Baudžiamoji byla Nr. 1-36-272/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00266-2010-9.
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.3.6.
(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 2 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,
sekretoriaujant Agnijai Lukaševič,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (iš kaltinamojo žodžių, byloje duomenų apie tai nėra), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2011-11-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs, -
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. B. pavogė svetimą turtą, o būtent: 2010 m. gegužės 26 d., nakties metu, tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas I. P. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė R. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson T303, 369,00 Lt vertės, bei I. P. priklausančius kvepalus „Red door“, 80,00 Lt vertės, USB raktą, 69,00 Lt vertės, geltono metalo apyrankę-laikrodį, 10,00 Lt vertės, tokiu būdu I. B. pagrobė R. S. 369,00 Lt vertės turtą bei I. P. 159,00 Lt vertės turtą.
Kaltinamasis I. B. kaltas prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo pažįstama, santykiai su ja buvo normalūs, dabar jokių santykių nepalaiko, su nukentėjusiąja R. S. anksčiau nebuvo patįstamas, susipažino šių įvykių dieną, po to daugiau nebendravo, liudytoja V. M. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena 3 metus, gyvena jos bute, sugyvena gerai. Parodė, kad 2010-05-25, 22.00 val., gal vėliau, pas jį užėjo R. K. ir pasiūlė nueiti išgerti alaus. Jie abu nuėjo į Elektrėnuose, Saulės gatvėje esantį naktinį barą. Jiems priėjus prie baro, iš netoli esančio namo balkono juos pašaukė A., kurį jis (I. B.) pažinojo, bet pavardės nežino. A. pakvietė juos užeiti, jis (I. B.) žinojo, kad A. kvietė ne į savo butą, žinojo, kad ten yra I. P. butas. Jie Su R. K. nupirko 0,7 l talpos degtinės butelį ir nuėjo pas I. P.. Prieš tai jie jau buvo išgėrę porą butelių alaus, bet jis nesijautė apsvaigęs. Kai jie atėjo, ant stalo jau buvo 0,7 l degtinės butelis. Pas I. P. jau buvo A. P., E., kurios pavardės jis (I. B.) nežino, ir jos sugyventinis, kurį jie vadino J., R. S. tuo metu nebuvo. Po 22 val. jie susėdo virtuvėje ir vaišinosi alkoholiu. Vėliau, gal po 15 minučių, atėjo R. S.. Jie toliau sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę, o R. S. su E. lakstė pirmyn atgal, kur jos vaikščiojo, kaltinamasis nežino. Vėliau baigėsi alkoholis, ir jis (I. B.), nuėjęs į barą, kur anksčiau pirko degtinę, užstatė savo du telefonus Nokia ir Samsung, nes pinigų neturėjo, nupirko 2 butelius degtinės po 0,5 l talpos ir grįžo į I. P. butą, kur vėl toliau sėdėjo virtuvėje ir gėrė. Po to jis sultimis apsilaistė visus drabužius. I. P. pasiūlė juos išskalbti, jam davė chalatą, jis persirengė, ir jie vėl grįžo į virtuvę. Kai vėl baigėsi degtinė, I. P. davė A. P. savo mobilųjį telefoną, kad šis jį užstatytų. Kokį davė telefoną, I. B. nežino. A. P. išėjo ir grįžo su 0,7 l talpos degtinės buteliu. Jis (I. B.) prašė R. S., kad ši duotų jam savo telefoną, kad jis, įsidėjęs savo kortelę, galėtų paskambinti V. M. ir paprašyti, kad ji jam atneštų sausų drabužių. R. S. turėjo telefoną Sony Ericsson, kuris buvo arba jos rankose, arba gulėjo ant stalo virtuvėje, kur jie gėrė. R. S. davė jam telefoną, jis įsidėjo kortelę ir nepamena, ar grąžino telefoną. Tada R. K. su A. P. nuėjo pasitikti V. M.. Jie (I. B. su V. M.) gyveno nuo I. P. buto apie 1 km atstumu. Jie grįžo ir atsivedė V. M., tačiau ji neatnešė jam (I. B.) drabužių, todėl tą vakarą, kai visi išsiskirstė, jis liko miegoti pas I. P.. A. ir R. buvo neilgai, gal po 10 minučių išėjo. V. M. pradėjo bartis ir išėjo kartu su R. ir A.. Tą vakarą V. M. negėrė alkoholio. Visi išėjo gal po 1 valandos. Jis (I. B.) jautėsi girtas ir miegojo pas I. P.. Ryte, apie 10.00 val. pas I. P. atėjo A. P. ir R. K.. V. M. R. buvo perdavusi drabužius kaltinamajam. Jis atnešė drabužius ir kartu atsinešė 0,5 l talpos degtinės butelį. Jie trise - R., A. ir jis (I. B.) - išgėrė tą butelį, I. P. buvo namuose, bet negėrė su jais. Apie 11.00 val. jie išėjo iš I. P. buto. Grįžęs namo jis (I. B.) nusirengė ir atsigulė miegoti, o vėliau jį pažadino policijos pareigūnai. Jie jo klausė dėl Sony Ericsson telefono, kuris dingo iš R. S.. Jis (I. B.) pradėjo ieškoti ir rado telefoną striukės kišenėje, atidavė jį pareigūnams. Kišenėje dar buvo USB raktas ir apyrankė. Dėl girtumo jis tiksliai neatsimena, kaip jie ten pateko. Kvepalų „Red door“ jis neėmė ir jų pas jį nebuvo. Žalos I. P. jis neatlygino, nes yra bedarbis ir tik pradėjo gauti bedarbio pašalpą, pasižada atlyginti žalą, kai tik gaus pašalpą. Gailisi dėl padaryto, prašo skirti švelnesnę bausmę.
Kaltinamojo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. parodė, kad kaltinamąjį I. B. pažįsta ir bendrauja su juo nuo 2010 m. pradžios, iki tol pažinojo tik iš matymo, santykiai buvo normalūs, o šiandien nėra jokių santykių, R. S. pažįsta 10 metų, jos yra kaimynės ir draugės, jų santykiai labai geri, V. M. pažįsta tik iš matymo, tą dieną 2010 m. ji jos (I. P.) namuose buvo pirmą kartą. Parodė, kad 2010-05-25 R. S. buvo neseniai grįžusi iš Vokietijos. Jos sugyventinis buvo miręs 2010 m. vasario mėn., todėl ji negalėjo būti savo bute viena. 2010-05-25, apie 18 val. R. S. atėjo pas ją, jos paruošė vakarienę ir vaišinosi alkoholiu, buvo dviese. Apie 20.00 val. užėjo draugas A. P. kartu su I. B.. I. B. paprašė telefono paskambinti ir pasikviesti jo draugę V. M.. Kai jai prisiskambino, A. P. nuėjo pasitikti V. M., bet A. P. nebegrįžo, atėjo tik V. M.. Kai atėjo I. B. su A. P., pastarasis buvo išgėręs, todėl jis tik palydėjo V. M. ir pats nuėjo namo. Parodė, kad tą vakarą pas ją (I. P.) buvo E. su J.. Jie užėjo, gal pusvalandį pabuvo ir išėjo, nes A. P. juos išprašė. Po to visi likusieji kartu sėdėjo prie stalo, išgėrė du po 0,7 l talpos butelius degtinės, buvo visi apsvaigę. V. M. taip pat gėrė. I. B. paklausė, ar ji – I. P. - turi telefono pakrovėją, bet jos pakrovėjas jam netiko. I. B. pats turėjo telefoną, kokį - neprisimena. Ji (I. P.) turėjo du nenaudojamus telefonus - Nokia ir Siemens, modelių neatsimena. Ji davė jam vieną telefoną, kokį – tiksliai neatsimena, SIM kortelei įsidėti. I. B. įsidėjo savo telefono SIM kortelę į jos seną telefoną. V. M. paprašė R. S. parodyti mirusio sugyventinio nuotrauką, todėl jos buvo nuėjusios į R. S. butą. R. S. tą vakarą turėjo telefoną, kokį – ji (I. P.) neprisimena, telefoną ji laikė šalia savęs ant stalo kartu su raktais. Jie sėdėjo virtuvėje, jos (I. P.) butas yra dviejų kambarių. Kada I. B. galėjo paimti telefoną, ji (I. P.) nežino. Jie vaikščiojo rūkyti į balkoną, gal tada jis pasinaudojo proga paimti telefoną. Ji (I. P.) nematė, kad R. S. būtų davusi savo telefoną I. B.. R. S. tikrai neskolino savo telefono I. B.. Jis buvo įsidėjęs SIM kortelę į jos – I. P. - seną telefoną, gal - Siemens, bet tiksliai neatsimena, į R. S. telefoną SIM kortelės jis nedėjo. Pas ją (I. P.) visi buvo iki 1 val. nakties. Išeidami I. B. su V. M. pradėjo pyktis. Po to ji (I. P.) palydėjo R. S. namo, ji gyvena toje pačioje laiptinėje, tame pačiame aukšte. Ryte R. S. atbėgo pas ją ir pasakė, kad rado tuščias kvepalų dėžutes. Taip pat pasakė, kad pasigedo telefono, ir paklausė, kad gal paliko pas ją (I. P.) namuose, bet pas ją R. S. telefono nebuvo. Tada ji (R. S.) iškvietė policiją, nes įtarė, kad įvyko vagystė. Atvažiavo policija, ir jos pasakė, kas buvo vakar pas ją (I. P.) svečiuose. Policija nuvažiavo pas I. B. namo. Ryte ji (I. P.) skambino ir kalbėjosi su V. M. dėl dingusių daiktų. Ji pasakė, kad, kai ėjo namo, susikivirčijo su I. B., ir jis traukė telefonus ir mėtė juos, o V. M. juos surinko. Jos (I. P.) telefonai jai buvo grąžinti, pats I. B. atnešė kitą dieną, kai pas jį apsilankė policija, sakė, kad nežino, kodėl juos paėmė. Vėliau tyrėja jai (I. P.) pasakė, kad matė USB raktą pas I. B. namuose. Tuo momentu ji (I. P.) dar nebuvo pasigedusi USB rakto, paskui tik ji pastebėjo, kad dingo USB raktas, kuris buvo didžiajame kambaryje ant sekcijos, nupirktas dovanų vyrui, apyrankė-laikrodis, kuri buvo ant tos pačios sekcijos dėžutėje, ir kvepalai, kurie stovėjo ant veidrodžio spinteles koridoriuje. Šiuo metu jai yra grąžinta apyrankė-laikrodis, kuri buvo rasta pas I. B., USB raktas ir kvepalai negrąžinti. Ji palaiko savo ieškinį ir prašo priteisti jai padarytą 149,00 Lt žalą iš kalto asmens. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykius atsiminė geriau, sakė tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji R. S., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (b.l. 4-5), kad 2010-05-26 ryte ji pasigedo jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono Sony Ericsson T303, kuriame buvo įdėta Tele2 SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), komplekto kaina 369 Lt, telefoną pirko 2008-09-29 pagal sutartį iš Tele2 salono. Šį telefoną ji turėjo su savimi, kai 2010-05-25, apie 22.00 val. nuėjo pas kaimynę I. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Išėjusi savo buto duris užrakino. Pas kaimynę vartojo alkoholį. Kartu pas I. P. bute buvo I. B., vėliau atėjo jo draugė V.. Namuose pas I. jie buvo tik keturiese – ji, I., I. B. ir jo sugyventinė V.. Jokio R. ar kitų asmenų pas I. bute nebuvo. Ji (R. S.) vėliau su V. buvo nuėjusi į savo butą, nes ši prašė parodyti jos (R. S.) vyro nuotrauką. Užėjus į butą jai rodė kvepalus „Noa cacharel“ ir „Lacoste“, kurie gulėjo virtuvėje. Jais pasipurškė ir paliko ten, kur jie gulėjo – virtuvėje ant spintelės. Dar paėmė iš šaldytuvo maisto ir grįžo pas I. P.. Neprisimena, ar grįždama atgal pas I. P. ji užrakino duris. Kvepalų „Lacoste“ vertė yra 150 Lt, o „Noa cacharel“ – 160 Lt. Nurodo, kad namo grįžo 2010-05-26, apie 4.00 val. ryte. Tik ryte atsikėlusi pastebėjo, kad neturi mobiliojo ryšio telefono ir kvepalų. Įtaria, kad vagystę padarė I. B..
Papildomai apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (b.l. 26), kad, kai ji laikė raktus pas I. P. bute, nematė, kad juos kas imtų. Eidavo kartais į balkoną rūkyti, raktų kartu nesinešdavo. I. B. neprašė jos paskolinti mobiliojo ryšio telefoną, kad įsidėtų į jį savo SIM kortelę ir juo laikinai naudotųsi, ir savo telefono ji I. B. neskolino. R. S. parodė, kad jai grįžus iš Vokietijos, jos dukra L. S. iš policijos pareigūnų atsiėmė jai – R. S. - priklausančius kvepalus „Lacoste“, kuriuos I. P. rado savo bute adresu (duomenys neskelbtini).
Akistatos tarp įtariamojo I. B. ir nukentėjusiosios R. S. metu kiekvienas iš jų patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus, t.y. įtariamasis patvirtino, kad R. S. jam paskolino savo telefoną, nes jam reikėjo paskambinti, o vėliau jis pamiršo telefoną grąžinti ir išsinešė namo, o R. S. patvirtino savo parodymus, kad ji neskolino savo telefono I. B., ir jis jos neprašė paskolinti jam telefono (b.l. 77).
2010-05-26 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji R. S. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2010-05-25 vakare jai priklausantys kvepalai „Noa cacharel“ ir „Lacoste“ gulėjo virtuvėje ant spintelės; taip pat parodė, kur buvo 2010-05-25 vakare ir nakties metu – bute adresu (duomenys neskelbtini), pas kaimynę I. P.; parodė, kurioje vietoje ji sėdėjo ir vartojo alkoholį – virtuvėje prie stalo, ant stalo šalia savęs buvo pasidėjusi buto raktus ir mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson T303 (b.l. 9-12).
2010-07-23 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I. P. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), parodė, kur gulėjo jai priklausantys daiktai, kurie dingo po I. B. apsilankymo 2010-05-25; parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį, dienos neprisimena, savo bute esančiame sandėliuke rado R. S. priklausančius kvepalus „Lacoste“, kvepalai stovėjo kairiajame sandėliuko kampe su nuimtu kamšeliu; taip pat parodė, kad jai priklausantys kvepalai „Red door“ stovėjo ant spintelės buto koridoriuje, o USB raktas – kambaryje sekcijoje šalia svarstyklių, kad nėra kvepalų, I. P. pastebėjo 2010-05-26, o kad nėra USB rakto, pastebėjo daug vėliau (b.l. 33-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (b.l. 43-44, 46), kad 2010-05-26, apie 00.30 val. jai telefonu paskambino draugas I. B. ir paprašė ateiti pas I. P., kurios pavardę sužinojo tyrimo metu. Pas I. bute buvo I. B. ir R., kurios pavardės nežino. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau V. M. alkoholio nevartojo. R. jai norėjo parodyti savo mirusio vyro nuotrauką, todėl nuėjo pas ją į butą pažiūrėti nuotraukų. Pas R. ji buvo kambaryje, pažiūrėjo nuotraukas, virtuvėje pas ją nebuvo, kvepalų pas ją nematė. Kai su R. nuėjo į I. butą, jos buto durys buvo užrakintos, pasibeldus jų niekas neatidarė. Kiek palaukus jos vėl pasibeldė ir duris atidarė I. B.. Tada ji su I. B. išėjo namo. Einant prie parduotuvės „Samsonas“, Elektrėnuose, I. B. pradėjo piktai šnekėti apie I. ir R. ir ėmė viską mėtyti iš savo kišenių. Ji pradėjo juos rinkti tai buvo raktai, 2 mobilieji telefonai. Surinkusi daiktus su I. B. nuėjo namo. Ryte ji I. B. paklausė, iš kur pas jį tie 2 telefonai, kuriuos jis išmetė naktį. Tai buvo telefonai Nokia ir Siemens. I. B. pasakė, kad šiuos telefonus jam davė pasinaudoti I. P.. Vėliau pas ją atvažiavo policijos pareigūnas, kuris paaiškino, kad išgertuvių metu pas I. P. bute dingo R. S. mobilusis telefonas Sony Ericsson ir iš R. S. buto 2 buteliukai kvepalų. Ji parodė pareigūnui 2 telefonus, kuriuos I. B. išmetė naktį ir paaiškino, kad tokio telefono kaip Sony Ericsson ir kvepalų ji nematė ir nežino, kas juos galėjo paimti. 2010-05-26 dieną apie 12.00 val. tvarkydama namus prieškambaryje ant lentynos rado telefoną Sony Ericsson, pilkos spalvos. Ji I. B. paklausė, iš kur minėtas telefonas, tačiau jis pasakė, kad nežino. Paskambino R. ir paklausė, ar tai ne jos telefonas, ji patvirtino, kad jos. I. negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado R. telefonas. Apie tai, kad ji rado telefoną, ji pranešė policijos pareigūnui. Kol atvyko policijos pareigūnai, I. B. telefoną Sony Ericsson paėmė ir kažkur paslėpė. Atvykus policijos pareigūnams ji jiems pasakė, kad rastą telefoną pasiėmė I. B., ir kur jį padėjo, ji nežino. Policijos pareigūnams ir jai I. B. pareiškė, kad telefono neėmė ir išvis jo nematė. Dar namuose rado apyrankę ir USB raktą. Apyrankę paėmė pareigūnai, o USB raktas liko, bet jį ji atidavė I., nes nežinojo, kaip jis pas ją namie atsirado ir kam jis priklauso, o ir I. negalėjo paaiškinti, kaip jie pas jį atsirado. Ji negali paaiškinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis iš I. ir R. dingo kvepalai ir kas juos galėjo paimti, nežino ir nenumano. Nepastebėjo, kad ir I. būtų juos paėmęs, pas ją namuose jų nebuvo.
2011-05-09 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja V. M. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), parodė kambaryje esančią lovą, kurioje ji 2010 m. gegužės mėnesį rado USB apyrankę ir geltono metalo apyrankę-laikrodį, ir fotelį, kurio viduje ji rado mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson, apie rastą telefoną informavo policijos pareigūną; parodė, kad apyrankė-laikrodis buvo paimti policijos pareigūnų, o USB raktą ji atidavė I. B., nes nežinojo, kaip jie jos bute atsirado ir kam priklauso (b.l. 47-49).
R. S. 2010-05-26 protokolu-pareiškimu pranešė Elektrėnų PK apie jos mobiliojo ryšio telefono Sony Ericsson T303, 369,00 Lt vertės bei kvepalų „Lacoste“, 150,00 Lt vertės, ir kvepalų „Noa cacharel“, 160,00 Lt vertės, vagystę (b.l. 1).
2011-05-09 Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atskirta į atskirą tyrimą medžiaga dėl R. S. kvepalų „Lacoste“, kurių vertė 150 Lt, ir kvepalų „Cacharel“, kurių vertė160 Lt, vagystės į atskirą tyrimą (b.l. 75).
Iš 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson T303, IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 61), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 62-65).
Iš 2010-05-27 pakvitavimo matyti, kad R. S. atsiėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson T303 (b.l. 15).
Iš 2010-07-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. P. pateikė R. S. priklausančius kvepalus „Lacoste“ (b.l. 32).
Iš 2010-09-17 pakvitavimo matyti, kad L. S. atsiėmė jos motinai R. S. priklausančius kvepalus „Lacoste“ (b.l. 18).
Iš 2010-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė geltono metalo apyrankę-laikrodį (b.l. 45).
Pagal 2010-07-23 pakvitavima I. P. iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK atsiėmė jai priklausančią geltono metalo apyrankę-laikrodį (b.l. 41).
Kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. prisipažino pavogęs I. P. USB raktą ir geltono metalo apyrankę-laikrodį, bet neigia pavogęs I. P. kvepalus „Red door“ bei R. S. mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson T303, parodė, kad kvepalų „Red door“ jis neėmė, o telefoną Sony Ericsson jam davė paskambinti pati nukentėjusioji R. S., kodėl jis jo negrąžino nukentėjusiajai – dėl girtumo neprisimena.
Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, juos atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį, nes šie kaltinamųjų parodymai visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais – R. S. 2010-05-26 protokolu-pareiškimu (b.l. 1), 2010-05-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 61), 2010-05-26 daikto apžiūros protokolu (b.l. 62-65), 2010-05-27 R. S. pakvitavimu (b.l. 15), 2010-07-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 32), 2010-09-17 L. S. pakvitavimu (b.l. 18), 2010-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 45), 2010-07-23 I. P. pakvitavimu (b.l. 41), Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK policijos pareigūnų 2010-07-23 tarnybiniais pranešimais (b.l. 69, 70), nukentėjusiosios R. S. ir įtariamojo I. B. akistatos protokolu (b.l. 77), R. S. parodymų patikrinimo vietoje metu protokolu (b.l. 9-12), nukentėjusiosios I. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 33-37), nukentėjusiosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios R. S., liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies – paties kaltinamojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji R. S., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (b.l. 4-5, 26), parodė, kad I. B. neprašė jos paskolinti jos mobiliojo ryšio telefoną, kad įsidėtų į jį savo SIM kortelę ir juo laikinai naudotųsi, ir savo telefono ji I. B. neskolino. Šiuos savo parodymus R. S. patvirtino ir akistatos su įtariamuoju I. B. metu (b.l. 77). Jie patvirtinami ir R. S. parodymų patikrinimo vietoje metu protokolu (b.l. 9-12). Netikėti nukentėjusiosios R. S. iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo. Jos parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios I. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. parodė (b.l. 29-30, 31, 42), kad 2010-05-25 pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo I. B., jo sugyventinė V., kurios pavardės nežino, kaimynė R. S.. Visi gėrė. R. S. turėjo atsinešusi mobiliojo ryšio telefoną, ir ji (I. P.) matė, kad jis gulėjo šalia jos (R. S.). Kažkuriuo metu V. su R. S. buvo nuėjusios pas R. į butą atnešti užkandos, be to, V. norėjo pamatyti R. vyro nuotrauką. Kai R. grįžo, raktus pasidėjo šalia telefono ant stalo. I. su V. išėjo apie 3.30 val., o su R. ji (I. P.) išsiskyrė apie 4.00 val. ryto. Ryte 2010-05-26 atėjo R. S. ir klausinėjo, ar ji nepaliko savo telefono. Tuomet ji pati (I. P.) apsižiūrėjo, kad iš namų dingo jos 2 telefonai Nokia ir Siemens A65, menkaverčiai, kuriuos paskui I. B. atnešė, nurodydamas, kad netyčia juos išsinešė. Parodė, kad telefoną Nokia ji buvo įdėjusi į stalčių, o Siemens telefoną ji buvo davusi I. B., kad įsidėtų savo SIM kortelę. Iš buto prieškambario dingo kvepalų buteliukas „Red door“, 80 Lt vertės. Taip pat parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, savo namuose rado kvepalus „Lacoste“, kurie priklauso jos kaimynei R. S., kurie dingo 2010-05-25. Kvepalus rado savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuke. 2010-05-25, kai R. S. buvo pas ją, vienu metu ji (R. S.) su V. M. buvo išėjusios į R. S. butą atnešti užkandos. Jos buto raktai visą laiką gulėjo ant stalo, o kai jos grįžo su užkanda, nepastebėjo, kur ji pasidėjo raktus. Ar I. B. buvo išėjęs iš buto kuriuo nors metu, ji (I. P.) nepastebėjo, todėl kaip kvepalai galėjo atsirasti jos bute, nežino, nes R. S. jų pas ją nebuvo atsinešusi. Ji juos matė pas ją bute 2010-05-25, kai juos nusipirko. Po 2011 05 25 I. B. apsilankymo iš buto dingo ir I. P. kvepalai „Red door“, 80 Lt vertės, vėliau pastebėjo, kad dingo ir USB raktas – 69 Lt vertės. Patikslino, kad geltono metalo apyrankė-laikrodis, 10 Lt vertės, gulėjo sekcijoje buto kambaryje. 2010-07-23 apyrankė jai grąžinta ir dėl jos pretenzijų neturi. Kiek prisimena, R. S. savo kvepalų, kurie paskui dingo iš jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), į jos butą atsinešusi nebuvo. Taip pat patikslino, kad I. B. ji (I. P.) buvo paskolinusi savo seną telefoną, kad jis galėtų įsidėti savo SIM kortelę, paskui jis buvo paėmęs ir dar vieną telefoną, bet juos abu grąžino ir dėl to pretenzijų neturi. Pas ją bute tą vakarą dar buvo užėję R. ir A., jos seni pažįstami. Tačiau jie labai trumpai pabuvo ir netrukus išėjo ir jie negalėjo išsinešti jos daiktų, nes ji jais pasitiki ir seniai pažįsta. Pareiškia civilinį ieškinį dėl pagrobtų daiktų: kvepalų „Red door“, 80 Lt vertės, USB rakto, 69 Lt vertės, geltono metalo apyrankės-laikrodžio, 10 Lt vertės, iš viso padaryta 159 Lt turtinė žala; kadangi geltono metalo apyrankė-laikrodis jai grąžinta, ji reiškia civilinį ieškinį dėl 149 Lt priteisimo žalai atlyginti.
Analogiškus parodymus I. P. davė ir teisiamajame posėdyje, kur dar kartą patvirtino, kad ji (I. P.) turėjo du nenaudojamus telefonus - Nokia ir Siemens, kurių vieną davė I. B., kokį – tiksliai neatsimena, SIM kortelei įsidėti; parodė, kad ji ir jos svečiai vaikščiojo rūkyti į balkoną, gal tada I. B. ir pasinaudojo proga paimti R. S. telefoną; patvirtino, kad R. S. tikrai neskolino savo telefono I. B., jis buvo įsidėjęs SIM kortelę į jos – I. P. - seną telefoną, gal - Siemens, bet tiksliai neatsimena, į R. S. telefoną SIM kortelės jis nedėjo; parodė, kad ryte ji (I. P.) skambino ir kalbėjosi su V. M. dėl dingusių daiktų, ji pasakė, kad, kai ėjo namo, susikivirčijo su I. B., ir jis traukė telefonus ir mėtė juos, o V. M. juos surinko, jos (I. P.) telefonai jai buvo grąžinti, pats I. B. atnešė kitą dieną, kai pas jį apsilankė policija, sakė, kad nežino, kodėl juos paėmė; be to, I. P. parodė, kad vėliau tyrėja jai (I. P.) pasakė, kad matė USB raktą pas I. B. namuose; tuo momentu ji (I. P.) dar nebuvo pasigedusi USB rakto, paskui tik ji pastebėjo, kad dingo USB raktas, kuris buvo didžiajame kambaryje ant sekcijos, nupirktas dovanų vyrui, apyrankė-laikrodis, kuri buvo ant tos pačios sekcijos dėžutėje, ir kvepalai, kurie stovėjo ant veidrodžio spinteles koridoriuje; šiuo metu jai yra grąžinta apyrankė-laikrodis, kuri buvo rasta pas I. B., USB raktas ir kvepalai negrąžinti.
Savo parodymus nukentėjusioji I. P. patvirtino ir jos parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 33-37).
Kaltinamojo prieštaringus ir nenuoseklius parodymus paneigia ir liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje perskaityti parodymai (b.l. 43-44, 46), kuomet ji parodė, kad namo ji išėjo iš I. P. kartu su I. B.; tokius pat parodymus davė ir I. P., tuo tarpu kaltinamasis tvirtina, kad jis, visiems išėjus, liko nakvoti pas I. P.. V. M., be to, parodė, kad jai su I. B. einant namo prie parduotuvės „Samsonas“ Elektrėnuose I. B. pradėjo piktai šnekėti apie I. ir R. ir ėmė viską mėtyti iš savo kišenių. Ji pradėjo viską rinkti - tai buvo raktai, du mobilieji telefonai. Surinkusi daiktus su I. B. nuėjo namo. Ryte ji I. B. paklausė, iš kur pas jį tie du telefonai, kuriuos jis išmetė naktį. Tai buvo telefonai Nokia ir Siemens. I. B. pasakė, kad šiuos telefonus jam davė pasinaudoti I. P.. Vėliau pas ją (V. M.) atvažiavo policijos pareigūnas, kuris paaiškino, kad išgertuvių metu pas I. P. bute dingo R. S. mobilusis telefonas Sony Ericsson ir iš R. S. buto – du buteliukai kvepalų. Ji (V. M.) parodė pareigūnui du telefonus, kuriuos I. B. išmetė naktį, ir paaiškino, kad tokio telefono, kaip Sony Ericsson, ir kvepalų ji nematė ir nežino, kas juos galėjo paimti. 2010-05-26, dieną, apie 12.00 val. tvarkydama namus prieškambaryje ant lentynos ji rado telefoną Sony Ericsson, pilkos spalvos. Ji I. B. paklausė, iš kur minėtas telefonas, tačiau jis pasakė, kad nežino. Ji paskambino R. ir paklausė, ar tai ne jos telefonas, ši patvirtino, kad jos. I. negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado R. telefonas.Apie tai, kad ji rado telefoną, ji pranešė policijos pareigūnui. Kol atvyko policijos pareigūnai, I. B. telefoną Sony Ericsson paėmė ir kažkur paslėpė. Atvykus policijos pareigūnams ji jiems pasakė, kad rastą telefoną pasiėmė I. B. ir kur jį padėjo, nežino. Policijos pareigūnams ir jai I. B. pareiškė, kad telefono neėmė ir išvis jo nematė. Dar namuose rado apyrankę ir USB raktą. Apyrankę paėmė pareigūnai, o USB raktas liko, bet jį ji atidavė I., nes nežinojo, kaip jis pas ją namie atsirado ir kam jis priklauso, o ir I. negalėjo paaiškinti, kaip jie pas jį atsirado. Ji negali paaiškinti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis iš I. ir R. dingo kvepalai ir kas juos galėjo paimti, nežino ir nenumano. Nepastebėjo, kad ir I. būtų juos paėmęs, pas ją namuose jų nebuvo.
Savo parodymus liudytoja V. M. patvirtino ir jos parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-05-09, kuomet ji savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), parodė kambaryje esančią lovą, kurioje ji 2010 m. gegužės mėnesį rado USB apyrankę ir geltono metalo apyrankę-laikrodį, ir fotelį, kurio viduje ji rado mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson, apie rastą telefoną informavo policijos pareigūną; parodė, kad apyrankė-laikrodis buvo paimti policijos pareigūnų, o USB raktą ji atidavė I. B., nes nežinojo, kaip jie jos bute atsirado ir kam priklauso (b.l. 47-49).
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad dabar USB raktas yra pas policijos pareigūnus. Tačiau ir šie jo parodymai paneigiami ne tik V. M. parodymais, bet ir byloje esančiais Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK policijos pareigūnų 2010-07-23 tarnybiniais pranešimais (b.l. 69, 70), kuriuose nurodyta, kad 2010-05-26 apklausiant I. B. draugę V. M. jos bute virtuvėje ant stalo gulėjo kompiuterinė laikmena USB raktas su užklijuota kaina, ir geltonos spalvos metalo apyrankė-laikrodis, kaip matėsi – nenaujas; V. M. nurodė, kad ji nežino, kaip jos namuose atsirado šie daiktai, nes jie jai nepriklauso ir ji jų nepirko, bet tuo metu su ja gyveno ir minėti daiktai atsirado jos bute po I. B. apsilankymo pas I. P.; tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, kad geltonos spalvos metalinę apyrankę-laikrodį V. M. pateikė ir tai užfiksuota 2010-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokole; USB raktas paimtas nebuvo, kadangi ant jo buvo kaina, ir jis galėjo būti įsigytas legaliai; tai, kad USB raktas priklauso I. P., buvo išsiaiškinta 2010-07-23, kai ji pranešė, jog tvarkydama butą sandėliuke rado R. S. priklausančius kvepalus „Lacoste“, tuomet USB rakto dingimas iš jos buto buvo užfiksuotas apklausos metu 2010-07-23; nors USB rakto dingimą I. P. pastebėjo daug vėliau, mano, kad jis dingo 2010-05-26 po I. B. apsilankymo jos bute adresu (duomenys neskelbtini), kai vyko išgertuvės.
Visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis I. B. yra nenuoširdus, duoda neteisingus parodymus, siekdamas jeigu ne išvengti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, tai bent jau palengvinti savo teisinę padėtį. Be to, kaltinamasis I. B. buvo girtas nukentėjusiųjų R. S. ir I. P. turto vagystės metu, ką jis ir pats pripažino kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisme, todėl, kaip jis ir pats pareiškė iš dalies pripažindamas savo kaltę teisme, neprisimena daugelio įvykio aplinkybių, kas duoda pagrindo teismui jo nenuoseklius ir prieštaringus parodymus apie vagystės padarymo aplinkybes vertinti kritiškai, vertinti juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos poziciją ir jais nesivadovauti priimant nuosprendį.
Nukentėjusiųjų R. S., I. P., liudytojos V. M. parodymai yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs; kaip parodė I. P., kaltinamasis yra jos pažįstamas, santykiai su juo iki šio įvykio buvo normalūs, po šio įvykio jokių santykių nepalaiko, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, su nukentėjusiąją R. S. kaltinamasis iki šio įvykio pažįstamas nebuvo, liudytoja V. M. yra jo sugyventinė, su kuria, kaip parodė teisme kaltinamasis, jo santykiai yra geri, todėl darytina išvada, kad apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusiosios R. S., I. P., liudytoja V. M. neturi jokio pagrindo, ir teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais.
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis I. B. pagrobė R. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson T303, 369,00 Lt vertės, bei I. P. priklausančius kvepalus „Red door“, 80,00 Lt vertės, USB raktą, 69,00 Lt vertės, geltono metalo apyrankę-laikrodį, 10,00 Lt vertės, tokiu būdu I. B. pagrobė R. S. 369,00 Lt vertės turtą bei I. P. 159,00 Lt vertės turtą.
Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam I. B. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, yra teistas, teistumas neišnykęs, yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., t.y. įtariamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei V. M., kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, nė kiek neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra nenuoširdus; taip pat atsižvelgiamam į tai, kad kaltinamasis šio nusikaltimo padarymo momentui dar nebuvo nusikaltęs ir nebuvo teistas, pasižada atlyginti nukentėjusiajai I. P. nusikaltimu padarytą turtinę žalą; teismas atsižvelgia ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidedamas ilgesniam įstatymo numatytam terminui, paskiriant kaltinamajam mažesnę nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. P. civilinis ieškinys (b.l. 39) dėl 149,00 Lt priteisimo nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais ir anksčiau išdėstytais įrodymais – 2010-07-23 nukentėjusiosios I. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 33-37), 2011-05-09 liudytojos V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 47-49), 2010-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 45), 2010-07-23 I. P. pakvitavimu (b.l. 41), nukentėjusiosios I. P., iš dalies – paties kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, - todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalą iš kaltinamojo I. B., kurio veiksmais ši žala yra padaryta (CK 6. 263 str. 1, 2 d. d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas
n u s p r e n d ė :
I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį – 2 (du) mėnesius – Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu I. B. paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę I. B. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią I. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. balandžio 2 d.
Į bausmės laiką įskaityti I. B. pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - I. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Priteisti iš I. B. 149 Lt 00 ct I. P. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irena Stefanovič