Baudž. byla 1A-339-316/2015

                                                        Teisminio proceso numeris:

                                                                                                                1-96-1-00838-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                                2.4.2.1.; 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015-12-16

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų  Ernestos Montvidienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant  Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

nuteistųjų apeliantų gynėjoms advokatėms Jurgitai Šlapaitienei, Lionei Musteikienei teismo posėdyje

nukentėjusiojo atstovui A. M., jo atstovui advokatui Sauliui Staškui,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Č. ir L. M. apeliacinius skundus dėl 2015-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

L. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 2 d. – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal LR BK 187 str. 1 d. – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK  63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą. Pradėjus bausmės vykdymą suėmimą nuspręsta panaikinti.

R. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 2 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme,

pagal LR BK 187 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK  63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuspręsta paskirti R. Č. kardomoji priemonė – suėmimas. Pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta suėmimą panaikinti.

Nuosprendžiu  civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Nuspręsta V. B. priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. V., L. M. ir R. Č. 7964,55 Eur žalos atlyginimą.

              Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nebuvo apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

                 V. V., L. M., R. Č. nuteisti už tai, kad įsibraudami į patalpą padarė svetimo turto vagystę ir sugadino svetimą turtą, o būtent: 2011-12-13, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tyčią ir veikdami kartu, nupjaudami pakabinamą durų spyną ir grotas įsibrovė į sandėlį ir iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą: grūdų valymo agregatą, kurio vertė 14000 Lt (4054,68 Eur), 3 vnt. elektros variklių, kurių bendra vertė 1500 Lt (434,43 Eur), 100 metrų grūdų transportavimo juostos, kurios bendra vertė 5000 Lt (1448,10 Eur), grūdų transportavimo agregatą, kurio vertė 3000 Lt (868,86 Eur), metalines kopėčias, kurių vertė 2000 Lt (579,24 Eur), bei sugadino 2000 Lt (579,24 Eur) vertės grūdų laikymo aruodus. Iš viso pagrobė 25500 Lt (7385,31 Eur) vertės turtą ir sugadino turto už 2000 Lt (579,24 Eur).

              Apeliaciniu skundu  nuteistasis R. Č. teigia, kad buvo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, kadangi jokio nusikaltimo neįvykdė. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitų nuteistųjų parodymais, iš kurių matyti, kad jie tokiu būdu siekė išvengti ar sušvelninti savo pačių atsakomybę. Be to, apeliantas teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir nepelnyta, todėl prašo teismo jį išteisinti arba skirti jam švelnesnę bausmę. Be to, nuteistasis teigia, kad civilis ieškinys buvo išspręstas neteisingai, kadangi ieškovas nepateikė nei  vieno dokumento, įrodančio pagrobto turto vertę. Jis tikino, kad pavogtieji agregatai buvo beveik nauji, nors sandėlį įsigijo prieš 25 metus, nei karto jais nesinaudojo ir nematė, kad jie veiktų. Teismas patikėjo iš interneto ištrauktomis brošiūromis. Apelianto nuomone, negalima  priteisti civilinio ieškinio neginčijamai neįrodžius, jog pavogtieji agregatai apskritai egzistavo, nes net liudytojai nematė nei elektros variklio, nei eksportavimo juostos, tik kažkokias skardas. Todėl apeliantas prašo civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti iki realesnės sumos.

Apeliaciniu skundu L. M. prašo jį išteisinti. Jis akcentuoja, kad nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai, nes nukentėjusieji neturi  jokių nuosavybę liudijančių dokumentų. Jo nuomone, V. B. įsigijo sandėlį neteisėtai, užgrobdamas ir pakabindamas spyną. Jis negalėjo pasakyti, kada įsigijo sandėlį, nei kiek už jį mokėjo. Taip pat nėra įrodytas ir sandėlyje neva buvusių agregatų egzistavimas, kadangi nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad buvo nuteistas remiantis prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais: buvo teigiama, kad nukentėjusieji atvykę rado išlaužtas duris ir porą langų, o teisybė ta, kad langų ten visai nebuvo, o durys buvo praviros. Todėl nuteistasis prašo jį išteisinti, kadangi nėra tikrųjų savininkų, o V. B., neturėdamas  nuosavybės dokumentų, negali daryti ką nori.

Nuteistųjų gynėjos prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti.

              Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, daro išvadą, kad R. Č. ir L. M. nuteisti pagrįstai, jų padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėti asmenys, įsibraudami į patalpą padarė svetimo turto vagystę ir sugadino svetimą turtą.

Nors nuteistasis R. Č. savo kaltę neigia ir tvirtina, kad jokiuose nusikaltimuose nedalyvavo, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtą nuteistojo R. Č. versiją paneigia kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Ir nuteistasis V. V., ir nuteistasis L. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad R. Č. kartu su jais važiavo į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ten pjaustė metalą, nešė į lauką, krovė į automobilį. Analogiškus parodymus šie asmenys davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nuteistųjų V. V. bei L. M. parodymus patvirtino ir liudytojas T. D.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad  2011 m. gruodžio mėnesį L. M. prašymu sunkvežimiu „MAN“ jis vežė metalą iš sandėlio, esančio Šiaulių r., Saulučių k., ten buvo R. Č., V. V. ir L. M., kurie visi trys sukrovė metalą į automobilį. Taip pat iš 2014-12-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas T. D. atpažino R. Č., kaip vieną iš su L. M. buvusių asmenų prie grūdų sandėlio, (duomenys neskelbtini) (t. 1, 93-95 b. l.).

Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Č. versija yra jo pasirinktas gynybos būdas ir vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo nesiremti nuteistųjų V. V. ir L. M. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, jų parodymus patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, todėl jais abejoti nėra pagrindo.

              Kolegija taip pat atmeta nuteistojo  L. M. apeliacinio skundo prašymą dėl jo  išteisinimo. Šis nuteistasis savo kaltę pilnai pripažino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir ikiteisminio tyrimo metu, išsamiai ir nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Jo parodymai yra pilnai patvirtinti kitais byloje surinktais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais, todėl nuteistojo L. M. kaltė dalyvaujant minėtame nusikaltime abejonių nekelia. Be to, apeliantas savo skunde, prašydamas jį išteisinti, nepateikia jokių konkrečių argumentų, o ginčija iš esmės tik pagrobtų daiktų vertę bei turto sugadinimo apimtį, todėl spręstinas nagrinėjamo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas, neišeinant iš apeliacinių skundų ribų.

Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmių skyrimo pagrindų ir nuteistiesiems paskyrė bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į  nuteistųjų asmenybes bei į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.  Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad L. M. teisiamas aštuntą kartą, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus, jis organizavo ir derino nusikalstamus veiksmus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai. Buvo atsižvelgta į tai, kad R. Č. teisiamas taip pat aštuntą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuteistiesiems pagrįstai buvo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijose numatytas vidurkis. Kolegijos nuomone, šios bausmės nėra per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo.

Kaip minėta, nuteistieji R. Č. ir L. M. savo apeliaciniuose skunduose ginčija jiems priteistą civilinį ieškinį, argumentuodami tuo, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, įrodančių pagrobto turto vertę bei faktą, kad tie įrengimai apskritai egzistavo, ir prašo sumažinti civilinį ieškinį iki realios pagrobto turto vertės.

Kolegija, išsamiai išnagrinėjusi byloje surinktus duomenis pagal minėtus nuteistųjų argumentus, jiems pritaria. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo V. B. atstovo pagal įstatymą A. M. pareikštas 27500 Lt (7964,55 Eur) dydžio ieškinys buvo pagrįstas nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą, civilinio ieškovo, liudytojų parodymais bei byloje pateiktais dokumentais, kad žalos dydžiai laikytini realiais.

   A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo tėvas V. B. sandėlį įsigijo tuomet, kada dalinosi kolūkiai, tačiau kiek mokėjo už jį, nežino. Sandėlį įsigijo su visais agregatais, kurie buvo veikiantys: grūdų valymo įrenginys, laiptai, transportavimo įrengimas, jie buvo beveik nauji. Niekas jais nesinaudojo, nes nebuvo elektros, bet žino, kad jie buvo veikiantys. Paskutinį kartą sandėlyje buvo savaitė prieš vagystę. Viskas buvo tvarkinga. Teritorija neaptverta, langai užkalti, grotos ant durų. Po vagystės nuvykęs į sandėlį jis pamatė, kad nupjautos grotos, paskambino  į policiją. Įėjęs į vidų pamatė, kad pagrobtas grūdų valymo įrengimas, metaliniai laiptai, transportavimo įranga. Kadangi daiktai buvo dideli, tai viskas vietoje buvo supjaustyta ir išnešta. Aruodai buvo mediniai, tačiau jie taip pat sugadinti, išrinkti, nupjautos jų medinės kojos. Po vagystės mediena palikta, išvežtas visas metalas. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, anksčiau iš to sandėlio niekas nebuvo išnešta, buvo tik atplėšę langą. Dėl to į policiją nebuvo kreiptasi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nors civilinis ieškovas ieškinyje pateikė detalų pagrobtų daiktų sąrašą bei nurodė daiktų vertes, tačiau tai nebuvo  pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje yra pateiktos internete skelbiamų analogiškų parduodamų įrengimų kainos (1 t., 39-46 b. l.), tačiau, kolegijos nuomone, jais remtis, nustatant pagrobtų daiktų vertę nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo, kadangi nėra jokių duomenų nei apie pagrobtų daiktų kokybę, nei apie galimybę juos naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Nors civilinis ieškovas teigia, kad įrengimai buvo veikiantys, tačiau pats patvirtino, jog niekas jais nesinaudojo nuo sandėlio įsigijimo, kuomet dalijosi kolūkiai, nes sandėlyje  nebuvo elektros.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teismui buvo pateiktos grūdų sandėlio bei stoginių, esančių (duomenys neskelbtini)., įsigijimo dokumentų kopijos. Iš jų matyti, kad 1995-06-16 V. B. minėtus pastatus ir pagrindines priemones įsigijo iš Žaigėnų žemės ūkio bendrovės. Kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, kad 16 metų nešildomoje patalpoje laikomi neeksploatuojami ir neprižiūrimi  įrengimai neteko didelės dalies savo vertės bei galimybės juos panaudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl nėra pagrindo juos įkainoti tiek, kiek ir veikiančius analogiškus įrengimus, esančius apyvartoje. Taigi, civilinis ieškinys mažintinas iki sumos, atitinkančios tikrąją pagrobtų daiktų vertę. Atsižvelgiant į tai, kad visi pagrobti įrengimai buvo laikomi nešildomo sandėlio sąlygomis, jie nebuvo eksploatuojami ir prižiūrimi mažiausiai šešiolika metų, neteko esminių savo eksploatacinių savybių, todėl, kolegijos nuomone, jie vertintini kaip metalo laužas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji pagrobtus įrengimus supjaustė dalimis ir 2011-12-14 pristatė į UAB „Tometa“ kaip metalo laužą, už tai L. M. buvo sumokėta 1867,24 Lt (1 t. 103 b. l.). Kolegijos nuomone, ši suma atitinka realią pagrobtų daiktų vertę, todėl civilinis ieškinys mažintinas iki minėtos sumos, t. y. iki 540,79 EUR (1867,24 Lt).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

n u t a r i a:

              2015-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžiu V. B. priteistą civilinį ieškinį solidariai iš nuteistųjų V. V., L. M. ir R. Č. sumažinti iki 540,79 EUR.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Boleslovas Kalainis

Teisėjai                                                                                                                  Ernesta Montvidienė

Virginija Žindulienė