Teismingumo byla Nr. T-14/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00020-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja E. M. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 1SS-559-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).

Regionų administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustatė, jog ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo konstatuota, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis su A. Č. sudaryta teisėtai, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodė, jog nors skundžiamas NŽT Raštas priimtas įvertinus procedūras, kurias atliko viešojo administravimo subjektas, siekdamas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau iš skundžiamo Rašto akivaizdu, jog jo priėmimo tikslas buvo nustatyti sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumą. Įvertinęs pateikto skundo bei skundžiamo akto turinį, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja siekia panaikinti žemės nuomos sutartį, todėl ginčas nėra kilęs iš administracinių teisinių santykių.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Regionų administraciniam teismui kilo abejonių dėl šios bylos teismingumo administraciniam teismui, kas sudarė pagrindą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra pareiškėjos suformuluotas faktinis bei teisinis skundo pagrindas.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog kreipėsi į NŽT prašydama: 1) išnagrinėti ir įvertinti NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus specialistų veiksmus ir 2024 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1SŽN-7447-(15.3.30) sudarymo aplinkybes; 2) įpareigoti NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių nutraukti Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1SŽN-7447-(15.3.30), sudarytą su A. Č., ir sudaryti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su E. M..

NŽT, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, skundžiamame 2024 m. gruodžio 12 d. Rašte, be kita ko, nurodė, jog prašymai NŽT Varėnos skyriui dėl pageidavimo išsinuomoti valstybinę žemę turėjo būti pateikti iki 2023 m. spalio 6 d., A. Č. tokį prašymą pateikė 2023 m. birželio 5 d., o E. M. tik 2024 m. gegužės 7 d. Įvertinęs ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktus bei su A. Č. 2024 m. rugsėjo 2 d. parengtos Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, NŽT nustatė, jog nuomos sutartis sudaryta teisėtai.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT 2024 m. gruodžio 12 d. Raštu, skunde teismui nurodo, jog pirmumo teisę išsinuomoti valstybinį žemės sklypą turi būtent ji, o ne A. Č., taip pat tvirtina, jog atsakovas netinkamai išnagrinėjo jos teiktą skundą ir prašymus, nepagrindė Rašte išdėstytų teiginių rašytiniais įrodymais.

Taigi, įvertinus pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, skundžiamą Raštą bei kitą bylos medžiagą (pareiškėjos susirašinėjimus su NŽT ir kt.), matyti, jog ginčo esmė – pareiškėjos siekis išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, dėl kurio jau yra sudaryta Valstybinės žemės nuomos Nr. 1SŽN-7447-(15.3.30) sutartis su kitu asmeniu, t. y. siekiama civilinių teisinių santykių modifikavimo.

Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023; 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020).

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog skundžiamame Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka pagal ABTĮ nuostatas, aptariamos bylos rūšinio teismingumo vertinimo nekeičia.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Vadovaujantis bendrąja teismingumo nustatymo taisykle (CPK 29 straipsnis), byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Perduoti bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.