Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-97-485/2019

                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00108-2018-4

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo K. A. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       K. A. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį patrauktas dėl to, kad jis nuo 2018 m. birželio 9 d. 9 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas K. A. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti pagalbiniais darbininkais S. C. ir V. C., kurie darbo metu atliko geriamo vandens šulinio valymo darbus. K. A. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. K. A., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo individualioje įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tuo K. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

2.       Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu K. A. už ANK  95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1 000 Eur dydžio bauda.

3.       Apeliaciniu skundu K. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir posėdyje apklausti liudytojus A. R., R. R., R. D., M. J..

3.1.                      Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo išvados selektyvios ir šališkos, jis nevertino byloje surinktų įrodymų kompleksiškai, nepagrįstai atmetė K. A. argumentus. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į DK ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas. Šiuo atveju teismas tik deklaratyviai nustatė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, neįsigilino į teisinius santykius, susiklosčiusius tarp K. A., S. C. ir V. C..

3.2.                      Pasak apelianto, iš byloje esančių S. C. verslo liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir V. C. verslo liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) matyti, jog pastarieji vykdė vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo veiklą, kas įrodo, jog K. A. ir S. C. bei V. C. nesiejo darbo teisiniai santykiai, o tarp šių asmenų buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nors teismas šias aplinkybes formaliai ir nurodė, tačiau nepagrįstai jų nevertino kaip paneigiančių K. A. atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tai, kad įvykio dieną V. C. verslo liudijimas buvo negaliojantis, nepašalina nubaustojo argumentų pagrįstumo, o rodo tik jo mokestinių prievolių pažeidimą. Tuo tarpu K. A., pažinodamas V. ir S. C. 15 metų, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jie laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 11 d. turi galiojančius verslo liudijimus ir neprivalėjo jų tikrinti kiekvieną kartą.

3.3.                      Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Tariamai nelegaliai dirbusių asmenų, jiems žuvus, paaiškinimų nėra, o kiti apklausti asmenys taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas. Liudytojos I. C. ir B. C. patvirtino, kad S. ir V. C. po darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įsigiję leidimus vykdyti individualią veiklą. Taigi, I. C. parodymai patvirtina K. A. teiginius apie susiklosčiusius jungtinės veiklos teisinius santykius, o B. C. parodymai šių teiginių nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, jog ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad tarp K. A., V. C. ir S. C. nebuvo susiklostę darbo santykiai, o juos siejo civiliniai – jungtinės veiklos santykiai. Tai, kad šie asmenys nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, atsižvelgiant į aplinkybę, jog tokia sutartis, priešingai nei nelegalus darbas, jokios mokestinės atsakomybės neužtraukia, nepaneigia tarp jų susiklosčiusių civilinių santykių.

3.4.                      Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiais K. A., ikiteisminiame tyrime dėl V. ir S. C. mirties fakto kaip liudytojo duotais parodymais, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas.

3.5.                      Be to, teismas rėmėsi prielaidomis, neva K. A. surasdavo darbus V. C. ir S. C.. Todėl prašoma apklausti buvusius klientus, kurie patvirtintų, kad nebuvo jokių pavaldumo santykių tarp V. ir S. C. bei K. A.. Tuo tarpu liudytojo E. N. parodymus teismas vertino selektyviai, nevertino jų visumos. Šiuo atveju subordinaciją tarp minėtų asmenų paneigia E. N. parodymai, kad V. C. su K. A. dirbo dviese, liudytojas teigė nesupratęs, kuris vadovavo. Pokalbio, ar reikės atsiskaityti su vienu asmeniu, ar su visais, nebuvo. Apelianto manymu, jeigu būtų nustatytas nelegalus darbas, K. A. nebūtų atlikęs lygiaverčių darbų V. ir S. C. atliktiems darbams. Apelianto vertinimu, teismo išvadoms dėl K. A. administracinės atsakomybės visiškai negalėjo turėti įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamos pareigos.

4.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į nubaustojo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1.                      Institucijos teigimu, liudytojo E. N. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jis nurodė, kad V. C. ir S. C. nepažinojo, su jais nesitarė dėl geriamo vandens šulinio remonto, pinigus už darbus būtų mokėjęs tik K. A.. Atliekant patikrinimą dėl nelegalaus darbo nustatyta, kad priemonėmis (vamzdžiais, adata ir kt.) pasirūpino K. A.. Jis po nelaimingo atsitikimo iš įvykio vietos pasiėmė likusį šulinio gręžinyje įrankį. Be to, S. ir V. C., atsižvelgiant į jų atžvilgiu K. A. užimamas vadovaujamas pareigas pagrindinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo pastarajam prieštarauti.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Nubaustojo K. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. A. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik nubaustojo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi K. A., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8.       Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.

8.1.                      Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, ką pagrįstai pažymėjo ir nubaustasis skunde, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

8.2.                      Įvertinus aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad K. A. savo kaltės jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad protokole nurodytą dieną – 2018 m. birželio 9 d. jis kartu su V. C. buvo (duomenys neskelbtini), o 2018 m. birželio 11 d. dirbo pagrindinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl paprašė į minėtą objektą nuvykti V. ir S. C.. Pasak apelianto, šie asmenys dirbo su verslo liudijimais, o jis pats yra įsteigęs individualią įmonę, taigi tarp jo bei V. ir S. C. buvo susiklostę civiliniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nubaustojo teigimu, tokiu būdu jie siekė bendro tikslo kaip atskiri individualią veiklą vykdantys asmenys, o ne veikė išimtinai K. A. individualios įmonės naudai.

9.1.                      Sprendžiant iš aptartų K. A. parodymų visumos, akivaizdu, kad iš esmės jis neneigia, jog V. C. ir S. C. atliko tam tikrus darbus objekte, kuriame buvo vykdomas nubaustojo individualiai įmonei pateiktas E. N. užsakymas, tačiau teigia, jog minėti asmenys įmonėje nedirbo, jie buvo išsiėmę verslo liudijimus o tarp jų ir K. A. individualios įmonės buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, atitinkantys jungtinės veiklos (partnerystės) esmę, dėl ko, pasak K. A., jo, kaip galimo darbdavio, administracinės atsakomybės klausimas analizuojamu atveju negali būti sprendžiamas. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais nubaustojo teiginiais bei jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokio manymo nepašalina ir tai, jog apylinkės teismas, išreikalavęs nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, rėmėsi juose esančiais K. A., apklausto kaip liudytojo, parodymais, kadangi jų metu pastarasis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Juo labiau, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, o sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju, ką pagrįstai pažymėjo ir apeliantas skunde, siekiant patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykio versijas, būtinas kitų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, įvertinimas.

10.       Bylos duomenimis, K. A. inkriminuotas administracinis nusižengimas apima laikotarpį nuo 2018 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d. Šis laikotarpis buvo įvertintas tiek iš paties K. A., tiek liudytojo E. N. parodymų bei objektyviai nustatytų aplinkybių, jog užsakymo vykdymo vietoje 2018 m. birželio 11 d. po įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo rasti žuvę S. ir V. C., o liudytojas E. N. patvirtino užsakymo vykdymo vietoje birželio 9 d. kartu su K. A. matęs V. C.. Abejonių dėl komentuojamo šių asmenų darbo laikotarpio (V. C. dirbant 2018 m. birželio 9 d. ir 11 d., o S. C. dirbant tik 11 d.) aukštesniajam teismui nekyla.

11.       Šių duomenų kontekste vertinant K. A. apeliacinio skundo argumentus dėl jungtinės veiklos santykių, pažymėtina, jog tarp jo ir V. bei S. C. rašytinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nebuvo sudaryta. Nors nubaustasis skunde teigia, jog bendrus darbus su šiais asmenimis vykdė pasitikėjimo pagrindu, tačiau vien tik šios subjektyviai jo dėstomos aplinkybės, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai suvokia K. A., jo administracinės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, nešalina.

11.1.                      Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nors bylos duomenimis V. C. ir S. C. atliko darbus užsakovo nurodytame objekte, tačiau K. A. individuali įmonė taip pat atliko darbus minėtoje vietoje. Šios aplinkybės neneigė ir K. A., teigdamas, jog ir pats 2018 m. birželio 9 d. ten buvo nuvykęs. Sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, tiek V. C., tiek S. C., atlikdami geriamo vandens šulinio valymo darbus, naudojosi K. A. individualios įmonės darbo įrankiais ir priemonėmis. Nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu liudytojos B. C. ir I. C. parodė, jog jų sutuoktiniai V. ir S. C. laisvu po darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu darydavo geriamo vandens gręžinius, o užsakymus jiems surasdavo jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vadovas K. A.. Abi šios liudytojos nurodė, jog į objektus žuvusieji vykdavo baltu mikroautobusu, priklausančiu K. A., kas neprieštarauja ir byloje nustatytoms aplinkybėms, jog įvykio vietoje 2018 m. birželio 11 d. taip pat buvo rastas K. A. priklausantis mikroautobusas, kuriuo naudojosi V. ir S. C., vykdydami jiems pavestas užduotis. Pažymėtina, jog pats K. A. nurodė, jog jam priklausančiu automobiliu minėti asmenys galėjo naudotis nevaržomai, vykdami į darbų atlikimo vietas, kadangi jiems buvo žinoma šios transporto priemonės užvedimo raktelio buvimo vieta. B. C. taip pat patvirtino, jog vykdant užsakymus jos sutuoktinis S. C. naudodavosi K. A. įrankiais. Šių faktinių aplinkybių visuma, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai leidžia pagrįsti tarp K. A. ir S. bei V. C. susiklosčiusių darbinių, o ne civilinių teisinių santykių, K. A. apeliaciniu skundu kildinamų iš jungtinės veiklos, dėl kurios rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas, egzistavimą.

11.2.                      Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad V. C. ir S. C. verslo liudijimus išsiimdavo tik tam tikrais laikotarpiais. S. C. paskutinį kartą išduotas verslo liudijimas galiojo nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. birželio 11 d., o V. C. individualios veiklos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki birželio 11 d. apskirtai nebuvo registravęs. Tai, kad ir anksčiau pagal poreikį K. A. naudodavosi šių asmenų paslaugomis, vykdydamas užsakymus, kurių vienas įvykdyti negalėjo, neneigė ir pats nubaustasis. Be to, jis nurodė anksčiau tikrindavęs minėtų asmenų verslo liudijimus, kas patvirtina tam tikrą subordinaciją, K. A. veikiant kaip viršesnius įgalinimus tarpusavio bendradarbiavimo santykiuose turinčiam asmeniui.

11.3.                      Įvertinus tiek raštiniuose dokumentuose esančius duomenis, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus matyti, kad V. bei S. C. darbo aplinkybes patvirtino ir E. N.. Šis liudytojas paaiškino, kad 2018 m. birželio 9 d. matė V. C. ir K. A. vykdančius gręžinio bandymo darbus. Priešingai nei teigiama skunde, tai, kad pakankamai trumpą laiko tarpą matęs šiuos asmenis E. N. negalėjo įvertinti, ar tarp jų susiklostę pavaldumo darbo santykiai, atsižvelgiant ir į paties K. A. parodymus, jog šulinio valymo darbus atlikti vienam asmeniui nėra galimybės, o įvykio vietoje tebuvo jis ir V. C., nepatvirtina aplinkybės, jog K. A. su V. C. ir S. C. darbus vykdė veikdami ne subordinacijos, o tarpusavio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo santykių pagrindu. Liudytojo E. N. suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi nenustatytas. Jis patvirtino, jog dėl užsakymo vykdymo kreipėsi į jam rekomenduotą K. A. individualią įmonę, jam buvo patikinta, kad įmonė dirba legaliai, nebuvo jokios kalbos dėl S. C. ar V. C. persamdymo. Dėl užsakymo įvykdymo būdo liudytojas nurodė taręsis išimtinai su K. A., atsiskaityti ketino taip pat su juo, o su V. ir S. C. apskirtai nebuvo bendravęs. Pats K. A. patvirtino, jog sąskaitą už atliktus darbus apmokėjimo atveju jis būtų pateikęs būtent įformintą jo individualios įmonės apskaitoje, o su V. ir S. C. atsiskaitymas būtų vykdomas grynaisiais. Šie tiek liudytojo, tiek ir nubaustojo parodymai prieštarauja skunde dėstomoms jam palankioms aplinkybėms. Pagrindo manyti, jog liudytojas E. N. galėjo turėti pakankamą motyvą nepagrįstai apkalbėti K. A., nėra.

11.4.                      Esant šių duomenų visumai, abejoti tarp K. A. individualios įmonės ir V. bei S. C. susiklosčiusiais darbo santykiais, tuo pačiu ir K. A., kaip minėtos įmonės savininko, kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisinio pagrindo nėra.  Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas ne formaliai įvertino Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus, tačiau išsamiai ir objektyviai nustatė nelegalaus darbo požymių egzistavimą vertinamoje situacijoje. Neabejotina, kad komentuojami darbo santykiai analizuojamu atveju buvo maskuojami prisidengiant aukščiau aptartu individualios veiklos vykdymų (verslo liudijimų įsigijimu), teigiant, jog tarp trijų individualiai dirbančių asmenų buvo susiklostę išimtinai civiliniai jungtinės veiklos santykiai, tokiu būdu siekiant išvengti darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų prievolių. Šių duomenų visumoje, K. A. apeliacinio skundo motyvai, susiję su netinkamu ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymu, atmestini kaip nepagrįsti.

12.       Pažymėtina, kad apeliantas skunde dėl apylinkės teismo nutarimo išreiškė prašymą skundą Kauno apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti jo nurodomus asmenis – buvusius klientus, kuriems jo individuali įmonė teikė paslaugas. Tenkinti šį K. A. prašymą nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tiek nubaustojo Kauno apygardos teismui pateiktame skunde, tiek ir jo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl šis skundo prašymas netenkinamas. 

13.       Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, K. A. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko jo apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutar

Teisėjas