Byla Nr. 1S-663-493/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. Ž. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Z. Ž.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Z. Ž. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė, kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta trečdaliu bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4,  9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Z. Ž. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., bausmės pabaiga – 2017 m. lapkričio 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 4 mėnesiai 28 dienos.
3. Komisija 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam Z. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis Z. Ž. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
1. Skunde nurodo, kad Komisija buvo objektyvesnė nei pirmosios instancijos teismas, kadangi ji bendravo su juo tiesiogiai, todėl galėjo įsitikinti, jog jis padarė išvadas, yra pasitaisęs ir šiuo metu yra tvirtai pasiruošęs išeiti į laisvę ir prisijungti prie šeimos.
2. Nuteistasis skunde sutinka, kad praeityje buvo ne kartą teistas, buvo kitos neigiamai jį charakterizuojančio aplinkybės, tačiau šis metų trukmės atskyrimas nuo šeimos iš esmės palaužė jį ir jo mąstymą, elgesį, tad jis yra pasiruošęs toliau gyventi sąžiningai, pagal įstatymus, dirbti ir atlyginti finansinius įsipareigojimus.
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
7. Nuteistojo Z. Ž. skundas atmestinas.
8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad Z. Ž. priklauso vidutinės rizikos grupei – 60 balų. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje kartą buvo skatintas, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, Pataisos programose, taip pat dalyvauja Integracijos į visuomenę programoje, palaiko artimus ryšius su šeima, dirba. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami ir kriminogeniniai veiksniai, kurie gali įtakoti pakartotinį nusikalstamą Z. Ž. elgesį, o būtent išskiriami ankstesni teisės bei režimo pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymo ir elgesio problemos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teigiamas elgesys dar nėra pakankamas ir akivaizdus daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Tokį kolegijos manymą sustiprina ir tai, kad nuteistasis teistas daug kartų, kas charakterizuoja jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti, be to, jam ne kartą buvo parodytas teismo pasitikėjimas – ankstesnių teistumų metu taikyti ir laisvės apribojimai, kurių sąlygas jis pažeisdavo, darydavo naujas nusikalstamas veikas, taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, kurio sąlygas vėl gi pažeidė, o šiuo atveju, Z. Ž. bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas, o nutarus jį pasiųsti atlikti bausmę į pataisos namus, vengė sulaikymo, todėl buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis.
12. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos išvados, kad nuteistasis alkoholį laisvėje vartojo saikingai, jo vartojimas problemų nesukėlė, tačiau kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nuteistajam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (2016 m. vasario 29 d. nutartis byloje Nr. T-118-817/2016 (nutartyje nurodytas Nr. T-1791-817/2015)), nuteistasis eilę bausmės vykdymo ir probacijos sąlygų pažeidė dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neatvykdavo į Probacijos tarnybą, kadangi gerdavo, buvo atvykęs neblaivus, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būdamas neblaivus padarė administracinius teisės pažeidimus. Pataisos namuose nuteistojo teigimas, jog gerdavo su saiku, laikytinas kaip siekis pagerinti savo charakteristiką sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Duomenų, kad pataisos namuose nuteistasis lankytų savitarpio pagalbos nuo priklausomybių užsiėmimus – nėra.
13. Teisėjų kolegijos manymu, tinkamai neįvertintos liko ir nuteistojo minimalios pastangos atlyginti priteistą žalą. Pataisos namuose Z. Ž. vardu gauta vykdomųjų raštų 3818, 57 Eur sumai ir nors nuteistasis pataisos namuose dirba bei buvo gavęs į savo sąskaitą pataisos namuose 928,94 Eur, tačiau per visą laiką atlygino tik 92,18 Eur žalos, likusi nesumokėta dalis – 3726,39 Eur. Šią aplinkybę galima priskirti kaip artimą kriminogeniniams veiksniams, kurie gali įtakoti nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti, kadangi ankstesni Z. Ž. nusikaltimai buvo atliekami siekiant finansinės naudos.
14. Kaip nurodyta ir Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nusikalsta kompanijoje, kas kartą yra linkęs pasiduoti aplinkinių neigiamai įtakai ir nors Z. Ž. skunde nurodo, kad per metus, kuriuos praleido pataisos namuose, pasikeitė jo mąstymas ir elgesys, išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra geros nuomonės apie save, pasitikintis, tačiau jam trūksta atvirumo. Savo elgesį jis analizuoja ir vertina daugiau paviršutiniškai ir kaip minėta, yra linkęs pasiduoti kitų įtakai, pats stokoja atsakomybės jausmo, didesnio apdairumo. Visos šios aplinkybės sustiprina nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką galimai pakartotino nusikaltimo rizikai.
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 60 balų, prieš patenkant į pataisos namus, jo rizika buvo įvertinta 47 balais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis). Bylos duomenys patvirtina, kad Z. Ž. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau iš dalies tai jau buvo įvertinta, kuomet nuo 2017 m. balandžio 13 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos.
16. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Z. Ž. paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
17. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės ir atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad Z. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo Z. Ž. skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo Z. Ž. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Edita Dambrauskienė

              Arūnas Paštuolis

              Algirdas Remeika