Baudžiamoji byla Nr. 1-248-288/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52633-19-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.1; 

2.3.6.4.5; 1.2.25.4.3; 1.1.6.6;1.1.9.2; 1.1.9.8;

2.1.16.1.8; 2.1.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

kaltinamajam Ž. J., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaune,  neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Ž. J. 2019-12-12, apie 19.10 val. Kaune, Šiaurės pr. ties namu Nr. 39, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,87 promilės alkoholio neblaivumas.

Kaltinamasis  teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis remontavo automobilį ir gėrė alkoholį. Nesijautė girtas, po to važiavo į namus, vairavo savo automobilį. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Prašo atiduoti jį mamai pagal laidavimą.

Ž. J. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą.

2019-12-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2019-12-12 atvyko nurodytu adresu, kur rado Ž. J.. Vyras paaiškino, kad vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. J. patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510, patikros Nr. 1171857. Pirmojo tikrinimo metu alkoholio matuokliu Ž. J. nustatytas 1,87 promilės girtumas, o antruoju – 1,92 promilės girtumas (b. l. 29). 

2019-12-12 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta Šiaurės pr. ties namu Nr. 39, Kaune, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (b. l. 10-17).

2019-12-12 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilių sugadinimai, sudarytos fotolentelės (b. l. 18-27).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra Ž. J. (b. l. 39). 

Liudytojas R. P.parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis registruotas mamos vardu, tačiau jį įsigijo už asmenines lėšas. 2019-12-12 jis vairavo paminėtą automobilį „Audi“ ir apie 17 val. pastatė jį Šiaurės pr. prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Būnant namuose apie 19.30 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino vyras, prisistatęs policijos pareigūnu ir pasakė, kad eismo įvykio metu apgadintas liudytojo automobilis, prašė ateiti iki automobilio. Atėjęs į vietą, kur buvo palikęs stovėti automobilį, pamatė, kad jis visas apgadintas ir tiesiog užvažiavęs ant stulpo, kuris nulaužtas. Įvykio vietoje sužinojo, kad neblaivus vairuotojas, vairavęs automobilį „Volvo“, atsitrenkė į jo stovintį automobilį. Jis tą vakarą matė automobilio „Volvo“ vairuotoją, kuris jam nėra pažįstamas. Po įvykio buvo susitikę, vyras žadėjo atlyginti žalą, tačiau vėliau suprato, kad savo pažado neįvykdys. Jam išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje eismo įvykio metu buvo draustas eismo įvykį sukėlęs ir liudytojo  automobilį sugadinęs automobilis „Volvo“ (b. l. 48-49).

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas Ž. J. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad Ž. J. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,87 promilės alkoholio neblaivumas, veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie Ž. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio taikymas.

Sprendžiant klausimą dėl Ž. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Ž. J. baudžiamojoje byloje pateiktas L. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, galinti sumokėti ir užstatą, nurodydama, kad Ž. J. yra jos sūnus. Sūnus apie padarytą nusikaltimą jai papasakojo pats, dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad sūnus laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su sūnumi ji palaiko labai artimus ryšius, nors jie gyvena skirtinguose miestuose, daug bendrauja jos klauso, yra pensininkė (b. l. 80), neteista (b. l. 82), administracine tvarka nebausta (b. l. 81). Mano, kad yra sūnui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.  

Prokuroras prieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės  pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis BK 2811  straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 50), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtinas užstatas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis neteistas (b. l. 53-54), baustas administracine tvarka (b. l. 52), psichikos bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. l. 51). 

Įvertinus kaltinamojo Ž. J. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje Ž. J. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog L. J. – Ž. J. mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su sūnumi artima, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti sūnui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. J. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui Ž. J. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant L. J. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą L. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas su 1000 eurų užstatu.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis speciali teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad Ž. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų- vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (koncentracija kraujyje 1,87 promilės), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus pirmiau išdėstytas Ž. J. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, taikymas vienerių metų laikui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį. 

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. J. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį  „Volvo XC 90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso Ž. J. (b. l. 39). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad Ž. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

        Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis, nuosavybės teise priklausantis Ž. J., saugomas UAB „Augena“ (b. l. 40-41), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotinas.

        Iki nuosprendžio įvykdymo paliktinas prokuroro 2019-12-13 nutarimu paskirtas automobilio „Volvo XC90“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas.( b. l. 42).         

        Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas (b. l. 62), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina ir dokumentas – vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

        Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonės registracijos liudijimas siųstinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą su 1000 eurų (vieno tūkstančio eurų) užstatu, perduodant jį L. J. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją L. J. sumokėti teismo paskirtą užstatą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas 302942349, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 95 7300 0100 0222 9831, AB bankas „Swedbank“, kodas 73000). Laiduotojai laiku nesumokėjus paskirto užstato bus laikoma, jog ji atsisakė laidavimo.

Išaiškinti laiduotojai L. J., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirti Ž. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus (BK 68 straipsnis).

Kardomąją priemonę dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Automobilio registracijos liudijimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, siųsti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti Ž. J. priklausantį turtą – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini),saugomą UAB „Augenas“ ir iki konfiskavimo įvykdymo palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Ž. J. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. 

Teisėja                         Liuba Kymantienė