Administracinė byla Nr. eI-8937-289/2019

                                                              Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01993-2019-0

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.7; 57; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Šiauliai

        Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ atstovo advokato V. R. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (14.1)-AD5-13793 „Dėl nesutvarkytų atliekų“ panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – I. S. GKĮ „Perkūnas“.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        Regionų apygardos administraciniame teisme 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautas pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ (toliau – ir BUAB „Pilkasis granitas“) ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ (toliau – ir UAB „Divingas“) atstovo advokato V. R. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (14.1)-AD5-13793 „Dėl nesutvarkytų atliekų“ panaikinimo ir prašymas priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos UAB „Divingas” naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Pareiškėjų atstovo skunde nurodoma, kad pareiga sutvarkyti atliekas sprendime kildinama iš sprendime cituojamos LR atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodyta, kad „atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis”, o 17 dalyje nurodyta, kad atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų”. Pačiame sprendime nurodoma valdybos pozicija, kad adresu S. Nėries g. 29A Plungėje esančios atliekos susidarė UAB „Pilkasis granitas” vykdytos ūkinės veiklos metu, nurodant, kad UAB „Pilkasis granitas” vykdytos ūkinės veiklos metu susidariusios statybinės atliekos nebuvo sutvarkytos teisės aktuose nustatyta tvarka. Sprendimu nuspręsta, kad UAB „Pilkasis granitas” vykdytos ūkinės veiklos metu susidariusias atliekas privalo sutvarkyti UAB „Divingas”. Atsižvelgiant į pačios valdybos sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad sprendimas įpareigoti sutvarkyti kokias nors atliekas jų susidaryme nedalyvavusį pareiškėją UAB „Divingas” neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir naikintinas kaip visiškai nepagrįstas ir vien netinkamo subjekto pagrindu. Šiuo skundu skundžiamas 2019 m. liepos 31 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos raštas Nr. (14.1)-AD5-13793 „Dėl nesutvarkytų atliekų” neturi apskritai jokio pavadinimo, nenurodoma jo teisinė forma. Kaip minėta, pareiškėjai šį valdybos aktą „sprendimu” įvardina remdamiesi tuo, kad valdybos akto apskundimo tvarkoje nurodoma „sprendimo” apskundimo tvarka. Kadangi sprendimas turi įpareigojimo požymių, o sprendimą priėmė aplinkos apsaugos srityje veikianti valstybės institucija (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba), pareiškėja laikosi pozicijos, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas laikytinas individualiu teisės taikymo aktu, savo turinio pobūdžiu – privalomuoju nurodymu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėja dėl sprendimo neteisėtumo pasisako kaip dėl privalomojo nurodymo turinio individualaus teisės taikymo akto, priimto viešojo administravimo subjekto. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2017 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-197-556/2017). Kaip minėta, sprendimą priėmė valstybės institucija, veikianti aplinkos apsaugos srityje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji turinio reikalavimai, keliami privalomajam nurodymui. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į minėtas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, spręstina, jog privalomajame nurodyme turi būti aiškiai nurodytas nustatytas teisės aktų pažeidimas, jo pašalinimo data, apskundimo tvarka ir kt. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad sprendime, kaip privalomojo nurodymo individualiame teisės taikymo akte, nėra pagrindinių duomenų, kurių nurodymo imperatyvas nustatytas aukščiau nurodytuose teisės aktuose. Sprendime net nenurodyta, kokius teisės aktų pažeidimus tariamai atliko sprendimu įpareigojama pareiškėja UAB „Divingas“. Kaip minėta ir seka iš sprendimo turinio, sprendimu valdyba nekonstatavo kokių nors aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų, jų turinio ir apimties, net nenurodė kokių nors aiškių privalomų nurodymų. Aplinkosaugos srityje veikianti valdyba sprendimu apskritai net nenustatė kokio nors aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo. Iš sprendimo turinio seka, kad valdyba apsiėmė nustatyti ir nuspręsti, kam priklauso S. Nėries g. 29A Plungėje sandėliuojamos atliekos. Pabrėžtina, kad būtent „sandėliuojamos”, o ne aplinką teršiančiu ar kitu aplinkosaugos aspektu aktualiu pavidalu esančios atliekos. Konstatuotina, kad valdyba ėmėsi jos kompetencijai nepriskirtos funkcijos – nustatinėti materialių objektų priklausomybę, spręsti ginčą dėl objektų priklausomybės. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ginčų sprendimas tarp juridinių asmenų nėra valdybos kompetencija, priimdama sprendimą valdyba prisiėmė teismams priskirtą viešojo valdymo funkciją. Valdybai sprendimu nustačius, kad statybinės atliekos yra „sandėliuojamos“, valdyba neturėjo įgaliojimų spręsti civilinių ginčų dėl sandėliuojamų objektų priklausomybės, ginčų sprendimo kompetencijai esant priskirtai teismams. Dėl duomenų, kuriuos valdyba nurodo kaip ginčijamo sprendimo faktinį pagrindą, sprendime nurodoma: „valdybai nustačius, kad „UAB „Pilkasis granitas” išnuomotoje teritorijoje laikė (sandėliavo) atliekas, kurias buvo parvežtos iš įvairių objektų”. Nurodytu įrodymu sprendime nurodoma tai, kad „Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai apklausė 3 buvusius įmonės UAB „Pilkasis granitas” darbuotojus, kurie ne tik patvirtino, kad adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, buvo laikomos ir sandėliuojamos atliekos iš įvairių, vykdytų UAB „Pilkasis granitas” objektų, bet ir nurodė, kurios atliekos iš kokių vykdytų objektų yra atvežtos”. Pareiškėjos prašymu valdyba pateikė 2019 m. liepos 30 d. apžiūros aktą (toliau – Aktas) su priedais: S. I. raštais ir S. A., S. V. ir T. V. paaiškinimais (toliau – Paaiškinimai). Kaip nurodyta pačioje sprendimo teksto pradžioje, valdyba ėmėsi veiksmų pagal I. S. GKĮ „Perkūnas” pranešimus, kuriai priklauso žemės sklypas adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, dėl kurio sutvarkymo ir priimtas sprendimas. Pareiškėjos turimi duomenys apie Paaiškinimus valdybai teikusius asmenis ir I. S. ir jos įmonės GKĮ „Perkūnas” bei UAB „Pilkasis granitas” kapitalo ir valdymo organų bei darbuotojų šeiminius ir darbo santykių ryšius ir sutaptis: S. I. – S. A. sutuoktinė, S. V. brolienė, GKĮ „Perkūnas” savininkė; S. V. – S. I., GKĮ „Perkūnas” savininkės sutuoktinio A. S., brolis, S. A. – S. I., GKĮ „Perkūnas” savininkės, sutuoktinis, S. V. brolis, T. V.– šeiminiais ryšiais su Stropais galimai nesusijęs (pareiškėja duomenų neturi) asmuo, kuris yra ne tik buvęs UAB „Pilkasis granitas” darbuotojas, bet ir I. S. GKĮ „Perkūnas” darbuotojas, t. y., vienintelis ne Stropų šeimos narys T. V. yra akivaizdžiai susijęs su Stropais, I. S. GKĮ „Perkūnas” įmone, kuri, pasitelkusi valstybės instituciją (valdybą) siekia, kad I. S. GKĮ „Perkūnas” įmonės teritorija būtų sutvarkyta trečiųjų asmenų lėšomis (remiantis sprendimo turiniu, pareiškėjos UAB „Divingas” lėšomis, kuris, kaip jau pasisakyta dėl sprendimo netinkamo subjekto, apskritai nėra atliekų susidaryme dalyvavęs subjektas). Iš valdybos sprendimo ir akto turinio seka, kad šiukšlių (atliekų), esančių I. S. GKĮ „Perkūnas” teritorijoje, nuosavybė ar pareiga jas sutvarkyti nustatyta remiantis vien tarpusavyje susijusių nurodytų keturių asmenų pareiškimais. Alfredo ir I. S. (GKĮ „Perkūnas” savininkės) dukra S. S. yra vienintelė UAB „Pilkasis granitas” akcininkė. O Alfredo ir I. S. žentas A. S. buvo UAB „Pilkasis granitas” vadovas. Nurodyta informacija apie UAB „Pilkasis granitas” valdymo narius patvirtinama pridedamu VĮ Registrų centro duomenų UAB „Pilkasis granitas” išrašu, kuriame nurodyta, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra direktorius, akcininkė – S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad faktai apie giminystės ryšius yra konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi byloje Nr. B2-930-479/2018, t. y., I. S. GKĮ „Perkūnas“ ir UAB „Pilkasis granitas“ sieja šių įmonių kapitalo turėtojų ir vadovų šeiminiai, giminystės ryšiai, o vienintelį Valdybos nurodytą asmenį, pareiškėjos žiniomis, galimai nesusijusį su Stropais šeiminiais ryšiais – V. T. – su abiejomis įmonėmis sieja buvę ir esami darbo santykiai. Nurodytomis aplinkybėmis Stropų bei V. T. teiginiai apie tai, kad I. S. GKĮ „Perkūnas“ teritorijoje esančių šiukšlių sutvarkymas laikytinas BUAB „Pilkasis granitas“ pareiga, vertintini kaip visiškai nepatikimi suinteresuotų asmenų pareiškimai, pateikti siekiant naudos I. S. GKĮ „Perkūnas“, šiukšlių sutvarkymo trečiųjų asmenų sąskaita. Pažymėtina, kad valdyba buvo informuota, kad minimame objekte BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ atstovai po paskyrimo bankroto administratoriumi 2018 metais kelis kartus buvo nurodytame objekte ir nepastebėta jame esant šiukšlių. Sprendimą priėmusi valdyba vadovavosi akivaizdžiai susijusių asmenų teikiamais duomenimis, nepaisydama bankroto administratoriaus pateiktos informacijos. Tai, kad Sprendimo pagrindu esančių parodymų I. S. GKĮ „Perkūnas“ naudai autoriai yra suinteresuoti asmenys, yra akivaizdu vien atkreipus dėmesį į skundus teikusio subjekto pavadinimą (I. S. GKĮ „Perkūnas“) ir parodymus davusiųjų pavardes: S. A., S. V.. Valdybai abejonių dėl tokių asmenų parodymų objektyvumo nekilo, nors kilti turėjo, jei jau valdyba ėmėsi jai nepriskirtos kompetencijos dėl tyrimo bei faktų konstatavimo dėl nuosavybės teisių nustatymo. Apskritai nėra aišku, kodėl aplinkos apsaugos srityje veikianti valdyba, gavusi informaciją apie tai, jog valdybos kontrolės teritorijoje (S. Neries g. 29A, Plungė), kurios savininku yra I. S. GKĮ „Perkūnas“, yra pažeidžiami (jei yra) aplinkosaugos reikalavimai, vietoje to, kad konstatuotų pažeidimus ir pateiktų atitinkamus reikalavimus taršos šaltinio buvimo teritorijos savininkui, imasi valdybos kompetencijai nepriskirtų funkcijų fizinių asmenų apklausų būdu nustatinėti šiukšlių „savininką“. Pareiškėjos nuomone, esant realiam aplinkosaugos pažeidimui, aplinkos apsaugos srityje veikianti valdyba turėjo pateikti privalomąjį nurodymą dėl situacijos panaikinimo taršos teritorijos savininkui (I. S. GKĮ „Perkūnas“), o su tuo nesutinkantis teritorijos savininkas turėtų teisę ginčyti tokį nurodymą, taip pat mėginant pasiekti, kad taršos šaltinio panaikinimo pareiga būtų nustatyta kitam subjektui ir / ar teismine tvarka siekti patirtų sąnaudų kompensavimo. Kaip nurodoma pačiame sprendime, UAB „Pilkasis granitas“ sutartis dėl teritorijos S. Neries g. 29A, Plungė baigėsi dar 2017 m. kovo 31 d. t. y., prieš daugiau nei dvejus metus iki tol, kai teritorijos savininkas I. S. GKĮ „Perkūnas“ ėmė reikšti reikalavimus UAB „Pilkasis granitas“, susijusius su teritorijos sutvarkymu. Valdyba buvo informuota, kad nuomos sutartis su I. S. GKĮ „Perkūnas“ dėl objekto S. Nėries g. 29 A, Plungė pasibaigė 2017 m. kovo 31 d., t. y. iki bankroto bylos UAB „Pilkasis granitas“ iškėlimo 2018 m. vasario 6 d. T. y. bent dvejus metus minima teritorija UAB „Pilkasis granitas“ nesinaudojo ir nežinoma, kas ja naudojosi ir kokia veikla buvo vykdoma. Net ir iškėlus bankroto bylą (2018 m. vasario 6 d.) UAB „Pilkasis granitas“ su šia įmone šeiminiais ryšiais susijusi I. S. GKĮ „Perkūnas“ dar metus neteikė reikalavimų dėl dar 2017 metais nutrauktos nuomos sutarties įsipareigojimų vykdymo. Valdyba buvo informuota, kad buvęs BUAB „Pilkasis granitas“ vadovas (I. S. GKĮ „Perkūnas“ savininkės sutuoktinis) duomenų apie BUAB „Pilkasis granitas“ priklausinius, turtą ar atliekas minimoje teritorijoje bankroto administratoriui nepateikė. Taip pat valdyba buvo informuota, kad tarp BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto administratoriui perduotų įmonės dokumentų nėra duomenų, kad UAB „Pilkasis granitas“ turėjo teisę ar be leidimo tokiai veiklai rūšiavo, sandėliavo ar tvarkė statybines ar kitos rūšies atliekas. T.y., tarp BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto administratoriui perduotos dokumentacijos nėra atliekų sandėliavimo, rūšiavimo ar kitos veiklos vykdymo dokumentacijos. Atsakymu į logišką klausimą, kodėl teritorijos savininkas I. S. GKĮ „Perkūnas“ daugiau nei dvejus metus nereiškė reikalavimų UAB „Pilkasis granitas“, yra šiame skunde jau pateikta informacija apie teritorijos savininko I. S. GKĮ „Perkūnas“ ir UAB „Pilkasis granitas“ kapitalo ir valdymo organų narių šeiminius ryšius. I. S. GKĮ „Perkūnas“ siekia, kad jai priklausanti, daugiau nei dvejus metus BUAB „Pilkasis granitas“ nenaudojama teritorija būtų sutvarkyta iš jau bankrutavusios UAB „Pilkasis granitas“ lėšų. I. S. GKĮ „Perkūnas“ veiksmai pasitelkiant viešojo valdymo subjektą (valdybą), sprendime minimų asmenų parodymai (glaudžiai šeiminiais ryšiais susijusių su I. S. GKĮ „Perkūnas“), mėginimas pasiekti, kad I. S. GKĮ „Perkūnas“ teritorijos tvarkymo sąnaudos būtų apmokėtos iš jau bankrutavusios UAB „Pilkasis granitas“ lėšų yra nesąžiningi, pažeidžiantys BUAB „Pilkasis granitas“ ir jos kreditorių interesus. Nepateisinama tai, kad viešojo administravimo subjektu esanti valdyba, priimdama sprendimą, veikė už jai priskirtos kompetencijos ribų, veikė tokiu būdu, kuris kelia pagrįstų abejonių valdybos veiksmų teisėtumu ir todėl priimtas sprendimas naikintinas net keliais šiame skunde nurodytais faktiškai savarankiškais pagrindais. Valdybos sprendimu nuspręsta „Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes UAB „Divingas“ privalo sutvarkyti statybines atliekas, kurios sandėliuojamos adresu S. Nėries g. 29A, Plungė“. Net jei sprendimas nebūtų nepagrįstas ir neteisėtas aukščiau nurodytais pagrindais (netinkamo įpareigojamo subjekto, sprendimo priėmimo remiantis įrodomosios galios neturinčiais suinteresuotų asmenų paaiškinimais), iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti privalomojo nurodymo apimties, t. y. sprendime nėra nurodyta, kokios apimties, kokie pažeidimai atlikti, kokios apimties veiksmai atliktini sprendimo pagrindu. Sprendime ar jo prieduose nėra nustatomas ar konstatuojamas sprendimo pagrindu sutvarkytinų atliekų (šiukšlių) kiekis, rūšis ir kt., išskyrus valdybos pareigūnų parengto apžiūros akto dalimi esančių fotonuotraukų, kurios ir laikytinos identifikuojančios sprendimo pagrindu sutvarkytinų atliekų (šiukšlių) kiekį. Apžiūros akto dalies „Apžiūros atlikimo eiga“ paskutinis sakinys – „antstolio fiksuotos atliekos priklausė įmonei“ negali būti vertinamas kitaip, kaip suinteresuoto asmens I. S. GKĮ „Perkūnas“ pozicija, tačiau ne nustatytas faktas. 2019 m. balandžio 1 d. antstolio V. D. parengtame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-18-0401-036-499 nėra konstatuojama ar apskritai nustatinėjama kokių nors objektų (šiukšlių ar atliekų) priklausomybė kokiam nors subjektui. Pažymėtina, kad minimas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir yra nurodytas dalyje, kurioje nurodomi suinteresuotų / dalyvavusių apžiūroje asmenų paaiškinimai, t. y. Apžiūros akto dalyje „Apžiūroje dalyvavusių asmenų paaiškinimai“, kuriuos pateikė Stropų šeimos nariai bei su jų įmonėmis susijęs asmuo (V. T.). Pažymėtina, kad Apžiūros protokolo priedu minimas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra valdybos, kaip įgaliotos valstybės institucijos, parengtas aktas. Tai patvirtina ir faktas, kad apžiūrą vykdę valdybos pareigūnai atliko fiksavimą, kuris pateiktas apžiūros protokolo dalyje „Apžiūros protokolo priedai“. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėja laikosi pozicijos, kad: 1. sprendimas įpareigoti sutvarkyti kokias nors atliekas jų susidaryme nedalyvavusį pareiškėją UAB „Divingas“ neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir naikintinas kaip visiškai nepagrįstas ir vien netinkamo subjekto pagrindu; 2. sprendimas neatitinka reikalavimų, taikomų individualiam teisės taikymo aktui; 3. priimdama sprendimą valdyba veikė jos kompetencijai nepriskirtoje viešojo valdymo srityje; 4. sprendimu nustatyti juridinės galios neturintys teiginiai priimti išimtinai vien suinteresuotų asmenų žodinių parodymų pagrindu.

        Atsakovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atsiliepime nurodoma, kad Departamentas 2019 m. gegužės 10 d. gavo I. S. GKĮ „Perkūnas” (toliau – GKĮ „Perkūnas”) 2019 m. gegužės 5 d. pranešimą, kuriame Departamento prašoma bankrutavusiai UAB „Pilkasis granitas” (toliau – Įmonė) „neišduoti pažymos dėl įmonės UAB „Pilkasis granitas” likvidavimo, kol nebus sutvarkyta teritorija nuo šiukšlių, kurios teršia gamtą”. Bankrutavusi įmonė Departamentui dėl minėtos pažymos išdavimo prašymo nebuvo pateikusi. Departamentas 2019 m. liepos 8 d. gavo GKĮ „Perkūnas” 2019 m. liepos 8 d. raštą, kuriuo Departamentui praneša „kad 2019 m. liepos 8 d. dar nėra sutvarkyta teritorija nuo šiukšlių adresu S. Nėries g. 29A, Plungė. Primename, kad BUAB „Pilkasis granitas” nuomojamoje teritorijoje laikė ir rūšiavo statybines šiukšles. Visos statybinės šiukšlės buvo sukauptos ir paliktos per sutarties galiojimo terminą“. Departamento Valdyba 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. (14.1)-AD4-12065 kreipėsi į bankrutavusios įmonės bankroto administratorių UAB „Divingas” dėl žinomos informacijos apie įmonės paliktas atliekas, kurios sandėliuojamos adresu S. Nėries g. 29A, Plungė. Įmonės bankroto administratorius UAB „Divingas” 2019 m. liepos 18 d. pateikė Departamento Valdybai atsakymą į Departamento Valdybos 2019 m. liepos 4 d. raštą Nr. (14.1)-AD4-12065, kuriame pateikė savo argumentus dėl GKĮ „Perkūnas” teritorijoje adresu S. Nėries g. 29A, Plungė esančių statybinių atliekų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad įstatymų nustatyta tvarka likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Departamento Valdybos aplinkos apsaugos pareigūnai T. A. ir R. S. (toliau – Pareigūnai) 2019 m. liepos 30 d., kartu dalyvaujant buvusiam Įmonės direktoriui statybai A. S., buvusiam Įmonės darbų vadovui E. T., buvusiam Įmonės transporto skyriaus vadovui V. S. (toliau – Įmonės darbuotojai) ir GKĮ „Perkūnas” savininkei I. S., patikrino vietoje GKĮ „Perkūnas” teritoriją, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, kurią pagal Įmonės ir GKĮ „Perkūnas” 2013 m. kovo 1 d. pasirašytą sutartį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iš GKĮ „Perkūnas” nuomojo Įmonė (dabar bankrutavusi Įmonė, administruojama bankroto administratoriaus UAB „Divingas”). Pareigūnai minėtoje teritorijoje surado ir fotonuotraukomis bei 2019 m. liepos 30 d. Apžiūros aktu Nr. 18 užfiksavo didelius kiekius nesutvarkytų ir nerūšiuotų statybinių atliekų (plytų, šiferio, skaldos, ir kitų statybinių medžiagų bei statybinių griovimo atliekų likučių). Nerūšiuotos statybinės atliekos visoje teritorijoje buvo suverstos į didesnes ir mažesnes krūvas bei supiltos į didelius baltus maišus. Įmonės darbuotojai 2019 m. liepos 30 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad į Įmonės nuomojamą GKĮ „Perkūnas” teritoriją, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iš Įmonės statybos objektų, kuriuose Įmonė atliko statybos ir remonto darbus, buvo pervežamos įvairios statybinės atliekos. Krūvose esančios statybinės atliekos buvo apaugusios žolėmis. Iš to galima teigti, kad minėtose krūvose esančios statybinės atliekos buvo laikomos ilgiau nei metus laiko. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama pagrindiniais principais, kurie išvardinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 4 straipsnyje. Viename jų, AAVKĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte – prevencijos principe nurodoma: užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Departamento valdyba 2019 m. liepos 31 d. Pareiškėjai išsiuntė raštą, kuris yra tik vienas iš keleto susirašinėjimo sekos raštų tarp Departamento Valdybos ir pareiškėjos. Šis raštas pareiškėjai yra pateiktas tik prevencinio informacinio pobūdžio dėl geranoriško atliekų sutvarkymo ir pareiškėjos atžvilgiu nėra traktuojamas kaip priimtas sprendimas ar privalomasis nurodymas bei nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių dėl jame duotų nurodymų neįvykdymo. Departamento pareigūnai gavo trijų buvusių Įmonės darbuotojų raštiškus paaiškinimus apie statybinių atliekų atsiradimą Įmonės nuomojamoje GKĮ „Perkūnas” teritorijoje. Visi trys buvę įmonės darbininkai raštu pateikė paaiškinimus, kad visos įmonės statybinės medžiagas, statybinės bei griovimo atliekos iš statomų ir rekonstruojamų objektų (statomų bei rekonstruojamų daugiabučių namų, kiaulių fermų, Klaipėdos muziejaus, UAB „Atostogų parkas”, UAB “Kontvainiai” bei kitų objektų) buvo vežamos į įmonės nuomojamą iš UAB „Perkūnas“ teritoriją, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, kraunamos į konteinerius, o pakrautus konteinerius priduodavo UAB „Klaipėdos miesto tvarka”, su kuria įmonė buvo pasirašiusi statybinių atliekų pridavimo sutartį. Vėliau, kaip savo paaiškinime nurodo buvęs įmonės direktorius statybai A. S., „Nebemokėjus pinigų UAB „Klaipėdos miesto tvarka” visos šiukšlės buvo paliktos teritorijoje adresu Plungė, S. Nėries 29A.” Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-930-479/2018 įmonei iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Divingas”. ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad įstatymų nustatyta tvarka likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Įmonei paskelbus bankroto procedūras nesutvarkytos statybinės atliekos liko prieš tai iš GKĮ „Perkūnas” nuomotoje teritorijoje, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė. Atsižvelgiant į buvusių Įmonės darbuotojų paaiškinimus apie statybinių atliekų vežimą ir laikymą įmonės nuomojamoje iš GKĮ „Perkūnas” teritorijoje, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, bei į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. B2-930-479/2018 įmonei iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Divingas”, kuri vadovaudamasi ĮBĮ ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais pilnai yra perėmusi įmonės valdymo ir priežiūros vykdymą bei atsakomybę, galima teigti, kad UAB „Divingas” yra tinkamas subjektas, kuris atsako už bankrutavusios įmonės kitiems subjektams neįvykdytus įsipareigojimus. Departamento valdybos rašto paskutinėje pastraipoje, kurioje nurodyta rašto apskundimo tvarka, dėl techninės klaidos neteisingai buvo įrašytas žodis „sprendimas”. Atsižvelgiant į tai vietoje žodžio „sprendimas” į tekstą turėjo būti įrašytas žodis „raštas”. Šis raštas pareiškėjui yra pateiktas tik prevencinio informacinio pobūdžio dėl geranoriško atliekų sutvarkymo ir pareiškėjos atžvilgiu nėra traktuojamas kaip priimtas sprendimas ar privalomasis nurodymas bei nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių dėl jame duotų nurodymų neįvykdymo. Departamento Pareigūnai nedavė pareiškėjai privalomojo nurodymo. Privalomojo nurodymo teikimo tvarka nustatyta Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 20 straipsnyje. AAVKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas ar jo atstovui arba juridinio asmens, kuriam šis nurodymas duodamas, atstovui. Kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti privalomojo nurodymo arba šie asmenys atsisako jį pasirašyti, privalomojo nurodymo antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku. Departamento Pareigūnai Privalomojo nurodymo nesurašė ir neįteikė, todėl skunde pateikti teiginiai, kad Pareiškėjui duotas privalomasis nurodymas, neatitinka tiesos ir teisės aktų reikalavimų. Departamento Valdyba Pareiškėjui savo Rašte duomenis apie Įmonės atliekų laikymą UAB „Perkūnas“ nuomotoje teritorijoje, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, pateikė gavusi buvusių įmonės darbuotojų 2019 m. liepos 30 d. paaiškinimus, GKĮ „Perkūnas“ savininkės I. S. 2019 m. liepos 8 d. raštą bei GKĮ „Perkūnas“ savininkės I. S. pateiktą 2019 m. balandžio 1 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 47-18-0401-036P-499 su fotonuotraukomis. Pareiškėja savo 2019 m. liepos 17 d. rašto 6 punkte nurodo, kad Pareiškėjos atstovai 2018 m. kelis kartus buvo GKĮ „Perkūnas“ teritorijoje, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, bet jame esant šiukšlių nepastebėjo. Tai reiškia, kad pareiškėja žino apie šią įmonės nuomojamą iš GKĮ „Perkūnas“ teritoriją, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė. Departamento nuomone, Pareiškėjos 2019 m. liepos 17 d. rašto 6 punkte išdėstyti motyvai, kad Įmonės nuomojamoje iš GKĮ „Perkūnas“ teritorijoje, adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, besilankydami Pareiškėjos atstovai nepastebėjo šiukšlių, tai yra nematė nesutvarkytų statybinių atliekų, rodo Pareiškėjos nenorą vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą prievolę sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Departamentas neturėdamas ir nedisponuodamas informacija, dalyje dėl skunde pareiškėjos išdėstytų motyvų apie UAB „Pilkasis granitas“ ir GKĮ „Perkūnas“ kapitalo ir valdymo organų bei darbuotojų šeiminius ir darbo santykių ryšius nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir į tai, kad departamento valdybos raštas pareiškėjai yra pateiktas tik prevencinio informacinio pobūdžio dėl geranoriško atliekų sutvarkymo ir pareiškėjos atžvilgiu nėra traktuojamas kaip priimtas sprendimas ar privalomasis nurodymas bei nesukelia Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių dėl jame duotų nurodymų neįvykdymo, prašo pareiškėjos BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą, o Departamento 2019 m. liepos 31 d. išsiųstame rašte Nr. (14.1)-AD5-13793 paskutinėje pastraipoje įrašytą žodį „sprendimas“ pripažinti technine klaida ir pakeisti žodžiu „raštas“.

        Trečiojo suinteresuoto asmens I. S. GKĮ „Perkūnas“ atsiliepime nurodoma, kad atliekų darytojas, t. y. asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos (pirminis atliekų darytojas), yra UAB „Pilkasis granitas”. Tai yra pagrindinis asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, rūšiavimą ar kitus veiksmus. Atliekos, kurios susikaupė adresu S. Neries 29A, Plungė, susidarė iš UAB „Pilkasis granitas” vykdytos ūkinės veiklos laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 metų. Įmonės UAB „Pilkasis granitas” teises ir pareigas toliau perėmė ir vykdo BUAB „Pilkasis granitas” ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. paskirtas bankroto administratorius UAB „Divingas”. Todėl valdybos sprendimas įpareigoti sutvarkyti statybos metu sukauptas įvairias atliekas pareiškėją BUAB „Pilkasis granitas” ir bankroto administratorių UAB „Divingas” turi faktinį ir teisinį pagrindus. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba veikė pagal savo kompetenciją ir valdymo sritį. Pabrėžė, kad GKĮ „Perkūnas” nuosavybės teise priklausančios patalpos ir teritorija adresu S.Nėries g. 29A, Plungė, yra Babrungo upės apsauginėje zonoje. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas buvo priimtas 2014 m. balandžio 17 d. Šis įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kuriais siekiama išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą, reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams. Atliekų turėtojas UAB „Pilkasis granitas“ šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas surinkti ir perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekų tvarkymo srityje pagrindas – teršėjas moka, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi sumokėti pirminis atliekų darytojas ar ankstesnis atliekų turėtojas (UAB „Pilkasis granitas“), dėl kurio veiklos susidarė atliekos. Pabrėžia, kad iš UAB „Pilkasis granitas“ vykdytos ūkinės veiklos (statyba) susidariusios įvairios atliekos buvo ne tik sandėliuojamos, bet ir rūšiuojamos kaip tik dėl aplinkos neteršimo ir įstatymo. UAB „Pilkasis granitas“ buvo pasirašęs statybinių atliekų išvežimo darbų sutartį su UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ iš teritorijos adresu S. Neries 29A, Plungė. Pabrėžia, kad GKĮ „Perkūnas“ pagal Negyvenamų patalpų panaudos sutartį Nr. AS/2013/03/01, pasirašytą 2013 m. kovo 1 d. su UAB „Pilkasis granitas“, perdavė negyvenamas patalpas ir teritoriją, esančią adresu S. Nėries 29A, Plungė, be jokio nuomos atlygio. Tik panaudos gavėjas UAB „Pilkasis granitas“ pagal sutarties 3.1.1. punktą įsipareigojo atsiskaityti už šilumos, vandens bei elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimo paslaugas ir kitas komunalines paslaugas. UAB „Pilkasis granitas“ pagal sutartį teritorijoje adresu S.Nėries g. 29A, Plungė laikė, rūšiavo įvairias statybines atliekas, kurios buvo parvežtos iš įvairių statybos objektų. Tai yra: l. statybos objektas – Palanga, Birutės g. 26 UAB „Vitros prekyba“, statybos darbų vadovas E. T.; 2. statybos objektas – UAB „Kontvainiai“ kiaulių fermos rekonstrukcija, statybos darbų vadovas E. T.; 3. statybos objektas – Smiltynė, UAB „D. N.“, statybos darbų vadovas A. Š.; 4. statybos objektai – Rietavas, Daržų g. 26; Žemaitės g. 7; Parko g. 1, UAB „Rietavo komunalinis ūkis“, statybos darbų vadovas M. K.; 5. statybos objektas – Šilalė, Žemaitės g. 6, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, statybos darbų vadovas A. Š.; 6. statybos objektas – Palanga, Žvejų g. 42, UAB „Žilinskis ir ko“, statybos darbų vadovas V. V.; 7. statybos objektas – Plungė, Žlibinų kelias 8, UAB „Litnaglis“, statybos darbų vadovas R. V.; 8. statybos objektas – Plungė, M. Lietuvos g. 6, UAB „Vituna“, statybos darbų vadovas R. V.. Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai apklausė tris įmonės UAB „Pilkasis granitas“ buvusius darbuotojus, kurie buvo apžiūros akto surašymo metu teritorijoje. Pasisakytina, kad tarp juridinių dalyvių galioja tik sutartiniai įsipareigojimai, o ne giminystės ryšiai. Pažymėtina, kad nei A. S., nei V. S., nei E. T. niekada nėra dirbę GKĮ „Perkūnas“. GKĮ „Perkūnas“ tik remiantis sutartimi teisiškai siekia, kad įmonės teritorija būtų sutvarkyta BUAB „Pilkasis granitas“ administratorius UAB „Divingas“ lėšomis. Pažymėtina, kad BUAB „Pilkasis granitas“, vadovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, sėkmingai išpardavė techniką, įrangą bei susigrąžino anksčiau uždirbtas UAB „Pilkasis granitas“ pinigines lėšas, o šiukšlių taip ir nepašalino. Taip pat pabrėžė, kad BUAB „Pilkasis granitas“, vadovaujamas administratoriaus UAB „Divingas“, pasaugos sutartimi GKĮ „Perkūnas“ teritorija, esančia adresu S. Neries g. 29A, Plungė, naudojosi iki 2018 metų pabaigos (kol pardavinėjo techniką ir kitus įrenginius). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija apžiūros aktą surašė 2019 m. liepos 30 d. ir nustatė mastą atliekų bei galimą poveikį gamtai. 2019 m. balandžio 1 d. antstolio V. D. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.47-18-0401-036-499 bei fotonuotraukos faktiškai įrodo įvairių atliekų – šiukšlių buvimo vietą, t. y. teritoriją adresu S.Nėries g. 29A, Plungė. Sprendimas įpareigoti sutvarkyti teritoriją nuo sukauptų įvairių statybinių atliekų Pareiškėją BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto administratorių UAB „Divingas“ pagrįstas faktiniais įrodymais ir turi teisinį pagrindą. Sprendimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, kuris nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams. Priimant sprendimą valdyba veikė jos kompetencijai priskirtoje viešojo valdymo srityje pagal Atliekų tvarkymo įstatymą.

        Pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ atstovo advokato V. R. skundas tenkintinas.

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (14.1)-AD5-13793 „Dėl nesutvarkytų atliekų“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Ir Įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 1 d.), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 patvirtintos Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali nuo 2018 m. liepos 5 d. galiojanti redakcija).

        Sprendime nurodoma, kad Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2019 m. liepos 31 d. atliko vietos apžiūrą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. liepos 30 d. apžiūros aktas (toliau – ir Apžiūros aktas) parengtas vadovaujantis Taisyklių 6 priedu. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. AS1-165 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. AD1-61 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patvirtinimų vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 papunktyje nurodoma, kad Taisyklės papildomos 6 priedu ir 361 punktu. Taisyklių 361 punktas numato, kad „tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti, koks ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje ar vietovėje, tačiau būtinas objektų ir / ar faktų fiksavimas vietoje, surašomas Taisyklių 6 priede nustatytos formos apžiūros aktas. Apžiūros aktas surašomas vienu egzemplioriumi ir saugomas kontrolę atlikusiame Departamento padalinyje. Už tinkamą patikrinimo rezultatų įforminimą atako tikrinimą atlikę ir dokumentus surašę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.“

        Taigi, darytina išvada, kad Taisyklių 361 punktas turėtų būti taikytinas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nustatyti, koks ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje ar vietovėje.

        I. S. GKĮ „Perkūnas“ 2019 m. gegužės 10 d. pranešime Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono aplinkos apsaugos inspekcijai nurodama, kad I. S. GKĮ „Perkūnas“„2013 m. kovo 1 d. pasirašė negyvenamųjų patalų panaudos sutartį Nr. AS/2013/03/01 su UAB „Pilkasis granitas“, UAB „Pilkasis granitas“, kaip panaudos gavėjui buvo perduotos negyvenamosios patalpos ir teritorija, esančios adresu S. Neries g. 29A, Plungė. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „Pilkasis granitas“ nuomojamoje teritorijoje laikė ir rūšiavo iš statybos objektų pervežtas šiukšles. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. iškėlė bankroto bylą Nr. B2-930-479/2018 įmonei UAB „Pilkasis granitas“, įmonės kodas 1700091790. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“, įmonės kodas 225761570. Visos statybinės šiukšlės buvo sukauptos ir paliktos per sutarties galiojimo terminą“. Pranešime prašoma Plungės rajono aplinkos apsaugos inspekcijos neišduoti pažymos dėl įmonės BUAB „Pilkasis granitas“ likvidavimo, kol nebus sutvarkyta teritorija nuo šiukšlių, kurios teršia gamtą. Prie pranešimo pridedamas GKĮ „Perkūnas“ raštas UAB „Divingas“ dėl šiukšlių sutvarkymo, antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos, UAB „Divingas“ atsakymas dėl teritorijos sutvarkymo, negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr. AS/2013/03/01.

        Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. (14.1)-AD5-12065 UAB „Divingas” prašoma pateikti informaciją apie įmonės UAB „Pilkasis granitas“ paliktas atliekas, kurios sandėliuojamos S.Nėries g. 29A, Plungė. Bankrutavusios UAB „Pilkasis granitas“ bankroto administratoriaus 2019 m. liepos 17 d. atsakyme Nr. (14.1)-AD5-12065 nurodoma, kad, kad BUAB „Pilkasis granitas“ neturi pareigos imtis kokių nors veiksmų dėl objekto S.Nėries g. 29 A, Plungė. 

        Taigi nors Sprendime akcentuojama, kad apžiūros metu nustatyta, kad „žemės sklypas priklauso I. S. GKĮ „Perkūnas“, kurį nuo 2013 m. kovo 1 d. buvo išnuomojusi UAB „Pilkasis granitas“; nuomos sutartis galiojo iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „Pilkasis granitas“ išnuomotoje teritorijoje laikė (sandėliavo) atliekas, kurios buvo pervežtos iš įvairių objektų,“ vis dėlto, susipažinus su I. S. GKĮ „Perkūnas“ pranešimu ir jo priedais, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. (14.1)-AD5-12065 UAB „Divingas”, bankrutavusios UAB „Pilkasis granitas“ bankroto administratoriaus 2019 m. liepos 17 d. atsakymu Nr. (14.1)-AD5-12065, darytina išvada, kad atsakovė prieš 2019 m. liepos 30 d. apžiūros atlikimą turėjo galimybę nustatyti, koks ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje ar vietovėje, todėl konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai taikė Taisyklių 361 punktą ir priimdama skundžiamą Sprendimą rėmėsi neteisėtai pagal Taisyklių 6 priedą parengtu Apžiūros aktu.

        Kartu atkreiptinas dėmesys, nors ir buvo taikytinas Taisyklių 361 punktas (kai kontrolę atliekantis subjektas neturi galimybės nustatyti, koks ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje ar vietovėje), Sprendime nurodoma, kad „Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai apžiūros metu apklausė 3 buvusius įmonės UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojus, kurie ne tik patvirtino, kad adresu S. Neries g. 29A, Plungė, buvo laikomos ir sandėliuojamos atliekos iš įvairių, vykdytų UAB „Pilkasis granitas“ objektų, bet ir nurodė, kurios atliekos iš kokių vykdytų objektų yra atvežtos.“ Apžiūros akte nurodama, kad apžiūroje dalyvavo buvę UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojai: E. T., A. S., V. S..

        Įstatymo 12 straipsnio „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos” 1 dalyje pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų turimų teisių ir pareigų sąrašas: 6 punkte numatyta, kad šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims; 7 punkte numatyta, kad Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą; 8 punktas numato teisę surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.

        Aprašo 3 punkte numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra apima: 3.1. ūkio subjektų konsultavimą kontrolę atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 3.2. ūkio subjektų veiklos patikrinimus (planinius/neplaninius): 3.2.1. teminį patikrinimą – konkrečiam atvejui ar tam tikrai veiklos sričiai ištirti; 3.2.2. išplėstinį patikrinimą – ne mažiau kaip dviejų veiklos sričių patikrinimą; 3.3. teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 3.4. poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

        Teismui pateiktame atsiliepime nurodoma, kad „šis raštas pareiškėjui yra pateiktas tik prevencinio informacinio pobūdžio dėl geranoriško atliekų sutvarkymo ir pareiškėjos atžvilgiu nėra traktuojamas kaip priimtas sprendimas ar privalomasis nurodymas bei nesukelia Pareiškėjai jokių teisinių pasekmių dėl jame duotų nurodymų neįvykdymo.“ Vis dėlto, iš Sprendimo turinio negalima suprasti, kuri iš Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 3 punkte numatytų ūkio subjektų veiklos priežiūros formų buvo taikoma. Kaip jau buvo minėta, Aprašo 3.1 papunktyje numatytas prevencinių veiksmų atlikimas, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad Sprendime nurodama, kad UAB „Divingas“ privalo sutvarkyti statybines atliekas, kurios sandėliuojamos adresu S. Nėries g. 29A, Plungė. Taigi, tokio pobūdžio Sprendime suformuluotas reikalavimas negali būti laikytinas prevenciniu. Aprašo 3.2 punkte nurodyti ūkio veiklos subjekto veiklos planiniai / neplaniniai patikrinimai. Aprašo 19 punkte numatyta, kad ūkio subjektų veiklos planinius patikrinimus atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pagal patvirtintą Patikrinimų planą. Aprašo 27 punkte nurodyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą (pavedimo atlikti patikrinimą forma nurodyta šio Reikalavimų aprašo 2 priede) arba sprendimu dėl patikrinimo (sprendimo dėl patikrinimo forma nurodyta šio Reikalavimų aprašo 5 priede). Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas. Pavedimas atlikti patikrinimą ir sprendimas dėl patikrinimo priimami esant šio Reikalavimų aprašo 271 punkte nurodytiems neplaninių patikrinimų pagrindams. Šiuo atveju teismui nepateikti rašytinai įrodymai, kad pareiškėjų atžvilgiu būtų buvęs vykdomas planinis / neplaninis patikrinimas. Aprašo  3.3 punktas numato teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą, o Aprašo 3.4 punktas numato poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, buvo pritaikytas Taisyklių 361 punktas, kuomet nežinomas ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą, taigi negalima konstatuoti, kad atsakovas priėmė sprendimą pagal Aprašo 3.3 punktą. Nors Sprendime nurodama, kad UAB „Divingas“ privalo sutvarkyti statybines atliekas, kurios sandėliuojamos adresu S. Neries g. 29A, Plungėje, vis dėlto, aiškūs „patikrinimo“ / apžiūros rezultatai Sprendime nėra nurodomi, nėra nustatyti konkretūs teisės aktų pažeidimai, taigi Skundžiamu akte taip pat nėra taikoma poveikio priemonė įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 38 punktas).

        Skundžiamame Sprendime cituojamas Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir nurodoma, kad bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“ privalo sutvarkyti statybines atliekas, kurios sandėliuojamos adresu S. Nėries g. 29A, Plungė. Kaip jau buvo minėta, trečiojo suinteresuoto asmens I. S. GKĮ „Perkūnas” pranešime Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono aplinkos apsaugos inspekcijai prašoma neišduoti pažymos dėl įmonės BUAB „Pilkasis granitas“ likvidavimo, kol nebus sutvarkyta teritorija nuo šiukšlių, kurios teršia gamtą. Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pažymėtina, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, kad bankroto administratorius jau būtų kreipęsis dėl pažymos išdavimo į atsakovę, taip pat ir atsakovės atsiliepime patvirtinama, kad bankroto administratoriaus prašymas dėl pažymos išdavimo nebuvo gautas. Nors atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos yra priskiriamos bankroto administravimo išlaidoms (Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalis), tačiau skundžiamame akte nenurodama, kokios teisinės pasekmės galimos bankroto administratoriui nesutvarkius statybinių atliekų, sandėliuojamų adresu S. Nėries g. 29A, Plungė (nebus išduodama pažyma, bus taikomos poveikio priemonės, kt.), kita vertus, kaip jau buvo minėta, iš Skundžiamo akto ne tik nėra aišku, kokios teisinės pasekmės galėtų kilti bankroto administratoriui nesutvarkius statybinių atliekų, sandėliuojamų adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, bet ir kokia konkreti procedūra, numatyta Įstatyme ir (ar) Apraše, buvo atliekama pareiškėjų atžvilgiu.

        Pareiškėja skundu taip pat prašo panaikinti Sprendimą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

        Viešojo administravimo subjekto sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.).

        Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

        Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (žr. 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

        Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ginčijamas atsakovės Sprendimas yra priimtas ne tik pažeidžiant Taisyklių 361 punktą, bet ir Sprendime nenurodant aiškių jo priėmimo teisinių pagrindų: nėra aišku, kokios teisinės pasekmės galėtų kilti pareiškėjui (bankroto administratoriui) nesutvarkius statybinių atliekų, sandėliuojamų adresu S. Nėries g. 29A, Plungė, kokia konkreti ūkio subjekto veiklos patikrinimo / prevencinio pobūdžio procedūra pradėta / atliekama pareiškėjų atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad Sprendimas taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, todėl yra naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

        Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

        Pareiškėjų atstovas prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos UAB „Divingas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. 

        Teismui pateikta 2019 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. 307 kopija, iš kurios matyti, kad paraiškėja UAB „Divingas“ sumokėjo 22,5 Eur už žyminį mokestį AB Swedbank. Taigi pareiškėjai UAB „Divingas“ iš atsakovės priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsnio 4 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ atstovo advokato V. R. skundą tenkinti.

        Panaikinti atsakovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (14.1)-AD5-13793 „Dėl nesutvarkytų atliekų“.

        Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Divingas“ 22,50 Eur (dvidešimt du eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos.

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                        Arvydas Martinavičius

                                        Jarūnė Sedalienė

                                        Virginijus Stankevičius