Civilinė byla Nr. e2-10489-820/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-05612-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.1.; 2.6.39.2.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.,

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei, 

dalyvaujant ieškovui V. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei,

atsakovo atstovui Kęstučiui Gedvilui.

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. V. dėl draudimo išmokos priteisimo.

        Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1.1.                      Priteisti iš atsakovo 10 000 EUR draudimo išmoką.

1.2.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, jog 2013 m. spalio 16 d. tarp P. V. ir atsakovo vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis (toliau tekste – Sutartis). Naudos gavėju šioje Sutartyje buvo nurodytas ieškovas V. R.. Sutartyje šalys sutarė, jog apdrausto asmens mirties atveju draudimo suma bus 10 000 EUR. Sutartis patvirtinta apdrausto asmens – P. V..

3.       Sutartis buvo pratęsiama kiekvienais metais, visas draudimo įmokas mokėjo ieškovas. Paskutinę, 2019 Sutartį taip pat pratęsė ieškovas ir sumokėjo draudimo įmoką. 2019 Sutartyje naudos gavėjas taip pat yra nurodytas ieškovas.

4.       2019 m. lapkričio 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu apdraustasis P. V. buvo sunkiai sužalotas ir (duomenys neskelbtini) mirė.

5.       Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką mirusiojo įpėdiniui – trečiajam asmeniui S. V..

6.       Atsakovas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką ieškovui nepagrįstai grindė aplinkybe, jog 2019 Sutartyje nėra raštiško apdrausto asmens sutikimo, jog draudimo išmoka mokama kitam naudos gavėjui, o ne apdraustam asmeniui. Ieškovo nuomone, Sutartyje yra apdrausto asmens parašas ir yra nurodytas naudos gavėju ieškovas, todėl ieškovui ir turėjo būti išmokėta draudimo išmoka.

7.       Atsakovas netinkamai traktuoja teisės aktus, nes tarp P. V. ir UAB „SB draudimas“ taip pat buvo sudaryta draudimo sutartis ir joje naudos gavėju buvo nurodytas ieškovas ir tai buvo pagrindas draudimo išmoką išmokėti ieškovui.

8.       Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnį naudos gavėju laikomas draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba apdraustojo paskirtas asmuo. Nuo pat Sutarties sudarymo, naudos gavėju visose sutartyse eilę metų buvo nurodomas ieškovas. Apdraustasis Sutartyje savo parašu patvirtino, jog naudos gavėjas yra ieškovas, todėl papildomo rašytinio sutikimo reikalavimas yra perteklinis ir neatitinka teisės aktų nuostatų. Be to, nei sudarant Sutartį, nei ją pratęsiant eilę metų, apdraustajam atsakovas neišaiškino, jog papildomai reikalingas rašytinis sutikimas, jog draudimo išmoka būtų išmokama naudos gavėjui. Sutartis sudaryta pagal atsakovo pateiktą formą, todėl aiškintina atsakovo nenaudai ir ieškovo naudai. Todėl atsakovas laikytinas atsakingu dėl visų sutartinių sąlygų tinkamo neišaiškinimo ir ieškovas neturėtų dėl to nukentėti.

II.                      Atsiliepimų santrauka

9.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovas nurodė, jog ištyrė apdrausto P. V. mirties aplinkybes ir pagal 2019 Sutartį įvykį pripažino draudžiamuoju bei paveldėtojui – trečiajam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką.

11.       Atsakovas neneigia, jog įvykis yra draudiminis ir draudimo išmoka išmokėtina, tačiau kyla ginčas, kas yra draudimo išmokos gavėjas.

12.       Draudimo išmoka išmokėta pagal tęsiant draudimo sutartis sudarytą 2019 Sutartį, o pirmoji Sutartis buvo pasirašyta P. V. 2013 m. spalio 10 d. Šioje 2013 m. spalio 10 d. Sutartyje naudos gavėju nurodytas ieškovas. Tačiau Sutartyje aiškiai nurodyta, jog draudimo išmoka mokama šioje Sutartyje nurodytam naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raštiškas apdraustojo sutikimas, duotas iki draudžiamojo įvykio atsitikimo. P. V. raštiško sutikimo nebuvo pasirašęs, todėl atsakovas privalėjo vadovautis 2019 Sutarties nuostatomis bei Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad skiriant arba keičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai naudos gavėjas paskirtas nesilaikant Draudimo įstatymo 119 straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas negalioja.

13.       Draudimo taisyklių 1.1.8. punkte taip pat nustatyta, jog naudos gavėjas – draudimo sutartyje nustatytas ir/arba apdraustojo paskirtas asmuo, kuris draudžiamojo įvykio atveju įgyja teisę į draudimo išmoką. Tais atvejais, kai naudos gavėjas nenurodytas, juo tampa apdraustasis (apdraustojo teisėtas paveldėtojas).

14.       Draudikas neturi teisės ar pareigos pasiūlyti draudėjui paskirti ką nors naudos gavėju. 2019 Sutartyje draudikas aiškiai nurodė, jog reikalingas raštiškas apdraustojo sutikimas, o jo nesant, draudimo išmoka buvo išmokėta paveldėtojui.

15.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. V. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko.

16.       Nurodė, jog atsakovas pagrįstai vadovaudamasis 2019 Sutartimi ir Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5, 10 ir 11 dalimis, draudimo išmoką išmokėjo trečiajam asmeniui. Atsakovas ieškovui pateikė argumentuotą ir pagrįstą atsakymą dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ieškovui.

17.       Pagal Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5 dalį tam, kad asmuo būtų laikomas naudos gavėju yra reikalingas apdraustojo rašytinis sutikimas, kurio šiuo atveju nebuvo, todėl ieškovas nelaikytinas naudos gavėju pagal 2019 Sutartį ir draudimo išmoka pagrįstai išmokėta trečiajam asmeniui.

18.       Pirmoji draudimo Sutartis sudaryta 2013 m. spalio 10 d. ir ji buvo nuolat tęsiama. Sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog draudimo išmoka mokama šioje draudimo sutartyje nurodyta naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raštiškas apdraustojo sutikimas duotas iki draudžiamojo įvykio. Tokia pati sąlyga yra ir 2016 m. spalio 10 d. bei 2017 m. spalio 10 d. draudimo sutartyse. Ieškovas pats pratęsdavo draudimo sutartis, todėl apie minėtą sąlygą žinojo ir nepagrįstai reikalauja, jog atsakovas dar papildomai jas aiškintų.

19.       Analogiška yra ir teismų praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-508-619/2016.

20.       Pagal draudimo sutartį draudėju, apdraustuoju ir naudos gavėju gali būti paskirti asmenys, tačiau naudos gavėjo, kuris nėra apdraustasis, paskyrimui yra taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos – būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas.

21.       Ieškovas nuo pirmosios Sutarties pasirašymo nebuvo naudos gavėju, nes nebuvo raštiško apdraustojo sutikimo ir negalėjo būt pratęsiam sąlyga, kurios nebuvo pirmoje Sutartyje.

22.       Tretysis asmuo prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Ieškovo dubliko santrauka

23.       Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo argumentais.

24.       Nurodė, ieškovas nuo pat pirmos Sutarties sudarymo buvo nurodomas naudos gavėju ir taip 7 metus iš eilės pratęsiant draudimo sutartis jis buvo nurodomas naudos gavėju.

25.       Draudėjas yra vartotojas ir ginčo draudimo sutartys yra vartojimo sutarys. Draudimo sutarčių sąlyga, jog papildomai būtinas rašytinis draudėjo sutikimas yra nesąžininga ir netikėta tiek ieškovui, tiek draudėjui. Atsakovas neįrodė, jog ši draudimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai. Lieka neaiškus tikslas draudimo sutartyje asmenį nurodyti naudos gavėju, bet atsisakyti jį laikyti naudos gavėju nesant papildomo raštiško sutikimo. Atsakovas pasirašant Sutartį nenurodė, jog reikalingas papildomas rašytinis sutikimas, kad draudimo išmoką gautų Sutartyje nurodytas naudos gavėjas, t. y. tai atsakovo kaltė, todėl atsakovas negali šia aplinkybe remtis.

IV.                      Atsakovo tripliko santrauka

26.       Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginiais. 

27.       Aplinkybė, jog Sutartyje naudos gavėju nurodytas ieškovas, neatleidžia šalių nuo Draudimo įstatymo reikalavimų įvykdymo. Šios normos tikslas, kad tretieji asmenys neturėtų finansinio intereso į apdraustojo gyvybę.

28.       Sutartis sudaryta ieškovo iniciatyva ir buvo partęsiama ieškovo, todėl būtina aiški apdraustojo valios išraiška dėl naudos gavėjo.

29.       Draudimo polise didesniu ir paryškinti šriftu buvo nurodyta ginčo sąlyga, todėl nepagrįstai keliami atsakovo sąžiningumo klausimai. Ši sąlyga nėra atsakovo dirbtinai sukurta, nes tai yra į sutartį perkelta imperatyvi įstatymo nuostata.

V.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja :

30.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

31.       Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

33.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

34.       2013 m. spalio 10 d. P. V. ir atsakovas pasirašė Nelaimingų atsitikimų draudimo polisą Nr. 20/9009471 (tekste – Sutartis). Šią Sutartį pasirašė asmeniškai P. V.. Naudos gavėju Sutartyje nurodytas ieškovas V. R.. Draudimo objektas – žala apdraustojo sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo. Šioje Sutartyje nurodyta, jog pasirašydamas apdraustasis patvirtina, kad yra susipažinęs su Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis. Be to, Sutartyje yra dvi paryškintu šriftu užrašytos pastabos. Antrojoje pastaboje nurodyta, jog „draudimo išmoka mokama šioje draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raštiškas apdraustojo sutikimas, duotas iki draudžiamojo įvykio atsitikimo“. Šios Sutarties terminas - draudimo laikotarpis nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 15 d.

35.       Sutartis buvo nuolat pratęsiama iki 2019 m. lapkričio 3 d. nelaimingo atsitikimo, kurio pasekmėje apdraustasis (duomenys neskelbtini) mirė.

36.       Ieškovo teigimu, 2013 metų Sutartis buvo nuolat pratęsiama, draudimo sutartis pratęsdavo ieškovas, kuris ir sumokėdavo draudimo įmokas bei pasirašydavo draudimo sutartis po pirmosios 2013 m. Sutarties pasirašymo, kurią asmeniškai buvo pasirašęs P. V..

37.       Kaip matyti iš pateiktų 2013 – 2019 metų draudimo polisų, draudimo Sutartis nebuvo pratęsiama, bet kiekvienais metais buvo sudaroma nauja draudimo sutartis, kurioms galiojo kitos draudimo bendrovės patvirtintos Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės. Visuose draudimo polisuose naudos gavėju yra nurodomas ieškovas. Visuose 2013 – 2017 metų draudimų polisuose yra paryškintu šriftu parašyta pastaba, kad „draudimo išmoka mokama šioje draudimo sutartyje nurodyta naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raštiškas apdraustojo sutikimas, duotas iki draudžiamojo įvykio atsitikimo“. 2018 ir 2019 metų draudimo polisuose šios pastabos nėra.

38.       Atsižvelgiant į tai, jog draudimo polisai nebuvo pratęsiami, o buvo sudaromi nauji naujam draudiminiam laikotarpiui, darytina išvada, jog apdraustasis P. V. nėra išreiškęs savo valios naudos gavėju paskirti ieškovą.

39.       Byloje kyla ginčas dėl apdraustojo valios išraiškos mokėti draudimo išmoką naudos gavėjui, kuris nėra apdraustasis.

40.       Sudarant 2013 Sutartį galiojo Draudimo įstatymo 112 straipsnio nuostatos (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d) dėl apdraustojo valios išraiškos. Draudimo įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustatė, jog draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, jog gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nenurodytas kitas naudos gavėjas. To paties straipsnio 3 dalis nustatė, jog gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo rašytinį sutikimą. Jeigu apdraustajam nėra suėję 18 metų, jis yra pripažintas neveiksniu arba jo veiksnumas yra apribotas, draudimo sutartis gali būti sudaryta tik apdraustojo naudai, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos: 1) apdraustajam nėra suėję 18 metų; 2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis; 3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atveju.

41.       2013 Sutartyje buvo pasirašyta P. V., tačiau rašytinis apdraustojo sutikimas išduotas nebuvo. Ieškovo teigimu turėjo pakakti apdraustojo parašo ant Sutarties ir fakto, jog Sutartyje apdraustasis buvo nurodęs ieškovą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Draudimo įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, jog būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Tik sudaręs draudimo sutartį asmuo tampa apdraustuoju, todėl tik po draudimo sutarties sudarymo jis gali išduoti sutikimą dėl naudos gavėjo paskyrimo. Be to, Sutartyje P. V. buvo aiškiai ir paryškintai išaiškinta, jog Sutartyje nurodytas naudos gavėjui, t. y. ieškovui, draudimo išmoka galės būti išmokėta, tik jeigu bus pateiktas apdraustojo rašytinis sutikimas duotas iki draudžiamojo įvykio. Tokio sutikimo byloje nėra, todėl pagal Sutartį ieškovui negalėjo būti išmokėta draudimo išmoka Sutartyje nurodytam naudos gavėju nurodytam ieškovui.

42.       Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Draudimo įstatymo redakcija, naudos gavėjo skyrimo ir keitimo tvarką reglamentavo 119 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, jog skiriant arba pakeičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos: 1) apdraustajam nėra suėję 18 metų; 2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis; 3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui. To paties straipsnio 7 dalis nustatė, jog laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo rašytinį pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos. To paties straipsnio 10 dalis nustatė, jog jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje. To paties straipsnio 11 dalis nustatė, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

43.       Iš Draudimo liudijimo Nr. 20/9073089 matyti, jog draudėjas yra susipažinęs su draudimo taisyklėmis. Draudimo liudijimo Nr. 20/9073089 sudarymo metu galiojo atsakovo 2018 m. rugsėjo 4 d. Valdybos nutarimu patvirtintos Nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklės, kurių 1.1.8. punktas nustatė, jog naudos gavėjas paskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Naudos gavėjo skyrimą draudimo liudijimo pasirašymo metu reglamentavo Draudimo įstatymo 119 straipsnis.

44.       Nuo 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Draudimo įstatymo redakcija, reglamentuojanti naudos gavėjo paskyrimą. Kaip minėta, šiame sprendime teismas nustatė, jog buvo sudaromos naujos savarankiškos draudimo sutartys, todėl šiam ginčui išspręsti taikytina paskutinė 2019 draudimo sutartis (Draudimo liudijimas Nr. 20/9073089) ir jos sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija.

45.       Draudimo įstatymo 119 straipsnio 1 dalis nustatė, jog draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Apie paskirtą naudos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog draudėjas turi teisę paskirti neatšaukiamą naudos gavėją. Draudėjas privalo raštu pranešti asmeniui apie jo paskyrimą neatšaukiamu naudos gavėju. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu draudėjas paskyrė keletą naudos gavėjų, nenurodydamas, kokią draudimo išmokos dalį turi teisę gauti kiekvienas iš jų, įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjai turi lygias teises į draudimo išmoką. To paties straipsnio 4 dalis nustato, jog draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog skiriant arba pakeičiant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus atvejus, kai yra visos šios sąlygos: 1) apdraustajam nėra suėję 18 metų; 2) skiriamas naudos gavėjas yra apdraustojo artimasis giminaitis; 3) naudos gavėjas skiriamas apdraustojo išgyvenimo iki sutartyje nustatyto termino pabaigos atvejui. To paties straipsnio 7 dalis nustato, jog laikoma, kad naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas, jeigu draudikas iki draudžiamojo įvykio gavo draudėjo rašytinį pranešimą apie naudos gavėjo paskyrimą, pakeitimą ar atšaukimą ir įvykdytos šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 9 dalis nustato, jog gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teisę paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją turi ir apdraustasis. Šiuo atveju naudos gavėjo paskyrimui, pakeitimui ar atšaukimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos. To paties straipsnio 10 dalis nustato, jog jeigu naudos gavėjas paskirtas, pakeistas ar atšauktas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas, pakeitimas ar atšaukimas negalioja, išskyrus naudos gavėjo, kuris nėra neatšaukiamas naudos gavėjas, atšaukimo atvejį, nurodytą Civilinio kodekso 6.191 straipsnio 4 dalyje. To paties straipsnio 11 dalis nustato, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, paskirtas tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

46.       Draudiminis įvykio metu galiojo 2019 m. spalio 14 d. išduotas Draudimo liudijimas Nr. 20/9073089 dėl Nelaimingų atsitikimų draudimo. Šio Draudimo liudijimo Nr. 20/9073089 draudėju yra nurodytas P. V., Priede Nr. 1 apdraustuoju nurodytas P. V., naudos gavėju nurodytas ieškovas V. R.. Ieškovas pripažino, jog jis pasirašė Draudimo liudijimą ir atliko draudiminę įmoką, todėl jis laikytinas draudėju Draudimo liudijimo prasme.  

47.       Draudimo įstatymo 119 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog skiriant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas, išskyrus tris išimtis, kurios nėra taikytinos ieškovui, nes jis papuola į išimtis taikytinų asmenų ratą. Pagal 9 straipsnio dalį, gyvybės draudimo atveju, taikomos tokios pat nuostatos. Draudimo įstatymo 119 straipsnio nuostatos dėl naudos gavėjo paskyrimo yra imperatyvios, nes šio straipsnio 10 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad „jeigu naudos gavėjas paskirtas nesilaikant šio straipsnio nuostatų, naudos gavėjo paskyrimas negalioja ir teisę į draudimo išmoką turi tik šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas naudos gavėjas. Taigi, Draudimo įstatymo 119 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, jog paskiriant kitą asmenį, kuris nėra apdraustasis, naudos gavėju, yra būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas.

48.       Byloje nėra nei rašytinio P. V. sutikimo, nei kitų rašytinių įrodymų patvirtinančių apdraustojo P. V. valios išraišką naudos gavėju, pagal 2019 m. spalio 14 d. išduotą Draudimo liudijimą Nr. 20/9073089 dėl Nelaimingų atsitikimų draudimo, paskirti ieškovą V. R.. Nesant įstatyme imperatyviai įtvirtinto rašytinio apdraustojo sutikimo, bet kokie kitokia valios išraiška yra netinkama, nes prieštarautų imperatyvioms Draudimo įstatymo normoms. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog apdraustasis P. V. būtų rašytiniu sutikimu naudos gavėju paskyręs ieškovą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti draudimo išmoką iš atsakovo yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

49.       Analogiškai Draudimo įstatymo normas (2012 m. sausio 1 d. redakcija) aiškino ir Vilniaus apygardos teismas. Šiuo atveju galima remtis ir senesnės įstatymo redakcijos aiškinimu, nes esminė sąlyga dėl apdraustojo rašytinio sutikimo liko nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog: „Nuostatos dėl galimybės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartimi naudos gavėju paskirti ne apdraustąjį, bet kitą asmenį, įtvirtintos DĮ 98 straipsnio 2 dalyje, 102 straipsnyje, 112 straipsnio 2 dalyje. DĮ 98 straipsnio 3 dalyje ir 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, kurią būtina įvykdyti, paskiriant draudėju ne apdraustąjį, bet kitą asmenį: būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas (2012-01-01 - 2013-05-07 įstatymo redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu). Taigi, šalių draudimo sutartis sudaryta galiojant imperatyviosioms Draudimo įstatymo 112 str. 3 d. nuostatoms, kad jeigu sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį draudėjas ketina naudos gavėju paskirti save, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo gautas apdraustojo R. D. rašytinis sutikimas. 32. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo teisinį statusą neatsižvelgė į įstatymų nuostatą, kad naudos gavėju draudėjas gali tapti tik tam tikromis sąlygomis. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku ieškovo paaiškinimus ir baigiamosios kalbos argumentus, kad ieškovas turi teisę į draudimo išmoką, nes nebuvo jo sutikimo būti apdraustu. Tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą kolegija pripažįsta neatitinkančiu šios grupės draudimo taisyklių ir Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios sutarties sudarymo metu. Teismas, spręsdama šalių ginčą turėjo vertinti šalių sudarytos draudimo sutarties atitikimą imperatyvioms Draudimo įstatymo nuostatoms“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-508-619/2016, 30-31 punktai).

50.       Ieškovo teiginiai, jog atsakovas tinkamai neišaiškino draudimo sutarčių sąlygų, atmestini, nes kaip matyti iš pirmųjų draudimo sutarčių, šių sutarčių sąlyga apie naudos gavėjo paskyrimui reikalingą apdraustojo rašytinį sutikimą yra aptarta atskirai, surašyta išskirtiniu paryškintu šriftu siekiant atkreipti dėmesį, o ne nuslėpti šią apdraustojo pareigą. Be to, tai yra įstatyminė imperatyvi nuostata, o įstatymų aiškinimas nėra privalomas atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negali būti laikomas nesąžininga sandorio šalimi.

51.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

53.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V., byloje veikė atsakovo pusėje, todėl, ieškinį atmetus, jo patirtos 1 000 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

54.       Teismas patyrė 3,80 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

55.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 EUR (vieną tūkstantį euro) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                  Vaidas Pajeda