Civilinė byla Nr. 3K-3-351/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 73.2.5.5; 114.9.6.2;
114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010
m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės,
Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso
tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P. ir D. P. ieškinį atsakovams AB
„Lietuvos draudimas“, M. M., dalyvaujant trečiajam
asmeniui DK „PZU Lietuva“, dėl draudimo išmokos panaikinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilę teisėto transporto
priemonės valdytojo teisės gauti draudimo išmoką ir ekspertizės išvados, kaip
įrodinėjimo priemonės, įrodomosios reikšmės ir vertinimo klausimai.
Ieškovai D. P. ir
D. P. prašė teismo priteisti ieškovei D.
P. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 50 109,10 Lt draudimo išmokos,
39 000 Lt palūkanų nuo šios sumos, 800 Lt ekspertų darbo išlaidoms
apmokėti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2005 m. gruodžio 19 d. (duomenys
neskelbtini) sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas D. P. priklausantis, D. P. eismo įvykio
metu vairuojamas automobilis Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas M.
M., kuris 2005 m. spalio 19 d. buvo sudaręs draudimo sutartį su AB
„Lietuvos draudimas“ ir 2005 m. spalio 30 d. – su DK „PZU Lietuva“ – dėl eismo įvykyje
dalyvavusio jo automobilio (duomenys neskelbtini) (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, jos iniciatyva
automobilis 2005 m. gruodžio 21 d. buvo apžiūrėtas Kauno nepriklausomų
autoekspertų biure, ir nustatyta, kad patirti 50 109,10 Lt nuostoliai, tačiau atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo AB „Lietuvos
draudimas“ vengimas išmokėti draudimo išmoką, šios bendrovės darbuotojų veiksmai
ieškovei sukėlė sveikatos sutrikimus – 2006 m. kovo mėnesį ją ištiko insultas,
todėl ieškovė prašė priteisti iš šio atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009
m. balandžio 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – ieškovams D.
P. ir D. P. priteisė iš atsakovų AB „Lietuvos
draudimas“ ir M. M. 59 128,74 Lt žalai atlyginti ir 938 Lt
bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad apie eismo įvykį
AB „Lietuvos draudimas“ buvo informuotas laiku, tačiau draudimo išmoka nebuvo
išmokėta. Teismas kritiškai vertino atsakovo eksperto 2006 m. sausio 9
d. ekspertizės aktą, nes ekspertizė buvo atlikta fotonuotraukų ir rašytinės
medžiagos pagrindu, neapžiūrint įvykio vietos. Teismas, spręsdamas, kad
atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, rėmėsi ekspertės O.
Lukoševičienės 2006 m. kovo 3 d. išvada ir Kauno nepriklausomų autoekspertų
biuro atliktu automobilio Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) rinkos vertės ir numatomų atkūrimo sąnaudų nustatymo 2005 m.
gruodžio 21 d. ataskaita, kurioje nustatyti 59 429 Lt dydžio nuostoliai,
nenustačius ankstesnių automobilio sugadinimų. Rašytinių įrodymų,
patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti iki
2005 m. gruodžio 19 d. eismo įvykio, byloje nepateikta (CPK
178 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 25 d. nutartimi pakeitė Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos
draudimas“ ir M. M. ieškovams priteista 59 128,74 Lt žalos
atlyginimo ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir priteisė ieškovei D.
P. iš AB „Lietuvos draudimas“ 50 109,10 Lt žalai atlyginti ir 938 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad remiantis
kasacinio teismo praktika kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį
draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka
žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, taip užtikrinamas
visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl
turtinės žalos atlyginimo neviršydama draudimo sumos, todėl šio reikalavimo
dalyje pasirinko tinkamą atsakovą – AB „Lietuvos draudimas“ (CK 6.254
straipsnio 1 dalis). D. P. yra automobilio Mercedes Benz
S500 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o D. P. eismo įvykio metu jį valdė turto patikėjimo teisės
pagrindu, todėl vieno ar kito teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą reglamentuoja
atitinkamai CK 4.98, 4.110 straipsniai. Teisėjų kolegija nesutiko su
apeliacinio skundo argumentu dėl D. P., kaip netinkamos
ieškovės, tačiau sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos
atlyginimą D. P., o taip pat iš M. M.,
kuriam ieškinio reikalavimai nebuvo reiškiami, peržengė pareikštų reikalavimų
ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios
instancijos teismo netinkamą procesinių teisės normų taikymą kolegija
konstatavo ir priteisus iš abiejų atsakovų 59 128,74 Lt žalos atlyginimą, kai
ieškovė D. P. tiek pirminiu, tiek ir patikslintu ieškiniu
prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ tik 50 109,10 Lt draudimo
išmokos (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kolegija rėmėsi kasacinio teismo
praktika, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių
buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau
tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kauno miesto apylinkės
prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą
konstatuota, kad atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir
išnaudojus visas galimybes įrodymams surinkti, ikiteisminio tyrimo versija, kad
automobilis Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) nupirktas sugadintas Vokietijoje, po eismo įvykio nebuvo
remontuojamas, o Lietuvoje inscenizavus eismo įvykį buvo bandoma gauti draudimo
išmoką, nepasitvirtino. Tai, kad automobilio bendra būklė prieš apgadinimą buvo
tvarkinga, konstatuota Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2005 m. gruodžio 21
d. Transporto priemonės apžiūros akte. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas atsakovo
AB „Lietuvos draudimas“ iniciatyva dėl to, kad D. P. pasikėsino
užvaldyti 50 109,10 Lt, inscenizuodama eismo įvykį, nutrauktas,
nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
(BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarimas pagrįstas ekspertės O. Lukoševičienės
išvada, kad abiejų automobilių sugadinimai sutampa pagal kryptį, aukštį nuo
žemės paviršiaus, pagal jų susidarymo pobūdį ir intensyvumą, dažus ir kt.,
atitinka nustatytam ir aprašytam automobilių susidūrimo mechanizmui bei pilnai
galėjo būti padaryti bylos medžiagoje nurodytomis ir ekspertės įvykio vietoje
patikslintomis eismo įvykio aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ikiteisminis
tyrimas buvo nutrauktas nesiremiant kitomis ekspertizėmis. Tik ekspertė O. Lukoševičienė
įvertino ieškovo automobilyje įrengtą elektroninės prošvaistės sistemą, kuri
galėjo būti kitų išvadų nepagrįstumo pagrindu. Pažymėtina, kad ir trečiasis
asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ eismo įvykį taip pat laikė draudiminiu įvykiu ir
išmokėjo M. M. draudimo išmoką. Kolegija nesutiko su
apelianto argumentais dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovai laiko
įrodinėjimo pareigą įvykdę pateikdami atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ Kauno
nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą (Transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Ieškovai neturėjo pareigos įrodyti atsakovo AB
„Lietuvos draudimas“ atsikirtimo aplinkybių, kad automobilis buvo apgadintas
dar iki įvykio, nes tokio fakto jie nepripažįsta (CPK 178 straipsnis).
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas AB
„Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius
sprendimus ir ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ atmesti. Nurodomi šie kasacinio
skundo argumentai:
1. Dėl reikalavimo teisės. Viešame registre nurodyta ir teismo proceso
metu neginčyta, kad automobilis Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė ne ieškovei D. P., bet jos sūnui – ieškovui D. P..
Taigi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą ir draudimo išmoką turėjo tik
automobilio tuometinis savininkas D. P.. Šią aplinkybę nurodžius
pirmosios instancijos teisme, pradinis ieškinys buvo patikslintas pakeičiant D. P. procesinį statusą iš trečiojo asmens į ieškovo, tačiau
pats reikalavimas nepakeistas. Patikėjimo teisė atsiranda tik įstatymo,
administracinio akto, sutarties, testamento ar teismo sprendimo pagrindu (CK
4.108 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad D. P. automobilį
valdė nurodytais pagrindais, todėl negalima laikyti, kad ginčo automobilį ji
valdė patikėjimo teise. Kadangi D. P. neturėjo nei
nuosavybės, nei patikėjimo teisės į automobilį, tai ji neturėjo teisės į žalos
atlyginimą, nes žala jai nebuvo padaryta, o automobilis po eismo įvykio nebuvo remontuojamas,
todėl nė vienas iš ieškovų nepatyrė nuostolių dėl remonto išlaidų. Be to,
automobilio savininkas D. P. ieškinyje įvardytas kaip
ieškovas, bet ieškinyje savo naudai reikalavimų nereiškė.
2. Dėl ekspertizių išvadų vertinimo. Eismo įvykiui ištirti iki šios
bylos iškėlimo buvo atlikti keturi ekspertiniai tyrimai, šioje byloje vertintini
kaip rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m.
gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų,
reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Byloje
buvo sprendžiama, ar automobilio sugadinimai yra 2005 m. gruodžio 19 d. eismo
įvykio ar kelių eismo įvykių pasekmė. Norint teisingai išspręsti šį ginčą
būtinos specialios eksperto trasologo žinios. Net trimis ekspertiniais tyrimais
(AB „Lietuvos draudimas“ vidiniu ir dviem tyrimais, paskirtais Kauno miesto
apylinkės prokuratūros) nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz S500 (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra kelių eismo
įvykių pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, kad vieną iš ekspertizių atliko net du
eismo įvykių ekspertai. 2008 m. balandžio 28 d. ekspertizės akto išvados
vienareikšmiškos – eismo įvykio transporto priemonių sugadinimai tarpusavyje
nesuderinami ir išoriniai sugadinimai negalėjo būti padaryti vieno įvykio metu.
Šis faktas nustatytas ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio
5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismai rėmėsi ieškovės užsakymu
atliktu VGTU profesorės O. Lukoševičienės tyrimu, argumentuodami iš esmės tuo,
kad ji vienintelė buvo įvykio vietoje ir tik ji įvertino elektroninės
prošvaistės sistemą. Tačiau O. Lukoševičienė niekada nebuvo teismo eksperte
trasologijos srityje (teisingumo ministerijos 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr.
1R-56 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“), o
atmestuosius tyrimus atlikę LTEC ekspertai V. Šakėnas, V. Leipus ir V.
Matusevič yra į teismo ekspertų sąrašą įrašyti eismo įvykio ekspertai -
trasologai. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, teismai turėjo pripažinti
įrodyta aplinkybę, kad ginčo automobilio sugadinimai yra kelių eismo įvykių
pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d.
nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą
taikymo teismų praktikoje“ 14 punktas).
3. Dėl įrodinėjimo pareigos. Įrodžius, kad automobilio Mercedes Benz S500
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra
kelių eismo įvykių pasekmė ir siekiant nustatyti AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės
ribą, atsiranda poreikis atriboti sugadinimus, kurie buvo iki eismo įvykio ir
kurie yra eismo įvykio padarinys. Pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad
būtent AB „Lietuvos draudimas“ turėjo įrodyti, kurie sugadinimai buvo iki eismo
įvykio ir kurie yra eismo įvykio pasekmė, nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo
Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl
atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 8 punkto 5 dalyje
nurodyta, kad žalos dydžio ir priežastinio ryšio įrodinėjimo našta tenka ne
atsakovui, o ieškovui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
dėl neturtinės žalos atlyginimo D. P., pripažino, kad ji
kaip ieškovė turi įrodyti šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Taigi,
įrodžius, kad ginčo automobilio Mercedes Benz S500 (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) sugadinimai yra kelių eismo įvykių padarinys, atsiranda jų
atribojimo poreikis; žalos padarymo faktą, dydį ir priežastinį ryšį tarp veiklos
ir žalos turėjo įrodyti D. P.. Kadangi ji šios pareigos
neįvykdė, tai ieškinys turėjo būti atmestas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą
ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti, bylą nagrinėjusių teismų procesinius
sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie
argumentai:
1. Dėl reikalavimo teisės. Byloje nustatyta, kad automobilis
registruotas D. P. vardu, tačiau pinigai, už kuriuos
įsigytas automobilis, buvo D. P., kuri yra ieškovo motina,
jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistą
piniginę kompensaciją dėl patirtų automobilio apgadinimų AB „Lietuvos draudimas“
savo noru pervedė į D. P. sąskaitą banke. Teismas
pagrįstai nurodė, kad ieškovė D. P. buvo tinkama ieškovė
šioje byloje, nes ginčo automobilį valdė patikėjimo teise (CK 4.98, 4.110 straipsniai).
2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismo posėdžiuose dalyvavę ekspertai V. Leipus,
V. Matusevič patys paneigė išvadas, kurias
buvo surašę, todėl teismas pagrįstai vadovavosi VGTU profesorės
O. Lukoševičienės tyrimu, nes jis buvo atliktas įvertinant elektroninės
prošvaistės sistemą, kurios vertinimas turėjo lemiamą reikšmę teisingai
ekspertizės išvadai. Tą teisme pripažino ir iškviesti ekspertai, kurie
atlikdami eismo įvykio ekspertizę dėl nesuprantamų priežasčių jos nevertino ir
šią klaidą patys pripažino. Nė vienas ekspertas negalėjo paaiškinti, kodėl akte
nustatė, kad automobilis apgadintas kelių eismo įvykių metu.
3. Dėl įrodinėjimo pareigos. Byloje pateikti įrodymai, kad iki eismo
įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl ieškovams nebuvo pagrindo
papildomai įrodinėti kitas aplinkybes. Teismai tinkamai įvertino byloje
esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad automobilis buvo apgadintas vieno
2005 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio metu. Ieškovai pilnai įrodė eismo įvykio metu
atsiradusios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir reikalaujamo
žalos atlyginimo dydžio, todėl teismai pagrįstai tenkino ieškinį. Ieškovų
nuomone, kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus
materialinės ir procesinės teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas,
nagrinėdamas bylą pagal kasacinio skundo argumentus ir vertindamas atsiliepimų
į kasacinį skundą argumentus, gali laisvai pasirinkti nurodytuose procesiniuose
dokumentuose iškeltų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų nagrinėjimo
eiliškumą. Dėl to kolegija, visų pirma, pasisako dėl reikalavimo teisės byloje
ir ekspertizės išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, įrodomosios reikšmės ir
vertinimo.
Dėl
reikalavimo teisės pripažinimo
Teisę ginti savo teises teisme turi
kiekvienas asmuo, manantis, kad pažeistos jo teisės. Teisės kreiptis į teismą
teisminės gynybos įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės
arba įstatymų saugomas interesas pažeisti (CPK 5 straipsnis 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad
ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo pareiškė ne transporto priemonės,
apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu,
savininkas, bet teisėtai (tai neginčijama) eismo įvykio metu transporto
priemonę valdęs asmuo, kurio lėšomis, kaip teigiama, transporto priemonė įgyta.
Tačiau ieškovu byloje dalyvavo ir transporto priemonės savininkas, kuris
neprieštaravo, kad draudimo išmokos išieškojimas būtų nukreiptas ieškinį
pareiškusio asmens, eismo įvykio metu teisėtai valdžiusio transporto priemonę,
naudai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį
reglamentavimą reikalavimo teisę paprastai turi transporto priemonės savininkas
- asmuo, kuriam draudiminio įvykio metu sužalotas turtas priklauso nuosavybės
teise, tačiau savininkas su teisėtu turto naudotoju gali susitarti ir kitaip
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hansa lizingas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr.
3K-3-366/2009). Nagrinėjamoje byloje įvertinus esamą procesinę situaciją, kada tiek
transporto priemonės savininkas, tiek buvęs teisėtu transporto priemonės valdytoju
draudiminio įvykio metu asmuo dalyvauja ieškovais byloje, turto savininkas
pripažįsta buvusio draudiminio įvykio metu teisėto transporto priemonės
valdytojo teisę gauti draudimo išmoką, atsižvelgiant į ieškovų giminystės
santykių pobūdį – motina ir sūnus, buvo pagrindas pripažinti esant teismo
posėdyje patvirtintam susitarimui tarp ieškovų, kad transporto priemonės
savininkas yra ją perdavęs patikėjimo teise valdyti ieškovei, todėl pastaroji
turi reikalavimo teisę pretenduoti į draudimo išmoką, konstatavus draudiminį
įvykį (CK 4.108, 4.110 straipsniai, Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
Dėl
ekspertizės išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, įrodomosios reikšmės ir
vertinimo
Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų
šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką,
pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali
būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų
nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui
neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų
ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip
įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys
prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl
to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais
atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja
kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės
galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V.,
byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU
Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008).
Eksperto išvada, kaip įrodymas,
civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi
paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo,
pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu
gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį
yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir
pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų
ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą
kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir
taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar
teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio
pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje BUAB ,,Valviktė“ v. UAB
,,Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008).
Nagrinėjamoje byloje pateikti keturi
nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės prašymu VGTU Automobilių transporto
katedros ekspertės atliktas tyrimas (T. 1., b. l. 8-29), AB „Lietuvos
draudimas“ Vilniaus NSC vyresniojo eksperto atliktas tyrimas (T. 1., b. l. 107-110),
Lietuvos teismo ekspertizės centre skyriaus vyriausiojo eksperto atliktas
tyrimas (baudž. bylos T. 2, b. l. 191-200) ir Lietuvos teismo ekspertizės
centre dviejų ekspertų atliktas tyrimas (baudž. bylos T. 3, b. l. 42-48). Taigi
byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių,
tiriant eismo įvykius, išvadų, tačiau jos yra prieštaringos – tik VGTU
Automobilių transporto katedros ekspertės atliktas tyrimas patvirtina ieškovės
nurodomas eismo įvykio aplinkybes ir ieškovė juo pagrindžia savo reikalavimo
faktinį pagrindą, o kitos išvados paneigia arba iškelia abejones dėl ieškovės nurodomų eismo įvykio aplinkybių, jo
metu padarytos žalos. Bylą nagrinėję teismai vadovavosi VGTU Automobilių
transporto katedros ekspertės atlikto tyrimo išvadomis, jas pripažino
pagrįstomis, akcentuodami aplinkybę, kad atliekant nurodytą tyrimą buvo
įvertinta ieškovės valdytoje transporto priemonėje buvusi elektroninės
prošvaistės sistema, ir įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklės pagrindu
pripažino draudiminio įvykio faktą. Apklausti teismo posėdžiuose kitus tyrimus
atlikę asmenys neigė paminėtos sistemos svarbą darant išvadas dėl eismo įvykio
mechanizmo. Iš esmės kitų argumentų, kurie galėtų teikti pagrindą
prioritetiškai vertinti VGTU Automobilių transporto katedros ekspertės atliktą
tyrimą, teismai nekonstatavo. Faktai, kad ekspertė yra apžiūrėjusi ieškovės
valdytą eismo įvykio metu transporto priemonę ir apžiūrėjo įvykio vietą, yra
svarbūs, bet jie negali būti pakankami paneigti likusių trijų byloje turimų
tyrimų išvadų, kurios padarytos išsamių, specialių žinių reikalaujančių tyrimų
pagrindu. Kasacinio teismo teisėjų
kolegija konstatuoja, kad esant tokioms skirtingoms kvalifikuotų specialistų
išvadoms dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, teismų nurodyti argumentai, dėl
kurių nesiremiama AB „Lietuvos
draudimas“ Vilniaus NSC vyresniojo eksperto, Lietuvos teismo ekspertizės centre
skyriaus vyriausiojo eksperto ir
Lietuvos teismo ekspertizės centre dviejų ekspertų atliktų tyrimų išvadomis,
yra nepakankami, neatitinka nutartyje nurodytų specialisto išvados atmetimo
pagrindų (CPK 218 straipsnis).
Vertinant byloje pateiktus įrodymus,
esama procesinė situacija lemia poreikį įvertinti visų byloje pateiktų specialistų
tyrimų visumą. Motyvuotai pagrįstai neatmetus ieškovės reikalavimo faktinį
pagrindą paneigiančių tyrimų išvadų, kurios patvirtina atsakovo argumentus dėl
jam pareikšto ieškinio nepagrįstumo, ir nesant galimybės pašalinti visų atliktų
tyrimų išvadose fiksuotų esminių prieštaravimų ir taip nuspręsti dėl
draudiminio įvykio fakto (turima omenyje, kad pagal bylos faktus abi eismo
įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra neišlikusios po eismo įvykio
buvusios būsenos), spręstinas klausimas dėl draudimo išmokos sumažinimo, nes
specialistų tyrimuose yra duomenų, kad ne visi transporto priemonių sugadinimai
galėjo būti padaryti ieškovės nurodomo eismo įvykio metu. Beje, panaši išvada
padaryta ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarime
nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Nurodytos aplinkybės gali būti
išaiškintos apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikinus apeliacinės
instancijos teismo nutartį byla perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 104,26 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir
byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo
klausimas paliekamas spręsti bylą apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų
bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir
grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo šiam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigitas
Gurevičius