Administracinė byla Nr. I-2889-815/2019

     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01103-2019-0

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

Viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1.       Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 20 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą – 100 Eur už netinkamas sąlygas, orumo pažeidimą, kankinimą, orių sąlygų neužtikrinimą 2019 m. vasario 15 d. konvojavimo metu transporto priemonėje (b. l. 1).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. buvo konvojuojamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) automobiliu, kuriame nebuvo saugos diržų, jame buvo 4–6 žmonės, pareiškėjui teko nepatogiai sėdėti ant lentos, o kartais ir stovėti. Automobilyje nebuvo šildymo, ventiliacijos sistemos, nebuvo įrengtas avarinis išėjimas, stiklai buvo tamsinti, jame buvo tamsu, taip pat nebuvo radijo imtuvo. Be to, pareiškėjas skundžiasi, jog nebuvo išvestas į tualetą. Nežmoniškos konvojavimo sąlygos, pareiškėjo vertinimu, reiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–13).

1.       Tarnyba organizavo neplaninį konvojų iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K. Konvojavimas buvo vykdomas specialiuoju automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiems). Neplaninis konvojus atvyko 09.50 val. į Pravieniškių PN-AK, visų priimtų konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė. Visiems konvojuojamiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Neplaninis konvojus išvyko 11.00 val. ir į Lukiškių TI-K atvyko 12.10 val. Kelionė truko 1 val. 10 min. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuojamieji asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Jokių skundų ar pretenzijų nebuvo pareikšta taip pat konvojuotus asmenys priimančiam įstaigos budėtojui.

2.       Dėl specialiojo transporto

Tarnyba konvojavo asmenis specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu, specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama minėtais dokumentais. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus (toliau – ir NVSPL Tyrimo skyrius) dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl šių automobilių atitikties Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 146.4 punktui. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus tikrina specialiųjų automobilių būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, esant reikalui, transporto priemonė keičiama.

3. Dėl vietos stokos

Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų), vienam konvojuojamajam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Konvojuojant pareiškėją automobiliai perpildyti nebuvo.

4. Dėl saugos diržų

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Saugos diržų įrengimas N2 tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Visos Tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas. Tarnyba konvojuoja asmenis bendra tvarka, jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės, išskirtinės sąlygos, institucijos ar įstaigos priima kitokius sprendimus. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas.

5. Dėl tualetų

Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Taisyklių 134 punktu, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes tarnybinėje dokumentacijoje užfiksuota, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose, į pareigūnus nesikreipė. Be to, jis turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių sąlygų, tačiau skundų neteikė.

6. Dėl galimai netinkamo elgesio

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, pateiktus žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas asmuo, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Tarnyba neturi duomenų, kad pareigūnai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu, o pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio.

7. Dėl civilinės atsakomybės

Būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys, nenustačius bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė negalima. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios iš Tarnybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, bet būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, taigi, nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, o todėl civilinė atsakomybė negalima.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.       Pareiškėjas buvo konvojuojamas transporto priemone „Mercedes-Benz Atego“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros rezultatų kortelė, b. l. 14).

2.       Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. buvo konvojuojamas iš Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus į Lukiškių TI-K (Pravieniškių PN-AK konvojuojamųjų sąrašas Nr. 60(1)181, b. l. 15; 2019 m. vasario 15 d. kelionės žiniaraštis b. l. 19).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas E. S. prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.

2. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.

2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

        Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. konvojuojamas Iš Pravieniškių PN-AK į Lukiškių TI-K specialiuoju automobiliu „Mercedes-Benz Atego“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytas specialusis transportas atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelės (ataskaitos) kopija, b. l. 14). Specialios paskirties automobilyje yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos; pažymėtina, kad minėtame automobilyje yra tinkama, efektyvi ventiliacija (b. l. 17), dirbtinė apšvieta (atsakovo pateikti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kurių pareiškėjas hipotetiniais ir nekonkretizuotais teiginiais nenuginčijo), todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl karščio, šalčio, apšvietimo nėra pagrįsti. Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.

2.2. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Atsakovės atstovas nurodė, jog konvojuojamiems asmenims prieš išvykimą į Lukiškių TI-K buvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu. Iš kelionės žiniaraščio (b. l. 19–20) matyti, jog skundų ar pareiškimų kelionės metu nebuvo gauta. Papildomai pažymėtina, jog konvojavimo truko neilgai – 1 val. 10 min., todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas negalėjo patirti itin didelių sukrėtimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių (pvz., dėl netinkamos ventiliacijos ir temperatūros automobilyje, arba dėl tamsintų langų).

2.3. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo E. S. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                  Ernestas Spruogis