Administracinė byla Nr. eA-4970-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00303-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso protokolo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo B. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundo dalį dėl konkurso į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas protokolo panaikinimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. kovo 15 d. organizavo konkursą į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Pareiškėjas pažymėjo, kad konkurso komisija buvo sudaryta iš 4 Administracijos tarnautojų ir 3 seniūnaičių. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju konkurso komisija buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo išreikšta seniūnaičių valia, kaip tai nustato Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T9-23 patvirtintų Skuodo rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punktas, pagal kurį seniūnaičių delegavimas į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją turi būti sprendžiamas seniūnaičių sueigoje.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad į pareiškėjo 2017 m. kovo 15 d. paklausimą raštu, kokiu pagrindu seniūnaičiai buvo įtraukti į konkurso komisiją, Administracijos darbuotoja žodžiu atsakė, jog dėl seniūnaičių delegavimo į konkurso komisiją seniūnaičių sueiga nebuvo organizuota ir protokolinis sprendimas nebuvo priimtas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tokiu būdu sudarytos konkurso komisijos vykdyta 2017 m. kovo 15 d. pretendentų (ir pareiškėjo) apklausa į seniūno pareigas yra neteisėta, o jos rezultatai, įforminti konkurso protokole, taip pat neteisėti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti pagal teisės aktų nuostatas organizuotame konkurse į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, nes vykdytas konkursas vien dėl komisijos parinkimo tvarkos yra neteisėtas, o konkurso laimėtoją nepagrįstai ir neteisėtai paskyrus į seniūno pareigas, toks konkursas iš viso nebūtų organizuotas.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 15 d. konkurse į valstybės tarnautojo – Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno – pareigas iš 6 užsiregistravusių pretendentų dalyvavo 4. Atsakovo teigimu, konkursas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintu Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas): konkurso rezultatams fiksuoti buvo daromas garso įrašas, pretendentams buvo sudaryta galimybė susipažinti su konkurso protokolu. Atsakovas nurodė, kad pasirašytinai susipažinti su protokolu pageidavo vienintelis pareiškėjas, kuris pagal konkurso rezultatus liko ketvirtoje vietoje. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų dėl konkurso rezultatų, taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl pažeidimų vykdant konkursą, todėl nėra aiškus keliamas reikalavimas panaikinti konkurso protokolą ir įsakymą dėl konkurso laimėtojo paskyrimo į pareigas.

II.

6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo B. S. skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo organizuoto konkurso, vykusio (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigoms užimti, rezultatų, įformintų 2017 m. kovo 15 d. konkurso protokole Nr. A10-2 (toliau – ir Protokolas), teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodė, kad priėmimas į valstybės tarnybą yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Apraše. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose Apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra priežastis pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (2008 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-781/2008, 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011, 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-158/2005). Teismas konkurso teisėtumą tikrina tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas; tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).
8. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-405-662/2017 pateiktą išaiškinimą, kad konkurso komisijos sudarymas konkursą organizuojančioje įstaigoje yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje ir juo nėra įforminamas baigiamasis (galutinis) sprendimas dėl konkurso rezultatų, todėl savarankiškai jis kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu; argumentus dėl konkurso komisijos sudėties pareiškėjas gali nurodyti grįsdamas skundą dėl galutinio sprendimo, t. y. konkurso rezultatų protokolo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pretendentų į pareigas konkurso komisijos sudarymo aspektu teismas vadovavosi Aprašo 44, 46, 51, 53 punktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir nustatė, kad Administracijos direktorius 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A1-204 „Dėl pretendentų į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarė tokią pretendentų į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisiją: komisijos pirmininkas – K. V. ((duomenys neskelbtini)), nariai – A. B. ((duomenys neskelbtini)), V. J. ((duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė), A. R. ((duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas), D. G. ((duomenys neskelbtini) seniūnaitė), S. L. ((duomenys neskelbtini) seniūnaitis), L. S. ((duomenys neskelbtini) seniūnaitė). Teismas pažymėjo, kad Protokolas patvirtina, jog konkurso metu komisijoje dalyvavo visi 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A1-204 „Dėl pretendentų į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymo“ patvirtinti komisijos nariai, jog konkurse dalyvavo keturi pretendentai, jog pareiškėjas konkurse užėmė ketvirtą vietą, o pretendentė J. A. (teismo nurodyta (duomenys neskelbtini) pavardė laikytina rašymo apsirikimu) užėmė pirmą vietą.
10. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl Nuostatų 9 punkto pažeidimo, teismas darė išvadą, kad sueigos priimti sprendimai dėl seniūnaičių delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją pagal Nuostatų 11 punktą Administracijai nėra privalomi, t. y. jie yra rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas procedūrinis pažeidimas neturėjo lemiamos įtakos konkurso rezultatų teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, įvertinęs Aprašo nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl neteisėtos komisijos sudėties, nes nagrinėjamu atveju pretendentų į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisija atitiko Apraše konkurso komisijos sudėčiai keliamus reikalavimus.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo bei jo reikalavimų netikslino (neginčijo nei vertinimo balų, nei laimėtojo ir pan.), be to, ir kitų ginčų, susijusių su 2017 m. kovo 15 d. konkursu, teisme nėra.
12. Įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklę ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Protokolo, kaip pažeidžiančio pagrindines procedūras, t. y. teismas nenustatė Protokolo neteisėtumo pagrindų.

III.

13. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą, Protokolą ir Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. A6-100 ,,Dėl J. A. priėmimo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas“ (pareiškėjo nurodyta (duomenys neskelbtini) pavardė laikytina rašymo apsirikimu).
14. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į Skuodo rajono savivaldybės tarybos nustatytą seniūnų atrankos tvarką, todėl jis nepagrįstas ir neteisėtas. Nors Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau savivaldybės institucijos privalo Skuodo rajono savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Šiuo atveju seniūnaičiai net nesvarstė, ką deleguoti į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją, nes seniūnaičių sueiga nebuvo sušaukta. Pareiškėjo teigimu, Administracijos direktorius, priimdamas 2017 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. A1-204 ,,Dėl pretendentų į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas konkurso komisijos sudarymo“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Skuodo rajono savivaldybės tarybos nustatytą tvarką, nesudarė sąlygų seniūnaičiams išreikšti savo valią seniūnaičių sueigoje. Administracijos direktorius, kurį Skuodo rajono savivaldybės taryba paskyrė politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoju, paskirdamas šališkus seniūnaičius į konkurso komisiją, priėmė vienasmenišką ir neteisėtą sprendimą.
15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tokio neteisėto sprendimo pagrindinis motyvas buvo tai, jog pagal vieno darbuotojo pateiktą informaciją konkurso laimėtoju buvo numatyta paskirti Administracijos valstybės tarnautoją J. A.. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš viso buvo surengti trys konkursai, J. A. neturėjo teisės dalyvauti pirmame ir antrame konkurse, nes nebuvo išlaikiusi vadovavimo gebėjimų testo, tačiau šiuose konkursuose komisija pretendentams (ir pareiškėjui) skyrė mažiau nei 6 balus, o trečias konkursas, kuriame jau dalyvavo ir J. A., sudarė sąlygas Administracijai konkurso procedūros metu pasiekti kitų nei įstatyme numatyta tikslų, t. y. konkurso laimėtoju paskirti iš anksto numatytą pretendentą.
16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta motyvacija, jog sudarant konkurso komisiją padaryti procedūriniai pažeidimai nelėmė konkurso rezultatų, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes konkurso rezultatai yra įforminami konkurso komisijos parengtu protokolu. Konkurso protokolas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jį parengė pažeidžiant Nuostatų 9 punkto reikalavimus Administracijos direktoriaus sudaryta konkurso komisija. Protokolo pagrindu priimtas Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A6-100 ,,Dėl J. A. priėmimo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas“ taip pat neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A1-204 sudarytos pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos, vykdžiusios atranką į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, 2017 m. kovo 15 d. konkurso į valstybės tarnautojo pareigas protokolo Nr. A10-2 teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Nustatyta, kad 2017 m. kovo 15 d. konkurse į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas dalyvavo keturi pretendentai – J. A., V. D., S. M. ir pareiškėjas, o dar du pretendentai neatvyko. Pareiškėjas šiame konkurse užėmė ketvirtą vietą, o konkurso laimėtoja pripažinta J. A..
19. Pareiškėjas B. S. Protokolą šioje byloje ginčijo tuo aspektu, kad yra neteisėtas Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. A1-204, kuriuo buvo sudaryta pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija, vykdžiusi atranką į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas. Pareiškėjo teigimu, šis Administracijos direktoriaus įsakymas yra neteisėtas, nes į komisijos sudėtį seniūnaičiai buvo paskirti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo išreikšta seniūnaičių valia šiuo aspektu, kaip tai nustato Nuostatų 9 punktas.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė pareiškėjo nurodytą procedūrinį komisijos sudarymo pažeidimą, kiek tai susiję su senūnaičių sueigos sprendimo dėl seniūnaičių delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją nebuvimu, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis procedūrinis pažeidimas neturėjo lemiamos įtakos konkurso rezultatų teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.
21. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 str. 2 d.).
22. Esminis šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka aspektas yra susijęs su tuo, ar pirmosios instancijos teismo nustatytas Nuostatų pažeidimas yra pagrindas panaikinti Protokolą ar šis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokiu būdu sudarytos komisijos priimtą protokolą neteisėtu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų aspektu taip pat akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo tik dėl Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-662/2017, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Protokolo panaikinimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde prašomas panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A6-100 ,,Dėl J. A. priėmimo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes toks pareiškėjo reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti teisme.
23. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalį pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai. Byloje nėra ginčo, kad trys Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A1-204 sudarytos pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos, 2017 m. kovo 15 d. vykdžiusios atranką į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas, nariai buvo seniūnaičiai, kaip to reikalauja Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymas nereglamentuoja procedūros, pagal kurią Administracijos direktorius turi pasirinkti į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją skiriamus seniūnaičius, tačiau Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
24. Nuostatų 9 punkte įtvirtinta, kad sueigoje aptariami ir priimami sprendimai dėl seniūnijos biudžetinės įstaigos steigimo, seniūnaičių delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją, dėl seniūnaičių delegavimo į savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijas, dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos, sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo, svarsto kitus jiems svarbius klausimus. Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkamos savivaldybės institucijos privalo Skuodo rajono savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje; jeigu sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sueigos sprendimo gavimo; atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose. Iš esmės analogiškos Nuostatų 11 punkte įtvirtintoms teisės normoms nuostatos yra ir Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje, kurioje papildomai nurodyta, kad savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus.
25. Remiantis Aprašo 68 punktu, Protokolo paskirtis yra įforminti konkurso rezultatus. Taigi ginčijant protokolo teisėtumą, kartu yra kvestionuojami konkurso rezultatai. Kai nustatomi konkurso organizavimo pažeidimai, turi būti įvertinama padarytų pažeidimų reikšmė konkurso rezultatams, jei nustatyti konkurso procedūros pažeidimai gali turėti įtaką galutiniams konkurso rezultatams, jie laikytini esminiais, tokiais atvejais konkurso rezultatai turi būti naikinami.
26. Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad seniūnaičių sueiga, kurioje turėjo būti priimtas sprendimas dėl seniūnaičių delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją, nebuvo inicijuota, seniūnaičių valia aptariamu klausimu nebuvo pareikšta. Nepaisant aplinkybės, kad seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad pagrįstų Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. A1-204 dalies, kuria pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos nariais buvo skiriami seniūnaičiai, nesvarsčius jų kandidatūrų seniūnaičių sueigoje, neteisėtumą.
27. Konstatavus, kad konkurso organizavimo procedūros metu buvo padaryti pažeidimai – dalis komisijos narių paskirta neteisėtai, pažeidžiant Nuostatų 9 ir 11 punkto reikalavimus inicijuoti seniūnaičių sueigą ir įvertinti jos sprendimą, turėtų būti nustatyta, ar toks pažeidimas galėjo nulemti konkurso rezultatus, suvaržyti konkurso dalyvių galimybes jame dalyvauti ir lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.
28. Pirmosios instancijos teismas akcentavo seniūnaičių sueigos sprendimo rekomendacinį pobūdį, ir, atsižvelgdamas į administracijos direktoriui suteikiamą diskrecijos teisę sudaryti komisiją nepriklausomai nuo seniūnaičių sueigoje priimtų sprendimų, padarė išvadą, kad konkurso rezultatams tai neturėjo lemiamos įtakos. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiomis išvadomis, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas įsakymo dėl komisijos sudarymo neteisėtumą visų pirma siejo su jos narių – seniūnaičių – šališku parinkimu, t. y. teigė, kad buvo įtraukti šališki, vienam pretendentui palankūs komisijos nariai.
29. Pirmosios instancijos teismas komisijos narių šališkumą vertino nagrinėdamas objektyviuosius aspektus, nustatė, kad sudarant komisiją nebuvo pažeisti Aprašo 44 punkto, 46 punkto, 51 punkto reikalavimai, apeliantas tokių aplinkybių taip pat nenurodo.
30. Komisijos (jos narių) galimą subjektyvaus pobūdžio šališkumą, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu (ar priešingai, akivaizdaus nepalankumo demonstravimu) vienam ar kitam konkurso dalyviui, pagrindžiančių duomenų byloje nėra, pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė, komisijos nariams nušalinimo nereiškė. Teismui pateikiami komisijos protokole užfiksuoti komisijos narių vertinimai pasižymi tolygumu, seniūnaičių vertinimai tam pačiam pretendentui iš esmės nesiskiria nuo kitų komisijos narių vertinimų, tai netiesiogiai patvirtina, kad jokio subjektyvaus pobūdžio palankumo ar nepalankumo konkrečių pretendentų atžvilgiu nebuvo. Šiame kontekste aplinkybė, kad konkursas įvyko tik iš trečio karto, bei apelianto teiginiai, kad pagal vieno darbuotojo (kuris niekaip neidentifikuojamas) pateiktą informaciją konkurso laimėtoju buvo numatyta paskirti konkretų Administracijos darbuotoją, laikytini jo paties subjektyvaus pobūdžio prielaidomis, neturinčiomis įrodomosios vertės.
31. Be minėtų aplinkybių, kurios paneigia pareiškėjo teiginius dėl to, kad konkurso rezultatai turi būti laikomi neteisėtais, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius esminius konkurso organizavimo pažeidimus, pareiškėjo teisės negalėtų būti apgintos, nes priėmus įsakymą dėl konkurso nugalėtojo paskyrimo į pareigas, pareiškėjo teisės galėtų būti apginamos tik nuginčijus tokį įsakymą, nes teisinės pasekmės asmenims kyla ne protokolo, kuriuos užfiksuoti konkurso rezultatai, bet įsakymo pagrindu. Tokio pobūdžio bylose paprastai kartu turi būti ginčijamas ir protokolas, ir įsakymas dėl laimėtojo paskyrimo į pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-552/2016), tik toks pažeistų teisių gynimo būdas yra efektyvus, tačiau nagrinėjamu atveju, nenustačius pagrindų naikinti konkurso rezultatus, pareiškėjo skundo procesinio pobūdžio trūkumai nėra kliūtimi priimti sprendimą iš esmės.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

                                                                                    Dainius Raižys

                                                                                    Virginija Volskienė