Administracinė byla Nr. eA-1480-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00698-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 22.1; 22.2; 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. patikslintą skundą atsakovui Plungės apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo pirmininko 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. P-180 “Dėl sprendimo įgyvendinti Plungės apylinkės teismo kanclerio J. K. tiesioginio vadovo 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą (toliau – ir Motyvuotas siūlymas) valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 ir pateiktą siūlymą atleisti J. K. iš pareigų bei J. K. atleidimo iš Plungės apylinkės teismo kanclerio pareigų” (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Plungės apylinkės teismo (toliau – ir atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 3000 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas Plungės apylinkės teisme (prieš tai buvusiame Plungės rajono apylinkės teisme) dirbo daugiau kaip 11 metų, per kuriuos pareiškėjas neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų, parengė daugybę vidaus teisės aktų, įvairių tvarkų, pareigybių aprašymų ir pan., aktyviai dalyvavo teismų reformos/sujungimo procese, teikė daug įvairių pasiūlymų, aktyviai bendradarbiavo su Nacionaline teismų administracija. Per visą laikotarpį iki pat 2020 m. rudens pareiškėjui dėl jo tarnybos funkcijų atlikimo nebuvo išreikšta jokių pastabų. Per savo darbo teisme laiką pareiškėjas buvo įvertintas labai gerai ir skatintas net 5 kartus, o gerai įvertintas 4 kartus, tame tarpe ir Plungės apylinkės teismo pirmininkas E. J. pareiškėjo veiklą vertino labai gerai ir gerai.
2.2. Nuo 2020 m. rudens, kai Plungės apylinkės teisme į darbą buvo priimta teismo pirmininko padėjėja S. S., psichologinis smurtas pareiškėjo atžvilgiu sustiprėjo, pareiškėjo darbinė veikla staiga pradėjo būti vertinama kaip tariamai bloga, prasidėjo ir vėliau tęsėsi tendencingas mobingas pareiškėjo atžvilgiu. Prasidėjo visiškas pareiškėjo, kaip darbuotojo, ignoravimas. Teismo pirmininkas su pareiškėju jokios konstruktyvios komunikacijos nepalaikė. Be jokio pagrindo nuo 2020 m. rudens buvo pradėti taisyti pareiškėjo parengti dokumentų projektai arba nederinant pateiktų projektų ir patvirtinant savo parengtus vidaus teisės aktus tuo pačiu klausimu. Vėliau buvo pradėta reikalauti kasdien teikti darbo dienos ataskaitas ir siųsti jas teismo pirmininkui, tačiau, net ir siunčiant šias ataskaitas, pareiškėjas nėra gavęs jokių pastabų dėl darbo kokybės.
2.3. 2021 m. ir 2022 m. pareiškėjui nebuvo surengtas nei vienas neeilinis veiklos vertinimas dėl darbo kokybės ar trūkumų, nepareikšta pastabų ar priimta kitų nuobaudų, tačiau tiek 2021 m., tiek 2022 m. motyvuoti siūlymai buvo parengti tendencingai, siekiant atleisti pareiškėją iš darbo. Nors 2021 m., kai po kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pareiškėjas kreipėsi į atsakingas institucijas dėl teismo pirmininko veiksmų ir teismo pirmininkas neįgyvendino savo paties priimto motyvuoto siūlymo atleisti pareiškėją iš pareigų, situacija iš esmės nepasikeitė – teismo pirmininkas ir toliau tendencingai vykdė mobingą ir siekė savo tikslo, kad pareiškėjas išeitų iš tarnybos (dėl psichologinio smurto), arba siekė tai panaudoti kasmetiniam tarnybinės veiklos vertinimui.
2.4. Buvo apribota pareiškėjo teisė į nešališką ir objektyvų tarnybinės veiklos vertinimą tiek 2021 m., tiek ir 2022 m., dėl ko pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo“ buvo sudaryta nuolatinė Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo – teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija), kuri vertino pareiškėjo veiklą už 2020 m. 2021 m. kovo 15 d. įvykusiame Komisijos posėdyje Komisijos nariai D. S. ir M. S. nusišalino, o likę Komisijos nariai pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai ir teikė siūlymą atleisti iš pareigų. Minėtas siūlymas nebuvo įgyvendintas, pareiškėjas tęsė darbą.
2.5. 2022 m. pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo pradėtas, tačiau iki nebuvo baigtas, dėl jo vyko ginčas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Tiesioginis vadovas pareiškėjo 2021 m. tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai, siūlė atleisti iš tarnybos. Pareiškėjas nesutiko su 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu, todėl 2022 m. kovo 8 d. kreipėsi į Komisiją. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas taip pat gavo pranešimą dėl Komisijos posėdžio datos, Komisijos posėdis buvo paskirtas 2022 m. balandžio 13 d. 10:00 val., per ZOOM programą. Pareiškėjas pasiteiravo visų Komisijos posėdyje dalyvavusių Komisijos narių, ar jie nori nusišalinti. Komisija nusišalinimo pagrindų nematė, nors vienas iš Komisijos narių M. S. nusišalino prieš Komisijos posėdį ir jame nedalyvavo. Komisijai nenusišalinus, elektroniniu paštu 10:06 val. pareiškėjas pateikė pranešimą – prašymą teismo pirmininkui per Komisijos pirmininkę dėl Komisijos nušalinimo ir naujos Komisijos sudarymo. Komisijos posėdyje (15 val.) pareiškėjas informavo Komisiją, kad teismo pirmininkui pateikė pranešimą dėl nesutikimo su priimtu sprendimu nenušalinti esamos Komisijos ir nesudaryti naujos sudėties Komisijos bei informavo, kad skųs teismo pirmininko 2022 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. V-34 dėl Komisijos pakeitimo. Po pranešimo pristatymo pareiškėjas informavo, kad toliau nedalyvaus šios sudėties Komisijos posėdyje ir iš nuotolinio susitikimo programos ZOOM atsijungė.
2.6. Komisijos nariai sprendė, kad pareiškėjas nepalaiko 2022 m. kovo 8 d. pateikto prašymo vertinti tarnybinę veiklą Komisijoje, nors pareiškėjas tokių teiginių / nuomonės niekada nereiškė, siekė, kad jo tarnybinę veiklą vertintų nešališka Komisija.
2.7. Komisija 2022 m. balandžio 20 d. parengė ir pateikė Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, kurioje nurodė, kad išvada parengta tokia apimtimi, kokia vertinamasis valstybės tarnautojas savo poelgiais ir valios išraiška 2022 m. balandžio 13 d. posėdyje suteikė galimybę surašyti bei pasiūlė sprendimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo ir (ar) su šio vertinimo metu pateikto siūlymo įgyvendinimu susijusius sprendimus priimti atsižvelgiant į 2022 m. vasario 18 d. motyvuotą siūlymą pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144, kitas objektyvias aplinkybes.
2.8. Plungės apylinkės teismo pirmininkas E. J., pareiškėjui esant nedarbingam dėl ligos (liga tęsėsi nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 17 d.), 2022 m. birželio 17 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė įgyvendinti pareiškėjo tiesioginio vadovo (savo paties) Motyvuotą siūlymą.
2.9. Pareiškėjo 2021 m. tarnybinė veikla buvo vertinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, keliamų procedūrai. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė žinoti, kokiais argumentais remiantis 2021 m. veiklos vertinimas yra nepatenkinamas, nesudaryta galimybė būti išklausytam tiesioginio vadovo, pateikti paaiškinimus. Tiesioginis vadovas iki motyvuoto pasiūlymo priėmimo nepravedė tinkamo vertinimo pokalbio – neaptarė tarnybinės veiklos rezultatų, neįvertino valstybės tarnautojo pateiktų siūlymų, neaptarė einamųjų metų užduočių, neįvertino valstybės tarnautojo pateiktų siūlymų, neaptarė pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius, neįvertino valstybės tarnautojo pateiktų siūlymų, neaptarė rizikos, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, neaptarė valstybės tarnautojo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neaptarė valstybės tarnautojo kvalifikacijos ir jos tobulinimo poreikio bei valstybės tarnautojo karjeros galimybių.
2.10. Komisija apskritai nevertino pareiškėjo tarnybinės veiklos, tačiau surašė Išvadą, kuria siūlė vadovautis Motyvuotu siūlymu. Teismo pirmininkas pažymėjo, kad jis nesivadovauja Išvada ir dėl jos įgyvendinimo nepasisakė, o sprendimą atleisti pareiškėją iš tarnybos priėmė vadovaudamasis savo paties (tiesioginio vadovo) Motyvuotu siūlymu.
2.11. Pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimas yra nemotyvuotas, o Komisija tarnybinės veiklos vertinimo apskritai neatliko, nepatikrino tiesioginio vadovo vertinimo (Motyvuoto siūlymo) pagrįstumo, kadangi apskritai nevertino pareiškėjo tarnybinės veiklos, tačiau surašė Išvadą.
2.12. Buvo pažeistos esminės vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros (teisė žinoti, kodėl priimami atitinkami sprendimai, teisė būti išklausytam, teisė pateikti savo paaiškinimus, teisė į visapusišką ir pilną (visų vertinimo punktų) tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo pagrįstumą bei aplinkybių objektyvų vertinimą, teisė į tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo patikrinimą), todėl šių procedūrų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą.
2.13. Kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu teismo pirmininkas neišsakė pastabų ar prieštaravimų dėl pareiškėjo atliktų užduočių rezultatų, diskusijos dėl to, kad užduotys neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai nepasakė, leido suprasti, jog sutinka su pareiškėjo pateiktu užduočių atlikimo įvertinimu. Tik po pareiškėjo pranešimų apie jo elgesį pradėdavo įvairius tyrimus, kurių vienas buvo dėl pasirašomų dokumentų. Nors teismo pirmininkas teigė, kad su juo nebuvo derinami kai kurie dokumentai ar pan., faktiškai visi veiksmai su teismo pirmininku buvo suderinti žodžiu ir jam buvo žinoma apie dokumentų turinį. 2021 m. atsakovo atlikti du išankstiniai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu, iš kurių nei vienas nepasitvirtino. Teismo kanclerio vadovaujamoje teismo administracijoje nenustatytas nei vienas atvejis, kad darbas būtų atliekamas blogai, nenustatyta veiklos trūkumų, priešingai, kai kuriais klausimais tik dėl teismo kanclerio iniciatyvos ir aktyvumo Plungės apylinkės teismas buvo minimas kaip pavyzdinis.
2.14. 2022 m. vasario 18 d. tiesioginio vadovo vertinimas, Komisijos išvados bei protokolas, o kartu ir 2022 m. birželio 17 d. atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo nėra grindžiami objektyviais duomenimis, todėl nelaikytini pagrįstais.
2.15. Pareiškėjo veiklos vertinimui sudarytos Komisijos sudėtis buvo šališka. 2021 m. Komisijos narė S. S.` buvo pateikusi tarnybinį pranešimą-skundą pareiškėjo atžvilgiu, todėl buvo pagrindas manyti, kad ji iš anksto yra neigiamai nusistačiusi pareiškėjo atžvilgiu. 4 iš 5 Komisijos narių buvo pavaldūs tiesioginiam pareiškėjo vadovui, taip pat yra iš ankstesnės Komisijos, kuri analogiško posėdžio metu palaikė teismo pirmininko vertinimą dėl pareiškėjo nepatenkinamo veiklos vertinimo, todėl pareiškėjui buvo pagrįstas pagrindas tikėti, kad ir šį kartą bus priimami analogiški sprendimai.
2.16. Nuo 2020 m. vidurio pareiškėjas patyrė psichologinį spaudimą dėl pasitraukimo iš pareigų. Pareiškėjui su tuo nesutikus, buvo imtasi visų priemonių, kaip pašalinti pareiškėją iš pareigų. Skundžiamu 2022 m. birželio 17 d. įsakymu atsakovas ne objektyviai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 m., bet įvykdė tęsiamą iniciatyvą susidoroti su pareiškėju.
2.17. Yra pagrindas grąžinti pareiškėją į pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Psichologinis atsakovo spaudimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir dėl to, jog pareiškėjas prieš kolegas buvo paverstas nekvalifikuotu, nepatikimu, „netinkamu“ tarnautoju. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui kilo nerimas, skausmingi dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip tarnautojo, reputacija, dėl ko pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus. Pareiškėjas patirtą itin didelę neturtinę žalą vertina 3000 Eur suma.
2.18. Teismo posėdžių metu pareiškėjas nurodė, kad atsakovo pateiktas Komisijos posėdžio įrašas yra iškarpytas, nuslėpta tikroji padėtis, teismo pirmininkas nenurodė konkrečių pareiškėjo trūkumų, pareiškėjo iniciatyva teisme yra įdiegta Dokumentų valdymo sistema.
3. Atsakovas Plungės apylinkės teismas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Pareiškėjas savo skunde Komisijai suteikia tas teises ir pareigas, kurios buvo nustatytos galios netekusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintomis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis.
4.2. Atsakovui priimant Įsakymą, Komisijos sudėtis ar Komisijos raštai teismo pirmininko sprendimui atleisti pareiškėją iš pareigų neturėjo įtakos – teismo pirmininkas nesivadovavo tarpiniais Komisijos raštais. Atsakovas vadovavosi valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis, atsižvelgdamas į Motyvuotą siūlymą.
4.3. Didžiąją dalį darbo metų teismų sistemoje pareiškėjas buvo vertinamas kaip sekretorius, o ne kaip teismo kancleris ir šį vertinimą atliko ne Plungės apylinkės teismo pirmininkas, o Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkas. Pareiškėjas teismui neskundė jo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo už 2020 m., kuriuo pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai. Atsižvelgiant į tai, vertina, kad pareiškėjas sutinka su savo tiesioginio vadovo vertinimu už 2020 m. („nepatenkinamai”), įskaitant gebėjimų, kompetencijų, užduočių vykdymo ir kitus trūkumus, o teismui nepateikė jokių argumentų, kad jo tarnybinė veikla 2021 m., po nepatenkinamo įvertinimo už 2020 m., tapo geresnė nei buvo 2020 m.
4.4. Teismo pirmininkas 2021 m. nustatė, kad pareiškėjas savo parašu pasirašinėdavo teismo dokumentus, kuriuos pasirašyti teisę turi tik teismų pirmininkai. Pareiškėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, savo kompetencijas, gebėjimus, užduočių vykdymą konkrečioje situacijoje, privalėjo vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens standartus, nepaneigiant savo, kaip darbuotojo, atsakomybės už tarnybinių pareigų vykdymą. 2021 m. teko netgi raštu pareiškėjo prašyti vykdyti savo pareigas.
4.5. 2021 m. dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumų atlikti du išankstiniai tyrimai, jais kancleriui pavesta tobulinti gebėjimus atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir tobulinti bendrąsias kompetencijas. Atsakovo įsitikinimu, iš jo pusės buvo išnaudotos visos vidinio administravimo bei žmogiškosios priemonės, siekiant atkreipti pareiškėjo dėmesį į kompetencijų, gebėjimų, užduočių vykdymo poreikį, į darnių santykių poreikį, tačiau nei motyvuojančios, nei moraliai drausminančios priemonės, nei išorinio administratoriaus – Klaipėdos apygardos teismo, pastangos nebuvo veiksmingos susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėjas, užuot kėlęs kvalifikaciją ir dėjęs pastangas tobulinti savo veiklą, užuot padėjęs teismo pirmininkui, rengė ir teikė raštus / skundus Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Teisėjų tarybai, Nacionalinei teismų administracijai, Klaipėdos apygardos teismui.
4.6. 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo atlikto tikslinio Plungės apylinkės teismo pirmininko E. J. veiklos efektyvumo patikrinimo akte Nr. 2-23 sudvejota ne tik profesinėmis, bet ir asmeninėmis pareiškėjo savybėmis, kas yra neginčijamu įrodymu, jog ne vienintelis atsakovas, bet ir atsakovo veiklą prižiūrintis išorinis administratorius matė pareiškėjo trūkumus.
4.7. Klaipėdos apygardos teismui pateikus Plungės apylinkės teismo veiklos organizavimo ir organizacinės kontrolės sistemos planinio kompleksinio patikrinimo aktą, nustatyta eilė trūkumų teismo administracijos, kuriai vadovavo pareiškėjas, veikloje. 2021 m. nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas teismo kanclerio statusu, priėmė dovanas iš privataus verslo, ir savo veiksmais, manytina, suformavo viešame ir privačiame sektoriuose dirbančiųjų nuomonę, kad asmenys, dirbantys teisingumą vykdančioje įstaigoje, gali priimti ir priima dovanas iš privataus verslo atstovų. Antikorupcijos komisija suklydo padarydama išvadą, kad dovaną paėmė juridinis asmuo: dovanas paėmė kancleris, kuris yra tik valstybės tarnautojas – kancleris nėra įstaigos vadovas ir negali veikti juridinio asmens vardu, juridinio asmens vardu veikia tik įstaigos vadovas. Atsakovas neigė, kad tarnybinių nusižengimų tyrimų nevykdymas pareiškėjo atžvilgiu patvirtina pareiškėjo gebėjimą eiti pareigas – šis faktas patvirtina būtent tai, kiek žmogiškojo ir profesinio supratimo pareiškėjui, kaip darbuotojui, buvo skiriama, kad jam buvo užtikrinama gera savijauta ir visokeriopas supratimas bei pagalba einant pareigas.
4.8. Komisijos veikla inicijuota būtent paties pareiškėjo iniciatyva – galutinį sprendimą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje priimantis teismo pirmininkas Komisijos veiklos neinicijavo. Pareiškėjui teikiant prašymą Komisijai, Komisijos sudėtis pareiškėjui buvo žinoma, Komisijos sudėtis buvo ir tebėra teisėta. Komisijos posėdžio metu pareiškėjui buvo žinoma, kad įstaigos vadovas netenkino jo prašymo nušalinti Komisiją, todėl pareiškėjas turėjo iki pabaigos dalyvauti Komisijos posėdyje, vykusiame jo darbo metu, todėl ne Komisija, o pats pareiškėjas (jo pasišalinimas iš posėdžio ir kt.) yra priežastinis ryšys, kodėl Komisijos procedūros vyko ir Išvada surašyta tokia turinio apimtimi, kokia surašyta. Įstaigos vadovas iš savo pusės vykdė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos procedūroje tenkančias pareigas, tačiau pats pareiškėjas, suformuodamas vieną ar kitą situaciją, kėlė trukdžius.
4.9. Pareiškėjas procedūrinius pažeidimus bando įrodyti Komisijos veikloje ir tarpiniuose dokumentuose, dėl kurių sprendimas priimtas įsakymu dėl komisijos išvados, o ne Įsakymu. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl Komisijos veiklos ir tarpinių dokumentų negali būti laikomi procedūromis, be kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų pagrįstumas.
4.10. Pareiškėjo teiginys, kad kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas yra susidorojimas su juo, yra nepagrįstas, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovas buvo šališkas priimdamas Įsakymą. Nepatenkinamas veiklos įvertinimas, atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, negali būti traktuojamas kaip susidorojimas su pareiškėju, pavaldumas valstybės tarnautojui turi būti suprantamas ir tai negali būti vertinama kaip persekiojimas, susidorojimas.
4.11. Atsakovas su pareiškėju visada elgėsi garbingai, atsakingai, niekada nesiekė sukurti bauginančios ar kitos neigiamus išgyvenimus lemiančios aplinkos, tačiau, kaip pastebėjo ir išorinis Plungės apylinkės teismo administratorius, pareiškėjas net įprastus veiksmus vertino kaip savo persekiojimą, mobingą, o už šį subjektyvų pareiškėjo aplinkos ir asmenų vertinimą, atsakovas nėra ir negali būti atsakingas. Pareiškėjui nebuvo taikomas psichologinis spaudimas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui dėl teisėto atleidimo sumažėjo bendravimo, kasdienio pragyvenimo, šeimos aprūpinimo galimybė, nes pareiškėjas dalyvavo viešuose renginiuose, pagal pareiškėjo buvusių kolegų pateikiamą informaciją, dirba toje pačioje darbovietėje.
4.12. Pareiškėjo teiginys, kad jo atleidimas turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo šeimos interesams, yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas negali išlaikyti šeimos, tapo nedarbingas ar kt. Pareiškėjas savo kvalifikacijos, gebėjimų, kompetencijų trūkumo nepripažino, dėl jų nesigailėjo ir netgi gavęs nesuskaičiuojamą kiekį progų patobulinti savo veiklą, nesistengė ištaisyti veiklos trūkumų, kelti kvalifikacijos, tobulinti savo veiklos.
4.13. Atsakovas objektyviai neturi galimybių atkurti su pareiškėju santykių, leidžiančių užtikrinti sklandų ir darnų Plungės apylinkės teismo darbą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjas ėjo Plungės apylinkės teismo kanclerio pareigas. 2022 m. vyko pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimas. 2022 m. vasario 18 d. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu surašytas tiesioginio vadovo – Plungės apylinkės teismo pirmininko E. J. motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. BP-144 ir pateiktas siūlymas atleisti J. K. iš pareigų. 2022 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo pirmininkas priėmė įsakymą Nr. P-179 „Dėl Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos 2022 m. balandžio 20 d. išvados Nr. BP-242“ . 2022 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo pirmininkas priėmė Įsakymą.
8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
9. Teismas apžvelgė VTĮ nuostatas (27 str. 3 d., 6 d., 9 d., 16 d.), Aprašo nuostatas (6 p., 8 p.) ir nurodė, kad, vykdant kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Aprašo nuostatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pačiam įsivertinti, kaip 2021 m. jam pavyko atlikti suformuotas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir kt. Suorganizuotas pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginis vadovas tinkamai užpildė Motyvuotą siūlymą, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl jo vertinimas nesutapo su pareiškėjo.
10. Teismas pažymėjo, kad Motyvuotame siūlyme nurodyta, kad 2021 m. pareiškėjui buvo suformuotos 4 užduotys, pats pareiškėjas teigė, kad antroji ir ketvirtoji užduotys buvo įvykdytos, o pirmoji bei trečioji – įvykdytos iš dalies, nors įvykdytos faktiškai buvo visos keturios. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo suformuotos aiškios ir į rezultatą orientuotos metinės užduotys 2021 metams, aiškiai ir suprantamai aprašyti vertinimo rodikliai. Motyvuotame siūlyme išsamiai aprašytas kiekvienos užduoties vertinimas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neparengė teismo neprocesinių dokumentų valdymo tvarkos pagal šiai užduočiai nustatytus vertinimo rodiklius; Kretingos rūmų archyviniai duomenys nebuvo perkelti nei iki nustatyto termino pabaigos – 2021 m. gruodžio 31 d., nei iki pareiškėjo atleidimo, pareiškėjo teismo administracijos žmogiškųjų išteklių valdymo proceso gerinimo plano negalima vertinti kaip plano, gerinančio teismo žmogiškųjų išteklių valdymą, pats pareiškėjas savo parengtam planui nepritarė.
11. Teismas sprendė, kad Motyvuotame siūlyme itin išsamiai aprašyti gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos vertinimas, pateikti išsamūs kompetencijų vertinimo rezultatai, tiesioginis vadovas pareiškėjo 2021 m. tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai, siūlė pareiškėją atleisti iš tarnybos. Motyvuotas siūlymas apima net keliasdešimt lapų, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama atsakingai ir tarnybinės veiklos vertinimui buvo skirta pakankamai daug dėmesio ir laiko.
12. Pasisakydamas dėl Vertinimo komisijos sudarymo ir šališkumo, teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad Komisijų išvados valstybės tarnautojų vertinimo procedūroje yra nesukeliančios savarankiškų pasekmių – Komisijų išvados yra tarpinio procedūrinio pobūdžio.
13. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. sausio 25 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-17 „Dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisija. Viena iš Komisijos narių – S. V. iš darbo buvo atleista 2022 m. kovo 7 d. paties pareiškėjo priimtu įsakymu Nr. P-125 „Dėl S. V. atleidimo iš užimamų pareigų“, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad vienas Komisijos narys, esantis jo paties Komisijoje nuo 2021 m. sausio 25 d., turės būti pakeistas dėl objektyvių priežasčių. 2022 m. kovo 8 d., pareiškėjas raštu Nr. BP-187 „Dėl tarnybinės veiklos įvertinimo vertinimo komisijoje“, pateikė įstaigos vadovui prašymą jo tarnybinę veiklą vertinti Komisijoje. 2022 m. kovo 8 d. raštu Nr. BP-186 „Dėl tarnybinės veiklos įvertinimo vertinimo komisijoje“ pareiškėjas pateikė raštą Komisijai nurodydamas, kad nesutinka su tiesioginio vadovo kasmetinės veiklos vertinimu ir pateikė argumentus. Raštų pateikimo dieną Komisijos sudėtis pareiškėjui buvo žinoma, jokių nušalinimų dėl Komisijos neobjektyvumo jis nereiškė. Pareiškėjas pateikė šios sudėties Komisijai prašymą atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą, be to, išreiškė Komisijai savo argumentus bei paprašė priimti išvadą nepritarti / atmesti priimtą Motyvuotą siūlymą bei pateikti naują siūlymą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymus Komisijai, neabejojo šios Komisijos objektyvumu, ja pasitikėjo.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su 2022 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-34 „Dėl Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-17 „Dėl teismo kanclerio tarnybinės veiklos vertinimo nuolatinės komisijos sudarymo“ pakeitimo“, buvo tinkamai supažindintas, o, susipažinęs, dokumentų valdymo sistemoje LITEKO II paliko įrašą: „Susipažinau 2022-04-11. Pavesta atnaujinti ir teismo tinklapyje paskelbti naujos sudėties komisiją“.
15. Teismas pažymėjo, kad Komisijos posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens rašytinio prašymo ar valstybės tarnautojo rašytinio kreipimosi pateikimo Komisijai dienos. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad Komisijos posėdis suplanuotas 2022 m. balandžio 13 d. 10.00 val., pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. BP-224 „Dėl Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - Teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos posėdžio“ taip pat buvo informuotas, kad, kilus klausimams ar atsiradus aplinkybėms, dėl kurių negalėtų dalyvauti Komisijos posėdyje, turėtų informuoti Komisijos pirmininką. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neprieštaravo posėdžio datai ir laikui, savo dalyvavimą Komisijos posėdyje išreiškė prisijungdamas į posėdį per ZOOM programą. Teismas nurodė, kad Komisijos nariai, įvertinę, kad Aprašo 47 punkte nurodytų nusišalinimo pagrindų nėra, nuo valstybės tarnautojo vertinimo nenusišalino. Pareiškėjas per posėdį informavo, kad Komisijos pirmininkui elektroniniu paštu atsiuntė teismo pirmininkui adresuotą raštą, kuriuo prašė nušalinti Komisijos narius: tuos, kurie jau buvo Komisijoje praėjusiais metais, prašė nušalinti dėl neobjektyvumo, naują Komisijos narį – dėl kompetencijos stokos.
16. Teismas nustatė, kad Komisija, susipažinusi su pareiškėjo Komisijos posėdžio metu pateiktame rašte išdėstytais motyvais, nusprendė padaryti pertrauką, kurios metu telefonu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą (toliau – ir VTD), prašydama išaiškinimo dėl pareiškėjo pateiktų šalinimo argumentų pagrįstumo. Atsakovas nurodė, kad VTD informavo, jog tų pačių, kaip ir praėjusiais metais Vertinimo komisijos narių dalyvavimas Vertinimo komisijoje nėra priežastis nusišalinti, kadangi sudaryta Vertinimo komisija yra nuolatinė, VTD taip pat pateikė informaciją, kad nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kokį pareigybės lygmenį turi užimti, kokią darbo patirtį turi turėti valstybės tarnautojo Vertinimo komisijoje esantis valstybės tarnautojas.
17. Teismas pažymėjo, kad Vertinimo komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumą (išskirtinę ir precedentų neturinčią situaciją, kai asmuo, inicijavęs vertinimą, pasišalina iš vertinimo), į tai, kad Vertinimo komisija nenušalinta ir nenusišalino, todėl veikia teisėtai, ir į tai, kad asmens valia gali būti išreiškiama ne tik raštu ar žodžiu, bet ir kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į aplinkybes, įvertino, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 13 d. vykusiame Vertinimo komisijos posėdyje nebepalaikė savo paties 2022 m. kovo 8 d. prašymo būti įvertintam Komisijoje, pasišalino, todėl Vertinimo komisijos išvadą pateikė tokia apimtimi, kokią dėl pareiškėjo poelgių, valios išraiškos suteikė galimybę parengti pats Vertinimo komisijos posėdį inicijavęs pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad Vertinimo komisija elgėsi itin atsakingai, per Vertinimo komisijos posėdžio pertraukas net keliskart kreipėsi konsultacijų į VTD. Nei Aprašas, nei valstybės tarnybos principai nenumato valstybės tarnautojui teisės nutraukti savo dalyvavimo vertinimo komisijos posėdyje, su kurio data ir laiku valstybės tarnautojas sutiko ir kurios posėdį pats inicijavo.
18. Teismas pabrėžė, kad Vertinimo komisija dėjo pastangas įgyvendinti 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjo pateiktą prašymą įvertinti jį Vertinimo komisijoje, ruošėsi posėdžiui, susipažino ir išanalizavo pareiškėjo vertinimo formą, posėdį vykdė, tačiau dėl paties pareiškėjo poelgių, jo valios išraiškos nebepalaikyti savo prašymo būti įvertintam tos Komisijos, kurios sudėtį žinojo prieš Komisijos posėdį, kurios posėdyje sutiko dalyvauti ir dalyvavo, Komisijai buvo sukelti paminėti trukdymai. Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjui buvo suteikta galimybė nurodyti aplinkybes, kodėl nesutinka su tiesioginio vadovo surašytu 2022 m. vasario 18 d. motyvuotu siūlymu, siūlymu atleisti jį iš pareigų, pareiškėjas turėjo galimybes pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir (ar) kitą informaciją, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo laisva valia ir savo sprendimu.
19. Teismas padarė išvadą, kad Vertinimo komisijos posėdis įvyko, pareiškėjas su Vertinimo komisijos data ir laiku sutiko, Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo, savo teises įgyvendino tokia apimtimi, kokia pats pasirinko laisva valia, ir savo sprendimu. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėjas įvairiomis priemonėmis trukdė ir vilkino savo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų pabaigą, galimai siekė išprovokuoti Komisijos pažeidimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pats inicijavo Komisijos veiklą, išėjo į nedarbingumą, vėliau kasmetines atostogas, po kurių grįžęs sutiko su Komisijos posėdžio data ir laiku, atvyko į Komisijos posėdį ir jame dalyvavo, tačiau, nesulaukęs jį tenkinančio sprendimo, iš Komisijos posėdžio pasišalino, reikalavo keisti Komisiją, reikalavo atidėti Komisijos posėdį, nors posėdis jau vyko ir t. t., tuo pažeisdamas proporcingumo, ekonomiškumo ir kitus principus, proceso šalių interesų pusiausvyrą.
20. Teismas pabrėžė, kad Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Motyvuotą pasiūlymą, Įsakymo motyvuose tarpiniais dokumentais nesivadovauta. Pareiškėjo tiesioginis vadovas vertino konkrečius 2021 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos rodiklius, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą vykdė pagal nustatytą vertinimo formą. Pareiškėjas nepaneigė, kad jis neįvykdė atsakovo nurodytų užduočių, iš esmės ir pats pareiškėjas pripažino, kad ne visas užduotis įvykdė ar jas įvykdė tinkamai.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių faktinių duomenų, leidžiančių abejoti Vertinimo komisijos narių objektyvumu. Išklausius Vertinimo komisijos posėdžio įrašą, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl Vertinimo komisijos šališkumo. Vertinimo komisijos nariai tik vykdė jiems priskirtas funkcijas, tačiau jie nėra asmeniškai suinteresuoti pareiškėjo įvertinimu. Įvertinęs Vertinimo komisijos sudėtį, konstatuoja, kad ji atitinka Aprašo 43 punkte nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo nurodytas faktas, kad 4 iš 5 Komisijos narių yra pavaldūs tiesioginiam vadovui, pats savaime nesudaro pagrindo abejoti Komisijos narių nešališkumu.
22. Teismas konstatavo, kad Vertinimo komisijos sudėtis nagrinėjamu atveju buvo teisėta; įvertinus byloje pateiktus dokumentus, Vertinimo komisijos posėdžio įrašą ir proceso šalių paaiškinimus, nenustatyta pagrindų abejoti Vertinimo komisijos narių nešališkumu. Atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo padaryta esminių pareiškėjo ginčijamo akto priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, vertinimo metu turimi duomenys buvo pakankami priimti sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo. Teismas nurodė, kad, jeigu tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa, tiesioginis vadovas turi prievolę motyvuotame siūlyme pateikti komentarą, kodėl jo pozicija nesutampa su vertinamojo valstybės tarnautojo. Nagrinėjamu atveju tiesioginis vadovas išsamiai įvertino pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kitus kriterijus, įskaitant tai, kad aprašė kompetencijų vertinimą. Pareiškėjo vertinimas už 2021 m. iš esmės atitiko pareiškėjo užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas bei sudarė pakankamas sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai ir / ar gebėjimai pakankami.
23. Teismas pažymėjo, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo daromos pertraukos, nes Vertinimo komisija kelis kartus telefonu kreipėsi konsultacijų į VTD. Per pertraukas įrašas buvo stabdomas, todėl pareiškėjui galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad įrašas yra iškarpytas. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie įrašo suklastojimą neįrodo, jog įrašas yra nepilnas, ar kad Vertinimo komisijos posėdis vyko pažeidžiant Aprašo nuostatas, ar pati posėdžio vedimo tvarka buvo neskaidri. Teismas nurodė, kad teismas nėra ekspertinė įstaiga ir nenustatinėja įrašo tikrumo.
24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė bei prašė prijungti prie bylos savo darytą tiesioginio vadovo vertinimo pokalbio garso įrašą. Teismas pareiškėjo pateiktu įrašu nesirėmė, kadangi įrašas darytas nesilaikant nustatytos tvarkos, nebuvo pranešta apie įrašo darymą.
25. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nekompetencijos, teismas nurodė, kad didžiąją dalį darbo metų teismų sistemoje pareiškėjas buvo vertinamas ne kaip teismo kancleris, o kaip administracijos sekretorius, šį vertinimą atliko ne Plungės apylinkės teismo pirmininkas (įvyko teismų reorganizacija), o Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkas. Teismo administracijos sekretoriaus pareigybę užimančio valstybės tarnautojo visos bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai privalo atitikti žemiausią – 1 balą, kanclerio pareigybę užimančio valstybės tarnautojo visos bendrosios kompetencijos ir jų pakankami lygiai privalo atitikti aukščiausią balą vertinimo sistemoje – 5 balą. Atitinkamai skiriasi ir šias pareigybes užimančių asmenų vertinimo reikalavimai, todėl duomenys, jog administracijos sekretoriaus pareigas užimantis asmuo buvo vertintas teigiamai, nepatvirtina pareiškėjo kompetencijų ir gebėjimų eiti aukščiausio pareigybės lygmens – kanclerio pareigas. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog administracijos sekretoriaus pareigas užimantis asmuo buvo vertintas teigiamai, o pareiškėjas iš buvusių teismo pirmininkų nesulaukė pastabų, nepatvirtina pareiškėjo kompetencijų ir gebėjimų eiti aukščiausio pareigybės lygmens – teismo kanclerio pareigas.
26. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo kompetencijos, gebėjimai nėra pakankami užimamoms pareigoms. Paminėtina, kad kiekvienam valstybės tarnautojui privaloma turėti šioms pareigoms reikalingą kompetenciją, o jos tobulinimas, atsižvelgiant į teisės aktų dinamiškumą, modernėjančius procesus visuomenėje ir kt., privalo būti nenutrūkstamas procesas.
27. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl tiesioginio vadovo vertinimo kreipėsi į Vertinimo komisiją, kurios sprendimai įstaigos vadovui nėra privalomi. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų metu galiojo Aprašas, kuriame reglamentuojama, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisija ir jos raštai nesukelia materialinių pasekmių pareiškėjui, sprendimą valstybės tarnautojo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinime priima tik į pareigas priimantis asmuo, šiuo atveju – teismo pirmininkas. Pareiškėjas neskundė teismui savo kvalifikacijos ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis, vertinimo, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, neskundęs įsakymo dėl Vertinimo komisijos išvados, sutiko su argumentais, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas.
28. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas, vykdydamas profesines pareigas, tam tikrose srityse neturėjo gebėjimų ir kompetencijų, teismas detalizavo šias sritis ir kompetencijas.
29. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateikto Plungės apylinkės teismo pirmininko ir pareiškėjo elektroninio susirašinėjimo matyti, kad teismo pirmininkui bendraujant su pareiškėju darbo klausimais, netgi dokumentų valdymo sistemoje skirtos užduotys būdavo atmetamos, pareiškėjas atsisakydavo vykdyti pirmininko pavedimus tokiais elektroniniais laiškais, kaip :„Taip pat prašau Jūsų paaiškinti kokiu pagrindu Jūs tikrinate mano darbą ir kokiu pagrindu vadovaujantis aš turiu Jums pateikinėti visus šiuos duomenis, informaciją“, „Jūsų pavedimai nėra tiesiogiai susiję su teismo kanclerio tarnybos funkcijomis“, „Jeigu manote, kad mano nuomonė neteisinga, prašau nurodykite pavedimo pagrindus“. Atsakovas teigė, kad bendravimas žodžiu su pareiškėju buvo dar labiau apsunkintas, nei bendravimas raštu.
30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nekompetenciją patvirtina Motyvuotame siūlyme paties pareiškėjo kurtose užduotyse esančios klaidos.
31. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas iš tiesų būtų šališkas pareiškėjo atžvilgiu, jį nuolat engtų ar kitaip neigiamai su juo elgtųsi. Pareiškėjas pateikia teismui tik savo subjektyvius teiginius (pamąstymus). Pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis, pagrįsti išimtinai pareiškėjo subjektyviu vertinimu ir nuomone. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kaip prieš jį pasireiškė psichologinis smurtas. Teiginiai, kad psichologinis spaudimas buvo daromas pareiškėjui pavedant labai daug pavedimų, nenumatytų pareiginėje instrukcijoje, visiškai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad dėl kaltinimų mobingu jau atliktas tyrimas ir dėl šių kaltinimų pasisakyta Plungės apylinkės teismo išorinio administratoriaus – Klaipėdos apygardos teismo patikrinimo akte Nr. 2-23, kuriame nenustatytas mobingas pareiškėjo atžvilgiu.
32. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepatenkinamai buvo įvertintas dvejus metus iš eilės – už 2020 m. ir už 2021 m. veiklą. Kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo už 2020 m. pareiškėjas neskundė, sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu už 2020 m. – „nepatenkinamai”, nors vertinimo metu buvo nustatyti pareiškėjo gebėjimų, kompetencijų, užduočių vykdymo ir kiti trūkumai. Pareiškėjas teismui nepateikė argumentų, kad jo tarnybinė veikla po nepatenkinamo įvertinimo už 2020 m. patobulėjo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2020 m., taip pat buvo priimtas motyvuotas siūlymas atleisti pareiškėją iš pareigų, tačiau pareiškėjui suteiktos visos galimybės tobulinti savo veiklą, kelti kvalifikaciją, kurių jis nepateisino ir savo darbo nepatobulino. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad darbuotojų garantijos turėtų būti protingai derinamos su darbdavio interesais – įstaiga negali atsidurti neproporcingai prastoje padėtyje dėl pareiškėjo nekompetencijos, valstybės tarnautojui trukdant vertinimo procedūras, tęsiant šias procedūras neribotą laiką ir pan.
33. Teismas, atsižvelgęs į 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo atlikto tikslinio Plungės apylinkės teismo pirmininko E. J. veiklos efektyvumo patikrinimo aktą Nr. 2-23, sutiko su atsakovo nurodyta nuomone, kad pareiškėjo kompetencijų, gebėjimų trūkumas užimamoms pareigoms ir yra pagrindinė problema, į kurią įstaigos vadovas negali nereaguoti, tačiau kurią pats pareiškėjas bando pateikti kaip teismo pirmininko ar kitų asmenų nusistatymą prieš jį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutiko netgi su įstaigos išorinio administratoriaus siūloma mediacija - tai patvirtina, kad pareiškėjas savo darbovietės veiklos ribose diktuoja tik savo sąlygas, nesugeba priimti kompromiso. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos apygardos teismui pateikus Plungės apylinkės teismo veiklos organizavimo ir organizacinės kontrolės sistemos planinio kompleksinio patikrinimo aktą, nustatyta daug trūkumų teismo administracijos, kuriai vadovavo pareiškėjas, veikloje. Plungės apylinkės teisme sukurta tokia struktūra, kuri kancleriui suteikia galimybę tinkamai organizuoti darbą: kancleris turi jam tiesiogiai pavaldžius Ūkio skyriaus vedėją, Archyvo skyriaus vedėją, Raštinės skyriaus vedėją, du finansininkus ir kitų jam pavaldžių darbuotojų, tačiau, kaip nurodo atsakovas, teismo veikla strigo ir tai buvo pastebima ne tik iš ūkinės, techninės pusės, bet ir iš žmogiškųjų išteklių valdymo. Situaciją vis blogino pareiškėjo nekompetencija ir gebėjimų trūkumas, nesiliaujantys pareiškėjo atsikalbinėjimai ir atsisakymai vykdyti pareigas, dėl pasirinktų pareiškėjo savigynos metodų teismo darbuotojai buvo klaidinami ir įtraukiami į priešiškas situacijas, teismo pirmininkui sprendžiant ketverių vienas nuo kito nutolusių teismo rūmų problemas, nebuvo sulaukiama pagalbos.
34. Teismas pažymėjo, kad ne tik atsakovas, bet ir įstaigos išorinio administratoriaus sudaryta komisija pastebėjo, kad pareiškėjui trūksta tam tikrų savybių, siekiant tinkamai įsivertinti savo, kaip aukščiausią pareigybės lygmenį Lietuvoje užimančio asmens, gebėjimus ir kompetencijas.
35. Teismas padarė išvadą, kad dėl pareiškėjo nekompetencijos, gebėjimų trūkumo, užduočių nevykdymo / netinkamo vykdymo, susiformavo darbui nepalankūs tarnybiniai santykiai, dėl kurių tolimesnis pareiškėjo pareigų vykdymas ir sklandi įstaigos veikla buvo sudėtinga, atsakovas objektyviai nebeturėjo galimybių tęsti su pareiškėju darbo santykių, leidžiančių užtikrinti tinkamą, efektyvų Plungės apylinkės teismo administracijos bei visos įstaigos darbą. Naudodamasis jam suteiktomis pareigomis ir teisėmis, teismo pirmininkas įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą atleisti pareiškėją iš pareigų.
36. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos priteisimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.
37. Teismas, nustatęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjo išvestinius reikalavimus grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas ir iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką.
III.
38. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
39. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumaišė atleidimo iš tarnybos pagrindus: atleidimą valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; atleidimą praradus pasitikėjimą, kuris taikomas tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; atleidimą už šiurkščius tarnybinius pažeidimus, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu.
40. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo (ir teismo sprendimo) nurodomos pareiškėjo atleidimo priežastys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų dėl to, kad, atsakovo įsitikinimu, netinkamai vykdė tarnybines pareigas, prarado įstaigos pasitikėjimą, t. y. nei vienas iš atsakovo (ir teismo sprendime) paminėtų argumentų nėra susijęs su tarnybinės veiklos vertinimu. Nors formaliai nurodyta, kad pareiškėjas atleistas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau faktinės atleidimo priežasties (pasitikėjimo praradimas, dėl to daromas psichologinis spaudimas) neatitikimas formaliam atleidimo pagrindui (tariamas nepatenkinamas tarnybinės veiklos vertinimas) sudaro savarankišką atleidimo iš tarnybos pripažinimą neteisėtu. Pareiškėjas negalėjo būti atleistas „praradus pasitikėjimą“, kadangi nebuvo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
41. Pareiškėjas pažymi, kad nei dėl vieno iš pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų pareiškėjui atsakovas nebuvo skyręs jokios tarnybinės nuobaudos, o Įsakymas priimtas nepaprašius pareiškėjo pasiaiškinti (VTĮ 331 str.), aiškiai praleidus tarnybinių nuobaudų taikymo terminus (VTĮ 34 str. 1 d.) ir nėra adekvatus tariamai padarytiems pažeidimams (VTĮ 33 str. 2 d.), nesant nei šiurkštaus, nei pakartotinio tarnybinio pažeidimo (VTĮ 33 str. 4, 5 d.). Atsakovo ir teismo sprendime nurodytos aplinkybės nesusijusios su asmens kvalifikacija, gebėjimais, ar nustatytų užduočių vykdymu.
42. Pareiškėjas akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas vertino E. J. veiklos patikrinimą, ir visai kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nei nurodomos šioje byloje, todėl teismo vadovavimasis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. patikrinimo aktu, kurio imtis visai kitokia, ir kuris nesprendė tarnybinio ginčo, yra nepagrįstas.
43. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atleidimo iš tarnybos byloje įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui (valstybės tarnautojui). Teismas sprendime iš esmės nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad:1) pažeistos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, kad 2) jo kvalifikacija ir gebėjimai tinkami teismo kanclerio pareigoms atlikti, tačiau tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta tenka atsakovui, t. y. atsakovas turėjo įrodyti, kad pareiškėjas atleistas teisėtai. Atsakovas neįrodė, kad faktinė atleidimo priežastis buvo netinkami pareiškėjo gebėjimai, kvalifikacija, užduočių atlikimas, o atleidimas įvykdytas laikantis nustatytos procedūros (tinkamai atlikus tiesioginio vadovo vertinimą, patikrinus tiesioginio vadovo vertinimą Vertinimo komisijoje, laiku priėmus sprendimą dėl atleidimo).
44. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas pats vertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą (pvz. nurodė, kad pasiūlymai dėl kitų metų užduočių ir juose esančios klaidos rodo Pareiškėjo kvalifikacijos trūkumą), taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas objektyviai ir įvertinimas yra pagrįstas. Pareiškėjas, vertindamas Motyvuotą siūlymą, daro išvadą, kad tiesioginio vadovo vertinimas nebuvo objektyvus ir pagrįstas, o teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės nepatikrino vertinimo pagrįstumo, objektyvumo, bet pats atliko tarnybinės veiklos vertinimą.
45. Pareiškėjas teigia, kad tiek pradinis pareiškėjo tiesioginio vadovo E. J. atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas (tiesioginio vadovo vertinimas), tiek vėliau neįvykęs vertinimas Vertinimo komisijoje ir galiausiai galutinis sprendimas dėl atleidimo, priimtas to paties tiesioginio vadovo, pažeidė esminius tarnybinės veiklos vertinimo procedūrai teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir veiklos vertinimui nustatytus tikslus.
46. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė žinoti, kokiais argumentais remiantis 2021 m. veiklos vertinimas yra nepatenkinamas, nesudaryta teisė būti išklausytam tiesioginio vadovo, pateikti paaiškinimus (pareiškėjo teigimu, tai patvirtina 2022 m. spalio 18 d. teismui pareiškėjo pateiktas garso įrašas), t. y. tiesioginis vadovas iki Motyvuoto pasiūlymo priėmimo nepravedė tinkamo vertinimo pokalbio, kuris atitiktų Apraše nustatytus reikalavimus. Pokalbio metu pareiškėjo tiesioginis vadovas jokių neigiamų aspektų, prieštaravimų neišsakė, leido suprasti, kad pritaria pareiškėjo pateiktam tarnybinės veiklos vertinimui, nepateikė savo nuomonės ar pozicijos, į kurią pareiškėjas būtų galėjęs pateikti savo argumentus ir konkrečius paaiškinimus. Toks pokalbis, jeigu tiesioginis vadovas nesutinka su pareiškėjo įsivertinimu, nelaikytinas tinkamu tarnybinės veiklos vertinimo pokalbiu, nes pareiškėjui nežinomos konkrečios aplinkybės, argumentai, kuo remiantis tiesioginis vadovas padarė išvadas Motyvuotame siūlyme.
47. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiesioginis vadovas neišklausė pareiškėjo paaiškinimų, taip pat iš pareiškėjo buvo atimta teisė būti išklausytam, pateikti paaiškinimus tiesioginiam vadovui iki motyvuoto pasiūlymo, kadangi vertinamasis posėdis nevyko taip kaip numatyta teisės aktuose. Reikalavimų tiesioginio vadovo vertinimo pokalbiui nesilaikymas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti, kadangi buvo pažeistos imperatyviai įtvirtintos procedūros, turinčios asmens teisę į gynybą, užtikrinti tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, objektyvumą, paties valstybės tarnautojo paaiškinimų įvertinimą, prieš surašant tarnybinės veiklos vertinimo išvadą bei motyvuotą siūlymą.
48. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 4 iš 5 Komisijos narių buvo pavaldus tiesioginiam pareiškėjo vadovui, ir asmeniui priimančiam sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo. Vertinimo komisijos nariai, tuo pačiu buvę ir Antikorupcinės komisijos nariais, taip pat jau turėjo savo nuomonę pareiškėjo atžvilgiu dėl Motyvuotame siūlyme nurodytų vertinimo pagrindų, kuriais rėmėsi atsakovas priimdamas Motyvuotą siūlymą. 4 iš 5 Komisijos narių yra iš ankstesnės komisijos, kuri analogiško posėdžio metu palaikė teismo pirmininko vertinimą dėl pareiškėjo nepatenkinamo veiklos vertinimo, todėl pareiškėjui buvo pagrindas tikėti, kad ir šį kartą bus priimami analogiški sprendimai, tai patvirtino ir Komisijos narių veiksmai per Komisijos posėdį (pvz., nebuvo visiškai užfiksuotas Komisijos posėdis).
49. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjas pasitikėjo šios sudėties Komisija, nes būtent jai teikė prašymą vertinti jo tarnybinę veiklą, taip pat pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesu, nušalinimą reikšdamas Komisijos posėdyje.
50. Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Aprašo 42 punktą prašymas, kad valstybės tarnautojo veiklą vertintų vertinimo komisija teikiama ne konkrečios sudėties komisijai, bet per 5 darbo dienas apskritai turi būti pareikštas toks prašymas dėl pervertinimo, be to, pareiškėjas su Komisijos sudėtimi susipažino tik 2022 m. balandžio 11 d., posėdis vyko 2022 m. balandžio 13 d., pareiškėjas Komisijos posėdyje klausė, ar Komisijos nariai nepageidauja nusišalinti, be to Apraše nėra numatyti jokie terminai, kada galima reikšti nušalinimą. Nenusišalinus Komisijos nariams ir teismo pirmininkui nenušalinus Komisijos, nepakeitus jos narių, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą (objektyvų) pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.
51. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija visiškai nevertino pareiškėjo tarnybinės veiklos, t. y. tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumas nebuvo patikrintas, Vertinimo komisija pareiškėjo prašymą vertinti jo veiklą Vertinimo komisijoje nenagrinėjo, jokio tarnybinės veiklos vertinimo neatliko, motyvuoto siūlymo neanalizavo, iš viso net nemotyvavo, kodėl siūlo vadovautis Motyvuotu siūlymu. Tokiu būdu nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo nustatyta tikroji tiesa ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas apskritai ir nėra užbaigtas iki šiol. Komisija surašė Išvadą, kuria siūlė vadovautis Motyvuotu siūlymu.
52. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nebepalaiko savo 2022 m. kovo 8 d. pateikto prašymo vertinti tarnybinę veiklą Komisijoje, nors tokia pareiškėjo valia niekada jokia forma nebuvo išreikšta. Priešingai, pareiškėjas siekė ir siekia, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų nešališka komisija. Atsakovo į bylą pateiktame garso įraše akivaizdžiai girdima, kad pareiškėjas siekia, kad jo tarnybinė veikla būtų įvertinta nešališkoje komisijoje.
53. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, kadangi pareiškėjas neskundė 2022 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymo Nr. P-179 „Dėl Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos 2022 m. balandžio 20 d. išvados Nr. BP-242“, tiesioginio vadovo vertinimo išvados, todėl tai reiškia, kad pareiškėjas su šiais sprendimais sutinka.
54. Pareiškėjas akcentuoja, kad pareiškėjas niekada nesutiko su Motyvuotu siūlymu, būtent todėl ir kreipėsi į Vertinimo komisiją, todėl atsakovo (ir pirmosios instancijos teismo) teiginiai, kad atleidimo motyvai neginčijami ir pareiškėjas su jais sutinka yra nepagrįsti. Komisijai apskritai nevertinus pareiškėjo tarnybinės veiklos, nepatikrinus tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pareiškėjas skundė sprendimą, sukeliantį jam teisines pasekmes (Įsakymą), o teismas, spręsdamas dėl Įsakymo dėl atleidimo teisėtumo, pagrįstumo ir priėmimo procedūros privalėjo vertinti ir pasisakyti ir dėl tarpinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš tarnybos teisėtumo, turėtų vertinti visus tarnybinės veiklos vertinimo metu priimtus tarpinius (procedūrinius) sprendimus (motyvuotą tiesioginio vadovo siūlymą, vertinimo komisijos išvadą, protokolą, atleidimo įsakymą, įsakymą nesivadovauti vertinimo komisijos išvada ir kt.).
55. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog teisės aktai numato net kelias tarnybinės veiklos vertinimo objektyvo ir pagrįstumo užtikrinimo garantijas, šiuo atveju visus sprendimus priėmė tas pats asmuo, kuris vykdė psichologinį spaudimą bei turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, kas papildomai pagrindžia Įsakymo neteisėtumą.
56. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas priimtas praleidus Aprašo 61 punkte nustatytą terminą.
57. Pareiškėjas pažymi, kad jo padarytas tiesioginio vadovo vertinimo pokalbio garso įrašas turi būti vertinamas šioje byloje, nes šiame garso įraše užfiksuoti konkretūs faktai, patvirtinantys tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimus, jame esanti informacija padeda teisingai ir sąžiningai išnagrinėti bylą. Pareiškėjas neturi kitokio būdo įrodyti vertinamojo pokalbio turinio, o teismas kitaip negali nustatyti faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas pareiškėjo pateiktu garso įrašu netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
58. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (4 kartus atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą iškviesti liudytojus, nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pateiktu tiesioginio vadovo vertinimo pokalbio garso įrašu, atsisakė pagarsinti bylos medžiagą ir tirti atsakovo pateiktą Komisijos posėdžio garso įrašą, pareiškėjo atstovams nepavyko bylos medžiagoje rasti Komisijos posėdžio 2 vaizdo įrašų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo priimti, kadangi atsakovas pateikė nuorodas į juos, o jos nustojo galioti po 7 dienų), sudaro pagrindą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (būtina rinkti ir tirti daug naujų įrodymų).
59. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo.
60. Atsakovas Plungės apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir prašo jį atmesti. Atsakovas papildomai nurodo šiuos argumentus:
60.1. Pareiškėjas atleistas Įsakyme nurodytu teisiniu pagrindu, o pareiškėjo samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo atleidimo pagrindus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
60.2. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis dirbo gerai arba labai gerai, o atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas dirbo nepatenkinamai – pareiškėjas pasirašinėjo teismo dokumentus, kuriuos turi teisę pasirašyti tik teismo pirmininkas, pareiškėjo teko raštu prašyti vykdyti savo pareigas, pareiškėjas raštų nederino su tiesioginiu vadovu, pareiškėjas atsisakydavo vykdyti užduotis. Pareiškėjo nekompetencija aiškiai nustatyta ir 2022 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo atlikto tikslinio Plungės apylinkės teismo pirmininko E. J. veiklos efektyvumo patikrinimo akte Nr. 2-23, kuriame konstatuojama, kad didelį susirūpinimą kelia teismo kanclerio veikla, jo asmeninės savybės.
60.3. Atsakovas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjui suformuotų užduočių, gebėjimų, kvalifikacijos, pateikė išsamias pastabas, vertinimas atliktas objektyviai, atsakingai, tai patvirtino pirmosios instancijos teismas.
60.4. Buvo priimti du įsakymai – 2022 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo pirmininkas priėmė įsakymą Nr. P-179 „Dėl Plungės apylinkės teismo karjeros valstybės tarnautojo - teismo kanclerio pareigose dirbančio asmens veiklos vertinimo komisijos 2022 m. balandžio 20 d. išvados Nr. BP-242“ ir Įsakymas. Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo. Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, Įsakymo motyvai aiškūs, suprantami, teisėti, pareiškėjas jų neginčija, su Įsakymu pareiškėjas supažindintas tinkamai.
60.5. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, nes pareiškėjo prašomi iškviesti liudytojai su pareiškėjo ir jo aplinkos asmenimis susiję asmeninės draugystės santykiais, šie asmenys neturi galimybių objektyviai vertinti teismo kanclerio tarnybinės veiklos, todėl negalėtų pakeisti tiesioginio vadovo vertinimo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dirbo nepatenkinamai.
60.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo padarytu garso įrašu, nes teismo diskrecija yra vertinti įrodymų leistinumą, o, apeliacinės instancijos teismui nusprendus vertinti pareiškėjo pateiktą garso įrašą, nebūtina grąžinti bylos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas gali šį įrodymą įvertinti pats.
60.7. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas buvo pateiktas per sistemą „WeTransfer“, pareiškėjas pats pateikė įrašą per tą pačią garso programą, todėl, vadovaudamasis rūpestingumo ir kitais kriterijais, pareiškėjas turėjo išsisaugoti šiuos įrašus.
60.8. Pareiškėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra nepagrįsti, nes nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad prieš pareiškėją buvo vykdomas mobingas, nuolatinis spaudimas, jokiais objektyviais duomenimis nebuvo pagrįsti pareiškėjo neigiami išgyvenimai ar jų pasekmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
61. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Plungės apylinkės teismo pirmininko įsakymo, kuriuo apylinkės teismo kancleris buvo atleistas iš pareigų, nepatenkinamai įvertinus jo tarnybinę veiklą už 2021 metus, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas pareigas; priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti neturinės žalos atlyginimą, pagrįstumo.
62. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadas, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2021 metus buvo vertinama atsakingai, Vertinimo komisija stengėsi įgyvendinti pareiškėjo prašymą jį įvertinti, tačiau to negalėjo padaryti dėl paties pareiškėjo elgesio, pareiškėjas nepaneigė, jog neįvykdė jam keltų tarnybinės veiklos užduočių, todėl nėra pagrindo abejoti Įsakyme padarytomis išvadomis, jog pareiškėjo kompetencijos ir gebėjimai nėra pakankami užimamoms pareigoms. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jo atleidimą lėmė asmeninis teismo pirmininko neigiamas nusistatymas ir vykdomas mobingas prieš jį. Pripažinęs Įsakymą pagrįstu ir teisėtu, teismas atmetė ir susijusius pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, grąžinimo į eitas pareigas bei atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.
63. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentavo, kad teismas šioje byloje sumaišė atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindus, be pagrindo perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui bei pats įvertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Apelianto manymu, teismas padarė daug proceso teisės pažeidimų, neištyrė reikalingų įrodymų, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
64. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
65. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikalingas bylai išspręsti faktines aplinkybes. Šio pirmosios instancijos teismo veiklos aspekto apeliantas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šių faktinių aplinkybių nebevardins, apsiribodama patikrinimu, ar nustatytoms faktinės aplinkybėms buvo tinkamai taikytos teisės normos.
66. Visų pirma, teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai apibrėžto pareiškėjo atleidimo pagrindo, pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai pasisakyta, jog pareiškėjas buvo atleistas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – nepatenkinamai įvertinus jo tarnybinę veiklą ir būtent šiuo aspektu teismas tikrino pareiškėjo atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai, liečiantys teismo pirmininko ir teismo kanclerio bendram darbui nepalankių tarnybinių santykių susiformavimą, pasitikėjimo praradimą, skirti tik papildomai atskleisti teismo nuomonę, kad dėl pareiškėjo nekompetencijos, gebėjimų stokos ir charakterio savybių (ką apima tarnybinės veiklos vertinimas) atsirado pagrindas jo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau neaptarinės apeliacinio skundo argumentų, liečiančių kitus atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindus ir procedūrinius reikalavimus, taikomus, atleidžiant valstybės tarnautoją tais pagrindais.
67. Teisės aktai ( Valstybės tarnybos įstatymas bei Aprašas), reglamentuojantys valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, numato, kad ši procedūra susideda iš keleto etapų. Pirmiausia valstybės tarnautojas užpildo nustatytos formos Motyvuotą siūlymą, jame išdėstydamas savo nuomonę apie vykdytą tarnybinę veiklą. Po to valstybės tarnautojo tarnybinė veikla aptariama pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, po pokalbio valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas baigia pildyti Motyvuoto siūlymo forma, įvertindamas tarnautojo veiklą. Jei tarnautojas nesutinka su Motyvuotame siūlyme išdėstytu tiesioginio vadovo vertinimu, jis turi teisę prašyti, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų įstaigoje sudaryta vertinimo komisija. Šios komisijos išvada nėra privaloma valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui ir galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo veiklos vertinimo priima pastarasis asmuo. Taigi vertinimo komisijos išvados paskirtis yra įvertinti ir patikrinti tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumą, siekiant padėti priimančiam į pareigas asmeniui priimti galutinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju buvo vertinama teismo kanclerio – aukščiausio valstybės tarnautojo įstaigoje – veikla ir šio tarnautojo tiesioginis vadovas buvo ir į pareigas priimantis asmuo – teismo pirmininkas. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, Komisija iš esmės Apraše numatytos išvados nesurašė, nurodžiusi, kad pareiškėjas pats atsisakė dalyvauti komisijos veikloje, teikti paaiškinimus, todėl Komisija negalėjo tinkamai įvertinti tarnautojo veiklos. Teisėjų kolegija mano, jog tai, kad vertinamas valstybės tarnautojas atsisako dalyvauti Komisijos posėdyje, reiškia Komisijai nušalinimą ar išsako kitus reikalavimus, vilkinančius procedūrą, neeliminuoja Komisijos pareigos įvertinti valstybės tarnautoją ir pateikti išvadą, kurioje būtų motyvuotai pasisakyta dėl tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo. Dėl šios priežasties pripažintina, jog vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 metus Komisijoje, buvo pažeisti aktualūs teisės aktai, nes surašytoji Komisijos 2022 m. balandžio 20 d. išvada savo turiniu neatitiko tokiems dokumentams keliamų reikalavimų.
68. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teismai gali įvertinti, ar konkrečiu atveju skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tai – principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. LVAT praktikoje išaiškinta, kad ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416-2005; Administracinių teismo praktika Nr. 7, 131-138 p., 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-128/2010 ir kt.).Įvertinusi tai, jog, kaip minėta, Komisijos išvada nėra privaloma tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui; tai, kad priimant skundžiamą Įsakymą, šia išvada nebuvo remiamasi, t.y. ji netapo Įsakymo sudedamąja dalimi ir tai, kad tokią Komisijos išvadą lėmė paties valstybės tarnautojo elgesys Komisijos posėdžio metu, teisėjų kolegija nepripažįsta netinkamos Komisijos išvados surašymo esminiu procedūriniu pažeidimu, pakankamu pripažinti neteisėtu skundžiamą Įsakymą.
69. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pats ėmėsi vertinti jo tarnybinę veiklą. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų (siūlymo) įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015), tačiau teismas, spręsdamas dėl Įsakymo pagrįstumo, privalo įvertinti ar Motyvuotas siūlymas yra pagrįstas faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas privalo pasisakyti dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos trūkumų egzistavimo, ar šie trūkumai buvo tokie, kad kliudytų toliau eiti užimamas pareigas ir pan. Būtent tokia apimtimi pirmosios instancijos teismas analizavo atsakovo pateiktus įrodymus, juos tikrindamas pareiškėjo argumentų požiūriu.
70. Nors apeliantas teigė, jog teismas perkėlė įrodinėjimo naštą jam, tačiau ir tarnybos santykių bylose valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tokių santykių šalis, turi nurodyti argumentus, dėl ko jis nesutinka su tarnybinės veiklos vertinimu, šiuos argumentus pagrįsti įrodymais tiek, kiek turi galimybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neproporcingai daug dėmesio skyrė tarnybinės veiklos vertinimo procedūriniams elementams, Komisijos sudėčiai, jos posėdžio eigai bei išvadai, o paties tarnybinės veiklos vertinimo, išdėstyto motyvuotame siūlyme, pagrįstumo nepaneigė, argumentuodamas tik ankstesniais teigiamais vertinimais bei tariamai vykdytu psichologiniu spaudimu. Pareiškėjas neįrodinėjo, jog jam buvo suformuluotos užduotys, kurių nebuvo galima įvykdyti ar kad užduočių įvykdymui buvo sudaromos kliūtys, pripažino, kad kai kurios iš nustatytų 2021 metams užduočių buvo neįvykdytos.
71. Be kita ko, ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
72. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų rinkimo ir vertinimo aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau minėtų taisyklių nepažeidė, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kodėl atsisakoma tenkinti pareiškėjo pareikštus reikalavimus rinkti naujus įrodymus ar apklausti pareiškėjo nurodytus asmenis. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su netinkamų įrodymų vertinimu bei naujų įrodymų surinkimu, nepagrindžia būtinybės pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.
73. Byloje surinkti rašytiniai dokumentai, teisėjų kolegijos nuomone buvo pakankami konstatuoti, jog atsakovas įrodė, kad faktinė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jo gebėjimų, kompetencijos ir kvalifikacijos trūkumai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog pareiškėjo tarnybinė veikla antrą kartą iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai, tačiau po pirmojo tokio įvertinimo pareiškėjas nepakankamai stengėsi ištaisyti veiklos trūkumus ir pagerinti savo kompetencijas. Nurodytus gebėjimų ir kompetencijos trūkumus sugretinus su pareiškėjo charakterio savybėmis, lėmusiomis apsunkintą tarnybinį bendravimą, atsisakymą vykdyti vadovo pavedimus, padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta teisingai. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad ilgą laiką jo tarnybinė veikla buvo vertinama gerai, nereiškia, kad kitų metų vertinimo rezultatas negali būti kitoks, nes vertinama būtent vienerių metų tarnybinė veikla. Nors pareiškėjo savęs vertinimas ženkliai skyrėsi nuo tiesioginio vadovo vertinimo, tai taip pat savaime nepaneigia galutinio įvertinimo teisingumo, o bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jo tiesioginio vadovo vertinimo subjektyvumo.
74. Apeliantas ne kartą akcentavo, kad nebuvo užtikrintos jo teisės tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė užpildyti Motyvuoto siūlymo dalį, dalyvauti pokalbyje su tiesioginiu vadovu, kreiptis į Komisiją bei dalyvauti šios Komisijos posėdyje. Apelianto pretenzijos dėl pokalbio turinio ir eigos yra subjektyvios bei atspindi tik apelianto nepasitenkinimą tiesioginio vadovo vertinimu. Aktualūs teisės aktai nenumato pareigos įstaigos vadovui papildomai išklausyti valstybės tarnautoją, prieš priimant sprendimą dėl jo atleidimo, nepatenkinamai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą.
75. Apeliantas reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo siejo ir su jam taikytu mobingu ( šis terminas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė dažniausiai taiko vienam asmeniui), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis nenurodė tokios teismo darbuotojų grupės, kuri prieš jį taikė mobingą. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išvardinti atskiri teismo pirmininko ar teismo pirmininko patarėjos veiksmai, pavedimai, tarnybinis susirašinėjimas nepatenka į psichologinio persekiojimo sąvoką, nes iš esmės buvo pateikiami mandagia forma ir susiję su reikalavimais tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Natūralu, jog darbuotojas, kuriam keliami, jo nuomone, per aukšti reikalavimai ar duodami pertekliniai pavedimai, jaučia psichologinį spaudimą, tačiau tokia pareiškėjo nuomonė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis.
76. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą ir išanalizavęs Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo nuostatas, nagrinėjamo ginčo kontekste išsamiai įvertino su Įsakymo parengimu susijusias aplinkybes ir dokumentus, atsakė į esminius proceso šalių pateiktus argumentus, pakankamai išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
77. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
78. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Egidijus Šileikis