Administracinė byla Nr. I-97-283/2015 m.
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00283-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.; 11.4.1.; 11.12.; 74.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
sekretoriaujant Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. P.,
atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Utenos skyriaus atstovui L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
pareiškėjas J. P. kreipėsi į administracinį teismą skundu dėl reformos metu žemės perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujamai Utenos skyriaus. J. P. savo reikalavimus galutinai suformulavo 2014 m. rugsėjo 15 d. patikslintame skunde. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi priėmė nagrinėti teisme tokius pareiškėjo reikalavimus:
1) panaikinti NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos rajono Užpalio seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini));
2) įpareigoti NŽT Utenos skyrių vykdyti žemės grąžinimą pareiškėjui pagal 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą projektą (29-30 b. l.).
Pareiškėjas J. P. skunde nurodė, kad jam, remiantis Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 5 d. patvirtinta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau - Išvada Nr. 71-0102), buvo suprojektuotas 0,68 ha ploto miško sklypas Nr. 3/793, esantis Utenos rajone, Užpalių kadastro vietovėje, Gaigalių kaime (toliau – ir ginčo sklypas). Šio sklypo ribos ir plotas buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos rajono Užpalio seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. J. P. teigė, kad 2010 metais Utenos rajono Užpalio seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D. G. teisingai apskaičiavo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, suprojektavo tinkamą žemės sklypą ir tai aiškiai nurodė 2012 m. birželio 1 d. pranešime (2-4, 26-27 b. l.).
Teismo posėdyje pareiškėjas J. P. prašė tenkinti patikslintame skunde suformuluotus reikalavimus. Pareiškėjas akcentavo, kad buvo atvykęs į 2014-04-27 vykusį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą, tačiau sužinojęs, kad bus ženklinama ne pagal 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu patvirtintame projekte nustatytas ribas, atsisakė dalyvauti. Patvirtino, kad paštu gavo paženklinto sklypo planą, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Nurodė, kad matė Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus ( toliau - VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius) specialisto M. B. atliktus žemės sklypo vertės apskaičiavimus, tačiau su jais nesutinka. Tvirtino, kad NŽT neteisingai interpretuoja Žemės reformos žemėtvarkos proj) 113 punktą, nes VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas naujausius duomenis naudojo atgaline data. Teigė, kad Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą rengusi projekto autorė D. G. tinkamai apskaičiavo žemės sklypo vertę ir nebuvo pagrindo iš naujo jos skaičiuoti. Pripažino, kad D. G. ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodikavičienė pareiškėjui 2012 m. birželio mėn. pranešė, jog po atliktų apskaičiavimų sumažės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir jo ribos, tačiau tvirtino, kad priežasčių, dėl kurių šie pasikeitimai atsirado, nenurodė. Pareiškėjas nesutiko, kad būtų ženklinamas mažesnio ploto sklypas, todėl D. G. jokių darbų vietovėje nevykdė.
Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Utenos skyrius, nurodęs, kad ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, atsiliepimu prašė J. P. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. NŽT Utenos skyrius nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas J. P. vyko pagal Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 5 d. patvirtintą Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios išvados duomenis, J. P. buvo likę atkurti nuosavybės teises į 0,69 ha žemės plotą, kurio vertė buvo 929 Lt. Vykdant 2010 metais Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto darbus, J. P. 9-os eilės pretendentų susirinkime pasirinko laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo suprojektuotas lygiavertis turėtajam 0,68 ha ploto miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribos ir plotas buvo patvirtintos NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau - VŽF) Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkui M. B. 2014 m. balandžio 27 d. vykdant suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą, šio sklypo plotas buvo sumažintas iki 0,3052 ha. Tokį sklypo ploto sumažėjimą lėmė pasikeitusi sklype augančių medynų vertė. Šiuos pasikeitimus specialistas nustatė, remdamasis Valstybinės miškų tarnybos pateiktais atnaujintais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – Miškų valstybės kadastras) duomenimis. NŽT Utenos skyriaus vedėjas, remdamasis Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus pateiktu 2014 m. birželio 27 d. paaiškinimu dėl J. P. suprojektuoto 0,68 ha ploto miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertės ir ploto, 2014 m. liepos 3 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, nustatant, kad šio sklypo plotas yra 0,3052 ha, bei patvirtino pakeistas jo ribas. NŽT Utenos skyrius nurodė, kad tokie atsakovės veiksmai nepažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 50 punkto, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 104 ir 113 punktų, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.6.1 punkto, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkto reikalavimų (37-43 b. l.).
Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. sausio 14 d., NŽT Utenos skyriaus atstovas R. K., iš esmės remdamasis atsiliepime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, bei jame nurodytais argumentais ir samprotavimais, prašė J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. R. K. pabrėžė, kad visi nuosavybės teisių atkūrimo darbai, susiję su J. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektavimu, formavimu, jo paženklinimu buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas, atsižvelgus į 2011 metais galiojusią žemės ir miško vertę. Patvirtinus Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo atliekami sklypo ženklinimo darbai. VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas M. B., naudodamas naujausius miško žemės ir medynų tūrio kainos duomenis, nustatė, jog pasikeitė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Dėl šios priežasties nurodyto sklypo plotas sumažėjo, todėl buvo patikslintos grąžinimui formuojamo sklypo ribos. Teigė, kad specialisto M. B. atlikti kadastriniai matavimai yra tikslūs. Teismo pasėdyje, vykusiame 2015 m. balandžio 1 d., NŽT Utenos skyriaus atstovas L. K. papildomai paaiškino, kad D. G. įmonė, rengdama Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, naudojo 2000 m. Miškų valstybės kadastro duomenis, tačiau NŽT Utenos skyriui D. G. jokio dokumento, net ir juodraštinio varianto, kuriame būtų užfiksuotas žemės sklypo vertės apskaičiavimas, negalėjo pateikti. Akcentavo, kad VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas M. B., vykdydamas Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus, vadovavosi naujausiais Miškų valstybės kadastro duomenimis. Pažymėjo, kad atlikus preliminarius sklypo vertės apskaičiavimus pagal 2000 m. Miškų valstybės kadastro duomenis, projektuojamo perduoti neatlygintinai nuosavybėn sklypo plotas yra ne 0,68 ha , o tik apie 0,40 ha.
Skundas atmetamas.
Remiantis bylos proceso dalyvių paaiškinimais, rašytinių dokumentų duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 1998 m. spalio 5 d. parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuri 1998 m. spalio 15 d. buvo pateikta tuometiniam Utenos rajono žemėtvarkos skyriui. Utenos apskrities viršininkas 2010 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės plotą, kuriame žemės reformos žemėtvarkos projekto darbus vykdys D. G. individuali įmonė, šios kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį bei nustatė, kad Užpalių kadastro vietovėje žemės reformos projekto darbų pradžia yra 2010 m. kovo 18 d., o asmenys, pageidaujantys šioje kadastro vietoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, prašymus privalo paduoti iki 2010 m. kovo 6 d. (46-52 b. l.). Pareiškėjas į sąrašą asmenų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti žemę, mišką bei vandens telkinius Utenos rajone Užpalių seniūnijoje Užpalių kadastro vietovėje, buvo įtrauktas kaip 9-o eiliškumo pretendentas Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (53, 54-57 b. l.). Pretendentų susirinkime, vykusiame 2010 m. balandžio 28 d., J. P. laisvos valstybinės žemės fondo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinko sklypą Nr(duomenys neskelbtini) (58-59, 62, 64 b. l.). Tęsdamas žemės reformą, NŽT Utenos skyrius 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino D. G. parengtą Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą; jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir žemės sklypų plotus, nustatytas pagrindines žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias sąlygas, servitutus ir kt. (65-66 b. l.). Į šio įsakymo 1.1 punktu patvirtintą asmenų, kuriems suprojektuoti žemė ir miško sklypai, sąrašą 14-ąja eilute buvo įtrauktas ir pareiškėjas J. P. bei jam suprojektuotas neatlygintinai nuosavybėn perduodamas miškų ūkio paskirties 0,68 ha ploto sklypas Nr(duomenys neskelbtini) (67-68 b. l.).
Vykdant Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus, VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas M. B. patikslino J. P. suprojektuoto sklypo vertę, jo plotą bei ribas. Įvardintas specialistas atsižvelgė į tai, jog dėl atnaujintų miškų taksacijos duomenų ir pakitusios medynų tūrio vertės, pareiškėjui parengtoje Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pinigų suma neatitinka projekte suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 0,68 ha ploto. VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2014 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo ribų suderinimo“ J. P. pranešė apie 2014 m. balandžio 27 d., 14 val. vykusį suprojektuoto miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, Gaigalių kaime, ženklinimą; pateikė pareiškėjui sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją (13, 14-15 b. l.).
J. P., nesutikdamas su atliktu miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimu, 2014 m. birželio 4 d. pateikė NŽT Utenos skyriui skundą, kuriame nurodė, jog Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D. G. 2012 m. birželio 1 d. raštu patvirtino, kad miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,68 ha, todėl NŽT Utenos skyrius privalėjo pareiškėjui grąžinamą miško sklypą formuoti, atsižvelgus į su pareiškėju suderintą miško sklypo plotą. Akcentavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas buvo vilkinamas, pareiškėjas nebuvo supažindintas su VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus atliktu miško sklypo vertės perskaičiavimu ( 18 b. l.).
NŽT Utenos skyrius, išnagrinėjęs J. P. prašymus dėl grąžinamo miško sklypo, esančio Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, Gaigalių kaime, ploto, 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grąžinamo miško sklypo ploto“ pareiškėjui nurodė, kad: 1) pareiškėjas, remdamasis Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 5 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinko 929 Lt vertės miško sklypą, kurio ribos ir plotas buvo patvirtintas NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini); 2) VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistai, 2014 m. ženklindami vietovėje J. P. suprojektuotą miško sklypą ir apskaičiuodami jo vertę, privalėjo vadovautis Metodikos 113 punktu; 3) kadangi pareiškėjui paženklinto miško sklypo vertė buvo apskaičiuota pagal NŽT Utenos skyriuje 2011 m. gegužės mėnesį gautus atnaujintus miškų valstybės kadastro duomenis, todėl suprojektuoto grąžintino lygiaverčio miško sklypo plotas sumažėjo (6 b. l.). J. P. dėl nurodyto NŽT Utenos skyriaus atsakymo pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriame nurodė, kad jam nebuvo tinkamai raštu pranešta apie miško sklypo vertės perskaičiavimą. Dėl šios priežastis pareiškėjas nėra įsitikinęs, ar naujai apskaičiuota miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra teisinga. Mano, kad Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D. G. miško sklypo vertę apskaičiavo jau pagal naujausius miško medyno vertės įkainius, ji atliktą vertės apskaičiavimą suderino su pareiškėju. Dėl išvardintų priežasčių J. P. prašė palikti miško sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) 0,6800 ha plotą (16-17 b. l.).
NŽT, išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka atsakydama į J. P. skundą, 2014 m. liepos 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“, pareiškėjui nurodė, kad: 1) pagal Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P. valdytos žemės 0,69 ha plotą, kurios vertė 929 Lt ; 2) pareiškėjas 2010 m. balandžio 28 d. vykusiame 9-os eilės pretendentų susirinkime nustatyta tvarka pasirašydamas žiniaraštyje pasiriko laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) 1, kuriame buvo suprojektuotas lygiavertis turėtajam miško sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribos ir plotas buvo patvirtintas NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu (duomenys neskelbtini); 3) VĮ Valstybės žemės fondo matininkas M. B. 2014 m. birželio 27 NŽT Utenos skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog, atlikus J. P. suprojektuoto miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir apskaičiavus šio sklypo vertę, paaiškėjo, kad dėl atnaujintų miškų taksacijos duomenų ir pakitusios medynų tūrio vertės, Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) likusių pinigų neužtenka projekte numatytam plotui, todėl sklypo plotas sumažėjo nuo 0,6800 ha iki 0,3052 ha; 4) NŽT Utenos skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą 0,3052 ha ir patvirtino pagal pridedamą priedą pakeistas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas; 5) žemės sklypo vertei apskaičiuoti taikoma Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“; 6) remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybine miškų tarnyba 2011 m. kovo 9 d. sudaryta Duomenų teikimo ir naudojimo sutartį Nr. DT-11-04/1DPS-60(4.27)-63, NŽT Utenos skyriui 2011 m. kovo 27 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė atnaujintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Utenos rajono kadastro vietovėse, tarp jų - ir Užpalių kadastro vietovės; 7) D. G. įmonė, 2010 metais rengdama Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektavo didesnį miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nei Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta likusi buvusio savininko turėtos žemės vertė. Dėl šios priežasties nurodyto miško sklypo ribos ir plotas privalėjo būti tikslinami. NŽT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo palikti J. P. suprojektuotą 0,68 ha ploto miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (7-12 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio įsakymo pakeisti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto perduoti neatlygintinai nuosavybėn sklypo ribas ir plotą teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. Nutarimo Nr. 1274 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Lietuvos Respublikos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija , galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2015-01-24), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija).
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnis įsakmiai nustato, kad tuo atveju, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d. 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).
Tvarkos 105 punktas numato, kad pretendentui, pasirinkusiam nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, yra rengiama išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn yra vienas iš dokumentų, kurių pagrindu rengiamas kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (Metodikos 10.14 punktas). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. P. siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P. nuosavybės teisėmis Radviliškio rajone, Aguriškės kaime valdytą 6,31 ha ploto, 8 443 Lt vertės žemės sklypą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme. Tuo reikalu pareiškėjui buvo parengta Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir 1998 m. spalio 15 d. pateikta tuometiniam Utenos rajono žemėtvarkos skyriui. Nurodytos išvados duomenimis, pareiškėjui buvo likę atkurti nuosavybės teises į 0,69 ha buvusio savininko žemės, kurios vertė - 929 Lt. Bylos proceso dalyviai dėl šios aplinkybės ginčo nekėlė. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad J. P. ginčo laikotarpiu turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,69 ha ploto, 929 Lt vertės buvusio savininko žemės. Pareiškėjo pasirinkimu, nuosavybėn perduodamas lygiavertis turėtajam sklypas buvo projektuojamas Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovėje. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tvarkos 28 punktas nurodo, kad perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę.
Metodikos 94 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos projektų, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas). Pagal Metodikoje įtvirtintus reikalavimus, projekto autorius arba matininkas nustato kiekvieno paženklinto žemės sklypo kadastro duomenis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo“, apskaičiuoja kiekvieno žemės sklypo vertę. Miško žemės vertė ir miško medynų vertė apskaičiuojama naudojant naujausius miškų valstybės kadastro duomenis. Kai nustatoma, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertė yra didesnė arba mažesnė, nei pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo ribos patikslinamos žemėtvarkos projekte šios Metodikos 104 punkte nustatyta tvarka ir paženklinamos vietovėje, arba išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn padaromas (patikslinamas) įrašas apie šios išvados tenkinimą iš dalies šios Metodikos 41 punkte nustatyta tvarka. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę (113 punktas). Be to, Metodika nurodo, kad tais atvejais, kai paženklinus žemės sklypą nustatoma, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) ar plotas neatitinka žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), projekto autorius arba matininkas apie tai raštu informuoja pretendentą, kuriam paženklintas žemės sklypas, ir žemėtvarkos skyrių. Projekto autorius arba matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį, nurodydamas žemėtvarkos projekte suprojektuotas bei vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas (104 punktas).
Byloje nustatyta, kad buvusi Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D. G. pareiškėją J. P. kvietė 2012 m. birželio 1 d., 13.00 val. atvykti į jam suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimą vietovėje, tačiau šie žemėtvarkos projekto darbai nebuvo įgyvendinti (19 b. l.). Pareiškėjas patvirtino, kad jis nenuvyko į sklypo ribų paženklinimą vietovėje, kadangi telefoninio pokalbio metu išsiaiškino, jog D. G. ketina paženklinti mažesnio nei 0,68 ha ploto sklypą. NŽT Utenos skyriaus atstovas L. K. nurodė, kad D. G., rengdama Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertės apskaičiavimo nebuvo atlikusi. L. K. pažymėjo, kad net apskaičiavus šio sklypo vertę naudojant 2010 metų Miškų valstybės kadastro duomenis, suprojektuoto 0,68 ha ploto sklypo vertė ženkliai skiriasi nuo Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos sklypo vertės. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas M. B. nurodė, kad jis, vykdydamas Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus, atsižvelgęs į Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir remdamasis naujausiais Miškų valstybės kadastro duomenimis, nustatė, kad J. P. suprojektuoto nuosavybėn perduodamo lygiaverčio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,3052 ha, o ne 0,68 ha, kaip buvo suprojektuota patvirtintame kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Liudytojas parengė Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, aiškinamąjį raštą ir pateikė juos NŽT Utenos skyriui. Liudytojas nurodė, kad apskaičiuodamas miško žemės vertę, jis naudojosi naujausiais Miškų valstybės kadastro duomenimis, kadangi tokią sklypo vertės apskaičiavimo tvarka nustato žemės reformos projektų rengimą reglamentuojantys teisės aktai. Liudytojas patvirtino, kad J. P. buvo kviečiamas atvykti į sklypo ribų ženklinimo vietovėje darbus, tačiau į juos neatvyko. Pareiškėjui paženklinto vietovėje sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija pareiškėjui buvo įteikti paštu ( 13-15 b. l.).
Išanalizavus pateiktos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančius rašytinius dokumentus ir byloje pateiktą kitą rašytinę medžiagą, daroma išvada, kad VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialisto M. B. veiksmai, atliekant Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų surinkimą ir šio sklypo ribų patikslinimą, atitinka Metodikos 104 punkto reikalavimus. Metodika nustato, kad projekto autorius arba matininkas atsakingas už tai, kad apskaičiuotas paženklinto žemės sklypo plotas neviršytų leistinos ploto apskaičiavimo paklaidos. Leistina žemės sklypo ploto apskaičiavimo paklaida nustatoma apskaičiuoto vietovėje paženklinto žemės sklypo plotą palyginus su žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo plotu (110 punktas), o pagal kadastrinių matavimų duomenis apskaičiuotas žemės sklypo plotas gali skirtis nuo žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede (111 punktas). Be to, aukščiau nurodytos bylos duomenys leidžia teigti, kad VŽF Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertę apskaičiavo, vadovaudamasis Miškų valstybės kadastre registruotų taksacinių miško sklypų duomenis, kuriais Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos disponavo pagal 2011 m. kovo 21 d. duomenų teikimo ir naudojimo sutartį Nr. DT-11-04/1DPS-60(4.27)-63 ir Duomenų perdavimo priėmimo aktą, sudarytais su Valstybine miškų tarnyba. Atsakovė NŽT 2014 m. liepos 29 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog, atlikus apskaičiavimus pagal 2000 metų Miškų valstybės kadastro duomenis, NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoto 0,68 ha ploto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertė apie 600 Lt skiriasi nuo Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos likusio buvusio savininko 0,69 ha žemės ploto 929 Lt vertės, o remiantis šiais duomenimis, apskaičiavus 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto 0,3052 ha ploto miško sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – ji nuo šioje išvadoje nurodytos vertės skiriasi apie 20 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti NŽT Utenos skyriaus pateiktais duomenimis apie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertą, kadangi juos parengė specialistas, turintis specialių žinių geodezijos ir kartografijos srityje. J. P. teismui sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertės apskaičiavimo, kurį būtų atlikęs jo pasirinktas žemėtvarkos ir geodezijos srityje specialių žinių turintis specialistas, nepateikė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad, apskaičiuojant perduodamo nuosavybėn neatlygintinai sklypo vertę, buvo remiamasi Miškų valstybės kadastro duomenimis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi,
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, sprendžia, kad Miškų valstybės kadastro duomenų, panaudotų apskaičiuojant sklypo Nr. 3/397 vertę, teisingumas abejonių nekelia.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas 0,68 ha ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos likusios buvusio savininko turėtos žemės, į kurią atkurti nuosavybės teises turėjo J. P., vertės. Dėl nurodytos priežasties tokio sklypo plotas ir ribos privalėjo būti patikslintos.
Pareiškėjas J. P., pagrįsdamas savo reikalavimus, teigė, kad NŽT Utenos skyrius, priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė jo teisėtus lūkesčius. Teismas sprendžia, jog NŽT Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas J. P. suprojektuotas miškų ūkio paskirties 0,68 ha ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas nuosavybės teisių atkūrimo procese ir yra tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas. Šiuo administraciniu aktu suprojektuotas neatlygintinai nuosavybėn perduodamas sklypas buvo tik priskirtas pareiškėjui, tačiau juo subjektyvinė teisė asmeniui nebuvo sukurta. Teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas asmens teises. Taigi, viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų yra ta, jog asmuo teises turi būti įgijęs teisėtai ir pagal galiojančius teisės aktus. Nagrinėjamoje byloje ši sąlyga nenustatyta – sprendimas atkurti pareiškėjui nuosavybes teisės į miškų ūkio paskirties 0,68 ha ploto sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra priimtas, todėl J. P. nuosavybės teisių į nurodytą sklypą nebuvo įgijęs. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog NŽT Utenos skyrius, 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisdamas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto duomenis, pažeidė pareiškėjo J. P. teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises į 0,68 ha ploto miško sklypą.
Remdamasis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs juos patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad NŽT Utenos skyrius, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, pakeisdamas J. P. suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas bei plotą ir šiuos pakeitimus patvirtindamas 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Dėl šių priežasčių tenkinti skundo reikalavimus pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo J. P. skundą dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėjos: Dalytė Zlatkuvienė
Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė