Civilinė byla Nr. e2S-1982-880/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02752-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.;

3.3.2.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. rugpjūčio 4 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjamas ieškovės I.. K. ieškinys atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašoma teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti negaliojančiais sandorius, priteisti kompensacijas, padalinti turtą bei išspręsti nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimus.

2.       Atsakovas 2022 m. gegužės 17 d. pateikė teismui priešieškinį.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

4.       2022 m. gegužės 31 d. atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 15 d. nutartimi  nustatė atsakovui terminą iki 2022 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytiems patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti. 

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl savo realių kas mėnesinių pajamų, nors ir nurodo savo gaunamą atlyginimą, bet jokiais argumentais ir faktais nepaneigia ieškovės argumentų, kad jis gauna papildomų lėšų, kurie nurodyti jos ieškinyje.

7.       Pakartotinai priešieškinyje atsakovas neteikia savo gaunamų lėšų ir išlaidų analizės ir savo argumentų pagrįstumo, o nurodo, kad reikia žiūrėti mokėjimus ir sąskaitas (3.4 p.,3.5 punktas). Tokia nuoroda negali būti skirta teismui, nes atsakovas turi pareigą įrodinėti savo argumentus, o ne apsiriboti abstrakcija, kad tai matyti mokėjimuose ir sąskaitose, kas nėra savo argumentų įrodymas (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pateikti argumentai 3.3, 3.4, 3.5 punktuose nėra trūkumų taisymas, bet yra netinkama nuoroda ieškoti teismui ir ieškovei atsakovo teikiamus argumentus byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nenurodė, ar yra ginčas dėl šalių asmeninio kilnojamojo turto padalijimo, kokiu būdu dalintinas šis turtas, ar asmeninio naudojimo kilnojamieji daiktai yra padalinti visa apimtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-294-723 ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Apelianto priešieškinyje pateikti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio (trūkumų šalinimo) ribų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo priešieškinio trūkumus.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas tikėtinai išreiškia savo išankstinę nuostatą, nes dar net nepriėmus nagrinėti priešieškinio, nurodo, kokius atsakovas turi pateikti dokumentus, nors jis jų net neturi arba jau yra pateikęs.

9.3.                      Teismo nurodyti trūkumai, nelaikyti ieškinio trūkumais, tai bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat šiuos klausimus galima išsiaiškinti rengiantis bylos nagrinėjimui.

9.4.                      Apeliantas pateikė savo metines pajamų deklaraciją už 2020 ir 2021 metus, kuriose matyti visos jo pajamos, taip pat pateikė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie atskaitingam asmeniui išmokėtas lėšas, pagal finansines apyskaitas, taip pat byloje yra apelianto banko sąskaitų išrašai už labai ilgą periodą, kuriuose matyti tiek įplaukos, tiek išlaidos. Apeliantui visiškai nesuprantama, kokius jis įrodymus dar gali pateikti, jei jau esamuose aiškiai matomos jo pajamos.

9.5.                      Apelianto patiriamos išlaidos net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o jei kalba eitų apie išlaidas šeimos poreikiams, tai jos atsispinti pateiktuose detaliuose banko sąskaitų išrašuose. Juos detalizuoti bus galima nagrinėjant bylą iš esmės ir tuomet spręsti reikalavimų pagrįstumo klausimą, tačiau tai nėra ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis. 

9.6.                      Patikslinęs priešieškinį, atsakovas jo 3.6 punkte nurodė, jog asmeninis turtas nėra traukiamas į balansą ir dalinamas, o teismas ginčijama nutartimi reikalauja, kad apeliantas formuluotų jo padalijimo reikalavimus, tokie teismo motyvai yra nepagrįsti.

9.7.                      Ieškovė reiškia reikalavimus dėl tam tikro atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau apeliantas į šiuos ieškovės reikalavimus detaliai ir argumentuotai atsikirto pateikdamas atsiliepimą į ieškinį. Skundžiama nutartimi teismas įpareigoja atsakovą priešieškinyje teikti reikalavimus ir atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio, kas iš esmės yra neteisinga.

   Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo pateiktas patikslintas priešieškinys yra su trūkumais ir nustatė terminą jiems pašalinti. Nutarties dalies dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atsakovas neskundžia.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2022 m. birželio 15 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovo pateiktas patikslintas priešieškinys yra su trūkumais.

13.       Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio (priešieškinio) turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo instituto taikymą. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas).

14.       Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys (priešieškinys) yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvieti šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15.       Santuokos nutraukimą ginčo teisena dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio ir CPK XIX skyriaus teisės normos. Priimant priešieškinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus, teismas turi įvertinti jo turinį formaliai: ar jo turinys atitinka CPK 382 straipsnyje nustatytus ieškinio (priešieškinio) turinio reikalavimus, ar nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad priešieškinio priėmimo stadijoje nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia patenkinti ar atmesti ieškinį (priešieškinį).

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos atsakovo patikslinto priešieškinio trūkumus: 1) atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl savo realių kas mėnesinių pajamų, nors ir nurodo savo gaunamą atlyginimą, bet jokiais argumentais ir faktais nepaneigia ieškovės argumentų, kad jis gauna papildomų lėšų, kurie nurodyti jos ieškinyje; 2) atsakovas neteikia savo gaunamų lėšų ir išlaidų analizės ir 3) atsakovas nenurodė, ar yra ginčas dėl šalių asmeninio kilnojamojo turto padalijimo, kokiu būdu dalintinas šis turtas, ar asmeninio naudojimo kilnojamieji daiktai yra padalinti visa apimtimi.

17.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių teismas turėtų nepriimti priešieškinio, kadangi teikti teismui papildomus įrodymus ar kitus bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis atsakovas gali ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, o ne sprendžiant klausimą dėl priešieškinio priėmimo. Priešieškinyje aiškiai suformuluotas jo dalykas ir pagrindas.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jau paduodamas priešieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į jo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (priešieškinyje) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (priešieškinio) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).

19.       Teismas, nustatęs, kad prie priešieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą, negali iš atsakovo reikalauti tų priešieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami jam patenkinti, nes priešieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas priešieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos nagrinėjimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio (priešieškinio) reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

20.       Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl savo realių kas mėnesinių pajamų bei jokiais argumentais ir faktais nepaneigė ieškovės argumentų, kad jis gauna papildomų lėšų, kurie nurodyti jos ieškinyje.

21.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo gaunamų pajamų dydį pagrindžiančius įrodymus teismas turi vertinti nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne priešieškinio priėmimo stadijoje. Be to, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kiekviena šalis turi pagrįsti savo argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai reikalauja atsakovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės argumentus. Priešingai - ieškovė turi įrodyti savo teiginius.

22.       Pažymėtina, kad ar yra ginčas dėl šalių asmeninio nekilnojamojo turto padalijimo yra akivaizdu iš šalių procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio), o ar pasidalinti asmeninio naudojimo kilnojamieji daiktai, teismas gali įsitikinti parengiamojo teismo posėdžio metu.

23.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo patikslintas priešieškinys yra su trūkumais ir nustatė terminą jiems pašalinti, todėl atskiruoju skundu apskųsta nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl priešieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atsakovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovui A. K. nustatytas terminas iki 2021 m. birželio 23 d. priešieškinio trūkumams pašalinti, ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                      Linas Zinkevičius