Civilinė byla Nr. e2A-23-368/2024
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01823-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramplastas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramplastas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maudis“ dėl netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ramplastas“ ieškiniu, pareikštu priėmus UAB „Maudis“ prieštaravimus dėl 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Maudis“ 48 282,00 Eur netesybas, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus užsakymus gaminti šalių suderintų charakteristikų gaminius – stiklo plastikinius įdėklus maudymosi kubilams, kurių kaina yra 260 Eur + PVM, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už pagamintus gaminius ieškovui sutartą kainą nustatytais terminais ir tvarka. Sutarties 1.5. punktu šalys susitarė, jog sutarties galiojimo metu ieškovė privalo atsakovei pagaminti, o atsakovė privalo iš ieškovės nupirkti ne mažiau kaip 520 vnt. gaminių per metus ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę, o atsakovei pažeidus šiame punkte aptartą įsipareigojimą nupirkti minimalų gaminių kiekį (nupirkus mažiau gaminių) privalo sumokėti ieškovei baudą lygią 30 procentų nepaimtų gaminių kainos. Pagal Sutarties 6.1. punktą, atsakovė iš ieškovės sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojo užsakyti iš viso 680 vnt. gaminių (160 vnt. – 2020 m. ir 520 vnt. – 2021 m.), tačiau per Sutarties galiojimo laikotarpį užsakė tik 61 vnt. Atsakovė po paskutinio užsakymo 2020 m. lapkričio mėn., be jokių pateisinamų priežasčių nustojo iš ieškovės užsakinėti gaminius. Atsakovė Sutarties 6.1. punktą įvykdė tik iš dalies, iš ieškovės nenupirkdama minimalų gaminių kiekį, todėl ieškovė įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti atlyginti baudines netesybas iš atsakovės. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais, todėl atsakovei iš ieškovės nupirkus 619 vnt. mažiau gaminių, nei sutartas minimalus gaminių kiekis, ieškovė turi teisę iš atsakovės reikalauti 48 282,00 Eur dydžio baudinių netesybų (260 Eur x 30 proc. x 619 vnt.). Atsakovė neatlygino ieškovei sutartimi nustatytų baudinių netesybų.
3. Atsakovė UAB „Maudis“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės UAB „Ramplastas“ ieškinį atmesti ir atsakovei UAB „Maudis“ iš ieškovės UAB „Ramplastas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys nepagristas, kadangi: 1) ginčo šalys 2020 metų pabaigoje – 2021 metų pradžioje žodiniu susitarimu Sutartį nutraukė, susitarė jos nebevykdyti ir nei viena, nei kita iš priešingos šalies nereikalauti netesybų; 2) ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų, kurios suteiktų jai teisę pagal Sutarties 1.5 punktą reikalauti netesybų; 3) ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Sutartį buvo planuota vykdyti bent iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl pasaulinės COVID pandemijos tiek šalių, tiek ir kitų panašių bendrovių veikla buvo sutrikdyta, kadangi buvo nesklandumų gaunant veiklos vykdymui reikalingas medžiagas, tarp kurių plastikas ir pan. Dėl tiekimo grandinės sutrikimų ieškovės veikloje naudojamos medžiagos labai pabrango, todėl vykdyti Sutarties 2.1 punkte numatyta kaina (260 Eur plius PVM) ieškovei nebuvo naudinga, visi ieškovės gaminami gaminiai buvo nuperkami kitų užsakovų. Dėl šių aplinkybių ieškovė 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje nebegalėjo vykdyti ir nebevykdė Sutarties. Tuo metu buvo pasiektas šalių žodinis susitarimas ginčo sutarties nebevykdyti, tačiau to neįvirtino raštu, kadangi tarp ginčo šalių bendradarbiavimo santykiai buvo ilgamečiai, grindžiami pasitikėjimu ir žodinių susitarimų pagrindu. Po paskutinio atsakovės oficialaus užsakymo (2020 m. lapkričio mėn.) ieškovei iš atsakovės pagal Sutartį nebegaunant jokių užsakymų, ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų. Pirmą pretenziją pareiškė 2022 m. rugsėjo 30 d. Nutraukus Sutartį, atsakovė ieškojo kitų tiekėjų ir buvo pasirinktas UAB „Poliplastas“. Nuo 2021 m. sausio mėn. atsakovė pradėjo pirkti gaminius iš UAB „Poliplastas“, nors gaminių kaina buvo didesnė, nei Sutartyje (Sutartimi sulygta kaina – 260 Eur, UAB „Poliplastas“ mokama kaina – 310 Eur).
4. Iki Sutarties sudarymo šalių vadovai bendradarbiavo ir UAB „Maudis“ esant ant nemokumo ribos, ieškovė nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai atsakovė kiek pavėluodavo sumokėti pagal grafiką, todėl atsakovės vadovas jautėsi skolingas. 2019 metais atsakovė pradėjo pirčių gamybą, tuomet per kelis pokalbius tai virto į pažadą už atsakovės sukeltą stresą tuometiniam ieškovės vadovui padovanoti savo rankų darbo gaminį – pirtį. Problemos tarp šalių prasidėjo tuomet, kai atsakovės vadovas norėjo realizuoti pažadą dovanoti pirtį. Pristatymui užsakinėjant transportą ieškovės vadovas nurodė ne savo adresą ir taip paaiškėjo, jog ieškovės vadovas pirtį nori gauti ne sau, o draugams, atsakovės vadovas pirties dovanojimą atšaukė. Ieškovės teisininkai kreipėsi į atsakovę dėl sutarties vykdymo atnaujinimo, nors pati ieškovė jau ilgą laiką veiklos nebevykdė. Ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra nepagrįstas dėl to, kad ginčo šalys dar 2020 m. pabaigoje – 2021 metų pradžioje sutarė, kad Sutarties nevykdys ir viena kitai dėl to jokių pretenzijų neturės, Nesant Sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, negalimas netesybų iš jos priteisimas. Pirma rašytinė pretenzija dėl jų sumokėjimo atsakovei pareikšta ieškinio senatį praleidus net 6 mėnesius. Sutartį aiškinant lingvistiniu būdu, Sutarties 1.5 punkte įtvirtinta ieškovės teisė reikalauti netesybų egzistuoja tik tada, kai ieškovė pagamina tam tikrą kiekį ginčo gaminių ir atsakovė jų nepaima, kadangi pagal Sutarties 1.5 punktą netesybų dydis – bauda – yra skaičiuojamas nuo nepaimtų ginčo gaminių kainos.
5. Ieškinyje nurodoma tik tai, kokį ginčo gaminių kiekį atsakovė turėjo užsakyti, o apie tai, kokį ginčo gaminių kiekį ieškovė pagamino ir kokio kiekio atsakovė nepaėmė nėra nurodyta. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių ieškinys būtų tenkinamas, tuomet prašė netesybas mažinti. Atsakovei nebeteikiant užsakymų nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, ieškovė niekada atsakovės nereikalavo, kad ši tęstų sutartį, t. y. nei karto nebuvo pateikusi pretenzijos ar raštiško reikalavimo, kad atsakovė vykdytų sutartį, dėl ko atsakovė net negalėjo tikėtis, kad ieškovė vis dar yra suinteresuota Sutarties vykdymu. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo sutartis pasibaigė 2021 metais, todėl jau 2022 m. sausio 1 d. ieškovei buvo žinomas atsakovės nenupirktas (neužsakytas) ginčo gaminių kiekis. Ieškovė 2022 m. sausio 1 d. jau galėjo žinoti, kad jos teisės yra pažeistos ir kad ji įgyja teisę reikalauti netesybų pagal ginčo sutarties 1.5 punktą. Todėl ieškiniu pareikšto reikalavimo ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2022 m. sausio 1 d., o senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti suėjo 2022 m. liepos 1 d. Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl 48 282 Eur netesybų priteisimo, buvo pareikštas 2022 m. gruodžio 22 d., todėl atsakovė reikalavo ieškinį atmesti ir dėl to, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu teismas atmetė ieškovės UAB „Ramplastas“ ieškinį atsakovei UAB „Maudis“ dėl netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisė iš ieškovės UAB Ramplastas“ atsakovei UAB „Maudis“ 4473,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl netesybų priteisimo, UAB „Maudis“ atžvilgiu teismui išsiuntė 2022 m. gruodžio 22 d. Sutartimi šalys susitarė, jog per 1 metų laikotarpį atsakovė ieškovei pateiks užsakymus, kuriais užsakys 520 vnt., o per savaitę bus užsakoma ne mažiau kaip 10 vnt. sutartų gaminių. Laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki 2020 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, jog šis laikotarpis apima 16 savaičių, atsakovė turėjo užsakyti 160 vnt. sutartų gaminių bei per sekančius 2021 metus – 520 vnt. gaminių.
8. Teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. rugsėjo mėn. 10, 15, 22, 25, 29 d., 2020 m. spalio 1, 6, 8, 14, 20, 21 d., 2020 m. lapkričio 4 d. sąskaitos faktūrų matyti užsakytų gaminių kiekiai bei abiejų šalių atstovai pripažino, kad gaminti pagal šias sąskaitas faktūras gaminiai atsakovės buvo užsakyti ir apmokėti, o ieškovės pagaminti ir perduoti atsakovei. Teismas vertino, jog nuo Sutarties sudarymo (2020 m. rugsėjo 9 d.) iki 2020 m. lapkričio 4 d. Sutartis abiejų šalių buvo vykdoma, tačiau iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pagamintas tik 61 gaminys – stiklo plastikinis įdėklas maudymosi kubilams (Sutarties 1.1. punktas) – iš sutarto 160 vnt. gaminių kiekio. 2021 m. Sutartis nevykdyta bei sutarto 520 vnt. gaminių kiekio 2021 metais atsakovė užsakė. Teismas įvertinęs, kad iš ieškovės 2022 m. rugsėjo 18 d. 10:43 val. siųstos žinutės „Viber“ programėle nėra galimybės identifikuoti apie kurių kalendorinių metų vasario mėn. yra kalbama, padarė išvadą, kad surinktų duomenų visuma nepatvirtina, kad atsakovė 2021 m. vasario mėn. būtų pateikusi ieškovei užsakymą pagal Sutartį buvimo.
9. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo tęstinio vykdymo ir įgyvendinama kassavaitiniais etapais – pagal atsakovės pateikiamus užsakymus atliekant individualaus pobūdžio gaminių rangos darbus – bei Sutartyje sutartą galiojimo termino pabaigos datą (2021 m. gruodžio 31 d.), po 2020 m. lapkričio 4 d. užsakymo atsakovei neteikiant ieškovei užsakymo bent kartą per savaitę dėl gaminių pagaminimo, ieškovei tapdavo žinoma, jog atsakovė netinkamai vykdo Sutartinę prievolę pagal Sutarties 4.1. punktą kiekvieną savaitę nuo pat 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Apie tai, jog atsakovė 2020 metams sutartos prievolės – nupirkti 160 vnt. gaminių pagal Sutarties 1.5. punktą – neįvykdė ieškovei tapo žinoma 2020 m. gruodžio 31 d. O apie 2021 metams sutartos prievolės pagal Sutarties 1.5. punktą – nupirkti 520 vnt. gaminių per metus – neįvykdymą tapo žinoma 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, kad būtent ši data yra laikytina momentu, kada ieškovė sužinojo ar aiškiai turėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą pagal Sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 1.5. punkte nustatytų netesybų (baudos sumokėjimo) ieškovė turėjo pareikšti teisme per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo sekančios dienos, einančios po 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė teismui išsiuntė tik 2022 m. gruodžio 22 d., todėl kreipiantis į teismą dėl netesybų priteisimo šešių mėnesių senaties terminas buvo pasibaigęs. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido senaties terminą reikalavimui – priteisti iš atsakovės netesybas už prievolės neįvykdymą pagal Sutartį – pareikšti.
10. Teismas ieškovės nurodytą aplinkybę, kad iki 2022 m. gruodžio 22 d. tarp šalių vadovų vyko bendravimas dėl Sutarties vykdymo ir netesybų, 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo pareikšta pretenzija atsakovei, todėl ieškovė tikėjosi, jog su atsakove dėl netesybų sumokėjimo pavyks susitarti, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi tai prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visumai.
11. Teismas įvertinęs, jog šalys Sutartį vykdė iki 2020 m. lapkričio 4 d., nuo 2021 metų iki pat Sutarties galiojimo termino pabaigos – 2021 m. gruodžio 31 d., nebuvo atliktas nei vienas užsakymas bei ieškovė jokių gaminių atsakovei negamino, atsižvelgęs į Sutarties pobūdį – tęstinio vykdymo sutartis, įgyvendinama tarpiniais kassavaitiniais etapais pagal atskirus užsakymus – bei Sutarties 4.1. punktu atsakovės prisiimtą sutartinę gaminių gaminimo proceso inicijavimo – pateikiant tarpinius užsakymus – prievolę, sprendė, jog ieškovei ne tik 2021 m. pabaigoje, tačiau jau 2021 metais buvo žinoma apie tai, jog atsakovė kas savaitę nepateikia užsakymo dėl ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių pagaminimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip verslininkė, privalėjo apdairiai domėtis savo sudaromais sandoriai bei aktyviai bendradarbiauti su užsakovu, siekiant įgyvendinti Sutartį ir ieškovės, kaip rangovės, aplaidų ir nerūpestingą elgesį laikė neveikimu ir sprendė, kad negali būti objektyviai pateisinamas pasiaiškinimais apie besitęsiančias šalių vadovų derybas dėl netesybų sumokėjimo ir ieškinio senaties praleidimą pateisinančia priežastimi.
12. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą ieškinio dėl netesybų priteisimo senaties terminui šioje byloje atnaujinti. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kuri yra suėjusi ir nėra pagrindų šiam ieškinio senaties terminui atnaujinti, ir konstatavo, jog ieškovė ieškinį dėl netesybų pareiškė nepagrįstai (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalaudama netesybų, neįrodinėjo įrodymais aplinkybių, jog patyrė finansinių nuostolių gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai ar vykdant Sutartį nepriminėjo kitų užsakovų užsakymų bei dėl to patyrė nuostolių. Ieškovė reikalavimą dėl netesybų ir jų dydį grindė atsakovės neveikimu – užsakymų nepateikimu laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei Sutarties 1.5. punkte šalių susitarimu dėl netesybų dydžio, kuris tiesiogiai susietas su užsakytinų gaminių kiekiu.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti netesybas tiek sutarčiai galiojant, tiek ir ją nutraukus (CK 6.22.1 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos civilinei atsakomybei, kadangi civilinė atsakomybė yra savarankiška prievolė, todėl jos likimas nepriklauso nuo sutarties likimo. Jeigu sutartis pažeista, kol nėra nutraukta, ją nutraukus, kreditorius gali iš skolininko išsiieškoti nuostolius ir netesybas. Teismas nesirėmė ir atmetė abiejų šalių atstovų paaiškinimus dėl aplinkybių apie šalių vadovų derybas dėl ieškovės pagamintos pirties perdavimo netesybų kompensavimo pagal Sutartį ir/ar asmeninio apdovanojimo tikslais, kadangi netesybos, CK 6.71 straipsnio prasme, yra mokamos išimtinai tik pinigais, kreditoriui nenumatant galimybės netesybų reikalauti kita, nei pinigine, forma (daiktais, didesniu prekių/gaminių kiekiu ir pan.).
15. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepatyrė nuostolių gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai pagal Sutartį bei 2020–2021 metais atliko užsakymus ne tik atsakovei, tačiau ir kitiems užsakovams. Abi ginčo šalys patvirtino faktinę aplinkybę apie eilę metų nepertraukiamai iki Sutarties sudarymo vykusius šalių verslo santykius dėl analogiškų gaminių gaminimo, į bylą pateiktos 2020 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. 0677, Nr. 1181, įrodančios, jog ieškovė atsakovei iki Sutarties sudarymo gamino tuos pačius gaminius, nurodytus Sutartyje – stiklo pluošto įdėklus kubilams (su arba be dangčių), bei iš 2020 m. rugsėjo 10 d. sąskaitos faktūros Nr. 1203 nustatyta, jog ieškovė atsakovei užsakymą įvykdė per 1 dieną po Sutarties sudarymo dienos, patvirtina atsakovės argumentus, jog Sutarčiai vykdyti ieškovei nereikėjo jokių papildomų finansinių kaštų gamybos technologijų ir procesų pritaikymui atsakovei gaminių gaminimui, kadangi jie jau egzistavo. O www.rekvizitai.lt viešai prieinami duomenys apie ieškovės finansinę padėtį patvirtina, jog ieškovė nepatyrė nuostolių, dirbo pelningai – ieškovės pardavimų pajamos 2021 metais, kuomet galiojo Sutartis, tačiau pagal ją užsakymų ieškovės nevykdė, siekė 106 541,00 Eur. Teismas vertino, kad minėtos išvados nepaneigia tikimybės, jog egzistavo ir kitas šalių Sutartimi sutartas netesybų tikslas – kompensavimas už rangovės negautą pelną, kurio ji galėjo tikėtis sudarydama Sutartį, jeigu ginčo užsakymai atsakovės būtų buvę atlikti.
16. Teismas akcentavo, kad byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė neužsakė ir nenupirko minimalaus gaminių kiekio laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., atsakovei kyla pareiga atlyginti netesybas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės argumentus dėl ieškovės, kaip rangovės, teisės reikalauti netesybų remiantis Sutarties 1.5. punktu nebuvimo bei negalėjimo nupirkti/paimti to kas ieškovės nepagaminta, atmetė. Tačiau teismas įvertinęs, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių reikalaujamai 48 282 Eur netesybų sumai, neįrodė patyrusi finansinių nuostolių gamybos technologijų ir procesų pritaikymo atsakovei reikalingų gaminių gamybai, jog turėdama bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakove, kaip užsakove, dėl Sutarties įvykdymo, ieškovė elgėsi neapdairiai ir nepateisinamai pasyviai –– Sutarties vykdymo metu – būdama rangove nei karto iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į atsakovę paklausimu/pretenzija/raginimu pateikti užsakymus dėl gaminių pagaminimo (CK 6.659 straipsnis), nors akivaizdžiai kiekvieną Sutarties galiojimo kalendorinę savaitę nuo paskutinio užsakymo 2020 m. lapkričio mėn. įvykdymo suprato, jog atsakovė nevykdo Sutarties sutarta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė nuostoliu ir padarė išvadą, kad egzistuoja netesybų mažinimo pagrindai: ginčijama atsakovės prievolė buvo iš dalies įvykdyta, ieškovės prašomas priteisti netesybų dydis (48 282 Eur), įvertinus bendrą sandorio vertę (apie 135 000 Eur plius PVM per metus) bei Sutarties šalių elgesį sandorio vykdymo metu yra akivaizdžiai per didelis. Teismas konstatavo, jog tai sudarytų pagrindą tenkinti alternatyvų atsakovės prašymą dėl priteistinų netesybų sumažinimo, patenkinant ieškinį iš dalies ir priteisiant ieškovei iš atsakovės perpus mažesnio dydžio, nei ieškiniu prašoma, netesybas. Tačiau teismas atsižvelgęs, kad reikalavimą dėl netesybų ieškovė pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, o atsakovė prašė ieškinį šiuo teisiniu pagrindu atmesti, jog teismas nenustatė pagrindų ieškinio senaties terminui atnaujinti, konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės baudą (netesybas) už Sutartimi neįvykdytą prievolę, todėl ieškinį atmetė, kaip pareikštas pasibaigus 6 mėnesių ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl netesybų pareikšti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ramplastas“ prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria taikytas ieškinio senaties termino institutas ir ieškovės UAB „Ramplastas“ ieškinys atmestas; palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį dėl baudinių netesybų ir ieškovei UAB „Ramplastas“ iš atsakovės UAB „Maudis“ priteisti 24 141 Eur dydžio baudines netesybas; priteisti ieškovei UAB „Ramplastas“ iš atsakovės UAB „Maudis“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei UAB „Ramplastas“ iš atsakovės UAB „Maudis“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas sprendime nepagrįstai vertino tik šalių tarpusavio santykius Sutarties 6.1 punkte nurodyto Sutarties vykdymo termino kontekste (nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.). Teismas nepagrįstai nustatė, jog Sutartyje buvo sutarta jos galiojimo termino pabaigos data – 2021 m. gruodžio 31 d. Tokia teismo išvada prieštarauja teismo byloje nustatytoms aplinkybėms ir Sutarties nuostatoms. Ieškovė patvirtino, jog Sutartis nebuvo nutraukta. Pagal Sutarties nuostatas konkliudentiniais veiksmais Sutartis negalėjo būti nutraukta – ji galėjo būti nutraukta tik raštišku šalių susitarimu (Sutarties 6.2. punktas). Teismas sprendime pagrįstai atmetęs atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo, privalėjo padaryti išvadą, jog Sutartis 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo nutraukta ir toliau galiojo 2022 metai, todėl 2022 metais atsakovė turėjo pareigą iš ieškovės užsakyti ir nupirkti ne mažiau kaip 520 vnt. gaminių per metus, ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę.
17.2. Teismas atmetęs atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo kaip nepagrįstus, turėjo vertinti tolimesnio atsakovės Sutarties nevykdymo pasekmes. Teismas turėjo padaryti išvadą, jog apie 2022 metais atsakovės prisiimtos prievolės pagal Sutarties 1.5. punktą –nupirkti 520 vnt. gaminių per metus – neįvykdymą atitinkamai turėjo tapti žinoma 2022 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, ieškovė ieškinį dėl baudinių netesybų priteisimo padavė nepraleisdama ieškinio senaties terminų. Atsakovės Sutarties pažeidimas dar tęsėsi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo metu (2022 m. gruodžio 22 d.
17.3. Teismas netinkamai taikė senaties termino skaičiavimo taisykles dėl tęstinės prievolės. Nors teismas padarė teisingą išvadą, jog po 2020 m. lapkričio 4 d. užsakymo atsakovei neteikiant ieškovei užsakymo bent kartą per savaitę dėl gaminių pagaminimo, ieškovei tapdavo žinoma, jog atsakovė netinkamai vykdo Sutartinę prievolę pagal Sutarties 4.1. punktą kiekvieną savaitę, tačiau teismas padarė klaidingą išvada, jog Sutarties pažeidimas tęsėsi nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kadangi Sutartis pagal 6.2 punktą prasitęsė vieneriems kalendoriniams metams (2022 metams), o 2022 metais atsakovė iš ieškovės gaminių pagal Sutartyje nurodytą tvarką neužsakė, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog ieškovei apie atsakovės Sutartinės prievolės nevykdymą tapdavo žinoma ir kiekvieną 2022 metų savaitę. iki pat pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 22 d.).
17.4. Teismas sprendimu nustatė, jog atsakovė po 2020 m. lapkričio 4 d. iš ieškovės nei vieno gaminio neužsakė, vadinasi ieškovei priklauso baudinės netesybos už 260 vnt. neužsakytų ir nenupirktų gaminių, t. y. baudinių netesybų už paskutinius 6 mėn. dydis sudaro 20 280 Eur (260 vnt. x 260 Eur x 30% = 20 280 Eur). Šis dydis nėra pernelyg nutolęs nuo teismo sprendimu pripažinto teisingo ir protingo netesybų dydžio. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 1.5. punkte nustatytų netesybų (baudos sumokėjimo) ieškovė turėjo pareikšti teisme atitinkamai per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo sekančios dienos, einančios po 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1d. iki 2022 m. liepos 1 d. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria taikyta ieškinio senatis ir ieškinys šiuo pagrindu atmestas, turi būti panaikinta. Atitinkamai turėtų būti palikta galioti teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta ieškovės teisė į sumažinto dydžio netesybas.
17.5. Jeigu visgi teismas laikytų, jog senaties terminas reikalavimui dėl baudinių netesybų priteisimo suėjo 2022 m. liepos 1 d., egzistavo pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti. Nesutinka su teismas, ex officio patikrinus ar nėra pagrindų senaties terminui atnaujinti, padaryta išvada, jog byloje nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą ieškinio dėl netesybų priteisimo senaties terminui šioje byloje atnaujinti. Nepaisant, kad kurį laiką atsakovės finansinė padėtis buvo sunki ir ji nuolat buvo skolinga ieškovei, ieškovė ir toliau sėkmingai bendradarbiavo su atsakove, bei sudarė ginčo Sutartį. Ieškovės geranoriškumas ir atlaidumas padėjo ginčo šalims plėtoti ilgalaikius bendradarbiavimo sutartinius santykius. Atsakovės pridėti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina faktą, jog ankstesnių sutartinių pažeidimų atveju, atsakovė su ieškove atsiskaitydavo be teismo pagalbos, todėl ieškovė buvo susidariusi pagrįstą pasitikėjimą atsakove.
17.6. Po kurio laiko atsakovė ieškovei žodžiu, bei vėliau raštu, pažadėjo vietoje baudinių netesybų dovanoti pirtį ieškovė tikėjosi, jog tokiu būdu bus išlaikyti geri šalių verslo santykiai ir šalys ateityje toliau bendradarbiaus. Atsakovė pradėjo aiškinti, kad neva sutartis ir baudinės netesybos negalioja, motyvuodama melagingais teiginiais dėl tariamo ieškovės Sutarties netinkamo vykdymo. Po tokių nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovė suprato, jog atsakovė dėl Sutarties pažeidimo su ieškove neatsiskaitys. Teismas neįvertino šalių ankstesnių santykių. Ankstesnė tarpusavio bendradarbiavimo patirtis ieškovei leido pasitikėti atsakove ir tikėtis, jog atsakovė atsiskaitys geranoriškai. Ieškovė siekė išlaikyti gerus santykius su atsakove, todėl į teismą nedelsiant nesikreipė. Atsakovė savo elgėsi itin nesąžiningai, bei naudojosi ieškovės geranoriškumu. Atsižvelgiant į šalių ankstesnius santykius bei atsakovės nesąžiningumą, darytina išvada, jog ieškovė savo pažeistas teises gynė protingai ir sąžiningai. Senaties terminas buvo praleistas ne be pagrindo – pati atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie senaties termino praleidimo, todėl egzistavo pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti.
18. Atsakovė UAB „Maudis“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės UAB „Ramplastas“ apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; atsakovės UAB „Maudis“ naudai iš ieškovės UAB „Ramplastas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
18.1. Šalys 2021 m. pradžioje nutraukė bendradarbiavimą pagal Sutartį nereikšdamos viena kitai pretenzijų. Sutarties nutraukimo neįformino rašytiniu susitarimu, nes vykdant sutartį šalys kliovėsi pasitikėjimu viena kita dėl ilgamečio bendradarbiavimo ir raštu nepateikdavo nei užsakymų, nei raštu atlikdavo kitokių sutarties vykdymo veiksmų. Užsakymai buvo teikiami žodžiu, o jie įforminami ieškovo išrašomomis sąskaitomis faktūromis. Ieškovės ieškinyje reikšti reikalavimai dėl netesybų priteisimo yra nepagrįsti, nes šalys nutraukė sutartį.
18.2. Sutarties 1.5 punkte nustatyta netesybų paskirtis „užsakovas investuos atitinkamą pinigų sumą jo gamybos technologijos ir procesų pritaikymui“. Sutartis pasirašyta 2020 m. rugsėjo 9 d., pirmieji gaminiai pagaminti 2020 m. rugsėjo 10 d., akivaizdu, kad ieškovė jokių investicijų neatliko ir gamybos technologinio proceso specialiai nepritaikė, nes jau iki Sutarties pasirašymo buvo pasirengusi vykdyti įsipareigojimus. Tai, kad ieškovė gamino atsakovei tokius pat gaminius anksčiau, tik 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo sudaryta rangos sutartis, patvirtina teismui pateiktos 2018 ir 2020 m. dar iki Sutarties sudarymo išrašytos ieškovės sąskaitos. Akivaizdu, kad ieškovė pradėjusi vykdyti Sutartį nuostolių, susijusių su investicijų atlikimu, nepatyrė. Ši aplinkybė taip pat sudaro prielaidą atmesti ieškovo reikalavimą dėl netesybų, skirtų konkretiems investiciniams nuostoliams atlyginti.
18.3. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad netesybos gali būti skirtos ir kitiems nuostoliams atlyginti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutarties 1.5 punkte numatytą netesybų paskirtį, turi pagrindą prieiti išvados, kad minėtame sutarties punkte nurodytos netesybos skirtos investicinių nuostolių atlyginimui, kurių ieškovas nepatyrė. Nuostolių nebuvimas sudarė savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.
18.4. Ieškinio pagrindas – netesybos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovė atsikirtinėjo į ieškovės ieškinyje nurodyta pagrindą ir teismas nagrinėjo bylą dėl netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ieškinyje nebuvo reikalaujama netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau ieškovė apeliaciniame skunde keičia ieškinio pagrindą ir skundo 8 punkte nurodė, kad teismui atmetus atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo, teismas privalėjo padaryti išvadą, jog Sutartis 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo nutraukta ir toliau galiojo 2022 kalendoriniams metams, bei skundo 10 punkte, siekdama perkelti teismui įrodinėjimo, ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimo naštą, nurodė, kad teismui atmetus atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo kaip nepagrįstus, teismas turėjo vertinti tolimesnio atsakovės Sutarties nevykdymo pasekmes. Tai gi, ieškovė apeliaciniame skunde keičia ieškinio pagrindą, kas civiliniame procese nėra leidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnis).
18.5. Ieškinio reikalavimas priteisti netesybas už 2021 metų laikotarpį ir apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas priteisti sumažintas netesybas už 2022 metus, yra savarankiški reikalavimai, vienas iškito neišplaukiantys reikalavimais, ir nėra šalutiniai reikalavimai, kurie galėtų būti reiškiami apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 312 straipsnyje nurodomų išlygų.
18.6. Šalys Sutarties 1.5 punkte susitarė dėl netesybų baudos forma, todėl byloje aktualūs klausimai susiję su ieškinio senaties termino skaičiavimu baudai. Ieškovė apeliaciniame skunde ydingai remiasi teismų praktika, skirtą ieškinio senaties terminui skirtam ieškiniui dėl delspinigių priteisimo. Šalims Sutartyje sutarus dėl baudos, senaties terminų skaičiavimo taisyklės dėl delspinigių negali būti taikomos. Bauda, kaip netesybų forma, yra konkreti, vienkartinio pobūdžio suma, mokama prievolės pažeidimo atveju, kreditoriui reikalaujant skolininko atsakomybės baudos forma aktualus išlieka tik sutartinės skolininko atsakomybės atsiradimo pagrindas ir baudos pareikalavimo momentas.
18.7. Jei laikyti, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta ieškinyje, ieškovei vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo būti suvokiama ir žinoma, kad sutartas gaminių kiekis nebuvo užsakytas ir iškovė įgijo teisę reikalauti baudos, numatytos Sutarties 1.5 punkte. Todėl ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 1.5. punkte nustatytų netesybų (baudos sumokėjimo) ieškovė turėjo pareikšti teisme per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo sekančios dienos, einančios po 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė teismui išsiuntė tik 2022 m. gruodžio 22 d., o tai reiškia, jog 6 mėnesių ieškinio senaties terminas kreipimosi į teismą dėl netesybų priteisimo metu buvo pasibaigęs. Todėl ieškovė praleido senaties terminą reikalavimui priteisti iš atsakovės netesybas už prievolės neįvykdymą pagal Sutartį pareikšti.
18.8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo ex officio neatnaujino ieškinio senaties termino. Atsakovė pritaria teismo argumentams dėl atsisakymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir papildo teismo argumentus, į bylą atsakovės pateiktais papildomais įrodymais (DOK-51152), kuriais atsakovė įrodinėjo ieškovės pakankamą apdairumą, galimybes naudotis teisininkų paslaugomis ir efektyviai ginti savo teises nepraleidžiant ieškinio senaties terminų, kai ieškovės teisės, jos manymu, yra pažeidžiamos. Teismas teisingai pažymėjo, kad UAB „Ramplastas“, nei visus 2021 metus, nei jiems pasibaigus, daugiau nei 9 mėnesius nereiškė jokių pretenzijų dėl netesybų mokėjimo, nereikalavo vykdyti sutarties natūra. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys buvo praradusios interesą vykdyti sutartį ir rodo atsakovės atsisakymą per nustatytus terminus pareikalauti netesybų.
18.9. Į bylą pateiktas UAB „Ramplastas“ 2022 m. kovo 17 d. parengtas skolų suderinimo aktas 2021 m. gruodžio 31 d., kuriame nėra nurodytos netesybos, o UAB „Ramplastas“ skolą UAB „Maudis“ naudai sudaro 14,74 Eur. Akivaizdu, kad ieškovei taikant sąskaitų išrašymo praktiką netesyboms, ji netesybas įtraukia į apskaitą ir tai atsispindėtų UAB „Ramplastas“ pateiktame skolų suderinimo akte. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Ramplastas“ nebuvo priskaičiavusi netesybų už 2021 metais šalių neįvykdytą sutartį ir neketino jų reikalauti. Ieškovė šalių bendradarbiavimo laikotarpiu buvo pakankamai apdairi, aktyvi ginant savo teises.
18.10. Ieškovė apeliacinio skundo 21 punkte nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad atsakovė pasibaigus Sutarčiai, 2022 m. pradžioje, ieškovei žadėjo, jog baudines netesybas ar jų dalį atsakovė atlygins bei nurodo, kad vietoj baudinių netesybų atsakovė pažadėjo ieškovui dovanoti pirtį. Atsakovė nei susirašinėdama su ieškove, nei jokiuose dokumentuose nenurodė, kad žadėjo ieškovei dovanoti pirtį vietoje baudinių netesybų. Iš ieškovės prie ieškinio pridėto susirašinėjimo „Viber“ programėlėje matyti, kad šalys kalbasi apie pirtį 2022 m. liepos mėnesį, t. y., jau praleidus ieškinio senaties terminą. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė per ieškinio senaties termino eigą nereikalavo netesybų iš atsakovo. Be to, kaip matyti iš susirašinėjimo, ketinimai dovanoti pirtį ir vėliau atsisakymas tai daryti buvo susijęs ne su šios konkrečios sutarties nevykdymu.
18.11. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad teismas byloje nesiremia bei atmeta kaip perteklinius ir nepagrįstus abiejų šalių atstovų paaiškinimus dėl aplinkybių apie šalių vadovų derybas dėl ieškovės pagamintos pirties perdavimo netesybų kompensavimo pagal Sutartį tikslais, kadangi pagal CK 6.71 straipsnio prasmę, netesybos yra mokamos išimtinai tik pinigais, kreditoriui nenumatant galimybės netesybų reikalauti kita, nei pinigine, forma (daiktais, didesniu prekių/gaminių kiekiu ir pan.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal UAB „Ramplastas“ ir UAB „Maudis“ 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarytos Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1. punktą, ieškovė UAB „Ramplastas“ (rangovė) įsipareigojo pagal UAB „Maudis“ (užsakovė) užsakymus gaminti šalių suderintų charakteristikų gaminius – stiklo plastikinius įdėklus maudymosi kubilams, o atsakovė UAB „Maudis“ sumokėti ieškovei už pagamintus gaminius sutartą kainą nustatytais terminais ir tvarka.
21. Sutarties 1.5 punktu šalys sutarė, jog šios Sutarties galiojimo metu rangovas privalo užsakovui pagaminti, o užsakovas privalo iš rangovo nupirkti ne mažiau kaip 520 vnt. gaminių per metus, ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę (toliau tekste – „minimalus gaminių kiekis“). Užsakovui yra žinoma, jog rangovas specialiai investuos atitinkamą pinigų sumą jo gamybos technologijos ir procesų pritaikymui gaminių gamybai pagal šią sutartį. Taip pat šalys susitarė, jog užsakovui pažeidus šiame punkte aptartą įsipareigojimą nupirkti minimalų gaminių kiekį (nupirkus mažiau gaminių), jis privalo sumokėti rangovui baudą lygią 30 procentų nepaimtų gaminių kainos. Be to, šalys susitarė, jog rangovui pažeidus šiame punkte aptartą įsipareigojimą pagaminti ir pateikti minimalų gaminių kiekį (pagaminus mažiau gaminių), jis privalo užsakovui sumokėti baudą lygią 30 procentų nepateiktų gaminių kainos.
22. Sutarties 6.1. puntu šalys susitarė, kad Sutartis galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties 6.2. punkte numatė, kad sutartis laikoma pratęsta vieneriems kalendoriniams metams, jei nei viena šalis, likus vieniems kalendoriniam mėnesiui iki Sutarties pabaigos, raštu nepraneša kitai šaliai apie pageidavimą nutraukti Sutartį.
23. Byloje šalių paaiškinimais ir iš UAB „Ramplastas“ atsakovei už parduotas prekes išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 2018 m. gegužės 23 d. Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) PVM ir 2018 m. gegužės 25 d. Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta šalis siejo iki Sutarties pasirašymo siejo ne vienerius metus trukę faktiniai rangos santykiai dėl tokių pačių gaminių pagaminimo. Taip pat nustatyta, kad Sutartyje šalių sutarto minimalaus gaminių kiekio, t. y. 520 vnt. gaminių per 2021 metus nebuvo užsakyta, pagaminta, perduota bei, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. (Sutarties sudarymo dienos) iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš turėto pagal Sutartį pagaminti minimalaus 160 vnt. gaminių kiekio buvo užsakyta, pagaminta ir perduota užsakovei dalis gaminių – 61 vnt.).
Dėl apeliacinio skundo ribų
24. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliantė skunde keičia ieškinio pagrindą. Ieškinio pagrindas – netesybos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., teismas šiose ribose nagrinėjo bylą. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantė pakeitė ieškinio pagrindą, nurodydama, kad teismui atmetus atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo, teismas privalėjo padaryti išvadą, jog Sutartis 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo nutraukta ir toliau galiojo 2022 kalendoriniams metams, todėl teismas turėjo vertinti tolimesnio atsakovės Sutarties nevykdymo pasekmes. Ieškinio reikalavimas priteisti netesybas už 2021 metų laikotarpį ir apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas priteisti sumažintas netesybas už 2022 metus, yra savarankiški reikalavimai, vienas iškito neišplaukiantys reikalavimais, ir nėra šalutiniai reikalavimai, kurie galėtų būti reiškiami apeliacinės instancijos teisme
25. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškiniu dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 41 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas).
27. Tai gi, šios nutarties 25 punkte nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Tiek ieškinyje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė laikėsi pozicijos, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą ir įrodinėjo faktinėmis aplinkybėmis dėl baudinių netesybų už Sutarties pažeidimą iki 2021 m. gruodžio 31 d., nurodydama, kad atsakovė pažeidė Sutarties 6.1 punkto sąlygą, Sutarties galiojimo laikotarpiu išviso užsakyti 680 vnt. gaminių (2020 m. – 160 vnt., ir 2021 m. 520 vnt.), nes užsakė iš viso 61 vnt. gaminių, todėl atsakovei nupirkus 619 vnt. mažiau gaminių, ieškovė turi teisę reikalauti 42 282 Eur baudinių netesybų.
29. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo, teismas privalėjo padaryti išvadą, kad Sutartis 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo nutraukta ir toliau galiojo 2022 m. bei atsakovė toliau turėjo pagal Sutarties 1.5. punktą užsakyti ir nupirkti ne mažiau kaip 520 vnt. gaminių per metus ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo vertinti, kad apeliantei apie atsakovės prievolės numatytos Sutarties 1.5 punkte pažeidimą tapo žinoma 2022 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovei priklauso baudinės netesybos už 260 vnt. neužsakytų ir nenupirktų gaminių, t. y. už paskutinius 6 mėnesius baudinės netesybos sudaro 20 280 Eur.
30. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo už Sutarties pažeidimą 2022 m. ir jų neįrodinėjo, laikėsi pozicijos, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovė atsikirsdama į ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, neturėjo galimybės pasisakyti dėl apeliantės skunde nurodytų naujų aplinkybių dėl Sutarties galiojimo termino ir nauju terminu paskaičiuotų baudinių netesybų pagrįstumo. Tai gi, apeliantė skunde nurodė pirmosios instancijos teisme netirtas ir nevertintas aplinkybes dėl nauju terminu reikalaujamų netesybų už Sutarties sąlygų galimą pažeidimą 2022 m.
31. Minėta, kad ginčo ribas apibrėžia ne tik ieškinio dalykas bei pagrindas, tačiau ir atsiliepime į ieškinį nurodyti atsikirtimai. Atitinkamai, ieškovui pirmosios instancijos teisme tenka pareiga suformuoti tikslų pareikšto ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką. Tam tikrų aplinkybių neginčijus pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde draudžiama plėsti bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėti naujas, bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme nebuvusias aplinkybes. Priešingu atveju būtų paneigta apeliacijos paskirtis ir sudarytos sąlygos pakartotiniam bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad atsakovė 2022 m. toliau nevykdė Sutarties ir nekėlė reikalavimo dėl nauju terminu susidariusių netesybų priteisimo, todėl šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas apeliacine tvarka, išeitu už apeliacinio nagrinėjimo ribų ir pažeistu apeliacijos principus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija nevertina ir nenagrinėja apeliantės apeliacinio skundo dalyje dėl nauju terminu prašomų priteisti baudinių netesybų dėl, kurių nebuvo spręsta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
Dėl sutarties galiojimo
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių sudaryta Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Sutartyje buvo sutarta jos galiojimo termino pabaigos data – 2021 m. gruodžio 31 d. Tokia teismo išvada prieštarauja Sutarties nuostatoms, nes Sutartis galėjo būti nutraukta tik raštišku šalių susitarimu (Sutarties 6.2. punktas).
34. Sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad Sutartis galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties 6.2. punkte numatyta, kad Sutarties laikoma pratęsta vieneriems kalendoriniams metams, jei nei viena iš šalių, likus vieniems kalendoriniam mėnesiui iki Sutarties pabaigos raštu nepraneša kitai šaliai apie pageidavimo nutraukti Sutartį. Sutarties 6.3. punkte nurodyta, kad Sutartis gali būti nutraukta šalims susitarus.
35. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Sutartis galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tai, kad apeliantė laikė, jog Sutartis galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d., patvirtina pačios apeliantės kartu su ieškiniu į bylą pateikta 2022 m. rugsėjo 30 d. pretenzija, kurioje nurodyta, jog Sutartis galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir yra akcentuojamas sutarties vykdymo laikotarpis iki 2021 m. gruodžio 31 d. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį nurodytų argumentų, taip pat matyti, kad atsakovė laikė, jog Sutartis pasibaigė 2021 m. pradžioje šalims sutarus žodžiu. Byloje nustatyta, kad po 2020 m. lapkričio 4 d. atsakovė užsakymų pagal Sutartį nebeatliko. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad nuo paskutinio užsakymo atlikimo iki pareikštos 2022 m. rugsėjo 30 d. pretenzijos apeliantė būtų raštu pareiškusi atsakovei pretenziją dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir pareikalavusi, kad atsakovė Sutartį vykdytų tinkamai, ar atlikusi kitus aktyvius veiksmus būdingus, tęstiniams šalių sutartiniams santykiams.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pačios apeliantės pasyvus elgesys įrodo, jog ji laikė, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d., atsakovė taip pat elgėsi pasyviai ir nesiekė Sutarties tęstinumo. Esant šioms aplinkybėms, nors šalys per Sutarties 6.2. punkte nustatytą terminą nenurodė raštu, jog nepageidauja pratęsti Sutarties po 2021 m. gruodžio 31 d. dar vieneriems kalendoriniams metams, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės teiginys, kad Sutartis buvo pratęsta ir galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti delspinigius
39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad apie 2021 m. sutartos prievolės pagal Sutarties 1.5. punktą – nupirkti 520 vnt. gaminių per metus – neįvykdymą tapo žinoma 2021 m. gruodžio 31 d., todėl sprendė, kad būtent ši data laikytina momentu, kada apeliantė sužinojo ar aiškiai turėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą pagal Sutartį, todėl ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 1.5. punkte nustatytų netesybų (baudos sumokėjimo) ieškovė turėjo pareikšti teisme atitinkamai per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo kitos dienos, einančios po 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Teismas vertino, kad apeliantė reikalavimui dėl netesybų, apskaičiuotų nurodytu laikotarpiu praleido ieškinio senaties terminą ir nėra svarbių priežasčių, kurios leistų šį terminą jai atnaujinti.
40. Apeliantė skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė senaties termino skaičiavimo taisykles dėl tęstinės prievolės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 1.5. punkte nustatytų netesybų (baudos sumokėjimo) ieškovė turėjo pareikšti teisme atitinkamai per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo sekančios dienos, einančios po 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Atsakovė 2022 metais iš apeliantės gaminių pagal Sutartyje nurodytą tvarką neužsakė, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog ieškovei apie atsakovės Sutartinės prievolės nevykdymą tapdavo žinoma ir kiekvieną 2022 metų savaitę iki pat pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 22 d.).
41. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, juolab kad praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa gerokai sudėtingesnis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34, 35 punktai).
43. Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas, būtina nustatyti jo eigos pradžią. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
44. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos. CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).
45. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali yra CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas yra aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl delspinigių pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34-36 punktai).
46. Kita vertus, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Atitinkamai, apskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 37 punktas).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad jos prašomi priteisti 48 282 Eur delspinigiai, susidarė atsakovei nepateikus užsakymų pagal Sutarties 1.5 punktą iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. iki šalys laikė Sutartį pasibaigusia.
48. Pagal Sutarties 1.5 punktą, Sutarties galiojimo metu atsakovė privalėjo iš ieškovės nupirkti ne mažiau kaip 520 vnt. gaminių per metus, ir ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių per savaitę. Laikant, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d. ir nustačius, kad atsakovė 2020 metams sutartos prievolės – nupirkti 160 vnt. gaminių pagal Sutarties 1.5. punktą – neįvykdė ieškovei tapo žinoma 2020 m. gruodžio 31 d., o apie 2021 metams sutartos prievolės pagal Sutarties 1.5. punktą – nupirkti 520 vnt. gaminių per metus – neįvykdymą tapo žinoma 2021 m. gruodžio 31 d., sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad 2021 m. gruodžio 31 d. apeliantė sužinojo ar aiškiai turėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą pagal Sutartį (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sutartiniams santykiams pasibaigus 2021 m. gruodžio 31 d., atsakovė nebeturėjo pareigos vykdyti sutartinių įsipareigojimų apeliantei, todėl pasibaigus sutarčiai, pasibaigė atsakovės prievolė užsakyti Sutartyje sutartus gaminius, t. y. tęstinė prievolę pasibaigė. Tęstinei prievolei pasibaigus, paskutinė prievolės pažeidimo diena yra paskutinė diena, kada turėjo būti įvykdyta prievolė, todėl šalims neišreiškus noro tęsti Sutartį po 2021 m. gruodžio 31 d., apeliantė nepagrįstai skunde nurodė, kad atsakovė ir po šios dienos tęsė Sutarties 1.5. sąlygos dėl gaminių užsakymo pažeidimą.
50. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimą dėl Sutarties 1.5. punkte nustatytų netesybų (baudos sumokėjimo) apeliantė turėjo pareikšti teisme atitinkamai per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo kitos dienos, einančios po 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo apeliantė teismui išsiuntė 2022 m. gruodžio 22 d., t. y. pasibaigus šešių mėnesių ieškinio senaties terminui kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiame sprendime padarytai išvadai, kad ieškovė praleido senaties terminą reikalavimui – priteisti iš atsakovės netesybas už prievolės neįvykdymą pagal Sutartį – pareikšti.
51. Duomenų, kad egzistavo CK 1.129 – 1.130 straipsniuose nurodytos aplinkybės, kurios nutraukia ar sustabdo ieškinio senaties termino eigą, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, reikalavimą dėl 48 282 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2021 m. gruodžio 31 d. priteisimo pagrįstai atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
52. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ne tik turi patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir ex officio (pagal pareigas) turi įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 27 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 46 punktas). Kitaip tariant, ar yra pareikštas prašymas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, ar tokio prašymo nėra, teismas, nustatęs ieškinio senaties praleidimo faktą, kartu turi įvertinti ir jo praleidimo priežasčių svarbą, jeigu byloje yra tokia informacija arba jeigu tokius duomenis pateikia termino atnaujinimo siekianti šalis.
53. CK arba kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant ir į to asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
54. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apeliantė pareiškė atsakovei rašytinę pretenziją, duomenų, kad apeliantė dar nesuėjus delspinigių senaties terminui būtų raštu pareikalavusi, kad atsakovė sumokėtų netesybas, būtų vedusi derybas su atsakove dėl netesybų sumokėjimo ir apeliantė turėdama pagrįstą lūkestį, būtų galėjusi tikėtis netesybų sumokėjimo, byloje nėra.
55. Apeliantė nurodė, jog į teismą dėl netesybų priteisimo pagal Sutartį nesikreipė anksčiau nei 2022 m. gruodžio 22 d., nes iki tol tarp šalių vadovų vyko bendravimas dėl Sutarties vykdymo ir netesybų. 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo pareikšta pretenzija atsakovei, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog su atsakove dėl netesybų sumokėjimo pavyks susitarti ir šias aplinkybes grindžia šalių vadovų 2022 m. liepos 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 18 d. susirašinėjimais „Viber“ programėle.
56. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šalys Sutartį vykdė iki 2020 m. lapkričio 4 d. Vėliau, 2021 metų laikotarpiu (iki pat Sutarties galiojimo termino pabaigos – 2021 m. gruodžio 31 d.) nebuvo atliktas nei vienas užsakymas ir apeliantė jokių gaminių atsakovei negamino. Tai gi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus, kad Sutartis yra tęstinio pobūdžio – įgyvendinama tarpiniais kassavaitiniais etapais pagal atskirus užsakymus – bei, įvertinus Sutarties 4.1. punktu atsakovės prisiimtą sutartinę gaminių gaminimo proceso inicijavimo – pateikiant tarpinius užsakymus – prievolę, akivaizdu, jog apeliantei ne tik 2021 m. pabaigoje, tačiau jau visus 2021 metus buvo žinoma apie tai, jog atsakovė kas savaitę nepateikia užsakymo dėl ne mažiau kaip 10 vnt. gaminių pagaminimo.
57. Taigi, apeliantė neabejotinai žinojo, jog atsakovė visus 2021 m. pažeidinėja Sutartį, nepatiekdama užsakymų, tačiau jokių teisinių veiksmų, iki pat 2022 m. gruodžio 22 d. siekdama teisme įrodyti tokių savo reikalavimų pagrįstumą, laiku nesiėmė ir ieškinio senaties terminą reikalauti apskaičiuotas netesybas praleido.
58. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovės finansinė padėtis buvo sunki ir ji nuolat buvo skolinga apeliantei, tačiau nepaisant to apeliantė sudarė su atsakovę Sutartį, bei tai, kad šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai ir atsakovė atsiskaitydavo su apeliante be teismo pagalbos, ir apeliantė pasitikėdavo atsakove, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateisina apeliantės pasyvų elgesį neginti savo pažeistų teisių. Be to, toks apeliantės elgesys buvo išskirtinai priklausantis nuo jos pačios valios. Pačios apeliantės sąmoningas neveikimas, negali būti objektyviai pateisinamas pasiaiškinimais apie besitęsiančias šalių vadovų derybas dėl netesybų sumokėjimo, o tuo labiau laikomas ieškinio senaties praleidimą pateisinančia priežastimi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjimu atveju atnaujinti ieškinio senaties termino nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinė skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą apeliantei neatlygintinos.
61. Atsakovė UAB „Maudis“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 210 Eur išlaidos už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
62. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, į tai, kad pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimalus išlaidų dydis už atsiliepimo apeliacinio skundo parengimą (2023 m. spalio 20 d.), siekė 2 600,13 Eur (1,3 × 2000,10 Eur), todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Įvertinus procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maudis“, juridinio asmens kodas 304442218, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramplastas“, juridinio asmens kodas 302670529, 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė