Civilinė byla Nr. e2S-909-212/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13813-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.2.2; 3.3.2.4;

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „Aujama-credit” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IĮ „Aujama-credit” ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo atsakovui R. C.,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ prašo priteisti iš atsakovo R. C. 868,86 Eur skolą, 2‘695,20 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., 9,4 procento mėnesines palūkanas už naudojimąsi 868,86 Eur negrąžintos paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 3 d., kai buvo pateiktas ieškinys teisme, iki visiško prievolės pagal 2014 m. sausio 10 d. vartojimo paskolos sutartį Nr. 2115 įvykdymo, 85,55 Eur delspinigius už laiku negrąžintą paskolos sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d.
2. Nurodė, kad su atsakovu 2014 m. sausio 10 d. buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis Nr. 2115, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 868,86 Eur dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo 2014 m. vasario 10 d. grąžinti paskolą bei 81,67 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas). Iki sutartyje nurodyto termino (2014-02-10) atsakovas skolos negrąžino, bet 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. kovo 7 d., 2014 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo po 81,67 Eur paskolos pratęsimo mokestį ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2014 m. gegužės 10 d. Kita įmoka atsakovas padarė tik 2014 m. birželio 26 d. ir daugiau įmokų atsakovas neatliko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės IĮ Aujama-credit ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui R. C. paliko nenagrinėtą, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Teismas nustatė, kad po bylos iškėlimo, teismui aiškinantis atsakovo galimą gyvenamosios vietos adresą ir užklausus Registrų centro Gyventojų registro departamentą, gautas atsakymas, kad atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismui nepateikta duomenų, kad Lietuvoje atsakovas turėtų registruotino nekilnojamojo turto. Taip pat nustatė, kad atsakovas turėtų Lietuvoje socialinių ir ekonominių interesų.
5. Teismas darė išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam Jungtinės Karalystės teismui pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti.
7. Nurodo, jog tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas Registrų centro Gyventojų registro departamento pažymoje nėra nurodytas – nurodyta tik valstybė, į kurią atsakovas išvyko po sutarties sudarymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Taigi atsakovo gyvenamoji vieta nagrinėjamu atveju nėra žinoma. Nežinant atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamento Nr. 44/2001 16 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.
8. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra žinoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.), šiuo atveju – (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė ieškinį paduodama Vilniaus miesto apylinkės teismui nepažeidė CPK 29 straipsnyje nustatytų teismingumo taisyklių.
9. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Atsakovas, siekdamas pakeisti sandorio sudarymo metu nurodytą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, turėjo tai padaryti raštu, nes tokie pakeitimai reikšmingi prievolių įvykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iš sandorių atsirandantiems padariniams. Šių veiksmų atsakovui neatlikus, ieškovas pagrįstai kreipėsi į Lietuvos teismą, vadovaudamasi sandoryje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui (skolininkui) neinformavus savo kreditorių (ieškovą) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, būtent jam tenka su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika.

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė IĮ „Aujama-credit“ pareiškė ieškinį atsakovui R. C. dėl skolos priteisimo pagal vartojimo kredito sutartyje nurodytą gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini). Iš Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašo matyti, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje duomenų nėra.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog deklaravus išvykimą iš Lietuvos taikytinas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau – Reglamentas), o pagal Reglamento 16 straipsnį bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.
14. Pagal CPK 29 straipsnio nuostatas ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymas reglamentuoja, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nuomone, kad nagrinėjamu atveju atsakovo gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje nėra žinoma. Kaip minėta, Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau gyvenamosios vietos šioje valstybėje atsakovas nedeklaravo, todėl pagrįstos išvados apie atsakovo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje daryti nėra pagrindo.
16. Pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Ieškovė, remdamasi Vartojimo kredito sutartimi, kurioje pats atsakovas nurodė savo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), o taip pat ir deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), ieškinyje nurodė atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
17. Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad IĮ „Aujama-credit“ ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                        Zina Mickevičiūtė