Civilinė byla Nr. e2-1747-370/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00222-2017-5

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trašuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-595-252/2017 pagal pareiškėjos UAB „Trašuva“ direktorės G. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Trašuva“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Trašuva“ direktorė G. S. teismo prašė UAB „Trašuva“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore skirti UAB „Inovestus“.
2. Pareiškime nurodė, kad įmonė vykdo prekybą trąšomis ir žemės ūkio produkcija (kviečiais, pupomis, rapsais, žirniais), sudarydama išankstines produkcijos supirkimo sutartis su ūkininkais ir parduodama įsigytą produkciją galutiniams supirkėjams. Pareiškėjos teigimu, bendrovė yra veikianti bei moki įmonė, tačiau šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais – dalis supirkėjų neatsiskaitė, todėl įmonė neturi apyvartinių lėšų, o dėl nepagrįstai UAB „Agrochema“ pareikšto reikalavimo teisme dėl 496 645,81 Eur sumos priteisimo, įmonės turtas bei sąskaitos yra areštuoti, todėl bendrovė neturi galimybių tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Tik restruktūrizavimo bylos iškėlimas leistų sėkmingai veikti rinkoje, atsiskaityti su kreditoriais nenukreipiant išieškojimo į įmonės turtą, o leidžiant įmonei dengti finansinius reikalavimus pagal sudarytą planą.
3. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodyta, kad įmonė ketina sudaryti ilgalaikių pardavimų sutartis su didelėmis bendrovėmis, užsitikrinant produkcijos tiekimą iš ūkininkų, taip pat parduoti prieš metus 350 000 Eur vertės įsigytą gamybinį kompleksą, o iš gautų lėšų atsiskaityti tiek su įkaito turėtoju, tiek iš dalies su kitais kreditoriais. Pažymėta, kad įmonė jau ėmėsi priemonių skoloms iš debitorių išsiieškoti (teisme nagrinėjamas jų ieškinys kreditoriui V. B. ir N. B. (c. b. Nr. e2-872-308/2017), o bendra debitorių skola viršija bendrovės turimus įsipareigojimus. Šių priemonių pagalba tikimasi atkurti įmonės mokumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė UAB „Trašuva“ iškelti restruktūrizavimo bylą.
5. Teismo vertinimu, pareiškėja tinkamai nepagrindė planuojamų bendrovės mokumo atkūrimo priemonių: nenurodė, kokia veikla bendrovė užsiima šiuo metu; teigdama, kad mokumą ketina atkurti sudarydama naujas ilgalaikes sutartis su didelėmis bendrovėmis, nepateikė jokių preliminarių susitarimų ar jau sudarytų (pratęstų) sutarčių, taip pat duomenų apie pasirašytas sutartis su ūkininkais dėl žemės produkcijos supirkimo ir jos perpardavimo, nors nutarties priėmimo metu žemės ūkio produkcija jau buvo nuimama; tinkamai nepagrindė teiginių apie galimybes parduoti gamybinį kompleksą (nėra pateiktas banko sutikimas parduoti įkeistą turtą) bei jo vertę pagal 2017 metų rinkos kainas, potencialius pirkėjus, ketinančius įsigyti turtą už pareiškėjos nurodytą kainą; nenurodė jokios planuojamos struktūrinių pertvarkymų vizijos ir jų efektyvumo.
6. Teismas pažymėjo, kad pateikti metmenys neatitinka ir kitų jiems keliamų reikalavimų, t. y. juose net preliminariai nėra nurodyta kaip ir kokia tvarka įmonė ketina atsiskaityti su kreditoriais, kuriais metais, taip pat, kokia pertvarka numatoma ir kada ji turėtų būti pradėta vykdyti, kokias naujas darbo vietas ketina kurti ir kokiai veiklai vystyti, nenurodytos įmonės mokumo atkūrimo priemonės, nepateikti duomenys, kiek per praėjusius metus pareiškėja gavo pajamų už parduotą produkciją, kokias išlaidas patyrė, nors šie duomenys svarbūs sprendžiant dėl įmonės pajėgumo atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė per 4 metus sugebės atsiskaityti su kreditoriais, atgaivins veiklą, sėkmingai pasieks restruktūrizavimo tikslus (ĮRĮ 12 str. 2 d.).
7. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentą, kad su kreditoriais ketinama atsiskaityti panaudojant sumas, atgautas iš debitorių, teismų informacinėje sistemoje LITEKO nesant duomenų apie vykdomą tokių skolų prisiteisimą. Pažymėjo, kad neįsiteisėjusiais teismų sprendimais iš pareiškėjos kreditoriams priteista daugiau nei 500 000 Eur, neįskaičiuojant tų sumų, kurios priteistos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Trašuva“ direktorė teismo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas (CPK 329 str. 1 d.). Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalį pasirengimo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo teisme terminas galėjo būti pratęstas iki          2017-09-18, todėl teismas, nustatęs, kad byloje trūksta duomenų (dėl gamybinio pastato vertės, jo pardavimo galimybių ir kt. aplinkybių) ar kilus abejonėms, atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylose egzistuojantį viešąjį interesą, privalėjo pareiškėjai nustatyti terminą pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, paaiškinimus, ar pats juos išreikalauti.
2. Priešingai nei nustatė teismas, bendrovė atitinka visas sąlygas restruktūrizavimo bylai iškelti, t. y. UAB „Trašuva“ turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 4 str. 1 p.), tačiau yra moki ĮBĮ prasme (įmonės pradelsti 582 896 Eur įsipareigojimai neviršija pusės įmonės turimo 1 389 491 Eur dydžio turto vertės, juolab, kad vykstant ginčams teismuose, realus skolų dydis yra dar mažesnis). Įmonės mokumą patvirtino ir Panevėžio apygardos teismas, atsisakęs įmonei iškelti bankroto bylą.
3. Nesutiktina su teismo išvada, kad metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės nėra pakankamos sprendžiant restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo klausimą. Pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012, 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015) restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios – restruktūrizavimo plane.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrovės laikini sunkumai, dėl kurių šiuo metu visa apimtimi negalimas ūkinės komercinės veiklos vykdymas, užsakymų sudarymas, pirkimų vykdymas, atsirado dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagal nepagrįstą UAB „Agrochema“ priešieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl 496 645,81 Eur priteisimo iš UAB „Trašuva“. Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, ji galėtų laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, vykdyti perpirkimo paslaugas, sudaryti naujus užsakymus ir kt.
5. Teismas nepasisakė dėl pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės vykdoma veikla pelninga.
6. Nesutiktina, kad šioje proceso stadijoje turėjo būti pateiktas banko sutikimas parduoti įkeistą turtą. Įmonės turto pardavimas vykdomas vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, patvirtinus restruktūrizavimo planą, o kreditoriai negali daryti įtakos sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (prieštaravimai galės būti teikiami tvirtinant restruktūrizavimo planą).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Trašuva“ iškelti restruktūrizavimo bylą dėl pateiktų metmenų neatitikimo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ)  keliamiems turinio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo aktyvumo pareigos

12. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas restruktūrizavimo bylose turi būti aktyvus, todėl, nustatęs, kad pareiškėja į bylą pateikė ne visus duomenis ar suabejojęs dėl jų patikimumo, privalėjo pareiškėjai nustatyti terminą pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, paaiškinimus, ar pats juos išreikalauti. Neįvykdžius šios pareigos, apeliantės teigimu, nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso egzistavimas restruktūrizavimo bylose nors ir suponuoja teismo aktyvumo pareigą, tačiau ji negali būti suprantama ir vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui ir, šiuo pagrindu, pateisinamas šalių pasyvus elgesys procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 12 str., 176–179 str.). ĮRĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse atskleistas tiek pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinys (nurodoma, kokia informacija jame turi būti pateikiama), tiek įvardijami būtini prie pareiškimo pridėti duomenys, todėl būtent pareiškėjo pareiga yra pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį ĮRĮ keliamus reikalavimus, būti aktyviam ir teismui teikti visus galimus įrodymus, patvirtinančius apie bendrovės veiklos vykdymą, galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais, būti aktyviu rinkos dalyviu ir kt. svarbias aplinkybes. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismo pareiga, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, vertinti, ar pateiktas pareiškimas ir pridėti įrodymai atitinka ĮRĮ keliamus reikalavimus, t. y. trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jei nustatomi formalūs ĮRĮ reikalavimų neatitikimai, tačiau ne tikslu rinkti pareiškėjos argumentus pagrindžiančius įrodymus, t. y. perimti įrodinėjimo pareigą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių neva galėjo paprašyti (pareikalauti) pirmosios instancijos teismas ir dėl kurių nebuvimo byloje (argumentų nepagrįstumo) pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atmestas (CPK 314 str.). Atsižvelgiant į tai atskirojo skundo argumentai dėl nepakankamo teismo aktyvumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

14. Restruktūrizavimo proceso tikslas yra išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.).
15. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
16. Taigi, tam, kad įstatyme įtvirtinti ir teismų praktikoje aiškinami restruktūrizavimo proceso tikslai būtų realiai įgyvendinti ir restruktūrizavimo procesu nebūtų piktnaudžiaujama darant žalą įmonės kreditoriams, ĮRĮ įtvirtintos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, kurios turi būti patikrintos pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes.
17. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 str.) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5, 6 str.) sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d.), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai leidžia teigti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
18. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas atsisakė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl metmenų neatitikimo ĮRĮ keliamiems reikalavimams (ĮRĮ 5 str., 12 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų skundo argumentų, kurie susiję su skundžiamoje nutartyje nustatytais faktais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis atsisakant tenkinti prašymą įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau nevertinami atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėtinas įmonės mokumas ĮBĮ prasme, teismui skundžiamoje nutartyje nekonstatavus UAB „Trašuva“ esant nemokią (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.).
19. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas preliminarus informacijos, turinčios atsispindėti metmenyse sąrašas, t. y. esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas, priežastys, lėmusios įmonės finansinius sunkumus, savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas, administravimo išlaidų sąmata, kreditorių sąrašas su įsipareigojimų įvykdymo terminais, informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat preliminarus verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos konkrečios, realiai įvykdomos ir pagrindžiančios šio proceso tikslų įgyvendinimą, priemonės.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015). Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). 
21. Taigi, nors apeliantė skunde pagrįstai nurodo, kad metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius metmenis, inter alia pareiškėjos tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinėje instancijoje (atskirajame skunde) nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo metmenis esant pernelyg abstrakčius ir nesudarančius pagrindo daryti išvados, kad per numatytą 4 metų restruktūrizavimo terminą būtų pasiekti ĮRĮ tikslai.
22. 2017-06-21 restruktūrizavimo plano metmenyse pateikiama bendra informacija apie įmonę, jos vykdomą veiklą, finansinę padėtį, darbuotojų skaičių, turimą turtą, priežastis, lėmusias įmonės sunkią finansinę padėtį, taip pat kreditorių ir debitorių sąrašai, informacija apie bylas, preliminarus verslo planas (mokumo atkūrimo priemonės), administravimo išlaidų sąmata, planuojama restruktūrizavimo trukmė t. y. metmenys, juos vertinant formaliai, atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus (sudėtines dalis), tačiau jų turinys nėra tinkamai atskleistas, o pateiktos informacijos negalima vertinti kaip tokios, kuri atspindėtų aiškią veiklos viziją ir suponuotų išvadą dėl galimybės įmonei sėkmingai restruktūrizuotis.
23. Tiek metmenyse, tiek procesiniuose dokumentuose pareiškėja nurodo, kad priežastys, lėmusios įmonės laikinus finansinius sunkumus – produkcijos supirkėjų vėlavimas atsiskaityti (debitorių skolos) bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal UAB „Agrochema“ priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1437-638/2017 (ĮRĮ 5 str. 1 d. 2 p.). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, neįvertino aplinkybės, kad įmonės finansinius sunkumus lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje Nr. e2-3414-603/2017, kuri sujungta su  kita byla (dabartinis c. b. Nr. e2-1437-638/2017), nors UAB „Trašuva“ nesutinka su UAB „Agrochema“ reikalavimais dėl 496 645,81 Eur dydžio baudos priteisimo. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir nekvestionavo pareiškėjos argumentų dėl atsiradusių laikinų sunkumų, o, kaip minėta, restruktūrizavimo bylos neiškėlė dėl metmenų neatitikimo ĮRĮ reikalavimams, todėl šios aplinkybės neaptarimas skundžiamoje nutartyje nesudaro pagrindo ją vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Finansinių sunkumų egzistavimas nėra vienintelė sąlyga restruktūrizavimo bylai iškelti (žr. į šios nutarties 17 p.), o tuo atveju, jei kitoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ar kitaip nepateisinamai varžo įmonės veiklą, jų pakeitimas ar panaikinimas turėtų būti sprendžiamas toje konkrečioje byloje, o ne formaliai naudojantis restruktūrizavimo institutu.
24. Kaip minėta, restruktūrizavimo bylą galima atsisakyti iškelti tuo atveju, jei buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, keliami restruktūrizavimo plano metmenims (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.).
25. Iš metmenyse pateiktos lentelės matyti, kad įmonės debitorių skolos sudaro 730 234,46 Eur, iš kurių net 137 237,66 Eur suma sudaro akcininkų skolos įmonei už akcijas. Metmenyse nurodoma, kad papildomų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais bendrovė gaus dėdama maksimalias pastangas atgauti skolas iš įmonės debitorių, tačiau neatskleidžiama, kokių pastangų imsis ir (ar) imsis akcininkai, siekdami prieš terminą (iki 2018-12-31) grąžinti skolas už akcijas, taip pat, kokių priemonių imtasi ir (ar) kada bus imtasi, siekiant atgauti skolas iš debitorių. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja pirmosios instancijos teismui nurodė, kad per antruosius restruktūrizavimo metus planuojama atgauti skolą iš UAB „Agrochema“, taip pat iš smulkesnių debitorių (c. b. Nr. e2-872-308/2017 siekiama prisiteisti skolą iš V. B. ir N. B.), tačiau į bylą nėra pateikta jokių papildomų duomenų apie pradėtus išieškojimo veiksmus iš kitų debitorių, tokių aplinkybių nenustatyta ir patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nors visi skolų mokėjimo terminai, išskyrus akcininkų skolas už akcijas, jau yra pasibaigę (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, metmenyse nurodyta galimybė atsiskaityti su kreditoriais iš atgautų debitorių skolų, pagal esamus duomenis pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertinta kritiškai.
26. Be to, išanalizavus metmenis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, spręstina, kad metmenyse, taip pat kituose procesiniuose dokumentuose nėra atskleista visa esminė informacija ir (arba) pateikta informacija yra prieštaringa, todėl tikslintina. Nors metmenyse nurodoma, jog UAB „Trašuva“ su AB „Citadele“ banku 2016-07-28 sudaryta kredito sutartis Nr. KS05/1261, iš kurios gautomis lėšomis įsigytas gamybinis kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banko iniciatyva yra nutraukta, įmonei nevykdžius einamųjų mokėjimų, tačiau šie duomenys neatsispindi metmenyse pateiktame kreditorių sąraše, t. y. AB „Citadele“ bankas nėra įtrauktas kaip įmonės kreditorius, taip pat nenurodytas įkeisto turto likimas. Priešingai, minėto turto pardavimas metmenyse nurodytas kaip viena iš mokumo atkūrimo priemonių, kurį pardavus būtų tenkinami tiek hipotekos kreditoriaus, tiek likusių kreditorių reikalavimai.
27. Apeliantė skunde nesutinka su teismo pozicija, kad siekiant parduoti minėtą gamybinį kompleksą, privalėjo pateikti duomenis apie tai, kad įkaito turėtoja AB „Citadele“ bankas sutinka su jai įkeisto turto pardavimu. Nurodo, kad pagal ĮRĮ kreditoriai nedalyvauja sprendžiant įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, o savo poziciją kreditoriai galės išsakyti tvirtinant restruktūrizavimo planą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors kreditorių teisė išreikšti savo poziciją dėl restruktūrizavimo plano metmenų dar restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje tiesiogiai įstatyme neįtvirtinta, tačiau išplaukia iš įmonių restruktūrizavimo instituto esmės ir yra nulemta šio instituto reglamentavimo sistemos, pagal kurią, jau iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, kreditorių pritarimas įmonės restruktūrizavimo planui yra būtinas (ĮRĮ 12, 14 str.), o restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-821/2012).
29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su turto įkeitimu, kredito sutarties nutraukimu, o apeliantei pagrindine įmonės mokumo atkūrimo priemone nurodant gamybinio komplekso pardavimą, iš gautų pardavimo pajamų dengiant ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų kreditorių reikalavimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios mokumo atkūrimo priemonės panaudojimo realumas turėjo būti grindžiamas papildomais įrodymais (banko sutikimu ar kitais duomenimis, susijusiais su turtu, esant nutrauktai kredito sutarčiai).
30. Be to, nors pareiškėja tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek atskirajame skunde įrodinėja gamybinio komplekso vertę bei galimybę jį pardavus atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tokie paskaičiavimai, kartu ir kreditorių tenkinimo eiliškumas neatsispindi metmenyse, kurie pagal ĮRĮ reikalavimus, patvirtinti akcininkų 2017-06-21 sprendimu ir pateikti įmonės kreditoriams, t. y. būtent šių metmenų pagrindu sprendžiama apie įmonės galimybę tinkamai restruktūrizuotis (ĮRĮ 6 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Kita vertus, apeliantė, kaip vieną iš argumentų nurodydama nepakankamą teismo aktyvumą prašant pateikti papildomus gamybinio komplekso vertės įrodymus pareiškimo teismui pateikimo dieną, kartu su atskiruoju skundu neteikia jokių papildomų duomenų, pašalinančių pirmosios instancijos teismo nurodytas abejones dėl galimybės turtą parduoti už pareiškėjos nurodomą vertę (CPK 178 str.).
31. Metmenyse nurodoma, kad įmonė, siekdama toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve ir atkurti mokumą, be ketinimo parduoti turimą nepelningą ir daug bendrovės lėšų reikalaujantį gamybinį kompleksą, taip pat sudarys naujas ilgalaikes pardavimų sutartis su didelėmis bendrovėmis, kartu užsitikrinant produkcijos tiekimą iš ūkininkų; efektyviau naudos įmonės turimą turtą; atsisakys dalies gamybos įrengimų, jei jie nebus būtini vykdomai pelningai veiklai; atliks įmonės struktūrinius pertvarkymus, jei tokie padės efektyvinti veiklą; didins darbuotojų skaičių, jei bus sudarytos didelių pajėgumų reikalaujančios tiekimo sutartys; imsis kitų priemonių, padėsiančių atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti įmonės veiklą, tačiau, šių teiginių negrindė net preliminariais duomenimis (įrodymais) ar paskaičiavimais, t. y., kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, metmenyse ir (ar) procesiniuose dokumentuose nenurodyta, nei su kokiomis įmonėmis planuojama sudaryti ilgalaikes sutartis, nei kokioms sumoms, nepateikti preliminarūs duomenys apie planuojamas gauti pajamas ir išlaidas, vykdant minėtas sutartis, mėnesio apyvartą, pelną, gautiną iš tokių sutarčių vykdymo ir jo panaudojimą (ĮRĮ 12 str. 2 d. 3 p.). Nors iš metmenų turinio galima daryti išvadą, kad įmonės gautinos pajamos būtų naudojamos atsiskaitymui su kreditoriais, tačiau metmenyse nenumatoma, kokia tvarka, etapais, kuriais metais ir kokiomis pinigų sumomis bus dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai. Aplinkybė, kad įmonė pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus veikė pelningai, nešalina pareigos metmenyse nurodyti preliminarų įmonės lėšų panaudojimą ir išlaidų planavimą (CPK 185 str.).
32. Iš metmenų turinio taip pat spręstina, kad įmonė ketina (siekia) toliau vykdyti analogišką veiklą, t. y. nenumatomas joks nuostolingos  veiklos atsisakymas, ar įvairinimas (ĮRĮ 12 str. 2 d. 1 p.), o ketinami vykdyti struktūriniai pertvarkymai ne tik, kad nedetalizuoti (nenurodyta, kokie jie galėtų būti, siejami su sąlyginėmis aplinkybėmis, t. y. naujų sutarčių sudarymu apie kurias byloje nėra net preliminarių duomenų), tačiau ir, tikėtina, būtų sunkiai įgyvendinami, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje dirba du darbuotojai (vienas iš jų – vadovė). Be to, nors teigiama, kad esant poreikiui, darbuotojų skaičius būtų didinamas, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad naujos darbo jėgos atsiradimas lemtų ir papildomus kaštus, todėl toks pertvarkymas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas, metmenyse nurodant bent preliminarius pajamų, gautinų iš naujų sutarčių, ir išlaidų, susijusių su naujų darbuotojų priėmimu, skaičiavimus (ĮRĮ 12 str. 2 d. 6 p.).
33. Nurodyti metmenų trūkumai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Nors restruktūrizavimo plano metmenys neturi būti tiek detalūs, kiek tvirtinamas restruktūrizavimo planas, tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų metmenų negalima daryti pagrįstos išvados apie turimą įmonės veiklos viziją ir gebėjimą per nustatytą restruktūrizavimo trukmę padengti kreditorių skolas, atkurti normalią įmonės ūkinę komercinę veiklą ir būti aktyviu rinkos dalyviu. Vien formalus ĮRĮ nuostatų įgyvendinimas, pirmosios instancijos teismui pateikiant įstatyme nurodytą būtiną informaciją, ir (ar) nuostatų atkartojimas metmenyse, nepateikiant detalesnio būsimo veiklos modelio, bent preliminarių apskaičiavimų, visiškai neįrodinėjant mokumo atkūrimo priemonių realumo, o vietoj to vartojant abstrakčias frazes, tokias kaip darbo organizavimo tobulinimas, teikiamų paslaugų efektyvumo didinimas, veiklos išlaidų optimizavimas ir pan., taip pat jame neatskleidus visos esminės informacijos, susijusios su banko reikalavimais ir jam įkeisto turto likimu, negali būti vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylai iškelti, nes neatitinka net minimalių restruktūrizavimo planui keliamų reikalavimų (ĮRĮ 5 str.).
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, atsisakydamas UAB „Trašuva“ iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Danguolė Martinavičienė