ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kelmės vietinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

Pagal kreditorės ADB Compensa Vienna Insurance Group 2021 m. sausio 4 d. pareiškimą 2021 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1170-471-2021 buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ kreditorei ADB Compensa Vienna Insurance Group 254,38 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 8 Eur žyminio mokesčio.

Skolininkei UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pateikus 2021 m. sausio 25 d. prieštaravimus, kreditorė ADB Compensa Vienna Insurance Group Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio nustatyta tvarka pateikė 2021 m. vasario 9 d. ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 254,38 Eur, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ADB Compensa Vienna Insurance Group nurodė, kad ieškovė buvo apdraudusi asmeniui priklausantį butą, esantį Kelmėje, daugiabučiame name. 2018 m. kovo 15 d. butas buvo apgadintas (užlietas vandeniu) dėl bendro naudojimo vamzdyno avarijos. Dėl šio įvykio ieškovė buto savininkei išmokėjo 254,38 Eur draudimo išmoką. Atsakovės pateikti 2018 m. kovo 15 d. užduotis ir tarnybinis pranešimas patvirtina, kad avarija įvyko dėl plastikinio vamzdžio trūkimo. Namo administratorė yra atsakovė, kuri pagal teisės aktus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus „Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatus“ (toliau – administravimo nuostatai)) yra atsakinga už bendro naudojimo įrengimus, tame tarpe ir už vamzdynus. Pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles atsakovė privalėjo 1 kartą per metus tikrinti vamzdynus ir užtikrinti jų sandarumą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė.

Atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ 2021 m. vasario 22 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, savo pareigas vykdė tinkamai. Atsakovė dar 2014 m. sausio 17 d. pateikė namo savininkams apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad nuotėkų šalinimo sistemos vamzdynai yra ketiniai ir pažeisti korozijos. 2014 m. liepos 28 d. susirinkime gyventojai atsisakė atsakovės modernizavimo plane numatyto vamzdyno keitimo, už ką balsavo ir pati nukentėjusio buto savininkė. Tokia savininkų pozicija liko net ir po avarijos, ką patvirtina 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo sprendimas pirmiau dažyti laiptines ir tik vėliau keisti nuotekų vamzdyną. Pagal įstatymus atsakovė kaip svetimo turto administratorė be savininkų pavedimo negalėjo atlikti vamzdynų renovacijos darbus. Todėl nesant atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp jos veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat pasirinkus netinkamą atsakovą (administratorę, o ne namo savininkus) prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ ieškovei ADB Compensa Vienna Insurance Group 254,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrodymai patvirtina, jog dėl namo bendro naudojimo plastikinio kanalizacijos vamzdžio savaiminio išilginio trūkimo vanduo apgadino R. G. priklausantį butą, dėl ko ieškovė buto savininkei išmokėjo draudimo išmoką bei dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kaip į įvykio kaltininkę kreipėsi į atsakovę, kuri atsisakė tai daryti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, laikytina daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų valdytoja, todėl ji gali atsakyti už žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės nesutikimas su reikalavimu grindžiamas faktais, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko; priešingai – apie netinkamą vamzdynų būklę informavo namo savininkus, kurie atsisakė atlikti remontą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad savininkų informavimas apie nuotekų sistemos trūkumus ir jų atsisakymas juos pašalinti tikrai atleistų namo administratorių nuo atsakomybės už šios sistemos gedimus ir namo bendraturčiai, neįgyvendindami namo administratoriaus rekomendacijų, turėtų prisiimti atsakomybę dėl sistemos gedimu padarytos žalos. Tačiau šiuo atveju teismas laikė, jog visi atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su nuotekų šalinimo sistemos ketiniais vamzdynais, kurie pažeisti korozijos, tačiau dalis vamzdynų dar iki įvykio buvo atnaujinta, o trūkęs vamzdis buvo plastikinis, o ne ketinis. Todėl šiuos įrodymus teismas vertino kaip neturinčius įtakos ginčo sprendimui. Jokių kitų reikšmingų įrodymų – kada buvo pakeistas trūkęs plastikinis vamzdis, kada ir kaip buvo (jei ir buvo) tikrinama nuotekų sistemos vamzdyno būklė nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio, ar kaip nors buvo užfiksuota būtent trūkusio plastikinio vamzdžio netinkama būklė ir ar savininkams siūlyta jį remontuoti, atsakovė nepateikė. Todėl teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad ji kaip namo administratorius (valdytojas) tinkamai atliko privalomąsias bendrojo naudojimo objektų (nuotekų sistemos) priežiūros pareigas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsakovė nėra atsakinga dėl įvykio, kurio metu buvo padaryta žala butui, todėl žalos atlyginimas iš jos priteistas nepagrįstai. Atsakovė pateikė įrodymus, liudijančius, jog dar 2014 m. sausio 17 d. atsakovė pateikė daugiabučio namo savininkams šio daugiabučio namo apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad namo inžinerinės sistemos – nuotekų šalinimo sistemos vamzdynai yra ketiniai ir pažeisti korozijos. 2014 m. liepos 28 d. sušauktame daugiabučio namo gyventojų (savininkų) susirinkime buvo pristatytas šio namo modernizavimo planas, kurio 6 dalyje „Numatomos namo modernizavimo (atnaujinimo) priemonės“ buvo numatyta ir gyventojams siūloma pakeisti viso namo buitinių nuotekų vamzdyno stovus ir horizontaliuosius vamzdynus bei sutvarkyti išvadus (Modernizavimo plano 4.1 lentelė ir jos 6.2.2. punktas). Nepaisant atsakovės pateiktų siūlymų, šio daugiabučio namo savininkai ir valdytojai vienbalsiai nusprendė ir pasirinko namo modernizavimą be nuotekų šalinimo sistemų pakeitimo, o už tokį sprendimą balsavo ir pati nukentėjusioji. Taigi, butų savininkai buvo informuoti apie itin prastą kanalizacijos nuotekų vamzdyno būklę ir atsakovas jiems siūlė pakeisti viso namo buitinių nuotekų vamzdyno stovus, todėl būtent butų savininkai turėtų prisiimti savo pasirinkimų ir sprendimų pasekmes.

Atsakovė tinkamai vykdo savo, kaip administratorės, funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka periodines bendrųjų konstrukcijų apžiūras, o tai registruojama žurnaluose. Trūkęs vamzdis apžiūrų metu jokių įtarimų nesukėlė. Atsakovė neteikė teismui šių dokumentų, nes manė, kad šioje byloje nagrinėjamam ginčui jie yra nereikšmingi. Plastikinis kanalizacijos vamzdis kaip detalė yra ilgaamžis, jo tarnavimo laikas siekia 50 metų ir ilgiau. Šioje byloje nagrinėjamas įvykis įvyko dėl plastikinio vamzdžio savaiminio išilginio trūkimo, todėl byloje nėra reikšminga šio vamzdžio apžiūra, nes tokio pobūdžio įvykio neįmanoma numatyti apžiūros metu ir iš anksto nuspėti galimą trūkimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuotekų stovai yra slepiami konstrukcijose, po apdaila, privačiose patalpose. Todėl už jų apžiūrą ir stebėseną visų pirma atsako butų savininkai, kurių valdose šie vamzdžiai yra. Žalos patyrusi R. G. niekada nesikreipė į atsakovą dėl trūkusio vamzdžio būklės, šis jai jokių įtarimų nekėlė, o ir negalėjo sukelti, nes kaip nurodyta aukščiau, nuspėti vamzdžio savaiminį trūkimą vizualiai jį apžiūrėjus neįmanoma. Avarijos dažniausiai pasitaiko kai keičiama dalis vamzdyno ir nauji vamzdžiai jungiami su senais, išjudinamas visas stovas. Kai prie seno ketaus ar plastiko vamzdžio jungiamas naujas, kad tampriai įsimautų naujas vamzdis, senas pakaitinamas arba pakalamas, todėl ilgainiui gali trūkti. Ar taip nutiks ir kada – numatyti neįmanoma. Tai, kad stovas buvo sudurstytas iš įvairių vamzdžių, kurių pagaminimo laikas bei sudėtis skyrėsi, jau yra rizikos veiksnys, atsiradęs būtent dėl butų savininkų sprendimo. Taigi žala atsirado ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, o būtent dėl daugiabučio namo butų savininkų pasirinkto kanalizacijos nuotekų sistemos eksploatavimo būdo jiems renkantis nekeisti viso namo kanalizacijos stovų naujais, o remontuoti esamus, pakeičiant tik prakiurusias jų dalis ir tik tuomet kai jos prakiūra.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 str. 3 d. įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.

Ieškovė ADB Compensa Vienna Insurance Group pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tuo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie kreipimąsi į namo bendraturčius dėl bendrojo naudojimo objektų (konkrečiai dėl plastikinės vamzdyno dalies) remonto darbų organizavimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas tarp draudiko, atlyginusio žalą draudėjai dėl apdraustojo turto sugadinimo, įvykus gyvenamojo namo nuotekų sistemos avarijai, pareiškusio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka, bei namo administratoriaus, teikiančio namo inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas, o esminis klausimas yra dėl to, ar namo administratorius yra atsakingas (kaltas) dėl įvykio, kurio metu buvo padaryta žala butui, jį užliejus trūkus kanalizacijos vamzdžiui.

Atsakovė byloje ginasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir nurodo, jog vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

Pažymėtina, kad atsakovės nurodomos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 bei šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa ir dėl to šia teismų praktika nėra pagrindo vadovautis, kadangi paminėtoje kasacinio teismo nutartyje ginčas kilo ne dėl žalos, kilusios daugiabučiame name, o dėl žalos, kilusios per stogą užliejus Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame pastate esančias komercines patalpas. Atitinkamai, civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 nebuvo taikytinas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, CK 4.83 ir 4.84 straipsniai, kurie yra aktualūs šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sprendžiant dėl galimybės daugiabučio namo administratorių laikyti ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju, pabrėžtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota vien tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 papunktyje nurodytą teisinį reglamentavimą kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad daugiabučiame name, būtų buvusi įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija bendrajai dalinei nuosavybei valdyti. Pažymėtina, kad atsakovė 2018 m. spalio 26 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pati nurodė, kad ji turi įstatymais numatytą pareigą prižiūrėti visą pastato bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, tarp jų ir trūkusį vamzdį (1 t., b. l. 5). Iš to spręstina, kad, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo gyventojams neįkūrus daugiabučių namų savininkų bendrijos, bendrojo naudojimo objektų, o tarp jų ir trūkusio vamzdžio valdymas buvo perduotas atsakovei pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Reglamentas), numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją <...>; kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (98, 99 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (88.1, 88.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (92 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (94 punktas). Tokie darbai kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo drabų), Reglamentu buvo priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė nurodė, kad savo veiklą vykdė tinkamai ir užtikrino namo techninę priežiūrą, pateikė 2014 m. sausio 17 d. daugiabučio namo savininkams šio daugiabučio namo apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad namo inžinerinės sistemos – nuotekų šalinimo sistemos vamzdynai yra ketiniai ir pažeisti korozijos, taip pat pateikė 2014 m. kovo 7 d. daugiabučio namo atnaujinimo planą, kuriame numatytas ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimas. Vis dėlto, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais, jog trūkęs vamzdis buvo plastikinis, o ne ketinis, todėl atsakovės 2014 m. sausio 17 d. apžiūros akte nustatyti nuotekų šalinimo sistemos vamzdynų trūkumai nėra susiję su ginčo vamzdžio trūkimu.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji atliko periodines bendrųjų konstrukcijų apžiūras ir tai registruojama žurnaluose, tačiau trūkęs vamzdis apžiūrų metu jokių įtarimų nesukėlė, būtent dėl to atsakovė neteikė teismui šių dokumentų, nes manė, kad šioje byloje nagrinėjamam ginčui jie yra nereikšmingi. Apeliantė nurodė, kad plastikinis kanalizacijos vamzdis kaip detalė yra ilgaamžis, jo tarnavimo laikas siekia 50 metų ir ilgiau, o apžiūros metu nebuvo galima pastebėti jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliantės argumentą ir sprendžia, jog apeliantė neįrodė, jog laiku ir tinkamai atliko periodines nuotekų šalinimo sistemos apžiūras, nes byloje pateikė tik 2014 m. sausio 17 d. apžiūros aktą, nenurodė kada ir kaip buvo tikrinama nuotekų sistemos vamzdyno būklė nuo 2014 m. sausio mėn. iki ginčo įvykio 2018 m. kovo mėn., ar kaip nors buvo užfiksuota trūkusio plastikinio vamzdžio netinkama būklė.

Pažymėtina, jog apeliantė, teikdama paaiškinimus apeliaciniame skunde nurodo ir paaiškina, kad viena vertus, vizualinės apžiūros metu nėra galima nustatyti plastikinių vamzdžių trūkumų, tačiau kita vertus, paaiškina, jog sujungiant nuotekų šalinimo stovą iš įvairių vamzdžių, kurių pagaminimo laikas bei sudėtis skyrėsi (sujungti plastikiniai ir ketiniai vamzdžiai), norint juos tinkamai sujungti, senas vamzdis pakaitinamas arba pakalamas, todėl ilgainiui jis gali trūkti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir apeliantė 2014 metais pateikė daugiabučio namo savininkų susirinkimui siūlymą keisti namo nuotekų šalinimo sistemą dėl to, kad ji yra pažeista korozijos, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi veiksmų informuoti daugiabučio namų savininkus apie iš skirtingų vamzdžių sujungimo kylančias rizikas ir galimas avarijas ar būtinybę būtent dėl to remontuoti (keisti) nuotekų sistemą ar jos dalis, nors iš jos apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad atsakovei yra žinoma, jog skirtingų vamzdžių sujungimas yra rizikos veiksnys galimai avarijai kilti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administratoriaus veiksmai nebuvo atliekami laiku.

Nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės atmeta apeliantės apeliacinį skundą, tačiau sutiktina su jos argumentais dėl per didelių pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palūkanų. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. To pačio straipsnio 2 dalis numato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008). Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, nukentėjęs asmuo (buto savininkė) yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas, todėl ji, jei būtų žalos atlyginimo kreipusis tiesiogiai, būtų turėjusi teisę reikalauti 5 proc. metinių palūkanų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, o ne 6 proc. metinių palūkanų pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, tačiau, atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas dėl bylos esmės yra atmestas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą patikslinti, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“, j. a. k. 162732556, ieškovei ADB Compensa Vienna Insurance Group, j. a. k. 304080146, 254,38 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 38 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. sausio 06 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų ) žyminio mokesčio.“

Teisėja                                      Irena Stasiūnienė