Byla Nr. 1S-799-175/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-79-00141-2012-9                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         2.5.14; 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. G. nuteistas 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 7 d.

2.       Komisija 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam D. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad D. G. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kada jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.  

4.       Nuteistasis D. G. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde teigiama, jog nutarties teiginys, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, yra neteisingas. Skundo autorius nurodo, kad atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Jis savarankiškai mokosi anglų ir norvegų kalbų, dalyvauja įvairiose įstaigoje organizuojamuose renginiuose, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose. Nors drausmine tvarka baustas 4 kartus, nuobaudos yra negaliojančios. Skirtingai nei nurodė teismas, yra atlyginęs nukentėjusiajai priteistą 2896,20 eurų civilinį ieškinį, turi darbinių įgūdžių. Išėjęs į laisvę bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. G. tikina nesivadovaujantis kriminaline nuteistųjų subkultūta, nereiškiantis diskriminacinių nuostatų. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas sumažėjęs 8 balais, kas, pasak skundo autoriaus, rodo jo dedamas pastangas pasitaisyti ir tapti pilnateisiu visuomenės nariu.  

4.2.                      Skunde pažymima, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl D. G. lygtinio paleidimo, teismas neturėjo vertinti padarytų nusikalstamų veikų sunkumo, teistumų skaičiaus, paskirtos bausmės dydžio, kadangi šios aplinkybės neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu.

4.3.                      Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas nepagrįstai sureikšmino padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, ir dėl to nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo nutartis yra nemotyvuota, šabloniška, todėl turi būti panaikinta.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime prašoma nuteistojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį.

6.       Nuteistojo D. G. skundas netenkinamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, priešingai nei kad mano skundo autorius, nepakanka.

10.       Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

11.       Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, D. G., nors ir vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai neturėjo žymios teigiamos įtakos jo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės (artimos aukštai) rizikos grupės. Iš nustatyto 91 balo, net 41 balas yra kintamas, t. y., gali būti mažinamas priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Nuo paskutinio vertinimo atlikto prieš daugiau nei prieš dvejus metus (2015 m. gruodžio 22 d.) nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 8 balais. Jau vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog jokios akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jo kriminogeniniais veiksniais, net ir po dalyvavimo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse laikomi ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius), gyvenimo stilius ir draugai, darbinių įgūdžių stoka, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, lėšų tvarkymas ir pajamos, manyti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.

12.        Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Šiuo atveju kitos D. G. charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

13.       Nerimą kelia socialinio tyrimo išvadoje išskirti D. G. gyvenimo stilius ir draugai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį. Praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Pažymėtina, kad paskutinius sunkius nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė būtent veikdamas bendrininkų grupe, be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Anksčiau taip pat yra teistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas bendrininkų grupe, apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad jis yra linkęs manipuliuoti kitų draugyste, pasitikėjimu. Turi nerūpestingo elgesio savybių, linkęs be reikalo rizikuoti. Bausmės atlikimo metu jis keturis kartus baustas drausmine tvarka, taip pat ir šiurkščius drausmės pažeidimus (alkoholio vartojimą, mobiliojo ryšio telefono turėjimą). Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau jos rodo, kad net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, D. G. nesugeba paklusti nustatytiems reikalavimams, daro net ir šiukščius drausmės pažeidimus, kas pagrįstai leidžia abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

14.       Abejonių pakankama D. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo darbinė motyvacija. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra teistas ir už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu, yra aktualus. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo. Nors skunde teigia, kad neįdarbintas dėl darbo vietų stokos, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis net neišreiškė noro įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir laisvėje jo darbinė patirtis maža. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad neturi darbinių įgūdžių. Šios aplinkybės rodo, kad skundo autoriaus požiūris į darbinę veiklą pataisos namuose nėra pozityvus, o įvertinus tai, kad kaip minėta, D. G. daromi nusikaltimai buvo susiję ir su finansinės naudos siekimu, leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, pokyčių tvirtumu bei stabilumu. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti, dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais, juolab, kad išėjęs į laisvę neabejotinai susidurs ir su finansiniais sunkumais (2018 m. liepos 10 d. Marijampolės pataisos namų buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma paneigia nuteistojo teiginius, kad jis yra visiškai atlyginęs iš jo priteistus civilinius ieškinius).

15.       Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir neleidžia pagrįstai tikėtis, jog D. G. išėjęs į laisvę iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų, ją naikinti dėl skunde išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                              Kęstutis Dargužis

                                                                                                                            Danguolė Šiugždinytė

                                                                                                                                    Algerdas Urbšys