Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-213-963/2026

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00061-2026-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.2; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3.

ROIK: 25292169429

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-279-2026 pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-279-2026 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, J. V. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. J. V. nubaustas už tai, kad 2025 m. gruodžio 8 d. 15.15 val., Ganyklų g.-Kretingos g., Palangos m. sav., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes neįvykdė teisių susigrąžinimo sąlygų. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2025 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto J. V. skundas, kuriuo prašo 2026 m. sausio 8 d. nutarimą pakeisti, neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, neindividualizuota ir neatitinka susiformavusios teismų praktikos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi būti proporcinga padarytam nusižengimui, asmens kaltei ir nusižengimo padariniams. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinio poveikio priemonė neturi sukelti asmeniui nepagrįstai sunkių socialinių ar šeiminių pasekmių, kurios akivaizdžiai viršytų siekiamus administracinės atsakomybės tikslus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones buvo pasibaigusi labai trumpą laiką (apie vieną mėnesį), pažeidimas padarytas be tyčios, nebuvo sąmoningo teisės ignoravimo, eismo įvykis neįvyko, žala ar pavojingos pasekmės nenustatytos. Nepaisant to, buvo paskirta maksimali administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams, kuri akivaizdžiai neatitinka pažeidimo pobūdžio. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl teisės vairuoti atėmimo, privaloma vertinti konkretaus asmens gyvenimo situaciją, ypač kai tai susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Jis, J. V., yra trijų mažamečių vaikų tėvas, vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, gaunantis minimalų darbo užmokestį. Automobilis jam yra būtina priemonė vaikų nuvežimui į ugdymo įstaigas ir parvežimui iš jų, darbui bei šeimos išlaikymui ir kasdieniams šeimos poreikiams užtikrinti. Netekus teisės vairuoti, šeima faktiškai netenka galimybės normaliai funkcionuoti, o vaikų interesai patiria tiesioginę žalą. Mokamos pavėžėjimo paslaugos jo šeimos finansinėmis galimybėmis yra neįperkamos, todėl realių alternatyvų nėra. Byloje nustatyta, kad jis, J. V., prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nebuvo piktavališkas pažeidėjas, neturi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teisė vairuoti transporto priemones yra būtina šeimos išlaikymui. Šios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau skiriant administracinio poveikio priemonę jos nebuvo tinkamai įvertintos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti paskiriant piniginę baudą, papildomos administracinio poveikio priemonės taikymas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju paskirta 300 Eur bauda, atsižvelgiant į jo, J. V., gaunamas pajamas, yra reikšminga finansinė našta, todėl administracinės atsakomybės tikslai yra pasiekiami be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apibendrinus išdėstytą, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2026 m. sausio 8 d. nutarimo dalį, kuria jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, palikti galioti paskirtą 300 Eur baudą arba ją sumažinti teismo nuožiūra.

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Pažymi, kad J. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. ROIK: 25279370800 dėl nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 2 dalyje, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m rugsėjo 5 d. Paskirta bauda apmokėta 2025 m. rugpjūčio 5 d. Minėto protokolo skiltyje ,,Informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą“ nurodoma, kad ,,Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“, tačiau akivaizdu asmuo teisės vairuoti susigrąžinimo tvarka nesidomėjo ir susigrąžinimo sąlygų neįvykdė. Pažymi, jog su teise vairuoti transporto priemones vairuotojai įgyja ne tik teises, bet ir pareigas išmanyti ne tik KET, SEAKĮ, bet ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą, nusižengimas J. V. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos J. V. skunde nurodytos aplinkybės – negalimas J. V. ar jo artimųjų poreikių tenkinimas ar darbo funkcijų atlikimas, nes šias aplinkybes jis žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir J. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Institucija nori pabrėžti, jog asmenį taip pat charakterizuojanti informacija yra ta, jog J. V. nuo 2021 metų net po 5 kartus baustas už ANK 417 str., ANK 416 str. ir ANK 415 str., 2 kartus baustas pagal ANK 432 str., kas rodo, jog J. V. nėra itin drausmingas vairuotojas.  Išskirtine aplinkybe nelaikytina, kad J. V. savo veiksmais nesukėlė eismo įvykio ir jokia žala nebuvo padaryta, kadangi atsakomybė už ANK 424 straipsnio 3 dalį neapima veikų, kuriomis asmenys neturintys teisės vairuoti,  sukelia eismo įvykį ar padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Šie nusižengimai yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose. Neabejotina, kad, būdamas socialiai atsakingas už save ir šeimą, J. V. privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei tai, kad J. V. gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir skyrė jam minimalaus dydžio nuobaudą ir trumpiausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, J. V. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-01-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-279-2026 be pakeitimų. Prašome administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. V. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad už ankstesnį administracinį nusižengimą jam skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Nubaustas už tai, jog vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Tuo metu nuvažiavo į parduotuvę nupirkti naujagimiui kepurę. Įsėdęs į automobilį, iš karto saugos diržo neužsisegė, nuvažiavo apie 20 m. Tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnai, jį sustabdė, surašė administracinio nusižengimo protokolą. Jis buvo nubaustas pinigine bauda, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 1 mėnesiui. Surašant administracinio nusižengimo protokolą apie specialiosios teisės susigrąžinimo tvarką informuotas nebuvo, policijos pareigūnai tik pasakė kuo greičiau sumokėti baudą. Baudą sumokėjo sekančią dieną. Mėnesį transporto priemonių nevairavo, važinėjo dviračiu. Policijos pareigūnai jo neinformavo, kad būtina baigti specialius vairuotojų kursus, o dėl specialiosios teisės grąžinimo kreiptis į AB „Regitra“. Pasibaigus 1 mėnesio terminui, vėl vairavo automobilį. Tik sustabdytas policijos pareigūnų 2025 m. gruodžio 8 d. sužinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Vienintelis šeimoj dirbantis, jo šeima daugiavaikė, augina tris vaikus (duomenys neskelbtini) mažiaus. Pats vežioja vaikus į mokyklą ir darelį. Sutuoktinė prižiūri naujagimį. Gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), iki darbovietės viešasis transportas važiuoja tik du kartus per dieną. Anksčiau savaitgaliais dirbdavo pavėžėju. Šiuo metu jo finansinė padėtis sunki.

Teismas

konstatuoja:

J. V. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad J. V. 2025 m. gruodžio 8 d. 15.15 val., Ganyklų g.-Kretingos g., Palangos m. sav., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes neįvykdė teisių susigrąžinimo sąlygų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. J. V. veika atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

Bylos duomenimis, J. V. 2025 m. liepos 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. liepos 21 d. 11.45 val., Palangos m., Ganyklų – Pirties g., vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Pažeidimas padarytas pakartotinai per vienerius metus. J. V. už šio administracinio nusižengimo padarymą 2025 m. liepos 21 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu (ROIK: 25279370800) buvo paskirta 60 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. J. V. jam paskirtą baudą sumokėjo 2025 m. rugpjūčio 5 d., paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas baigėsi 2025 m. rugsėjo 5 d.

ANK 686 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka (toliau – SEAKĮ). SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Be papildomo vairuotojų mokymo, asmuo, siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9, 10 ir 13 punktais, turi pateikti bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, Apraše nurodytus dokumentus ir gauti AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo.

Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Nagrinėjamą administracinį nusižengimą J. V.padarė, kai specialiosios teisės atėmimo terminas dėl ankstesnio administracinio nusižengimo jau buvo pasibaigęs. J. V. praradęs teisę vairuoti ir siekdamas ją susigrąžinti, papildomų vairuotojų mokymų nebaigė, nesikreipė į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones jam grąžinimo. Todėl 2025 m. gruodžio 8 d. J. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, t. y. nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminas tuo metu jau buvo pasibaigęs, tačiau šios teisės J. V.nebuvo susigrąžinęs teisės aktuose nustatyta tvarka.

Skundą pateikęs J. V. nurodo, jog administracinį nusižengimą padarė, nes specialiosios teisės grąžinimo tvarka jam išaiškinta nebuvo. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). J. V.prieš vairuodamas automobilį, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, J. V., būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas (pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka), bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. IV-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) nustatytą teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, o kartu ir atsakomybę už šios tvarkos nesilaikymą.

Be to, ir KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Taigi J. V.privalėjo ir galėjo žinoti šių teisės aktų nuostatas, taip pat ir tai, kad teise vairuoti transporto priemones, kurią jis buvo praradęs dėl padaryto KET pažeidimo, jis vėl gali pradėti naudotis tik įvykdęs atitinkamas pareigas, susijusias su teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimu. Vairuotojams keliamų reikalavimų nesilaikymas ar neišmanymas J. V.administracinės atsakomybės nešalina, 2025 m. gruodžio 8 d. teisė vairuoti transporto priemones J. V. teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra AB „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, todėl J. V.veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtis ir administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pagrįstai. 

Teismo vertinimu, J. V.veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingai (teisės pažeidėjas nenumatė, kad daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti). Teisės pažeidėjo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip tyčinių, tačiau nustačius, kad J. V.veikė neatsargia kaltės forma jam vis tiek kyla atsakomybė, numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3  dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtą administracinio poveikio priemonę, susijusią su specialiąja teise vairuoti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023). 

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Taip pat pažymėtina, kad

Skundą pateikęs J. V. nurodo, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės tinkamai rūpintis šeimos nariais. Augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimoje dirbantis, sutuoktinė šiuo metu prižiūri naujagimį. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kiekvieną dieną nuvykti į darbo vietą, be to kiekvieną dieną veža vaikus į mokymo ir ugdymo įstaigas.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. V. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą. Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ir praeityje asmens padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie J. V. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad J. V. eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus. Nors padaryti teisės pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog J. V.iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujo teisės pažeidimo padarymo neatgrasė. Taigi, galima teigti, kad toks J. V. poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Skundą pateikęs J. V. nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Tuo tarpu jo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina šeimos poreikių tenkinimui, teismų praktikoje savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). 

Be to, J. V., suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina asmeninių, šeimos ar darbo poreikių tenkinimui, turėjo pats būti suinteresuotas jos neprarasti, vis dėl to, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad jį sulaikytų nuo nusižengimų padarymo. Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti daug švelnesnes poveikio priemones arba iš visų jų neskirti, nei, kad už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės intereso. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl yra galimybė mieste naudotis viešuoju transportu. Be to, jo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, kas suteikia pagrindo spręsti, kad esant būtinumui, šeima gali naudotis šeimos transporto priemone. Nors J. V. ir teigia, kad jo finansinė padėtis sunki, rūpinasi trimis mažamečiais vaikais, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

 Byloje nustatyta viena J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į kurią buvo atsižvelgta paskiriant minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą, nesudaro pagrindo panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę arba ją pakeisti. Taigi, keisti Institucijos nutarimo neskiriant administracinio poveikio priemonės, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-279-2026 pareiškėjo J. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjo J. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-279-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                 Rasa Stonkuvienė