. liepos 30 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą ir priimant skundžiamus nutarimus akivaizdu, jog net ir 1,622 proc., kuriais turėjo būti sumažintas hipotekos kreditorės kreditorinis reikalavimas, turėjo esminės įtakos balsuojant įmonės kreditorių susirinkime priimant neteisėtus sprendimus.
21.4. Bankroto administratorė nesikreipė į teismą dėl kreditorės UAB „SG200“ įtraukimo į įmonės kreditorių sąrašą su 65 245,60 Eur kreditoriniu reikalavimu, tokiu būdu užkirsdamas kelią šiai kreditoriai dalyvauti įmonės bankroto procese, balsuoti 2018 m. liepos 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime, kas sąlygojo neteisėtų nutarimų priėmimą. UAB „SG200“ dar 2013 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į bankroto administratorę dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje ir joks teisės aktas neįpareigoja kreditorės prašymą dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto administratorei teikti kelis kartus. Jei administratorei kilo abejonių dėl kreditorės UAB „SG200“ valios būti įtrauktai į įmonės kreditorių sąrašą būtent ji privalėjo kreiptis į UAB „SG200“ su prašymu patikslinti, ar nepasikeitė jos ketinimas dalyvauti įmonės bankroto procese.
21.5. 2018 m. liepos 26 d. kreditoriai UAB „SG400“ ir UAB „SG200“ pateikė prašymą bankroto administratorei bei visiems kreditoriams, prašydami atšaukti 2018 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimą, taip pat ir pakartotinį 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimą ir prašyme nurodė, kad administratorė nesikreipė į teismą dėl kreditorės UAB „SG200“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Taigi, kreditorė UAB „SG200“ dar iki šaukiamų kreditorių susirinkimų tokiu būdu pakartotinai išreiškė savo valią dėl jos įtraukimo į įmonės kreditorių sąrašą.
21.6. Teismo argumentai, kad kilus abejonių dėl kreditorių Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“, S. K. tinkamo atstovavimo administratorė turėjo teisę neįskaityti šių kreditorių balsavimo raštu biuletenių, yra nepagrįsti. Šie kreditoriai ne pirmą kartą dalyvauja ir balsuoja įmonės kreditorių susirinkimuose, taigi akivaizdu, kad jų įgaliojimai jau yra įmonės bankroto byloje. 2018 m. birželio 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai S. K. ir Vectrus Limited taip pat balsavo raštu ir biuletenius pateikė elektroniniu paštu, tačiau administratorė nekėlė klausimų dėl šių kreditorių atstovavimo tinkamumo. S. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir šio kreditoriaus tapatybė nekėlė abejonių nei teismui nei bankroto administratorei. Bankroto administratorės teiginiai, kad šių kreditorių balsavimo biuletenius galėjo pasirašyti asmenys, turintys neteisėtų interesų, yra grindžiami išimtinai prielaidomis. Administratorė neįskaitė kreditorių balsų, vykdydama hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo nurodymus, nes 2018 m. liepos 31 d. elektroniniu laišku hipotekos kreditorius kreipėsi į administratorę nurodydamas, jog jis nesutinka dėl kreditorių Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“, S. K. balsavimo raštu biuletenių įskaitymo priimant ginčijamus nutarimus.
21.7. UAB „Infina“ vertinimu, 2018 m. liepos 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 3-uoju darbotvarkės klausimu dėl įmonės turto pardavimo tvarkos, t. y. pardavinėti turtą laisvu pardavimu nustatymo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir pačios įmonės interesams. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata yra imperatyvi, todėl kreditoriai negali pakeisti įstatyme numatytos turto pardavimo tvarkos.
21.8. Teismas konstatavęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar buvo laikomasi ĮBĮ imperatyvaus reikalavimo turtą pardavinėti varžytynėse, šių aplinkybių toliau neanalizavo ir nesiaiškino, nors ši aplinkybė turi esminės reikšmės, sprendžiant dėl 2018 m. liepos 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Teismas nepaneigė pareiškėjų argumentų, kad įmonės turto pardavimas varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka labiau atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonės turto pardavimas iš varžytynių šiuo atveju būtų daug labiau efektyvesnis, skaidresnis ir protingesnis bei atitiktų tiek įmonės, tiek ir kreditorių interesus nei nustatytas skundžiamu nutarimu, o turto pardavimas laisvu pardavimu nesudaro realios galimybės visiems potencialiems pirkėjams varžytis tarpusavyje keliant minimalią turto kainą.
22. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „SG400“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti visus 2018 m. liepos 30 d. UAB „Keneddy Forbes“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Skunde kreditorė paaiškino, kad visiškai palaiko UAB „Infina“ atskirojo skundo argumentus ir prašymus byloje, taip papildomai nurodė:
22.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 21 straipsnio, 185 straipsnio ir 265 straipsnio nuostatas. Byloje esančius įrodymus teismas vertino nepilnai ir nesiremdamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, iš esmės suteikdamas atsakovo pateiktiems įrodymams aukštesnę galią ir besąlyginį jų pagrįstumo patvirtinimą. Teismo išvados padarytos pažeidžiant įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodinėjimo sąsajumo, pakankamumo principus, įrodymų leistinumo taisyklę, įtvirtintą CPK 177 straipsnio 3 dalyje, nes esant prieštaringiems ar abejotiniems įrodymams, teismas neišsiaiškino reikšmingų teisingam bylos išsprendimui faktinių aplinkybių.
22.2. Teismas sutiko su argumentais, kad bankroto administratorė netinkamai apskaičiavo kreditorių susirinkime kreditorių balsus procentine išraiška. Taigi, tiek UAB „SG400“, tiek ir teismo vertinimu neįskaityta 8,90 procentų visų dalyvavusių pakartotiniame susirinkime kreditorių balsų sumos. Kiekvieno kreditoriaus pateiktas balsavimo biuletenis bei susiję įrodymai turėjo būti vertinamas atskirai, t. y. pagrįstai ar nepagrįstai jis buvo administratorės neįskaitytas.
22.3. Teisingai perskaičiavus kreditorių balsavusių pakartotiniame susirinkime balsus „už“ už Danske Bank A/S Lietuvos filialo siūlymą parduoti atsakovės turtą palaikė 47,82 procentai dalyvavusių kreditorių, „prieš“ 41,65 procentai, atmesta 8,9 procentai kreditorių balsų.
22.4. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ aktualų išrašą UAB „SIV Capital“ atstovauti turi teisę Estijos pilietis Mario Hang, kuris ir pasirašė balsavimo biuletenį. Teismas konstatavęs faktą, kad kreditoriai nepateikė jokių įrodymų, kad jie turi teisę atstovauti, nevertino fakto, kad administratorė nesiuntė kreditorei UAB „SIV Capital“ jokio prašymo pateikti papildomus įrodymus. Kreditorius Airijos Respublikos pilietis S. K. balsavimo biuletenį pateikė per trečią asmenį R. A., taip kaip darydavo visuose prieš tai buvusiuose kreditorių susirinkimuose, ir toks pateikimo būdas administratorei būdavo pakankamas. Pateikimas per trečią asmenį nėra savaime įrodymas, kad dokumentas pasirašytas ne S. K.. Juolab vėliau papildomai asmeniniu elektroniniu paštu S. K. administratorės tiesiogiai prašė, kad būtų įskaitytas jo balsavimo biuletenis.
23. Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S atsiliepime į UAB „Infina“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. ĮBĮ nereikalauja, kad kreditorių susirinkimas būtų šaukiamas tik esant 100 proc. kreditorių reikalavimų tikslumui. Net ir esant netikslumams, ši aplinkybė niekaip neįtakojo kreditorių priimtų sprendimų teisėtumo. Balsų perskaičiavimas priimtų sprendimų nebūtų įtakojęs. UAB „Infina“ skunde nurodo, kad Danske Bank A/S reikalavimas procentine išraiška turėjo būti 1,622 proc. mažesnis, tačiau nepateikė jokių argumentų, kaip toks pasikeitimas būtų įtakojęs balsavimo rezultatus. Už ginčijamų sprendimų priėmimą perskaičiavus balsus, būtų balsavę kreditoriai, kurių reikalavimų suma būtų sudariusi 2 906 632,70 Eur arba 51,067 proc. pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma.
23.2. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad UAB „Infina“ yra įgaliotas atstovauti kreditorę UAB „SG200“ ir jos vardu reikšti pretenzijas dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo pagrindo šią kreditorę įtraukti į kreditorių sąrašą, nes ji neišreiškė valios dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, be to tai nebūtų turėję įtakos balsavimo rezultatams.
23.3. Nesant galimybės identifikuoti, ar kreditorius Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K.“ atstovauja įgalioti asmenys ir atitinkamai nesant galimybės įsitikinti, ar tikrai kreditoriai išreiškė savo valią, pateikti balsavimo biuleteniai pagrįstai nebuvo įskaityti į balsavusiųjų balsus.
23.4. Skunde naujai nurodomi argumentai dėl to, kad turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, neturėtų būti nagrinėjami, nes nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, net ir atsižvelgiant į ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad turtas gali būti parduodamas ir ne iš varžytynių, jei jo nepavyko parduoti dviejose varžytynėse. Buvo nustatyta, kad turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių ir nebuvo parduotas. Be to, UAB „Infina“ skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių bei nepateikia jokių konkrečių argumentų, kodėl turto pardavimas iš varžytynių būtų efektyvesnis, skaidresnis bei protingesnis.
24. Atsakovė BUAB „Keneddy Forbes“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vantolina“, atsiliepime į pateiktą UAB „Infina“ atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikdamas išsamius paskaičiavimus, Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditorinio reikalavimo sumažinimas neturėtų esminės įtakos kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatams. Kreditorė UAB „Infina“, skunde prieštaraudama šiai aplinkybei, taip ir nepagrindė, kad tokiu atveju balsavimo kreditorių susirinkime rezultatai būtų buvę kitokie.
24.2. Nepagrįstai UAB „Infina“ skunde teigia, kad kreipimusi į bankroto administratorę dėl UAB „SG200“ įtraukimo į kreditorių sąrašą laikytinas UAB „SG200“ ir UAB „SG400“ 2018 m. liepos 26 d. prašymas atšaukti kreditorių susirinkimus, kuriame toks prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo suformuotas. Įstatymas neįpareigojo bankroto administratorės po ginčo išsprendimo teisme, kreiptis į UAB „SG200“ ir pasiteirauti, ar šis pageidautų pasitvirtinti savo kreditorinį reikalavimą įmonės bankroto byloje. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl UAB „SG200“ neįtraukimo į kreditorių sąrašą įtakos kreditorių susirinkimo nutarimams.
24.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bankroto administratorės abejonės dėl kreditorių Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“, S. K. tinkamo atstovavimo buvo visiškai pagrįstos, juo labiau, kad administratorė papildomai ėmėsi veiksmų šias abejones pašalinti – paprašė tinkamą atstovavimą patvirtinančių įgalinimų, tačiau šie taip ir nebuvo pateikti. Šie kreditoriai faktiškai nedalyvavo BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto ir kitose susijusiose bylose, jų nebuvo galima rasti jų nurodytos veiklos adresais. Todėl jų balsavimų biuletenių netikėtas atsiradimas ir pateikimas elektroniniu paštu, nepateikiant balsavimo biuletenių originalų ir įgalinimų, suteikiančių teisę šiuos balsavimo biuletenius pasirašyti ir patvirtinančių tapatybę, sukelia pagrįstų abejonių, ar jie pasirašyti tokią teisę turinčių asmenų. Faktas, jog kai kurie iš šių kreditorių kažkada buvo balsavę kreditorių susirinkimuose, netikrinant jų atstovavimo tinkamumo, niekaip nepatvirtina tų kreditorių tinkamo atstovavimo fakto nagrinėjamajame kreditorių susirinkime.
24.4. UAB „Infina“ argumentai dėl turto pardavinėjimo varžytynėse, o ne laisvu pardavimu yra prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nustatytas turto pardavimo būdas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovės turtas jau buvo pardavinėjamas dvejose varžytynėse, o vėliau ir laisvu pardavimu, tačiau taip ir nebuvo parduotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1911-798/2017 pripažino, kad atsakovės turto pardavimas laisvu pardavimu nėra aiškiai neprotingas ar nesąžiningas. Be to, UAB „Infina“ dar 2016 m. gegužės 4 d. atsakovės kreditorių susirinkime balsavo, jog turtas nebūtų pardavinėjamas varžytynėse. Būtina atsižvelgti ne tik į UAB „Infina“ deklaruojamą teorinę galimybę parduoti varžytynėse didesne kaina, bet ir į praktinę galimybę tą padaryti, taip pat į turto pardavimo varžytynėse laiko ir materialines sąnaudas.
25. Atsakovė BUAB „Keneddy Forbes“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vantolina“ atsiliepime į UAB „SG400“ atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. UAB „SIV Capital“ ir S. K. kreditorių balsavimo biuletenių pateikimas į bankroto bylą buvo atliktas net tik įgalinimų neturinčių asmenų, tačiau ir netikėtas šių kreditorių ankstesnio elgesio įmonės bankroto ir susijusiose bylose prasme. Šie kreditoriai faktiškai nedalyvavo atsakovės bankroto ir kitose susijusiose byloje, jų nebuvo galima rasti jų nurodytos veiklos adresais.
25.2. UAB „SG400“ nurodo, kad S. K. atskiru elektroniniu laišku patvirtino, kad ant R. A. pateikto balsavimo biuletenio yra jo parašas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad elektroninis laiškas išsiųstas būtent kreditoriaus S. K. (nėra pasirašytas jo elektroniniu parašu), ar kad šis kreditorius būtų suteikęs teisę jį atstovauti R. A..
25.3. Priešingai nei teigiama skunde, šiuo požiūriu neturi esminės reikšmės, ar pagrįstai neįskaityta 8,823 proc. ar 8,9 proc. kreditorių balsų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
27. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti skundai dėl kreditorių nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas nėra.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
28. Atsakovė BUAB „Kennedy Forbes“ kartu su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus – 2016 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. kovo 13 d. VĮ „Registrų centras“ pranešimus apie neįvykusias varžytines, varžytinių sąrašą iš IRBIS registro, 2017 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-2774-781/2017, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1911-798/2017, kuriuos prašė prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad viešąjį interesą turinčiose bylose teismas įrodymus gali rinkti net ir savo iniciatyva, taip pat tuo tikslu gali naudoti duomenis iš viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys), atsakovės naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirųjų skundų argumentų
30. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
31. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Nurodyta teismų praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012 ir 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012).
32. Kreditorės UAB „Infina“ ir UAB „SG400“ tvirtina, kad nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės kaip bendrovės hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S pasikeitusio (sumažėjusio) kreditorinio reikalavimo nepatikslinimas teisme ir kreditorės UAB „SG200“ reikalavimo, patvirtinto atsakovės ir pastarosios kreditorės taikos sutartimi teisme, neįtraukimas į kreditorių sąrašą iki ginčo nutarimų priėmimo bei trijų atsakovės kreditorių – Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. – balsų neįskaičiavimas lėmė procedūrinius pažeidimus, nes tai turėjo esminės įtakos priimant neteisėtus sprendimus. Taip pat apeliančių įsitikinimu, 2018 m. liepos 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas BUAB „Kennedy Forbes“ turtą pardavinėti laisva pardavimo tvarka iš esmės yra neefektyvus, neskaidrus bei neprotingas, pažeidžiantis bendrovės ir jos kreditorių interesus.
Dėl kreditorinio reikalavimo nepatikslinimo iki ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo
33. Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliantės skundžiamų BUAB „Kennedy Forbes” kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą argumentavo procedūrinio pobūdžio pažeidimu – nepatikslintu kreditoriaus Danske Bank A/S finansiniu reikalavimu, dėl ko šiam kreditoriui susirinkime nepagrįstai buvo suteikta daugiau balsų. Nurodytam argumentui pagrįsti į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu nustatyta, jog dar iki 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo buvo parduotas atsakovei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamojo turto vienetas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 210 000 Eur sumą. Nurodytas nekilnojamas turtas buvo įkeistas hipoteka bendrovės kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimų užtikrinimui byloje, todėl, vykdant ĮBĮ 34 straipsnio nuostatas, hipotekos kreditoriaus reikalavimų (kurie iki turto pardavimo sudarė 2 574 703,92 Eur) tenkinimui 2018 m. gegužės 2 d. buvo pervesta 170 000 Eur suma. Tuo tarpu iš byloje esančio 2018 m. liepos 30 d. atsakovės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 matyti, kad kreditorių susirinkimo metu Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas nebuvo pakitęs, t. y. jis nebuvo sumažėjęs minėta 170 000 Eur suma. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl nurodytos aplinkybės byloje nėra.
34. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Teismų praktikoje nustatyta, kad lingvistinis bei loginis šių įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia spręsti, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriaus balsai susirinkime turėtų būti paskaičiuoti pagal faktinį jo ir visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydį, nepriklausomai nuo to, ar dėl atitinkamo kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo yra priimta bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-445-381/2017, 21 punktas). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad 2018 m. liepos 30 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriams tenkantys balsai nebuvo paskaičiuoti pagal sumažintą kreditoriaus Danske Bank A/S finansinį reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais dėl pažeistos balsavimo kreditorių susirinkime procedūros. Tačiau anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika (šios nutarties 31 punktas) patvirtina, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pagrindas. Nustačius procedūrinius nutarimų priėmimo pažeidimus, būtina nustatyti ir tai, ar šie pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėjo lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų, kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje, neteisėtumą.
35. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, net jeigu Danske Bank A/S finansinių reikalavimų suma būtų sumažinta iki skundžiamų nutarimų priėmimo (2018 m. liepos 30 d.), tai neturėtų esminės įtakos balsavimo rezultatams, t. y. balsavimo rezultatai būtų tie patys, nes nurodytos kreditorės sumažinta reikalavimų suma (2 404 703,92 Eur) vis tiek sudarytų 38,059 proc. visų atsakovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (iki sumažinimo sudarė 39,681 proc.), bei, kartu su kitų už skundžiamus nutarimus balsavusių kreditorių balsais, sudarytų daugumą, t. y. „už“ skundžiamų nutarimų priėmimą balsavusių kreditorių balsų (2 906 633,07 Eur) būtų daugiau, negu balsavusių „prieš“ (2 679 711 Eur). Pabrėžtina, kad šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nei viena iš apeliančių nenuginčijo. Taigi, nepaisant nustatyto procedūrinio nutarimų priėmimo pažeidimo, suteikiant kreditoriams atitinkamo dydžio balsavimo teisę, tai iš esmės neturėtų jokios įtakos balsavimo kreditorių susirinkime rezultatui, kuris buvo pasiektas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog Danske Bank A/S 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime dalyvavo su nesumažintu finansiniu reikalavimu, nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, lemiančiu kreditorių susirinkimo nutarimų turinio neteisėtumą bei atitinkamai daugumos kreditorių valios ir teisėtų interesų pažeidimą. Dėl šios priežasties atmestinas apeliančių argumentas, kad dėl nustatyto procedūrinio pažeidimo pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti skundžiamus nutarimus.
Dėl neįtraukto kreditorinio reikalavimo
36. BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto bylos duomenimis, UAB „SG200“ 2013 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į bankroto administratorę UAB „Vantolina“ dėl 65 245,60 Eur reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Vantolina“ 2014 m. kovo 6 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, be kita ko prašydama pripažinti neteisėtu (niekiniu ir negaliojančiu ab initio) ir panaikinti UAB „SG200“ 2013 m. rugsėjo 13 d. reikalavimą dėl 65 245,60 Eur (225 280 Lt) dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1803-577/2016 patvirtino BUAB „Kennedy Forbes“ ir UAB „SG200“ sudarytą taikos sutartį. Apeliančių įsitikinimu, tai, kad bankroto administratorė iki ginčijamo 2018 m. liepos 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nesikreipė į teismą dėl UAB „SG200“ 65 245,60 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pagrindžia, kad šiuo atveju šio susirinkimo metu priimti nutarimai yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su kreditorių argumentais.
37. Nustatyta, kad taikos sutartis tarp atsakovės ir UAB „SG200“ buvo sudaryta dar 2016 m. birželio 10 d., t. y. ne tik nuo pirminio kreditorės kreipimosi į bankroto administratorę iki taikos sutarties patvirtinimo praėjus beveik trejiems metams, bet ir praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo taikos sutarties sudarymo iki ginčijamų kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi 2016 m. liepos 4 d., tačiau, bankroto bylos duomenimis, UAB „SG200“ per nurodytą laikotarpį nė karto ne tik nesikreipė į bankroto administratorę dėl savo kreditorinio reikalavimo, kylančio iš taikos sutarties, patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, bet, kaip matyti iš Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. civilinės bylos Nr. 2-1803-577/2016 duomenų, neteikė prašymo dėl vykdomojo rašto pagal nevykdomą taikos sutartį išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad pačios UAB „SG200“ pasyvus elgesys, net keletą metų nesikreipiant į bankroto administratorę dėl jos kreditorinio reikalavimo, kylančio iš taikos sutarties, pagrįstai leidžia spręsti, kad UAB „SG200“ sąmoningai nesiėmė jokių priemonių, siekdama šį reikalavimą pasitvirtinti bankroto byloje.
38. Kita vertus, neabejotina, kad bankroto administratorė, betarpiškai pasirašydama taikos sutartį su UAB „SG200“, žinojo apie bendrovės reikalavimą atsakovei. Vienok, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties abstraktus turinys iš esmės neleidžia daryti išvados, kad bankroto administratoriui neabejotinai buvo aiški UAB „SG200“ pozicija dėl kreditorinio reikalavimo bendrovei. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir pačios UAB „SG200“ minėti tolimesni veiksmai ilgą laiko tarpą nesikreipiant dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kylančio iš šalių taikos sutarties, bendrovės bankroto byloje. Tuo tarpu, kilus neaiškumų, dviejų metų laiko tarpas (skaičiuojamas nuo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) buvo pakankamas UAB „SG200“ kreiptis į bankroto administratorę, siekiant išsiaiškinti klausimus, susijusius su jos kreditoriniu reikalavimo bendrovei patvirtinimu, tačiau priešingai nei siekia įrodyti apeliantės, UAB „SG200“ nesiėmė jokių veiksmų šioms aplinkybėmis išsiaiškinti. Šiuo atveju taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, jog net jeigu UAB „SG200“ kreditorinis reikalavimas ir būtų patvirtintas BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto byloje, tai neturėtų įtakos 2018 m. liepos 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatams. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliančių argumentas, kad dėl nustatyto procedūrinio pažeidimo pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti skundžiamus nutarimus, taip pat yra nepagrįstas.
Dėl kreditorių Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K.
39. Apeliantės laikosi pozicijos, kad bendrovės administratorė UAB „Vantolina“ ir kreditorių susirinkimo pirmininkas Danske Bank A/S 2018 m. liepos 30 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nepagrįstai į kreditorių susirinkimo rezultatus neįskaitė kreditorių Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. balsavimo raštu biuletenių balsų. Byloje esančio ginčo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6 pažymėta, kad siekdami išvengti bereikalingų ginčų, galinčių kilti teismuose, kreditorių susirinkimo pirmininkas ir bankroto administratorė priėjo bendros pozicijos, kad kreditoriams Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. pateikus papildomus dokumentus (įgaliojimus, atstovavimo užduotis ar kt.) būtų galima į tai atsižvelgti ir įtraukti jų balsavimą surašant kreditorių susirinkimo protokolą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorių UAB „SIV Capital“ ir S. K. balsavimo raštu biuletenius bankroto administratorei pateikė kitos bendrovės kreditorės UAB „Admico“ direktorė R. A.. Bankroto administratorė elektroniniu paštu 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į R. A. su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius atsiųstų balsavimo raštu biuletenių autentiškumą ir tikrumą, t. y. dokumentus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad būtent nurodyti kreditoriai pasirašė pateiktus balsavimo biuletenius ir tokiu būdu yra išreikšta tikroji jų valia. Su analogiško pobūdžio prašymu bankroto administratorė elektroniniu paštu kreipėsi į kreditorę Vectrus Limited, tai patvirtina į bylą pateiktas elektroninio laiško nuorašas. Bylos duomenimis, kreditorius S. K. 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jis patvirtina, jog R. A. pateikė jo pasirašytą balsavimo biuletenį jo prašymu, tačiau jokių bankroto administratorės prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad R. A. yra įgaliota jį atstovauti, nepateikė. Dėl šios priežasties UAB „Vantolina“ pakartotinai prašė kreditoriaus pateikti prašomus dokumentus, tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad R. A. buvo įgaliota atstovauti kreditorių S. K.. Tokių dokumentų nepateikė ir kreditoriai Vectrus Limited bei UAB „SIV Capital“. Lietuvos apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių bendrovės kreditorių Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. balsavimo biuletenių teisingumu.
40. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nei vienas iš nurodytų bendrovės kreditorių – Vectrus Limited, UAB „SIV Capital“ ir S. K. – nedalyvavo jų atžvilgiu iškeltose civilinėse bylose. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kreditoriui Vectrus Limited Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1803-577/2016 procesinių dokumentų jo registracijos adresu (duomenys neskelbtini) įteikti nepavyko, todėl Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi byloje sprendė, jog tikslinga Vectrus Limited procesinius dokumentus įteikti per pašto dėžutę UAB „Vantolina“ nurodytu registracijos adresu – kai dokumentas laikomas įteiktas nuo įdėjimo į pašto dėžutę momento, įteikimą vykdžiusiam asmeniui atžymint įteikimo datą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsiliepimo Vectrus Limited byloje nepateikė. Tuo tarpu ant kreditorių susirinkimo biuletenio nurodytas registracijos adresas sutampa su aukščiau nurodytu adresu, kuriuo kreditoriui minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Be to, nors aptariamame Vectrus Limited balsavimo biuletenyje nurodyta, kad kreditorius yra atstovaujamas direktorės M. I. S.-S. S., tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų kreditorius nepateikė.
41. Panaši situacija yra susiklosčiusi ir dėl kreditorių UAB „SIV Capital“ ir S. K.. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1801-577/2016 matyti, kad UAB „SIV Capital“ jokių procesinių dokumentų šioje byloje nepateikė, į posėdį neatvyko. Be to, nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje atsakove buvo ir UAB „Admeco“, kurios direktorė yra anksčiau šioje byloje minėta R. A., pateikusi bankroto administratorei UAB „SIV Capital“ balsavimo biuletenį. Tačiau, kaip teisingai savo atsiliepime nurodė UAB „Vantolina“, taip pat ir tuo metu R. A. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos teisę atstovauti UAB „SIV Capital“. Nors apeliantė UAB „SG400“ atskirajame skunde teigia, kad šią bendrovę atstovauti turi teisę Estijos Respublikos pilietis Mario Hang, kuris ir pasirašė balsavimo biuletenį, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Tuo tarpu iš viešai prieinamų ir į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovėje jau nuo 2014 m. spalio 3 d. apdraustų asmenų nėra registruota.
42. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-1802-577/2016 pagal BUAB „Kennedy Forbes“ ieškinį atsakovams UAB R&B „Capital Corp“, R. C. Forbes, S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, teismas 2015 m. balandžio 14 nutartimi paskyrė atsakovui S. K. kuratorių, nes pastarajam nepavyko įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamuoju adresu – Listerlin, Tullogher, County Kilkenny, Republic of Ireland. Nagrinėjamu atveju ant kreditoriaus S. K. bankroto administratorei pateikto balsavimo raštu biuletenio matyti nurodytas analogiškas adresas.
43. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 41-43 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nurodytos aplinkybės iš esmės yra pakankamos pagrįsti bankroto administratorės sprendimo dėl būtinybės kreiptis į nurodytus kreditorius dėl papildomų dokumentų bankroto byloje pateikimo. Be to, nors apeliantės tvirtina, kad nurodyti kreditoriai ne kartą balsavo bendrovės kreditorių susirinkimuose ir tai neva nekėlė jokių įtarimų, vienok, į bylą pateiktas bendrovės 2017 m. birželio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 4 patvirtina, kad jau iki ginčijamo kreditorių susirinkimo buvo keliamas nurodytų kreditorių balsavimo biuletenių teisėtumo klausimas. Taip pat iš byloje esančių kitų bendrovės kreditorių elektroninių laiškų, kuriais pastarieji siuntė bankroto administratorei balsavimo raštu biuletenius, matyti, kad juose daugumoje pridėti ir juos siuntusių asmenų įgaliojimai, patvirtinantys jų teisę balsuoti bendrovės kreditorių susirinkime. Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, praktika, kuomet yra teikiami dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimuose, nėra nauja ar netikėta. Todėl negalima sutikti, kad papildomų dokumentų, patvirtinančių balsavusiųjų įgaliojimus, buvo paprašyta pateikti esą selektyviai, kaip teigia UAB „SG400“. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nurodytų kreditorių balsavimo biuleteniai pagrįstai nebuvo įtraukti į kreditorių, balsavusių nurodytame susirinkime, sąrašą ir atitinkamai į balsavimo rezultatus.
Dėl turto pardavimo tvarkos
44. Apeliančių vertinimu, 2018 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas atsakovės turtą pardavinėti laisvu pardavimu prieštarauja bendriesiems principams ir kreditorių bei įmonės interesams – nesudaro realios galimybės visiems potencialiems pirkėjams varžytis tarpusavyje, keliant minimalią turto kainą. Teigia, kad atsakovės turto pardavimas varžytynėse būtų efektyvesnis, skaidresnis ir protingesnis, taip pat geriau atitiktų tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus.
45. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad apeliantės neįrodė, jog bendrovės turto pradavimo tvarka yra akivaizdžiai neteisinga ar pažeidžianti bendrovės bei jos kreditorių interesus. Pirma, apeliantės, teigdamos, kad turto pardavimas varžytinėse būtų efektyvesnis, nes neva sudarytų realią galimybę visiems potencialiems pirkėjams varžytis tarpusavyje, keliant minimalią turto kainą, yra nepagrįstas. Akivaizdu, jog turtą pardavinėjant vienu ar kitu būdu niekaip nenukentės bendrovė ir jos kreditoriai, nes abiem atvejais potencialūs pirkėjai galės tarpusavyje konkuruoti. Antra, iš bankroto administratorės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad šis turtas net keletą kartų buvo pardavinėjamas varžytinėse, tačiau 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. kovo 13 d. elektroninės varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Akivaizdu, kad, priešingai nei teigia apeliantės, turto pardavimas varžytinėse neužtikrina turto pardavimo, taigi iš esmės negali būti laikomas efektyvesniu, skaidresniu ar protingesniu turto pardavimo būdu. Trečia, iš į bylą pateikto BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. gegužės 4 d., protokolo Nr. 2 nustatyta, kad apeliantės analogiškai anksčiau prieštaravo ir dėl to paties bendrovės turto pardavimo varžytinėse. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliančių argumentai dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos netinkamumo ne tik nepagrįsti, bet iš esmės leidžia teigti, kad kreditorės tokiu būdu veikia prieš operatyvų bendrovės bankroto procesą byloje. Akivaizdu, jog priešingos nuomonės išsakymas iš esmės sprendžiant tapačius klausimus bankroto byloje tik vilkina bankroto bylos procesą ir tokiu būdu yra pažeidžiami bendrovės ir kitų jos kreditorių interesai.
46. Be to, pritartina trečiajam asmeniui Danske Bank A/S, jog apeliantė UAB „Infina“ atskirajame skunde pateikė naujus argumentus, kuriais ginčija, kad bendrovės turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių, vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Pažymėtina, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2016). Nagrinėjamu atveju UAB „Infina“ atskirąjį skundą taip pat grindžia nauja aukščiau minėta aplinkybe. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, šios aplinkybės pareiškėja pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodžiusi, jos pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, todėl ji laikytina nauja aplinkybe, kuria atskirasis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
48. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S ir atsakovė BUAB „Kennedy Forbes“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos-faktūros – suteiktų paslaugų ataskaitos, kredito įstaigos mokėjimo nurodymo) nustatyta, kad trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Iš BUAB „Kennedy Forbes“ pateiktų dokumentų (sąskaitų-išklotinių už teisines paslaugas ir kredito įstaigos mokėjimo nurodymų) nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Išlaidos priteisiamos iš apeliančių lygiomis dalimis.
49. Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 301694694), naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ (juridinio asmens kodas 123949416) ir uždarosios akcinės bendrovės „SG400“ (juridinio asmens kodas 300946612) po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ (juridinio asmens kodas 300069608) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ (juridinio asmens kodas 123949416) ir uždarosios akcinės bendrovės „SG400“ (juridinio asmens kodas 300946612) po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Aldona Tilindienė