Baudžiamoji byla Nr. 1-1308-1100/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37106-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,
kaltinamajam V. G. (V. G.),
nukentėjusiajai A. K.,
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. G. 2021 m. spalio 23 d. apie 22.06 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką, slapta patekęs į bendrabutį ir pasislėpęs antro aukšto koridoriuje, ten prabuvo iki tol, kol 2021 m. spalio 24 d. apie 3.19 val., nuėjęs į pirmame aukšte esantį budėtojo postą, paėmė iš ten kambario Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, kuriuo atsirakino ir taip įsibrovė į kambarį bei pagrobė A. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP“, 230 Eur vertės, ir jo kroviklį, 20 Eur vertės, po to su pagrobtu turtu pasišalino iš bendrabučio, taip pagrobė nukentėjusiajai A. K. priklausantį 250 Eur vertės turtą.
V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką iš dalies. Paaiškino, kad neturėjo tikslo pagrobti svetimą turtą. Tą naktį jį išmetė iš namų, neturėjo kur eiti ir apie 23–24 val. nuėjo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), pernakvoti. Kompiuterį paėmė būdamas labai girtas. Buvo pametęs telefoną ir neturėjo kaip susisiekti su draugais, todėl norėjo paimti kompiuterį. Ten nebuvo interneto, todėl manė, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ susirašys su draugais ir atiduos kompiuterį. Kaltinamojo teigimu, kompiuterio nepardavė, jį iš karto atidavė, net nenaudojo, nes nebuvo kroviklio. Įvykis nutiko rudenį, galėjo būti 2021 m. spalio 23 d. Į bendrabutį pateko pernakvoti, kad nesušaltų, o ne su tikslu paimti kompiuterį. Iš pradžių miegojo bendrabučio koridoriuje, atsikėlęs sugalvojo paimti raktą iš budėtojo ir atrakinti kambarį 3 aukšte. Būtent į šį kambarį sugalvojo nueiti, nes anksčiau gyveno priešais tą kambarį. Įėjęs į kambarį nuėjo miegoti ir prabuvo iki kitos dienos pietų, kol prablaivėjo. Tai buvo gyvenamasis kambarys, jame buvo daiktų, buvo kompiuteris „HP“ ant stalo. Paėmė tik kompiuterį, kroviklio neėmė. Dėl to neįsijungė kompiuterio. Po to nuvyko pas pažįstamos senelį, kol susitaikė su drauge. Kompiuterį laikė namie, nežinojo, kur jį dėti. Norėjo grąžinti kompiuterį, bet pabijojo budėtojų, kad pamatys. Faktas, kad suprato, jog tai svetimas daiktas. Kroviklio nebuvo, jei būtų turėjęs, būtų atidavęs. Gal ne taip nukentėjusioji apsižiūrėjo, tačiau negali jos kaltinti, pats yra kaltas. Kompiuterį atidavė policijos pareigūnams. Nežinojo, kas gyvena kambaryje. Savo elgesį vertina blogai, padarė išvadas, dabar yra įsidarbinęs.
Į prokuroro klausimą, kodėl po 5 valandų pramiegojus koridoriuje, nusprendė įeiti į kambarį, kaltinamasis V. G. parodė, kad neturėjo kur grįžti, kur miegoti, nuėjo į kambarį, kad budėtojai nepamatytų. Po 5 valandų budėtojai pamatytų, nes paryčiais jie ateina ir atrakina virtuvę. Žalos neatlygino, bet atlygins. Neturėjo galimybės jos atlyginti. Kompiuteris greit išsikrovė, kai tik įjungė. Kaltinamojo teigimu, paėmė kompiuterį, bet neturėjo tikslo jo pasisavinti. Nuoširdžiai viską pasakė, pripažįsta, kad paėmė, bet neturėjo tikslo pasipelnyti ir pagrobti svetimo turto.
Po nukentėjusios apklausos kaltinamasis parodė, kad atsiminė, jog pasiėmė kroviklį. Pripažįsta kaltę ir labai gailisi.
Po liudytojo apklausos V. G. parodė, kad prasmuko pro budėtoją. Atsitiktinai pasiėmė to kambario raktą, žinojo, kad jis gyvenamas yra. Anksčiau bendravo su G. V., prieš metus iki įvykio, nes jis gyveno bendrabutyje.
Į teisėjo klausimą, iš kur jis žinojo, gyvenęs prieš metus, kad kambarys po metų gyvenamas, kaltinamasis V. G. parodė, kad tuo metu logiškai nemąstė, darė ir tiek. Nėra buvęs tame kambaryje.
Nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžusi į bendrabutį nerado rakto. Budėtojas pasakė jai, kad rakto nėra, galbūt sesuo pasiėmė. Tačiau sesuo pasakė, kad ji neturi rakto. Budėtojas ieškojo rakto, bet niekur nerado, todėl atrakino atsarginiais raktais. Įėjusi į kambarį su drauge, keletą minučių pajuokavo ir paskui suprato, kad nėra kompiuterio. Paskambinusi administratorei, ši siūlė kreiptis į policiją. Atvykusi policija pasiėmė visus įkalčius, nes buvo pradarytas sumuštinio pakelis ir paliktas vienkartinis puodelis. Įvykis įvyko 2021 m. rudenį bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Tuo metu gyveno viena. Savaitgalį buvo išvykusi, bendrabutyje nebuvo 2–3 dienas. Kompiuteris buvo prie lovos ant komodos. Paprastai atėjusi į bendrabutį paprašo budėtojo rakto, o kai išeina, raktą palieka. Tą kartą raktą budėtojui paliko sesuo, nes išvažiavo paskutinė. Nukentėjusios teigimu, dingo ir kompiuterio kroviklis, kuris buvo prie kompiuterio prijungtas. Kompiuteris buvo veikiantis, bet su krovikliu. Kai išvažiuodavo, išjungdavo kompiuterį, bet kroviklį palikdavo kištukiniame lizde. V. G. yra mačiusi, jis irgi gyveno bendrabutyje, bet su juo nebendravo. Matė jį, kai sesuo bendravo su V. G., kai dar jis gyveno bendrabutyje. Pasak nukentėjusios, tame kambaryje iki įvykio ji gyveno gal pusę metų, gal daugiau. Nežino, ar V. G. yra buvęs jos kambaryje, nebent, kai jos ten nebūdavo. Šiuo metu kompiuterį yra atgavusi, bet dar nebuvo įsijungusi. Yra tikra, kad dingo kroviklis. Neturi pagrindo sakyti netiesą. Be gyventojo leidimo ten negyvenantis asmuo neturi teisės patekti į bendrabutį. Kompiuteris be kroviklio neveikia. Pasilieka prie savo pareikšto 250 Eur dydžio sumos civilinio ieškinio.
Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną išsikraustė iš kambario bendrabutyje, esančio (duomenys neskelbtini). Sesuo vakare jai parašė, kad nėra kompiuterio, paklausė, ar ji turi raktą, nes nerado rakto. Paprašė draugo apžiūrėti namus, bet jis nerado rakto. Sesuo parašė, kad kompiuterio nėra, pasakė, kad ji neturi kompiuterio. Pasakė seseriai, kad paskambintų policijai. Įvykis vyko 2021 m. spalio mėn. pabaigoje. Su seserimi gyveno tame kambaryje daugiau nei pusmetį. Ji paliko raktą budėtojui, paskutinė paliko kambarį. Kambaryje viskas buvo vietoje, kompiuteris ir jo kroviklis buvo ant jos miegamojo staliuko. V. G. yra mačiusi, su juo bendravo paskutinį kartą iki įvykio prieš metus. V. G. gyveno prie jų kambario, eidavo su drauge su jais pakalbėti. Liudytojos teigimu, V. G. jų kambaryje nėra buvęs. Visi raktai būdavo padėti ant stalviršio pas budėtoją, kur asmuo pasiima savo kambario raktą. Prieš karantiną buvo žurnalas, kuriame užrašydavo vardą, pavardę ir asmens kodą, pažymėdavo kada asmuo ateina ir kada išeina.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl kokio įvykio atvyko. Neatsimena parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvykis vyko 2021 m. spalio mėn. Kiek pamena, jo budėjimo metu apvogė kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskambino iš administracijos, klausė, kas nutiko. Jis nieko nežinojo, po to išsiaiškino, kai policija ėmė duomenis iš apsaugos kamerų. Paskui važiavo į komisariatą duoti parodymų, po kiek laiko nuvežė vaizdo įrašo ištraukas, kuriose buvo V. G., anksčiau gyvenęs šiame bendrabutyje. Liudytojo teigimu, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą, atsiminė, kad atėjo žmogus, apsigaubęs su gaubtuvų. Kai sėdi prie paradinių durų ir žiūri televizorių, jis nemato ateinančių žmonių. Tas žmogus pasilenkė ir nubėgo į koridorių. Tada nežinojo, kad tai buvo V. G., nepažino jo. Nubėgo vaikinui iš paskos iki koridoriaus galo, bet toliau nematė jo. Jis dirba budėtoju tame bendrabutyje nuo 20 val. iki 8 val. Buvo apie 22 val. vakaro, kai pastebėjo žmogų, duris rakina apie 24 val. Kai grįžo namo, apie pietus paskambino ir pasakė, kad jo budėjimo metu įvyko įvykis. Pašaliniai asmenys laisvai gali patekti. Pagal tvarką kiekvienas turėtų pateikti savo pažymėjimą, bet kai klausi, jie būna jį užmiršę. Kai išeina iš kambario, raktą grąžina, bet nepasirašo. Raktai laikomi stalčiuose. Norint paimti raktą, reikia stalčių atidaryti. Žino, kad raktas buvo paimtas, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą. Apie 3 val. nakties V. G. atsėlino iš kitos pusės, kelias minutes ėjo 30 metrų, o jis buvo kitame kambariuke. V. G. pasilenkęs pasiekė raktą. V. G. gyveno bendrabutyje, todėl žino jį. Kai vyko vagystė, V. G. bendrabutyje nebegyveno, bet gal buvo porą kartų prasmukęs ir sakydavo, kad dar gyvena. Pasak liudytojo, jo paties jau nebuvo, kai išėjo V. G., tai matė tik vaizdo įraše, nes jis išėjo iš bendrabučio gal dienos metu ar prieš pietus. Pašaliniai asmenys neturi teisės eiti į bendrabutį. Asmuo, nepalikęs savo duomenų, neturi teisės patekti į bendrabutį. Jis apžiūri patalpas, kai būna triukšmas, bet kiekvieną kartą patalpų neapžiūri.
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. spalio 24 d. 19.40 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neaiškiomis aplinkybės iš jos kambario dingo kompiuteris „HP“, kas galėjo pavogti, neaišku (1 t., b. l. 3–4).
2021 m. spalio 25 d. patalpų apžiūros protokole užfiksuota kambario Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įėjimas į pastatą yra iš gatvės pusės. Tiesiai priešais įėjimą, pakilus laipteliais, yra budėtojo darbo vieta, atskirta organiniu stiklu. Kairėje ir dešinėje pusėse yra ilgi koridoriai, kurių pabaigose įrengti nedidelio dydžio fojė patalpos. Pirmame aukšte, koridorių pradžioje ir fojė, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, viena yra nukreipta į laiptus, vedančius į kitus pastato aukštus. Laiptais pakilus iki trečio aukšto, yra durys Nr. (duomenys neskelbtini). Durys medinės, rakinamos viena spyna, kuri yra be matomų pažeidimų. Užėjus į vidų, yra nedidelis prieškambaris, kuriame yra tualeto ir vonios patalpa. Kampe po kriaukle, ant grindų, stovi šiukšlių dėžė, kurioje yra tuščias vienkartinis baltos spalvos popierinis puodelis (su galimais biologiniais ir pirštų pėdsakais). Tiesiai nuo įėjimo durų yra kambarys. Jame prie sienos stovi spintelė ir stalas, prie kitos sienos – lova su paklota patalyne. Prie sienos dešinėje pusėje stovi šaldytuvas, už jo – skalbinių džiovykla, toliau prie sienos yra spintelė, o tolimajame kampe – lova, pastatyta palei langą, esantį priešais įėjimą į kambarį. Kambaryje ant grindų, prie šaldytuvo guli permatomas celofaninis maišelis (įpakavimas) nuo „kruasano“ su likučiais (su galimais pirštų pėdsakais). Ant spintelės yra įjungtas ilgintuvas su įjungto mobiliojo ryšio krovikliu. Apžiūros metu daugiau jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 5–12).
2021 m. spalio 24 d. pareiškėjos A. K. protokole–pareiškime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 23 d. 9.18 val. iki 2021 m. spalio 24 d. 18.30 val. (duomenys neskelbtini), parinkus raktą, iš bendrabučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas jai priklausantis nešiojamas kompiuteris „HP“ su kroviklių, kurių vertė 250 Eur (1 t., b. l. 15).
2021 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas nešiojamas kompiuteris „HP 250 G6“ (model: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pateiktas savanoriško daiktų, dokumentų patiekimo protokolu. Kompiuterio korpusas yra juodos spalvos. Atlenkus kompiuterį, matomas juodos spalvos ekranas, klaviatūra, jutiklinio valdymo dalis. Kompiuteris turi apibraižymų, nusidėvėjimo požymių, ekranas neįskilęs. Nešiojamas kompiuteris neįsijungia (1 t., b.1. 50–53, 99).
2021 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vaizdo įrašai iš laiptinės aikštelės įvardyti Nr. 1 – Nr. 68, vaizdo įrašai iš budėtojo posto įvardyti Nr. 68 – Nr. 135. Tyrimui reikšminga informacija yra užfiksuota vaizdo įraše Nr. 24. Jame matoma minėto pastato laiptinės aikštelė ir patalpos. Vaizdo įrašo viršuje matoma informacinė juosta su vaizdo įrašinėjimo data ir laiku. Laiptinės aikštelėje matomas įėjimas į pastatą, kairėje baltos spalvos durys. Laiptinės aikštelėje matomi turėklai ir laiptai vedantys į viršų. Laiptinės aikštelėje matomi laiptais, kartais įeina ir išeina žmonės. Kai žmonės eina laiptinės aikštele, matoma įsijungianti šviesa. 22:06:02 val. koridoriuje matoma užsideganti šviesa. 22:06:26 val. matomas iš koridoriaus išeinantis vaikinas, kuris dešinę ranką laiko striukės kišenėje, kairiąja ranka prisidengęs veidą, dėvi tamsios spalvos, juodą striukę su gobtuvu, kuris uždėtas ant galvos, juodus džinsus, kurie yra plėšyti per kelius, avi tamsius batus. Jo veido nematyti. Vaikinas, eidamas link laiptinės laiptų aikštelės, ima bėgti, nubėga laiptais aukštyn. 22:06:40 val. iš koridoriaus matomas atbėgantis vyras. Jis yra stambus, žilstelėjęs, su ūsais, vyras dėvi mėlyną megztinį ir tamsias kelnes, yra basas. Vyras pribėga prie laiptinės aikštelės ir taip pat užbėga laiptais, vejasi vaikiną. 22:07:14 val. vyras, kuris yra apsirengęs mėlynu megztiniu, nulipa laiptais ir nueina koridoriumi.
Vaizdo įrašo Nr. 49 11:01:32 val. matomas praeinantis žmogus. Kurį laiką niekas nevyksta. 11:10:42 val. matomas laiptais besileidžiantis pirmiau minėtas vaikinas, kuris dėvi tuos pačius drabužius, gobtuvą, ant burnos ir nosies yra užsidėjęs šaliką arba kaukę, kuri yra juodos spalvos. Vaikinas kairiojoje rankoje nešasi juodai baltą, su langeliais, maišelį, ant kurio raudonomis raidėmis parašyta „New Yorker“. Lipdamas laiptais, vaikinas eina atsargiai, dairosi. Nulipęs laiptais, jis bando atidaryti duris, esančias laiptų apačioje, tačiau durys neatsidaro, tuomet vaikinas paslepia veidą po gobtuvu ir nueina koridoriumi, esančiu vaizdo fiksavimo dešinėje.
Vaizdo įrašo Nr. 50 11:10:42 val. matomas laiptais besileidžiantis pirmiau minėtas vaikinas, kuris kairiojoje rankoje nešasi minėtą juodai baltą, su langeliais, maišelį. Lipdamas laiptais vaikinas eina atsargiai, dairosi. Nulipęs laiptais jis bando atidaryti duris ,esančias laiptų apačioje, tačiau durys neatsidaro, tuomet vaikinas paslepia veidą po gobtuvu ir nueina koridoriumi, esančiu vaizdo fiksavimo dešinėje.
Vaizdo įrašo Nr. 92 22:06:05 val. pro stiklines pastato duris matomas įeinantis pirmiau nurodytas vaikinas. Įėjęs į pastatą 22:06:12 val., vaikinas eina pritūpęs ir pasilenkęs šonu, kad jo nepastebėtų už stalo sėdintis budintis darbuotojas. Vaikinas nueina vaizdo fiksavimo dešinėje esančiu koridoriumi pro stiklines duris. Iš budėtojo posto išeina pirmiau nurodytas vyras, kuris nuseka vaikiną koridoriumi. Vėliau vyras grįžta į postą.
Vaizdo įrašo Nr. 103 3:17:30 val. ant grindinio, budinčiojo posto kairėje, matomas žmogaus šešėlis. 3:17:49 val. iš už sienos, esančios budėtojo posto kairėje, matomas pasislėpęs jaunuolis. Tai tas pats vaikinas, kuris matomas vaizdo įraše Nr. 24. Vaikinas labai lėtai eina link budėtojo posto, kur sudėti raktai nuo kambarių. Vaikinas eina lėtai, šviesa užgesta, nes jis nedaro staigių judesių, kartais vėl užsidega. Vaikinas kažką paima iš budėtojo posto, tačiau ką, įraše nematyti, ir greitai nubėga koridoriumi kairėje. 3:20:25 val. matoma koridoriuje kairėje užsideganti šviesa, tačiau žmonių nesimato. 3:21:33 val. vėl matoma užsideganti šviesa, kairėje, koridoriuje, tačiau žmonių nesimato.
Vaizdo įrašo Nr. 118 matomas budėtojo postas ir išėjimas iš pastato. Vaizdo apatinėje dalyje matomas budėtojo posto stalas, ant jo kompiuteris, žurnalas, rašiklis prie žurnalo, kiti smulkūs daiktai. Vaizdo įraše retsykiais matomi iš koridoriaus išeinantys, įeinantys žmonės, pasirašę žurnale jie išeina pro stiklines duris iš pastato. Bendrabutyje vaikšto žmonės. 11:11:17 val. matomas iš koridoriaus pro stiklines duris išeinantis pirmiau minėtas vaikinas, kuris kairiojoje rankoje nešasi juodai baltą, su langeliais, maišelį, ant kurio raudonomis raidėmis parašyta „New Yorker“. Jo veido nesimato (1 t., b. l. 57–74).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.
Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iš patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpą būdų nedetalizuoja, tačiau įstatymo loginis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vagystės veika gali būti padaroma tiek įveikiant esamas kliūtis fizinėmis pastangomis, tiek panaudojant technines priemones, tiek smurtą.
Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
V. G. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bylai reikšmingu laiku įsibrovęs į bendrabučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobęs kaltinime nurodytus daiktus – nešiojamąjį kompiuterį „HP“ ir jo kroviklį.
Bylą nagrinėjant teisme, V. G., iš pradžių duodamas parodymus, pripažino, kad pagrobė tik nešiojamąjį kompiuterį, tačiau neigė grobęs šio daikto kroviklį (2022 m. balandžio 26 d. teisiamasis posėdis). Kita vertus, po nukentėjusiosios A. K. apklausos teisme kaltinamasis prisipažino taip pat pagrobęs kompiuterio kroviklį (2022 m. gegužės 10 d. teisiamasis posėdis). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos gyvenamame kambaryje buvo kompiuteris, prie kurio buvo prijungtas kroviklis, ir abu šie daiktai dingo. Kroviklis reikalingas, nes tik su juo veikia kompiuteris. A. K. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus dėl dingusių daiktų iš kambario (1 t., b. l. 29–31, 32–33). Tai, kad nukentėjusioji kambaryje laikė kompiuterį ir kroviklį, patvirtino taip pat liudytoja G. V.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti A. K. ir G. V. ar manyti, kad jos suinteresuotos apkalbėti V. G.. Taigi teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis pagrobė nukentėjusiai priklausančius abu daiktus – nešiojamąjį kompiuterį ir kroviklį. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų verte.
V. G. bylą nagrinėjant teisme neigė, kad jis iš anksto turėjo tyčią pagrobti svetimą turtą. Kaltinamasis tvirtino, kad jis pateko į A. K. kambarį bendrabutyje, nes norėjo išsimiegoti. Būdamas bute paėmė kompiuterį, nes buvo pametęs mobiliojo ryšio telefoną ir neturėjo, kaip susisiekti su draugais.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl V. G. tyčios, visų pirma remiasi byloje esančiais vaizdo įrašais. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „ch05_20211023215104“ matyti, kad kaltinamasis gana vėlai vakare (22.06 val.), kai paprastai būna mažiau žmonių ir yra mažiausia tikimybė būti pastebėtam, slapta (pasilenkęs, kad jo nematytų budėtojas, taip pat užsidengęs galvą kapišonu) įėjo į bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas (vaizdo įrašo 14.57–15.09 min). V. G., norėdamas susisiekti su draugais, galėjo kreiptis į bendrabučio budėtoją su prašymu leisti paskambinti, juolab byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau gyveno bendrabutyje. Kita vertus, jis nedarė to. Priešingai, iš aptarto V. G. elgesio matyti, kad jo pagrindinis tikslas buvo nepastebėtam patekti į bendrabučio vidų. Remiantis vaizdo įrašu pavadinimu „ch05_20211024030312“, kaltinamasis nakties metu atėjo prie budėtojo darbo vietos ir gana ilgą laiką (nuo 03.18 iki 03.19 val.) pasilenkęs ieškojo kambario rakto (vaizdo įrašo 15.14–15.52 min). Pastebėtina, kad V. G. ne vaikščiojo budėtojo darbo vietoje, o iš karto pradėjo ieškoti kambario rakto. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamajam buvo žinoma, kur budėtojas laiko kambarių raktus. Be to, atsižvelgiant į gana ilgą ieškojimo laiką, nėra abejonių, kad kaltinamasis ieškojo būtent konkretaus kambario rakto, t. y. nuo nukentėjusiosios A. K. kambario. Akivaizdu, kad V. G., norėdamas pasinaudoti bet kokiu bendrabučio kambariu, imtų pirmą pasitaikiusį kambario raktą, tačiau jis nedarė to. Priešingai, kaltinamasis, rizikuodamas būti netikėtai pastebėtas budėtojo, užtruko ilgesnį laiką. Toks V. G. elgesys rodo ir tai, kad jis, dar prieš paimdamas A. K. kambario raktą, žinojo, kad jame tuo metu nėra kitų asmenų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties V. G. parodymų nenuoseklumą viso baudžiamojo proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 5 d. apklausiamas kaip įtariamasis V. G., duodamas parodymus, teigė, kad „pagalvojo, kad yra tuščių kambarių ir galėtų ten nueiti bei pernakvoti. <...> Įėjus į kambarį (Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatė, kad kambarys yra gyvenamas“ (1 t., b. l. 91–93). Tuo tarpu, apklausiamas 2022 m. balandžio 26 d. teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis iš pradžių teigė, kad „būtent į šį kambarį sugalvojo nueiti, nes anksčiau gyveno priešais tą kambarį. Įėjęs į kambarį nuėjo miegoti ir prabuvo iki kitos dienos pietų, kol prablaivėjo. <...> Tai buvo gyvenamasis kambarys, jame buvo daiktų, buvo kompiuteris „HP“ ant stalo. Po to, tos pačios apklausos metu V. G. nurodė, kad „nežinojo, kas gyvena kambaryje“. Apklausiamas 2022 m. gegužės 10 d. teisme, po nukentėjusios ir liudytojų apklausų V. G. pakeitė poziciją ir tvirtino, kad jis žinojo, jog kambarys yra gyvenamas, nes anksčiau bendravo su liudytoja G. V.. Kaltinamasis į teisėjo klausimą, „iš kur jis žinojo, gyvenęs prieš metus, kad kambarys po metų gyvenamas?“, atsakė, kad tuo metu logiškai nemąstė, darė ir tiek. Taigi, matyti, kad kaltinamasis, būdamas nenuoseklus dėl nurodomų aplinkybių, ar žinojo, kad bendrabučio kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamas, ar ne, taip pat kas jame gyveno, akivaizdžiai derino savo parodymus prie byloje surinktų įrodymų. Šiame kontekste pasakytina, kad nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra mačiusi kaltinamąjį, nes šis yra gyvenęs tame pačiame bendrabutyje. Liudytoja G. V. bylą nagrinėjant teisme taip pat patvirtino, kad ji iki nagrinėjamo įvykio prieš maždaug metus bendravo su V. G., nes jis gyveno šalia kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad kaltinamasis, pasiimdamas kambario Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, žinojo, kad jis yra gyvenamas ir kad jame gali būti kitiems asmenims priklausančių daiktų.
Iš vaizdo įrašo pavadinimu „ch08_20211024105645“ matyti, kad V. G. dienos metu (11.10 val.) lipa laiptais žemyn vėl užsidėjęs striukės kapišoną ir nešasi maišelį (vaizdo įrašo 14.02– 14.19). Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis, išeidamas iš bendrabučio, bandė slėpti savo tapatybę, kad jo neatpažintų kiti asmenys. Teismo vertinimu, kaltinamojo keliama versija, kad jis išsinešė kompiuterį, nes norėjo susisiekti su draugais, yra nelogiškas. Pirma, V. G. dienos metu galėjo tiesiog nuvykti pas draugus ir susitikti su jais. Antra, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis apskritai žinojo, ar prie kompiuterio jis gali prisijungti ir apskritai juo pasinaudoti, ar ne (ar prisijungimas prie kompiuterio yra apsaugotas slaptažodžiu, ar ne). Todėl vien kompiuterio išsinešimas ketinant neva pasinaudoti juo, kad būtų galima susisiekti su draugais, nors nežinoma minėta informacija, yra nelogiškas V. G. elgesys.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis suprato, jog pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau aptartas V. G. elgesys iki patekimo į A. K. kambarį ir po to neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamojo tyčia pagrobti svetimą turtą susiformavo dar iki patenkant į minėtą patalpą, o ne jau būnant joje. Vien kaltinamojo nesutikimas su tuo savaime nereiškia, kad šioje byloje jam neteisingai pareikštas kaltinimas.
BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro nusikalstamą veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (50 Eur) bei nedidelės vertės turtą (nuo 150 Eur iki 250 Eur), veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).
Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog V. G. 2021 m. spalio 23 d. apie 22.06 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką, slapta patekęs į bendrabutį ir pasislėpęs antro aukšto koridoriuje, ten prabuvo iki tol, kol 2021 m. spalio 24 d. apie 3.19 val., nuėjęs į pirmame aukšte esantį budėtojo postą, paėmė iš ten kambario Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, kuriuo atsirakino ir taip įsibrovė į kambarį bei pagrobė A. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP“, 230 Eur vertės, ir jo kroviklį, 20 Eur vertės, po to su pagrobtu turtu pasišalino iš bendrabučio, taip pagrobė nukentėjusiajai A. K. priklausantį 250 Eur vertės turtą.
Darytina išvada, kad V. G. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos (vagystės įsibrovus į patalpą) sudėties požymiai, todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas V. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pagrobtas 250 Eur vertės turtas.
V. G. atsakomybę ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 115). Jis iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 19–32). V. G. dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. G. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas greičiausiai yra atsitiktinis.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus V. G. laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su skirtinais įpareigojimais, nustatytais BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose ir BK 48 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, skirti baudos bausmę V. G. nėra tikslinga, nes jis nemoka paskirtų baudų už administracinius nusižengimus, todėl tokia bausmės rūšis nebus efektyvi. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leis pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui ir kartu leis kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Kita vertus, jei V. G. piktybiškai nesilaikys laisvės apribojimo bausmės, probacijos tarnyba su teikimu turės teisę kreiptis į teismą dėl šios bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Pastebėtina, kad ir prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą byloje, baigiamosios kalbos metu prašė V. G. paskirti laisvės apribojimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
V. Kiti klausimai
Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34). Bylą nagrinėjant teisme, buvo tikslinamasi, kas sudaro minėtą turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji nurodė, kad 230 Eur sudaro kompiuterio vertę, o 20 Eur – kroviklio.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. K., pažymi, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. G., įsibrovęs į patalpą, pagrobė nukentėjusiajai A. K. priklausantį kompiuterį ir jo kroviklį. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. sausio 29 d. pavogtas kompiuteris buvo nukentėjusiajai grąžintas pakvitavimu, kuriame nurodyta, kad ji pretenzijų neturi (1 t., b. l. 54). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, jog kompiuterį yra atgavusi, bet dar nebuvo įsijungusi. Nukentėjusios teigimu, kompiuteris be pakrovėjo neveikia. Pasilieka prie savo pareikšto 250 Eur dydžio sumos civilinio ieškinio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiajai kompiuteris buvo grąžintas, byloje nėra duomenų, kad kompiuteris buvo sugadintas ar jis šiuo metu yra apskritai neveikiantis, be to, A. K. nėra pateikusi civilinio ieškinio dydį pagrindžiančių dokumentų, nebėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajai 230 Eur, sudarančių kompiuterio vertę. Priešingu atveju tenkinus šią nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį, būtų gauta dviguba nauda. Vien A. K. prašymas priteisti prašomą 250 Eur turtinės žalos dydį motyvuojant tuo, kad kompiuteris be kroviklio neveikia, savaime nesudaro pagrindo priteisti visą prašomą pinigų sumą, nes byloje nenustatyta, kad kompiuteris apskritai yra nefunkcionuojantis. Nėra paneigta, kad su kitu krovikliu nukentėjusioji galės tinkamai naudotis kompiuteriu. Todėl turtinė žala nustatytina tik už netektą kompiuterio kroviklį. Teismo vertinimu, 20 Eur turtinės žalos suma, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atitiks kaltinamojo V. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai A. K. padarytą turtinę žalą. Kita civilinio ieškinio dalis atmetama.
V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 94–95). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:
1) sunaikinti 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu perduotą saugoti voką, kuriame yra puodelis ir maišelis, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2021 m. gruodžio 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004452) (1 t., b. l. 48–49);
2) voką, prisegtą prie bylos viršelio, kuriame yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o kitus vaizdo įrašus, kuriuose nėra fiksuota tyrimui reikšmingi duomenys, paliktus integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), palikti saugoti šioje sistemoje.
Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:
1) per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
2) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – iš V. G. nukentėjusiajai A. K. priteisti 20 Eur (dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:
1) sunaikinti 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu perduotą saugoti voką, kuriame yra puodelis ir maišelis, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2021 m. gruodžio 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004452) (1 t., b. l. 48–49);
2) voką, prisegtą prie bylos viršelio, kuriame yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o kitus vaizdo įrašus, kuriuose nėra fiksuota tyrimui reikšmingi duomenys, paliktus integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), palikti saugoti šioje sistemoje.
Išaiškinti V. G., kad:
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis