Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-11-29][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1625-638-2021].docx
Bylos nr.: e2A-1625-638/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SŪDUVOS KLEVAS 151150227 Ieškovas
Kategorijos:
Turtinė žala
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Žala
Prievolių teisė
dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės
Civilinė atsakomybė

?

 

Civilinė byla Nr. e2A-1625-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01248-2020-4

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 2.6.10.5.2.8.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1

 

        img1

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos klevas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos klevas“ ieškinį atsakovei B. T. dėl turtinės žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovės priteisti 7 635 Eur turtinę žalą, kurią sudaro sugadinto stogo atstatymo darbų vertė, ir 8 821,94 Eur nuostolius (negautas pajamas), iš viso 16 456,94 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad naktį iš 2020 m. kovo 13 d. į kovo 14 d. Marijampolėje praūžus audrai, ant ieškovei priklausančio gamybinio pastato stogo užgriuvo gretimo pastato, priklausančio atsakovei, stogo nuolaužos, dėl ko buvo pažeistas ieškovės pastato sandarumas, į gamybines patalpas pradėjo tekėti vanduo. Ieškovė patirtą žalą prilygino prieš keletą metų šį stogą uždengusio statybos darbų rangovo pateiktai remonto darbų sąmatos vertei – 7 635 Eur. Ieškovė faktiškai stogo remontą atliko savo jėgomis, nes sąmatą sudaręs rangovas sutiko remonto darbus pradėti tik po dviejų savaičių, o tai būtų atnešę dar didesnius nuostolius dėl prastovų. Ieškovo įmonė dėl technologinio proceso dirba be sustojimų dviem pamainomis po 12 val. – nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro ir nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto. Kiekviena pamaina turi savo gamybines užduotis, kurių rezultatus pagal technologinį procesą dažnai turi perimti kita pamaina, ir, jei pirmoji neprigamina pakankamai pusgaminių, gali trikti ne tik sekančios pamainos darbas, bet visas technologinis procesas. Ypač dideli nuostoliai tampa tuomet, jeigu neužbaigti procesai neatnaujinami per tam tikrą technologiškai nustatytą laiką (dažniausiai iki 3 dienų), nes tuomet beveik visa nebaigta gamyba tampa atliekomis. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo laukti profesionalių rangovų ir stogą susiremontavo savo jėgomis, naudodama savo darbuotojų darbą ir kai kurias sandėlyje turėtas medžiagas (medieną, pagalbines medžiagas ir pan.). Apskaičiuoti tikslią remonto darbų savikainą būtų sudėtinga ir nėra tikslo, nes vien iš įsigytų medžiagų vertės jau aišku, kad pateikta profesionalaus rangovo sąmata yra reali ir nėra abejonės, kad savo srities profesionalas darbus atlieka ir kokybiškiau, ir pigiau. Ieškovė elgėsi apdairiai, sąžiningai, kiek įmanoma mažindamas galimus nuostolius. Nagrinėjamu atveju pastatų aukštis – 3,78 metrai. Vėjas meteorologijos stotyse matuojamas taip pat dešimties metrų aukštyje, todėl šį skaičių reikia mažinti 0,75 koeficientu. Jei vėjo greičio rodiklis pagal meteorologijos rodmenis yra 20-21 m/s, tai įvedus pataisą greitis būtų 15/16 m/s. Boforto skalė gali egzistuoti ten, kur nėra meteorologijos stočių, fiksuojančių konkrečioje vietovėje esantį vėjo greitį. Iš Kauno meteorologijos pažymos matyti, jog rodikliai panašūs į atsakovės pateiktus rodmenis. Rodmenys užfiksuoti 10 metrų aukštyje, o einant žemyn vėjo greitis mažėja. Vėjas pats savaime negali būti vadinamas nenugalima jėga. Šis pastatas yra 100 metrų ilgio, tai yra 50 metrų pastato priklauso ieškovei, o kita 50 metrų pastato dalis – atsakovei B. T.. Stogas nuplėštas nuo atsakovei priklausančios pastato dalies. Dėl prastovos ieškovė patyrė beveik 8 821 Eur nuostolių, kadangi darbai stovėjo 51 valandą. Ieškovė nurodė, jog kai remontavosi stogą dar iki 2020 m. kovo 13–14 d. įvykių, siūlė atsakovei kartu remontuoti ir jai priklausantį pastato dalies stogą, tačiau atsakovė atsisakė, remontą darė savo jėgomis, todėl stogas nebuvo tinkamai ir tvirtai pritvirtintas.

3.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė ir paaiškino, kad atsakovės manymu, vien aplinkybė, jog atsakovė kartu su ieškove šios pasiūlymu neatliko stogo remonto darbų, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų. Ieškovės pateiktos dvi sąskaitos faktūros neįrodo ieškovės patirtos žalos dydžio. Atsakovė remiasi Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma, iš kurios matosi, kad 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis (duomenys neskelbtini)buvo 21 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 21 m/s, yra stipri audra (stiprumas – 9 balai). Pagal šią skalę, esant tokiam vėjui, sąlygos sausumoje – lengvi statinių pažeidimai, pasireiškiantys lengvu konstrukcijų apgadinimu (pvz. stogų nuplėšimu). Šia pažyma paneigiamas ieškovės teiginys, jog žala buvo padaryta ir dėl lietaus. Atsakovė įsitikinusi, kad jos pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma apie 2020 m. kovo 13 d. didžiausią vėjo greitį (duomenys neskelbtini)įrodo, kad žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl nenugalimos jėgos – stiprios audros, kurios stiprumas pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtintą Boforto skalę – 9 balai. Atsakovė turi būti atleista nuo žalos atlyginimo, nes žala ir nuostoliai ieškovei atsidaro dėl force majeure (nenugalimos jėgos), nes nustatyta, jog vėjo greitis buvo devynių balų pagal Boforto skalę. Šioje skalėje rašoma, jog esant tokiam vėjo greičiui, gali būti nulaužiami stogai, sugadinami statiniai.

 

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Marijampolės 

apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Sūduvos klevas“ atsakovei B. T. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 13,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.     

5.       Teismas nurodė, kad byloje pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento pažyma patvirtina, jog 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis Marijampolės savivaldybėje buvo 21 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale (Boforto skalė – tai empirinė vėjo intensyvumo skalė, sukurta 1805 m. airių mokslininko, admirolo sero F. B.), kuri naudojama Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 20,8 – 24,4 m/s, laikomas stipria audra, jo stiprumas – 9 balai. Pagal šią skalę, esant tokiam vėjui, sąlygos sausumoje – lengvi statinių pažeidimai, pasireiškiantys lengvu konstrukcijų apgadinimu (pvz. stogų nuplėšimas). Iš pateiktos skalės matyti, jog kritulių 2020 m. kovo 13 d. nebuvo, audra 2020 m. kovo 13–16 dienomis išliko panašaus stiprumo. Teismas, savo iniciatyva patikrinęs viešai prieinamą informaciją, nustatė, jog apie tai, kad 2020 m. kovo 13 d. naktį Lietuvoje kils stipri audra, buvo pranešta per visuomenės žiniasklaidos priemones, audros padariniai visoje Lietuvos teritorijoje buvo stiprūs (išversti medžiai, nuplėšti stogai, užstatyti keliai) (tai patvirtinta kasdieniuose internetiniuose portaluose viešai skelbiama informacija). Nors nagrinėjamu atveju vėjo greitis nustatytas 21 m/s, tai yra nesiekia 28 m/s greičio, teismas sprendė, jog vėjo stiprumas, nustatytas 2020 m. kovo 13 d.(duomenys neskelbtini)., vertintinas kaip atitinkantis ekstremalių įvykių kriterijus, kadangi šiems pakanka nustatyti 9 balus pagal Boforto skalę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA-433-629/2019). Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos MB „Ekspertų biuras“ 2020 m. rugsėjo 18 d. Eksperto konsultacijos Nr. EK 20/09/18 matyti, kad ekspertas nustatė, jog nagrinėjamu atveju Boforto skalė negalėjo būti naudojama stogo griūties priežastims pagrįsti; stogo griūties priežastis nėra vėjo apkrovos viršijimas nuo skaičiuotų apkrovų į stogo konstrukciją; įvykio aplinkybės negali būti priskirtos nenugalimos jėgos force majeure aplinkybėms, stogo konstrukcijos griūtis matomai įvyko dėl kitų priežasčių; vėjo greitis pagal atitinkamus paskaičiavimus į pastatą veikė 16 m/s greičiu. Šiuo atveju teismas, vertindamas Eksperto konsultacijos Nr. EK 20/09/18 pateiktą išvadą, atkreipė dėmesį į tai, jog ekspertas neigė tiek force majeure egzistavimą, tiek galimybę remtis Boforto skale, taip pat teigė, jog vėjo greitis minėtų patalpų teritorijose buvo 16 m/s. Teismo manymu, vien aplinkybė, jog atsakovė dar iki 2020 m. kovo 13-14 d. įvykių nesutiko kartu su ieškove remontuoti jiems po ½ priklausančio pastato stogo ir pastato stogą kiekvienas iš bendraturčių remontavo atskirai, neįrodo, jog atsakovės stogas buvo suremontuotas prasčiau, nei ieškovės. Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų, kad iki stichinės nelaimės ieškovei trukdė ar kliudė ant atsakovės pastato esantis stogas, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė iki šio įvykio būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl atsakovės galimai netinkamo, nekokybiško ar aplinkai keliančio grėsmę stogo. Teismas pažymėjo, kad audra įvyko pavasarį, tai yra praėjus lietingam ir vėjuotam rudens bei žiemos laikotarpiui, kurių metu galėjo netrūkti stipraus ir atšiauraus vėjo, todėl tuo atveju, jei stogas būtų buvęs netvirtas, jį būtų galėję apgadinti ar sugadinti net ir menkesnio greičio vėjas, tačiau stogas buvo nuplėštas būtent nuo 2020 m. kovo 13 d. užfiksuotos stipraus vėjo jėgos. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, jog atsakovės pastato dalies stogas buvo netvirtas, turėjo silpnesnes konstrukcijas ar mažesnį atsparumą vėjui. Be to, atsakovės kaip rūpestingo ir atsakingo asmens elgesį patvirtina byloje pateikti paaiškinimai, jog atsakovė į fermą kasdien eina po tris – penkis kartus, visuomet prižiūri pastatą bei jo aplinką. Teismas nurodė, kad audros išvakarėse atsakovė, pamačiusi stiprėjantį vėją, dar tą patį vakarą nuvažiavo iki fermos, uždarė langus ir duris, siekdama užsandarinti pastatą tam, kad nebūtų padaryta žala nei jos, nei kitų asmenų turtui, kas tik įrodo, jog atsakovė artėjant audrai ėmėsi visų reikalingiausių priemonių dėl jos ir kitų asmenų saugumo užtikrinimo. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. kovo 13 d. naktį kilusi audra buvo neišvengiama ir ypatingai neįprasto stiprumo vėjo, sąlygojusio atsakovės pastato stogo nuplėšimą ir ieškovės pastatui padarytą žalą, todėl konstatavo, jog ieškovei žala padaryta dėl force majeure (nenugalimos jėgos).

 

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sūduvos klevas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas privalėjo patikrinti, ar neigiamiems stichinio įvykio padariniams atsirasti neturėjo įtakos stogo konstrukcijų atitikimas ar neatitikimas jų atsparumui keliamiems reikalavimams. Byloje yra eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad tokie reikalavimai išdėstyti STR 2.05.02: 2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir STR 2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos“. Teismas šių teisės aktų netaikė, nors turėjo juos taikyti.

6.2.                      Teismas nepaisė specialiomis žiniomis grįstos eksperto išvados visa apimtimi, nors joje pateikti atsakymai ne į vieną iškeltą klausimą. Išvadą dėl Boforto skalės netaikymo apskaičiuojant statybinių konstrukcijų atsparumą teismas atmetė pasitelkdamas gausią teismų praktiką. Tačiau teismas nepaisė ir kitoje dalyje eksperto konsultacijos atlikto paskaičiavimo, kad (duomenys neskelbtini)tokio pobūdžio stogas turi atlaikyti 24 m/s vėjo greitį. Teismas laikė, kad tokia specialiomis žiniomis grįsta išvada nuginčytina kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau jų neišvardijo.

6.3.                      Nors įstatymai įsakmiai nurodo, kad nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą turi įrodyti pastato savininkas, tačiau teismas konstatavo priešingai. Eksperto konsultacijoje apskaičiuota, kad šioje vietovėje tokio pobūdžio statinys turėjo atlaikyti 24 m/s vėjo sukeliamas apkrovas. Kadangi tokio vėjo stiprumo nebuvo fiksuota, norint taikyti nenugalimos jėgos išlygą, stogo stiprumo faktą įrodinėti ir eksperto išvadą paneigti turėjo atsakovė.

6.4.                      Teismas rėmėsi abejotino pagrįstumo įrodymu, kad 21 m/s greitį vėjas buvo pasiekęs kovo 13 d. Kauno arba Kybartų, bet ne Marijampolės automatinių meteorologinių stočių duomenimis. Priimdamas sprendimą teismas ne tik nepagrįstai atmetė eksperto konsultaciją, tačiau ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.

6.5.                      Kritiškai pasisakytina taip pat apie tai, kad ieškovo parodymai teismo įvertinti kaip deklaratyvūs, jie nebuvo lyginami su kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas patikėjo atsakovės parodymais, kad jos stogas buvo gerai suremontuotas, net nepareikalavęs pateikti stogo remonto, ar kitų statinio priežiūros dokumentų, nors ir eksperto išvadoje parašyta, kad galima stogo griūties priežastis yra jo techninė būklė. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ne stogo danga buvo nuplėšta, o pakelta visa stogo konstrukcija, ji visa nuo tos dalies pastato tarsi „nušluota“. Teismas visiškai neatsižvelgė tiek į eksperto, tiek ieškovo atstovų byloje pateiktą techninį situacijos vertinimą, nors turėjo į tai atsižvelgti ir dėl to pasisakyti.

7.       A. B. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantė klaidina teismą, nes nenurodė, kokių STR punktų teismas netaikė - nes jų paprasčiausiai nėra. Šie STR nereglamentuoja force majeure sąlygų. Apeliantės klaidinamai nurodyti 28-32 m/s dydžiai yra STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kuris negalioja nuo 2019 m. balandžio 4 d. Nurodytos vėjo greičio pagrindinės atskaitinės vertės, buvo naudojamos suminiams vėjo slėgio skaičiavimams.

7.2.                      Teismas, pasisakydamas dėl byloje pateiktos MB „Ekspertų biuras“ 2020 m. rugsėjo 18 d. Eksperto konsultacijos Nr. EK 20/09/18, tinkamai dėl to pasisakė ir pateikė argumentus. Skundžiamame teismo sprendime pateikti argumentai ir jų vertinimas atitinka tiek materialines, tiek procesines teisės normas, taikytinas reguliuojamam ginčo santykiui, bei Lietuvos Aukščiausio teismo doktriną analogiškose bylose ir nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos.

7.3.                      Atsakovė įrodė nenugalimos jėgos egzistavimą. Ieškovė turėjo galimybę, bet nesugebėjo paneigti nenugalimos jėgos egzistavimo, nes civiliniame procese bylinėjimasis vyksta pagal rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.

7.4.                      Atsakovė įsitikinusi, kad teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisės normomis, nepažeidė procesinių teisės normų, tinkamai jas taikė. Taip pat tinkamai taikė ir materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo Aukščiausiojo teismo doktrinos analogiškose bylose, todėl nėra pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už ieškovei padarytą žalą taikymo sąlygų (CK 6. 266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

10.        Statinių savininko civilinė deliktinė atsakomybė yra griežtoji, t. y. kaltės nustatinėti nereikia. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Byloje nėra ginčo, kad ieškovei buvo padaryta žala, kai naktį, 2020 m. kovo 13-14 d. dėl stiprios audros vėjas nuplėšė atsakovei nuosavybės teise priklausantį stogą, kurio konstrukcijos krisdamos sugadino ieškovės pastato stogą.

11.       Tačiau CPK nustatytos įrodinėjimo taisyklės numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teigė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis stogas buvo netinkamai pastatytas, kaip teigė ieškovė, dar 2017 m. liepos 13 d. matėsi, kad atsakovės stogas yra susidėvėjęs, net ir nedideliam vėjo gūsiui esant gali būti nuplėštas (ieškinio pareiškimas). Papildomai ieškovė įrodinėjo atsakovės stogo konstrukcijos netinkamą įrengimą 2020 m. rugsėjo 18 d. eksperto konsultacija Nr. EK 20/09/18, kurioje ekspertas pateikė tokias išvadas: „stogo konstrukcijos(duomenys neskelbtini)., griūties priežastis nėra vėjo apkrovos viršijimas nuo skaičiuotų apkrovų į stogo konstrukciją. Įvykio aplinkybės negali būti priskirtos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Stogo konstrukcijos griūtis matomai įvyko dėl kitų priežasčių. Norint tiksliau įvertinti stogo statybos ar projektavimo klaidas reikia atlikti stogo konstrukcijų ekspertizę“.  Pirmosios instancijos teismas šią eksperto konsultaciją vertino kaip neįrodančią, kad atsakovės stogas buvo netvirtas ar netinkamai pritvirtintas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad vadinamoji eksperto išvada yra ne kas kita kaip prielaidos. Ekspertas samprotauja, kad matomai stogas griuvo ne dėl stipraus vėjo, o dėl kažkokių kitų priežasčių, kurias galėtų nustatyti tik ekspertizė. Ieškovė neprašė paskirti byloje statinio ekspertizę, kuri būtų atsakiusi į klausimą, ar stogo konstrukcija buvo pastatyta tinkamai.

12.       Apeliantės teiginiai, kad eksperto išvadoje buvo nurodyti Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 2.05.02: 2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir STR 2.05.04:2003 ,,Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimai, teismui niekuo nepadeda. Padaryti išvadą, ar ginčo stogas atitiko išvardintus STR reikalavimus, galima būtų tik atlikus atitinkamą ekspertizę, nes teismas neturi specialių žinių pritaikyti konkretų STR konkrečiam stogui.

13.       Atsakovė byloje įrodinėjo aplinkybę, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl ji turi būti atleista nuo atsakomybės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).  Atsakovė pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas (duomenys neskelbtini)2020 m. kovo 13-16 dienomis. Pažymoje nurodyta, kad kovo 13 d. Kybartų AMS ( automatinėje meteorologijos stotyje) buvo fiksuotas 21 m/s vėjo greitis ir kad kovo 13,15 ir 16 d. didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šia pažyma, Bofordo skale, pagal kurią nustatomas vėjo stiprumo vertinimas, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro 2020 m. ataskaita ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ir įvertino, kad pagal pateiktus duomenis ginčo vietovėje kovo 13-15 dienomis buvo audra -  reiškinys, kai vėjo greitis viršija 20,8 m/s; vėjas plėšia šiferio lakštus, kaminų stogelius, lengvi daiktai pastumiami iš vietos, lūžta didelės medžių šakos, kartais lūžta medžiai, kiti išraunami su šaknimis. Stipri audra yra viena iš aplinkybių, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „D. A. nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ 3.2 punktu yra pripažinta kaip pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Teismas pagrįstai sprendė, kad toks vėjo pobūdis atitinka nenugalimos jėgos aplinkybę ir yra pagrindas atleisti atsakovę kaip statinio savininkę nuo deliktinės atsakomybės. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria ir pažymi, kad teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo pateiktus įrodymus, teismų praktiką ir viešoje erdvėje paskelbtą informacinę medžiagą ir padarė pagrįstas išvadas.

14.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad byloje buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta. Kiekviena šalis, kaip minėta, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Ieškovė turėjo įrodyti, kad stogas pastatytas netinkamai, o atsakovė turėjo įrodyti, kad yra pagrindas ją atleisti nuo civilinės atsakomybės. Ieškovė stogo netinkamumo neįrodė, o atsakovė įrodė buvus nenugalimos jėgos (stiprios audros) aplinkybę.

15.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, atleidimą nuo civilinės atsakomybės ( CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis), tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tinkamai įvertino įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.

16.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ištaisyti matematinę klaidą priteisiant atsakovei bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme - jos buvo 1198 Eur, o teismas priteisė tik 650 Eur. Teismas byloje nustatė 1050 Eur atsakovės pateiktų išlaidų pirmosios instancijos teisme už advokato paslaugas ir 148 Eur už antstolės atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso 1198 Eur. Ieškinį atmetus atsakovei papildomai priteistina iš ieškovės trūkstama bylinėjimosi išlaidų dalis (548 Eur).

17.       Atsakovės išlaidos apeliacinėje instancijoje sudaro 500 Eur už advokato pagalbą. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos klevas“, juridinio asmens kodas 151150227, atsakovei B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 048 Eur (tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                  Diana Labokaitė    

 

                Egidijus Tamašauskas

 

                Lina Žemaitienė                                                                                                           


Paminėta tekste:
  • eA-433-629/2019
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CK
  • CK6 6.266 str. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
  • CPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą