Baudžiamoji byla Nr. 1-63-1142/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04980-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 28 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,
sekretoriaujant Danutei Šolinskienei, Nijolei Mikaločienei,
dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,
kaltinamajam K. J., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,
nukentėjusiajai A. S., jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. J. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo, t. y. 2021 m. vasario 17 d., apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie ant šaligatvio stovinčios A. S., tyčia vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto strypo galu dūrė jai į pilvą ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, po to iškart tuo pačiu strypu vieną kartą sudavė jai į galvą ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. padarė paviršinį galvos plaukuotosios dalies sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu K. J. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad tą rytą jis grįžo iš darbo į namus. Kieme pamatė, kad kaimynė A. S. pareina su šunimi ir kad ant trinkelių yra šuns fekalijos. Pasiėmė šluotą ir su ta šluota nubėgo kaimynei iš paskos, tačiau ji spėjo įeiti į butą. Jis pats į butą nėjo, į duris taip pat netrenkė, nes jos pačios užsitrenkia. Tada sugrįžo atgal į kiemą ir valė fekalijas. Kai A. S. vėl išėjo į lauką, jis su šluota priėjo prie jos ant Klaipėdos gatvėje esančio šaligatvio. Pasakė, kad dabar fekalijų jis nevalys, nes kvies seniūną, taip pat sukvies kaimynus, kvies komisiją, kad baigtųsi tie konfliktai dėl šuns. Vienas nuo kito jie stovėjo iki metro atstumu. Kitų daiktų, neskaitant šluotos, rankose jis neturėjo. A. S. tuo metu vilkėjo šviesia žiemine striuke su gobtuvu, o jis vilkėjo tamsiai mėlyną striukę. Smurtavimą neigia ir nurodo, kad viešoje vietoje, kur važiuoja automobiliai, netoli yra degalinė, jis nesmurtautų. Alkoholio nebuvo vartojęs, nes darbe tikrinamas jo blaivumas. Mano, kad A. S. sugalvojo versiją dėl jos užpuolimo ir pati save sužalojo. Po šio konflikto grįžo atgal prie garažo ir su žmona B. J. žalsvos spalvos A klasės „Mercedes“ automobiliu išvyko į Klaipėdos pusę. Tą dieną policijos pareigūnai nebuvo atvykę. Praeityje su A. S. buvo konfliktų, jis yra davęs jai pinigų. Mano, kad kaimynė tokiu būdu sugalvojo prasimanyti pinigų, dažnai rašo skundus, pavydi jam pasisekusio gyvenimo, todėl kerštauja. Nurodo, kad pati A. S. jį provokuoja, pati lenda ir persekioja, nuolat filmuoja. Mano, kad kaimynei reikalinga psichologo pagalba. Pažymi, kad kaimynės šuo yra agresyvus, todėl prie garažo yra pasidėjęs šluotą, kad einant į mašiną būtų galima nuo jo apsiginti. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 1 000 Eur suma jam yra labai didelė, nes gauna minimalų darbo užmokestį, yra pensinio amžiaus (gauna 190 Eur pensijos), turto neturi, be to, turi išlaikyti nepilnametę dukrą, kuriai 17 metų. Žmona neteko darbo, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu gynėjo pagalba nesinaudojo, nes negalvojo, jog viskas taip rimta, manė, kad tai eilinis konfliktas su kaimyne, todėl ikiteisminio tyrimo duomenyse jo nurodytos aplinkybės galėjo būti užfiksuotos ne itin tiksliai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. paaiškino, kad su kaimynu K. J. nesutaria apie 10 metų, nes nepasidalino žeme, palėpe, bendro naudojimo koridoriumi. Mano, kad kaimynas nori valdyti visas žemes. Kiekvieną rytą ji paima iš vyro buto šunį, išveda jį Klaipėdos gatve nuo namo viena puse ir parveda kita puse, tada ties namu pereina į namo pusę, nuneša maišelį su šuns ekskrementais ir įmeta į konteinerį, įvažiavimo keliu pro namo kampą grįžta į butą ir atiduoda šunį vyrui. Ji 10 metų Bajoruose dirbo mokytoja, ją visi pažįsta ir seka, todėl ji neleidžia suabejoti savo reputacija ir niekada niekur nėra palikusi savo šuns išmatų. Mano, kad kaimynas meluoja, nes niekur negalėjo rasti šuns išmatų. Įvykio dieną ji vedė šunį pagal namą, per tarpelį nuo namo iki jo tvoros, ten yra apie metro pločio tarpas. Buvo ties namo kampu. Šuo jau buvo atlikęs gamtinius reikalus. Vedant šunį per tą tarpelį pamatė kaip K. J. grįžta su savo „Mercedes“ markės automobiliu Klaipėdos gatve. Buvo ties namo kampu posūkyje į savo įėjimą kai kaimynas ją pamatė. Ji ėjo toliau, nes nieko blogo nepadarė, tik vedė savo šunį ir tik už kampo pamatė, kad jis parbėga su lazda. Kai pamatė jį su lazda, jis jai sakė „žiurke, ko mindai mano pušeles“, ji pradėjo bėgti, nes išsigando dėl šuns. Šuo vaikščiojo be antsnukio. Jis yra didelis, bet ant žmonių niekada nepuola. Kai pamatė, kad K. J. parbėga su tuo pagaliu, išsigando, nes nežinojo kaip šuo elgsis. Iš kur kaimynas paėmė lazdą nematė. Šluotos kaimynas neturėjo. Įbėgo su šunimi į koridorių, bėgo prie buto. K. J. atėjo prie durų ir su tuo pagaliu trenkė į duris. Tada ji įėjo į kambarį, atidavė šunį vyrui, kuris paprašė nueiti į degalinę nupirkti cigarečių. Ji buvo streso būsenoje, tačiau išėjo pirkti cigarečių. Išėjo į Klaipėdos gatvės šaligatvį ir paėjus 4-5 žingsnius, iš už kampo atbėgo kaimynas K. J. ir atsidūrė prieš ją kažką šaukdamas. Ji nesitikėjo, kad antrą kartą bus užpulta. Tą lazdą kaimynas laikė Klaipėdos gatvės pusėje ir jai kažką bekalbėdamas dūrė ja į pilvą. Ji buvo su kailiniais ir skausmas nebuvo labai didelis, kai dūrė, ji atsitraukė. Kai įdūrė į pilvą, ji pajuto, kad tai yra apie 2 cm skersmens plastikinis vamzdis. Jo ilgis apie 60-70 cm. Tada agresyviai daužė per kojas, tačiau ji to skausmo streso būsenoje nejuto, tik pamena žodžius „tu, žiurke, debile, kaimiete“. Konflikto pabaigoje Klaipėdos gatvėje K. J. su ta lazda trenkė į galvą ir per kepurę jai pataikė į pakaušį. Skausmą pajuto vėliau, kai grįžo iš policijos ir šukavo plaukus. Įvykį per langą matė jos buvęs sutuoktinis A. S.. K. J. buvo apsirengęs paprastai, lyg ir vilkėjo sportinio tipo kelnes. Ji vilkėjo ilga, ruda, versto kailio striuke, turėjo kepurę. Ji į degalinę nebėjo, apsisuko ir nuėjo į savo butą, atidavė vyrui pinigus ir pasakė, kad eina kviesti policiją, nes būdamas neblaivus K. J. ją užpuolė. Nurodo, kad vykstant į policiją, matė kaimyno automobilį kieme, todėl mano, jog kaimynas buvo namuose. Grįžus iš policijos, jai pradėjo kilti kraujospūdis, išgėrė vaistų. Vėliau kvietė greitąją medicinos pagalbą, jai suleido raminamųjų vaistų, davė tabletę nuo kraujospūdžio. Kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytoją. Jis išrašė raminamųjų vaistų ir paskyrė procedūrų. Seniai vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio. Skausmai dėl sumušimo truko apie dvi savaites. Nuo kovo 1 d. iki balandžio 15 d. dirbo (pavadavo sergančią mokytoją) ir tai jai leido užsimiršti apie šį įvykį. Nurodo, kad kaimynas yra turtingiausias, todėl visi jam pavydi, o prašoma priteisti 1 000 Eur suma jam neturėtų būti nepakeliama našta. Nurodo, kad praeityje K. J. yra atlyginęs teismo jai priteistą neturtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad negali vaikščioti, todėl kiekvieną rytą ir vakarą buvusi sutuoktinė ateidavo išvesti ir pavedžioti šunį. Tą rytą irgi atėjo išvesti šuns. Jos grįžtančios per langą nebematė, bet išgirdo šūksnius „žertva, ateik čia“. Po to pro duris įėjo buvusi sutuoktinė. Jis paklausė, kas čia įvyko. Sakė, kad K. J. ją puolė su pagaliu rankose. Jam pasibaigė cigaretės, todėl paprašė jos nueiti į degalinę nupirkti cigarečių. Ji išėjo ir tada pro virtuvės langą jis pamatė, kad ji sustojo. Pastebėjo, kad pareina K. J.. Kairėje rankoje jis turėjo lazdą, o dešinės rankos kumštis buvo suspaustas. Mano, kad jis laikė 1 metro ilgio juodą pagalį. Ką ten jis aiškino, negirdėjo. Po to K. J. su ta lazda dūrė A. S. į pilvą. A. S. nuo to dūrio net du žingsnius atgal atsitraukė. Po to kaimynas dar kažką jai pasakė ir dešinės rankos delnu trenkė į galvą, apsisuko ir nuėjo. A. S. buvo su kepure. Nuo virtuvės lango iki Klaipėdos gatvės šaligatvio, kur vyko konfliktas, yra apie 10-12 metrų, todėl viskas aiškiai matėsi. Tada ji grįžo virpėdama ir pasakė, kad cigarečių neparneš, eis kviesti policiją. Dėl ko kilo konfliktas nesakė. Grįžusi niekuo nesiskundė. Paminėjo, kad du kartus buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Nurodė, kad su K. J. santykiai yra įtempti, K. J. yra 5-6 kartus jį puolęs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad su K. J. yra geriausi draugai. Su A. S. irgi nesipyko, tik po to įvykio ji pradėjo nebesikalbėti. Jis gyvena antrame namo aukšte, tuo momentu rūkė ir per atidarytą langą, esantį prieš K. J. garažą, viską matė. Iki ten yra apie 60 metrų atstumas. Iš ten matosi ir garažas, ir gatvė. K. J. parvažiavo apie 9 val. ryto sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobiliu. Nuėjo prie garažo ir pasiėmė šluotą, šlavė garažo įvažiavimą, o A. S. parėjo su šunimi. K. J. pagrūmojo A. S. su ta šluota, o ši nubėgo prie šaligatvio. K. J. atėjo paskui ją ir įvyko žodinis konfliktas. Matė kaip jie pykosi, mosikavo rankomis. K. J. rankose nieko neturėjo, smurto prieš A. S. nevartojo, laikėsi nuo jos toliau, nes A. S. buvo su šunimi. Po to jie nuėjo, A. S. dar apie 10 minučių vedžiojo šunį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. J. parodė, kad yra kaltinamojo K. J. sutuoktinė. Su A. S. nepalaiko jokių santykių, stengiasi su ja nebendrauti. Paaiškino, kad vyras grįžo iš darbo automobiliu „Mercedes“, jis visada grįžta panašiu laiku. Ji buvo namie, stovėjo prie lango, nes dažniausiai išlydi jį ryte, kai jis išvažiuoja ir visada pasitinka, kai grįžta. Matė, kad vyras parvažiuoja. Jie buvo sutarę važiuoti į parduotuvę apsipirkti. Pamačiusi, kad vyras parvažiuoja, ji nuėjo rengtis. Apsirengusi išėjo į laiptinę, kur išgirdo klegesį. Kol nusileido į apačią jau visi buvo išsiskirstę, tik vyras parėjo nuo Klaipėdos gatvės pusės su šluota rankose. Jokios lazdos neturėjo. Paklausė jo kas nutiko. Jis paaiškino, kad kaimynė jį puola. Pasakė, kad vėl prie garažo apšnerkštas kiemas. Buvo piktas, todėl abu grįžo atgal į namus. A. S. nematė. Vėliau, maždaug po 15 minučių, pamatė, kad policija su A. S. aplink langus vaikštinėja. Policijos pareigūnai atėję nebuvo. Apsipirkti į Kretingalę išvažiavo vėliau su žalios spalvos „Mercedes“ markės automobiliu. Vėliau patikslino, kad galimai į parduotuvę išvažiavo iškart po vyro konflikto su kaimyne ir nebegrįžo į butą. Įvykio metu vyras buvo blaivus. Kaimynė stengiasi visada su vyru susitikti. Žino kokiais motyvais taip elgiasi – pavydi jų laimės. Ji vienišas žmogus ir tikriausiai trūksta dėmesio.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. D. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kiek įmanoma viską užfiksavo. Neatsisakė užrašyti K. J. parodymų. K. J. parodymuose aiškiai nurodė, kad jis nebuvo priėjęs prie durų, jis nurodė, kad prie garažo ant tų plytelių pamosikavo šluota ir tada nuėjo atgal. Įvykio vietoje buvo darytas parodymų patikrinimas, parodymų patikrinimo metu buvo filmuojama ir daromas vaizdo – garso įrašas ir jo parodymai yra užfiksuoti. Su advokatu atvykęs jis paaiškino, kad antrą kartą nebeteiks jokių parodymų. Pažymėjo, kad ant nukentėjusiosios A. S. kūno vizualiai akivaizdžių kraujosruvų ar žaizdų, gumbo tikrai nebuvo, bet toje vietoje, kur A. S. nurodė skausmingumą galvoje dėl smūgio, buvo galima užčiuopti tris guzelius. Kadangi jų nesimatė, todėl jų neužfiksavo. Po to medikų dokumentacijoje buvo nurodyta, kad tie trys guzeliai buvo užfiksuoti. Gumbeliai buvo kairėje galvos pusėje, visi toje pačioje vietoje, vienas šalia kito. Pirmoje apklausoje K. J. buvo apklausiamas be gynėjo, jam buvo išaiškinta teisė jį turėti, tačiau jis jo nepageidavo. Nukentėjusioji apklausos metu aiškino, kad su plastikiniu vandens vamzdžiu jai trenkė į galvą. Nurodo, kad kaltinamajam įtarimas buvo perskaitytas, pačiam buvo įteiktas ir pasirašytinai jis buvo supažindintas, kuo yra įtariamas. Paklausus jis pasakė, kad neprisipažįsta, jog sutinka duoti byloje parodymus. Įtariamasis buvo kviečiamas galutiniam pranešimui apie įtarimą ir buvo paaiškinta, kad byla bus perduodama į teismą. Informavo, kad medžiagoje yra degalinės vaizdo įrašas. Tada K. J. pareiškė, kad jam reikia advokato ir atsisako duoti parodymus. Kai įtariamasis su advokatu buvo atvykęs, viskas buvo įteikta ir išaiškinta, su viskuo supažindinta.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele ir vaizdo įrašo matyti, jog K. J. parodė į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, ant plytelėmis grįsto įėjimo, 1,9 m atstumu į rytus nuo kieme esančio medinio garažo šiaurės vakarų pusės kampo ir 1,2 m atstumu į šiaurę nuo to paties garažo šiaurės pusėje esančios garažo sienos ir paaiškino, kad panašiai šioje vietoje, jis važiuodamas iš darbo Klaipėdos gatve, pamatė A. S. su šunimi. Jis apvažiuodamas aplink į kiemą matė, kad A. S. jau tempė savo šunį toliau nuo jo garažo link daugiabučio. Jis sustojo, spėjo išlipti (parodė į dalinai medine tvora aptvertą išbetonuotą aikštelę, esančią priešais medinį garažą iš vakarų pusės) ir pamatė šuns išmatas pievoje į rytus nuo daugiabučio namo rytinės sienos, išpuolė iš automobilio ir parodė kaip nuo medinio garažo vakarų pusėje esančių durų pasiima į šias duris atremtą medinę šluotą, kurią iškėlęs į viršų ir mosikuodamas ja šaukė necenzūriniais žodžiais ir nušlavė su šluota šuns išmatas toliau į pievą. Jis paaiškino, kad jis tuo metu stovėjo lygiai su lyg namu. Parodė į vietą, esančią ant jau minėto plytelėmis grįsto įėjimo, netoli ties pietryčių pusėje esančiu daugiabučio namo kampu, 4 m atstumu į rytus nuo garažo šiaurės vakarų pusėje esančio kampo, 1,2 m atstumu į šiaurę nuo garažo šiaurės pusėje esančios sienos, šią vietą vėliau veiksmo eigoje K. J. pažymėjo Nr. 4. Paaiškino, kad kai jis stovėjo šioje vietoje ir mosikavo su šluota, A. S. tempė tolyn savo šunį per pievą į šiaurę pagal daugiabučio namo rytinę sieną. K. J. parodė, kad A. S. nusitempė šunį iki daugiabučio namo įėjimo, esančio namo rytų pusėje. Nurodytas įėjimas yra 21 m atstumu į šiaurę nuo medinio garažo šiaurės pusėje esančios sienos ir 15 m atstumu į šiaurę nuo pietryčių pusėje esančio daugiabučio namo kampo. Paaiškino, kad A. S. nusitempusi čia šunį dingo, jis į šią vietą neatėjo, pasiliko prie garažo. Paaiškino, kad jis pamosikavo šluota ir viskas, jis tada nuėjo (rodo asfaltuotos aikštelės kryptimi), susitiko su žmona, paaiškino šiai kokia situacija, sėdo ir išvažiavo (2 t., b. l. 104-114).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele ir vaizdo įrašo matyti, jog A. S. parodė, kur K. J., išlindęs iš už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kampo pradėjo ją vytis su lazda, o ji nubėgo į daugiabučio koridorių, esantį rytinėje namo pusėje ir nuėjo pas vyrą. Po to parodė, kaip ji paėmusi vyro pinigus išėjo į degalinę cigarečių ir einant šaligatviu Klaipėdos gatve prie to paties daugiabučio namo pamatė kaip priešais atbėga K. J. ir pribėgęs su pagaliu smeigė į pilvą. Ji buvo su kailiniais, todėl skausmas nebuvo didelis. Paskui jis su ta pačia lazda skėlė jai į galvą (parodo ties viršugalviu, kairėje pusėje) (1 t., b. l. 39-55).
Iš 2021 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 323/2021(03), matyti, kad A. S. buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kuris padarytas buka jėga ir galėjo gautis aplinkybėse nurodytu būdu – sudavus plastikiniu vamzdžiu į viršugalvį. A. S. padarytas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 92-93).
Iš 2021 m. vasario 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, jog A. S. parodė, kad 2021 m. vasario 17 d., sėdėdamas prie lango matė kaip K. J. ant šaligatvio priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), vieną kartą lazdos galu smogė A. S. į pilvą ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę galvos pusę (1 t., b. l. 117-122).
Iš 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2021 m. vasario 17 d. „Body“ kameros vaizdo įrašai Nr. 2021_0217_085943_027 ir Nr. 2021_0217_090444_028. Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0217_085943_027 matyti, kad nukentėjusioji A. S. pasakoja pareigūnams apie įvykį, kad einant šaligatviu Klaipėdos gatvėje ją užpuolė kaimynas. Netikėjo, kad ją muš vidury gatvės. Jis priėjęs dūrė su sušalusia „šlanga“ į pilvą (parodo kaip duria) ir su ja dėjo per viršugalvį (paliečia sau viršugalvį). Vaizdo įraše Nr. 2021_0217_090444_028 tyrimui reikšmingų pokalbio detalių neužfiksuota, A. S. pasakoja apie bendrai vyraujančius konfliktus su kaimynu (2 t., b. l. 28-30).
Iš 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašas iš degalinės „Circle K“ bei tas pats vaizdo įrašas, gautas su Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2021 m. gegužės 25 d. Nr. 11K-177(21) bei vaizdo įrašai paimti iš UAB „Faktumas“.
Iš degalinės „Circle K“ vaizdo įrašo „KAIMYNAI LT65053-Kretinga-CCTV_Pump 3-4_02-17-2021 08-40-38_22“ matyti, jog filmuojama degalinės „Circle K“, esančios Klaipėdos g. 155, Kretingoje, teritorija prie benzino kolonėlių, tačiau tolumoje matosi ir Klaipėdos gatvė ir (duomenys neskelbtini) dalis. Nuo įrašo 33 sekundės matosi, jog Klaipėdos gatve pravažiuoja pro degalinę „Circle K“ Klaipėdos kryptimi žalsvos spalvos automobilis, panašus į „Mercedes Benz“ markės automobilį. Valstybiniai numeriai nesimato, padaryta išdidinta šio kadro kopija, pridėta prie protokolo. Nuo įrašo 48 sekundės matosi, kad iš kairės pusės, pagal minėto daugiabučio namo sieną link įėjimo durų pareina asmuo Nr. 1, vilkintis ilga rusva striuke, vedasi su pavadėliu vokiečių aviganio veislės šunį. Asmuo Nr. 1 su šunimi įeina į daugiabutį, uždaro duris. Iš karto pareina iš tos pačios pusės link daugiabučio įėjimo kitas asmuo Nr. 2, tamsiai apsirengęs, su tamsia kepure, dešinėje rankoje nešasi kažkokį pailgą daiktą (kadangi filmuojama iš toli, tiksliai nustatyti, kokį daiktą nešasi, nėra galimybės), padaryta išdidinta šio kadro kopija, pridėta prie protokolo. Asmuo Nr. 2 prieina prie daugiabučio durų, pabando jas atidaryti, tačiau durų neatidaro ir iš karto nueina šalin, atgal į tą pačią pusę palei namo sieną. Nuo įrašo 2:13 min. matosi, jog iš daugiabučio išeina asmuo Nr. 1, be šuns. Eina tiesiai nuo daugiabučio link Klaipėdos gatvės. Sustoja ant Klaipėdos gatvės šaligatvio, žvalgosi į gatvės abi puses, lyg norėdamas pereiti gatvę. Nuo 02:28 min. matosi, jog iš kairės pusės Klaipėdos gatvės šaligatviu pusiau bėgte, pusiau labai sparčiu žingsniu prieina asmuo Nr. 2 prie ant šaligatvio tebestovinčio asmens Nr. 1. Padaryta išdidinta šio kadro kopija, pridėta prie protokolo. Priėjęs asmuo Nr. 2 šiek tiek linkteli link asmens Nr. 1. Iš karto po to asmuo Nr. 1 šiek tiek žengteli kelis žingsnius atgal. Asmuo Nr. 2 vėl prisiartina prie asmens Nr. 1. Kas toliau tiksliai vyksta, nebesimato, nes užstoja kelio ženklas. Tada asmuo Nr. 1 dar šiek tiek atsitraukia nuo asmens Nr. 2. Abu kelias sekundes pastovi šalia ir 02:46 min. asmuo Nr. 2 nueidinėja šalin tuo pačiu keliu, iš kur atėjo, asmuo Nr. 1 taip pat pradeda eiti atgal link daugiabučio namo. Asmuo Nr. 2 dar atsisuka į nueinantį asmenį Nr. 1, tačiau iš karto eina toliau. Nueinant matosi, jog asmuo Nr. 2 dešinėje rankoje nešasi kažkokį pailgą tamsų daiktą (kadangi filmuojama iš toli, tiksliai nustatyti, kokį daiktą nešasi nėra galimybės), padaryta išdidinta šio kadro kopija, pridėta prie protokolo. Asmuo Nr. 1 įeina atgal į daugiabutį. Nuo 03:20 min. asmuo Nr. 1 sparčiu žingsniu išeina iš daugiabučio ir nueina į dešinę pusę, nusuka už daugiabučio namo kampo. Iki pat įrašo pabaigos 12:48 min., daugiau Klaipėdos gatve žalsvas automobilis, kurio markė būtų panaši į „Mercedes Benz“ markės automobilį, nebepravažiavo.
Optinėje duomenų laikmenoje, pavadintoje „11K-177(21)“, gautoje su 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-177(21), yra įrašytas skaitmeninės vaizdo bylos epizodas nuo įrašo „KAIMYNAI LT65053-Kretinga-CCTV_Pump 3-4_02-17-2021 08-40-38_22“ nuo 1:07 min. iki 1:19 min. ir nuo 02:29 min. iki 02:58 min. (kaip nurodyta specialisto išvadoje dominantys epizodai buvo sujungti į vieną avi formato skaitmeninę vaizdo bylą „epizodas.avi“). Taip pat laikmenoje yra įrašyti epizodo kadrų atvaizdai (412 vnt.). Laikmenoje esančio vaizdo įrašo trukmė 41 s. Matomas tas pats vaizdo įrašas, gautas iš degalinės „Circle K“, tačiau įrašas ties daugiabučio namu (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos gatve yra priartintas. Matosi, kaip minėtas asmuo Nr. 2 prieina prie daugiabučio namo durų. Dešinėje rankoje nešasi šviesios spalvos pailgą daiktą (vaizdo kokybė bloga, todėl identifikuoti daikto nėra galimybės), matoma, jog šis daiktas ties pabaiga, iš asmens nugaros pusės šiek tiek lenktas. Atspausdintas epizodo kadro atvaizdas Nr. 019. Toliau matosi, kad tas pats asmuo Nr. 2 sparčiu žingsniu prieina prie minėto asmens Nr. 1. Asmuo Nr. 2 dešinėje rankoje nešasi tamsios spalvos pailgą daiktą (dėl vaizdo blogos kokybės, identifikuoti daikto nėra galimybės). Kas įvyksta asmeniui Nr. 2 priėjus prie asmens Nr. 1, nustatyti tiksliau, nei kaip buvo aprašyta aukščiau, nėra galimybės, kadangi priartintas vaizdas labai liejasi, todėl išskirti konkrečius judesius ar veiksmus nėra galimybės.
Iš UAB „Faktumas“ pateikto vaizdo įrašo „Export_20210217_083700“ matyti, jog 08.41 val. matosi, kad iš Briedžio gatvės į žiedinę sankryžą įvažiuoja žalsvos spalvos automobilis „Mercedes Benz“ markės, valstybinių numerių ženklai matosi neryškiai, tačiau žiūrint bendrai pagal matomus fragmentus galima įskaityti (duomenys nekslebtini)(padaryta vaizdo įrašo kadro kopija, 1 lapas). Automobilyje matomas tik vienas vairuotojas, tamsiai apsirengęs, su tamsia kepure. Automobilis nuvažiuoja Klaipėdos gatve link degalinės „Circle K“, esančios adresu Klaipėdos g. 155, Kretinga, tuo pačiu ir link daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įrašas trunka iki 08:44:59 val. Iki to laiko daugiau minėto automobilio vaizdo įraše nebesimato, atgal į minėtą žiedinę sankryžą šis automobilis nebevažiavo.
Iš UAB „Faktumas“ pateikto vaizdo įrašo „KAM11 Briedžio g. žiedas_20210217_084400“ matyti, jog vaizdo įrašas iš tos pačios Kretingos miesto, Briedžio g. - Klaipėdos g. žiedinės sankryžos. Vaizdo įrašo data 2021 m. vasario 17 d. nuo 08:43:58 val. Vaizdo įraše nuo 08.59 val. matosi, kad į minėtą žiedinę sankryžą įvažiuoja policijos pareigūnų automobilis, nuvažiuoja Klaipėdos gatve link degalinės „CircleK“, esančios adresu Klaipėdos g. 155, Kretinga, tuo pačiu ir link daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas trunka iki 09:04:59 val. Per visą šio vaizdo įrašo trukmę žalsvos spalvos automobilio „Mercedes Benz“ markės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše nebesimato, atgal į minėtą sankryžą automobilis nebevažiavo (2 t. b. l. 18-26).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. J. neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją A. S. ir tvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną supykęs tik pagrūmojo jai šluota, tačiau jokio smurto prieš ją nenaudojo. Nors kaltinamasis neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad K. J. sukėlė fizinį skausmą A. S. ir nežymiai ją sužalojo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad vesdama šunį takeliu tarp prie K. J. garažo esančios tvoros ir namo sienos, ji pamatė Klaipėdos gatve automobiliu grįžtantį kaimyną K. J.. Pasukusi už kampo ji pamatė, kaip K. J. šaukdamas parbėga link jos rankoje laikydamas lazdą. Nukentėjusioji parodė, kad bijodama dėl šuns reakcijos į K. J. elgesį, ji su šunimi įbėgo į namo koridorių ir nubėgo link buto, o prie namo laukinių durų atėjęs K. J. pagaliu trenkė į duris, tačiau į vidų nėjo. Atidavus šunį buvusiam sutuoktiniui, vyras jos paprašė nueiti į degalinę nupirkti cigarečių, nes jis pats yra neįgalus ir negali vaikščioti. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai einant link degalinės pirkti cigarečių, išėjus į Klaipėdos gatvę ir šaligatviu paėjus apie 4-5 žingsnius, iš už namo kampo priešais ją atbėgo kaimynas K. J., kuris jai kažką kalbėdamas ir Klaipėdos gatvės pusėje esančioje rankoje laikydamas lazdą, dūrė šia lazda jai į pilvą, dėl šio dūrio ji atsitraukė atgal. Nukentėjusioji nurodė, kad nors ir nedidelį, tačiau skausmą dėl dūrio į pilvą pajautė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad konflikto pabaigoje su ta pačia lazda K. J. trenkė jai į galvą ir per kepurę pataikė į pakaušį. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tokie patys jos paaiškinimai užfiksuoti atliekant nukentėjusiosios parodymų patikrinimą vietoje. Be to, tokias pat aplinkybes ji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, tai yra užfiksuota 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėjus 2021 m. vasario 17 d. „Body“ kameros vaizdo įrašą Nr. 2021_0217_085943_027. Taigi nukentėjusiosios parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo išsamūs ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo A. S. parodymai. Šis liudytojas parodė, jog per virtuvės langą aiškiai matė, kaip ant Klaipėdos gatvės šaligatvio K. J. priėjo prie A. S. ir kažką jai aiškindamas, apie metro ilgio pagaliu dūrė jai į pilvą, o A. S. dėl to atsitraukė apie du žingsnius atgal, po to trenkė jai per galvą. Iš esmės analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Nors liudytojas A. S. nurodė, kad į galvą nukentėjusiajai buvo suduota kumščiu, tačiau šiuo atveju pagal bylos duomenis matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą K. J. laikė Klaipėdos gatvės pusėje, t. y. iš kitos pusės, nei jį stebėjo liudytojas A. S., todėl, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė neleidžia liudytojo parodymų vertinti kaip nepatikimų. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu K. J. neigė kartu su A. S. buvęs ant šaligatvio Klaipėdos gatvėje, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis vis dėlto pripažino, jog pamatęs iš namo išėjusią A. S. ją nusivijo iki Klaipėdos gatvės šaligatvio, jo teigimu, tuo metu rankoje jis laikė šluotą.
Anksčiau aptartas nukentėjusiosios A. S. ir liudytojo A. S. nurodytas įvykio aplinkybes bei smurtinių veiksmų atlikimą patvirtina ir degalinės „Circle K“ užfiksuotas vaizdo įrašas. Šio vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad nuo įrašo 48 sekundės matosi, jog iš kairės pusės, pagal daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) sieną link įėjimo durų pareina asmuo Nr. 1, vilkintis ilga rusva striuke, vedasi su pavadėliu vokiečių aviganio veislės šunį. Asmuo Nr. 1 su šunimi įeina į daugiabutį, uždaro duris. Iš karto pareina iš tos pačios pusės link daugiabučio įėjimo kitas asmuo Nr. 2, tamsiai apsirengęs, su tamsia kepure, dešinėje rankoje nešasi kažkokį pailgą daiktą. Asmuo Nr. 2 prieina prie daugiabučio durų, pabando jas atidaryti, tačiau durų neatidaro ir iš karto nueina šalin, atgal į tą pačią pusę palei namo sieną. Nuo įrašo 2:13 min. matosi, jog iš daugiabučio išeina asmuo Nr. 1 be šuns. Eina tiesiai nuo daugiabučio link Klaipėdos gatvės. Sustoja ant Klaipėdos gatvės šaligatvio, žvalgosi į gatvės abi puses, lyg norėdamas pereiti gatvę. Nuo 02:28 min. matosi, jog iš kairės pusės Klaipėdos gatvės šaligatviu pusiau bėgte, pusiau labai sparčiu žingsniu prieina asmuo Nr. 2 prie ant šaligatvio tebestovinčio asmens Nr. 1. Priėjęs asmuo Nr. 2 šiek tiek linkteli link asmens Nr. 1. Iš karto po to asmuo Nr. 1 šiek tiek žengteli kelis žingsnius atgal. Asmuo Nr. 2 vėl prisiartina prie asmens Nr. 1. Kas toliau tiksliai vyksta nebesimato, nes užstoja kelio ženklas. Tada asmuo Nr. 1 dar šiek tiek atsitraukia nuo asmens Nr. 2. Abu kelias sekundes pastovi šalia ir 02:46 min. asmuo Nr. 2 nueina šalin tuo pačiu keliu iš kur atėjo, asmuo Nr. 1 taip pat pradeda eiti atgal link daugiabučio namo. Pažymėtina, kad šio vaizdo įrašo duomenis sugretinus su nukentėjusiosios A. S., taip pat liudytojo A. S. parodymais, iš dalies ir paties K. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, galima daryti išvadą, jog vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotas asmuo Nr. 1 yra A. S., o asmuo Nr. 2 yra kaltinamasis K. J.. Vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kaip ant Klaipėdos gatvės šaligatvio priėjęs K. J. šiek tiek linkteli link A. S., o pastaroji iš karto po to šiek tiek žengteli kelis žingsnius atgal patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo A. S. nurodytas aplinkybes apie buvusį fizinį kontaktą, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu K. J. dūrė nukentėjusiajai A. S. į pilvo sritį, dėl to ji keletą žingsnių žengė atgal. Nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę apie smūgio sudavimą į galvos sritį taip pat patvirtina A. S. medicininės apžiūros duomenys bei specialisto išvada, iš kurios matyti, jog A. S. buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kuris padarytas buka jėga ir galėjo gautis aplinkybėse nurodytu būdu – sudavus plastikiniu vamzdžiu į viršugalvį. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta tyrėja R. D. patvirtino, jog po įvykio toje vietoje, kur A. S. nurodė skausmingumą galvoje dėl smūgio, buvo galima užčiuopti tris guzelius.
Nors kaltinamasis K. J. neigia smurtavęs prieš A. S., tačiau teismas kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes vertina kaip bylos duomenimis nepatvirtintą jo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Šią išvadą teismas, visų pirma, grindžia tuo, kad kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, t. y. nuoseklūs ir bylos duomenimis patvirtinti nukentėjusiosios parodymai, liudytojo A. S. parodymai, vaizdo įrašo apžiūros duomenys, policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašo apžiūros duomenys, nukentėjusiosios medicininės apžiūros duomenys.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo K. J. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu jo duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis K. J. teigė, kad išlipęs iš automobilio ir pamatęs, kad prie įėjimo į jam priklausančią teritoriją yra šuns šlapimas ir išmatos, supyko dėl kaimynės elgesio, todėl stovėdamas savo teritorijoje prie tvoros su kieme turima šluota pagrūmojo A. S., kuri tuo metu nuo jo stovėjo apie 15 metrų atstumu. Po to jis nieko daugiau jai nebesakė, kur nuėjo A. S. nebematė, o už minutės į lauką išėjo jo žmona B. J., su kuria jis iš karto išvažiavo (2 t., b. l. 99-100, 128). Parodymų patikrinimo metu K. J. taip pat nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, teigė iš karto išvažiavęs su žmona, neigė su A. S. buvęs ant Klaipėdos gatvės šaligatvio. Taigi ikiteisminio tyrimo metu K. J. tvirtino tik pagrūmojęs šluota A. S., neigė buvęs su ja ant Klaipėdos gatvės šaligatvio, neigė prisiartinęs prie A. S., o pagrūmojus šluota ir A. S. nuėjus, jis iš karto sėdo į automobilį ir su žmona išvažiavo. Teisiamojo posėdžio metu K. J. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku grįžo iš darbo, išlipęs iš automobilio pamatė šuns fekalijas, todėl pasiėmė šluotą ir ėjo į savo butą einančiai A. S. iš paskos, kad pasakytų, jog ši išvalytų šuns fekalijas. Jai įėjus į vidų, jis grįžo atgal šluoti kiemo. Kaltinamojo teigimu, netrukus A. S. vėl išėjo į lauką ir nuėjo link Klaipėdos gatvės, o jis jai nuėjo iš paskos, kad pasakytų, jog šį kartą šuns fekalijų jis nevalys ir kvies seniūną bei kitus asmenis, kad visa tai būtų užfiksuota. Kaltinamasis nurodė, jog šis pokalbis vyko ant šaligatvio Klaipėdos gatvėje, tuo metu jis rankoje turėjo šluotą. Teisiamojo posėdžio metu šiuos savo parodymų prieštaravimus K. J. aiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu visa ši situacija jam atrodė smulkmena ir eilinis barnis su kaimyne, todėl ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų nesureikšmino. Vis dėlto, kaltinamojo bandymas sumenkinti situacijos svarbą teismo vertintinas kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo metu K. J. nutylėjo esminį epizodą apie ant Klaipėdos gatvės šaligatvio jo buvusį pokalbį su A. S., kurio metu ir buvo panaudotas fizinis smurtas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat kėlė versiją, jog nukentėjusioji A. S. pati save sužalojo, siekdama jam pakenkti, tačiau kaltinamasis pripažino pats to nematęs ir šią aplinkybę girdėjęs tik iš kitų žmonių. Jokie kiti bylos duomenys taip pat neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusioji galėjo pati save sužaloti. Įvertinus aptartus argumentus, teismas kritiškai vertina K. J. parodymus apie tai, kad fizinio smurto prieš A. S. jis nenaudojo.
Teismas taip pat kritiškai vertina teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo prašymu apklausto liudytojo A. T. parodymus, nes juos paneigia byloje surinkta medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. nurodė, kad visą įvykį jis matė per langą. Liudytojas tvirtino matęs, kaip K. J. grįžo automobiliu, nuėjo prie garažo, pasiėmė šluotą ir pradėjo šluoti įvažiavimą. Tuo metu A. S. parėjo su šunimi, K. J. pagrūmojo jai su šluota. A. S. nubėgo tiesiai į Klaipėdos gatvę ant pėsčiųjų tako, ten ji buvo kartu su šunimi. Liudytojo teigimu, ant šaligatvio K. J. prie jos arti nebuvo priėjęs, jokio smurto prieš A. S. nenaudojo, rankose nieko neturėjo, jie truputį pasibarė, po to K. J. nuėjo pas save, o A. S. nuėjo su šunimi į kitą galą, po to dar apie 10 minučių pavaikščiojo po kiemą su šunimi ir nuėjo namo. Tvirtino, kad įvykis tikrai vyko vasarą, tikrai ne žiemą, nes medžiai buvo sužaliavę. Taigi liudytojo A. T. nurodyta įvykio versija akivaizdžiai prieštarauja anksčiau aptartais duomenimis nustatytoms įvykio aplinkybėms, todėl teismas šio liudytojo parodymais nesiremia.
Teismas taip pat kritiškai vertina teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo prašymu apklaustos liudytojos B. J. parodymus, nes juos paneigia byloje surinkta medžiaga. Kaltinamojo sutuoktinė B. J., sutikusi teisme duoti parodymus apie sutuoktinio galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad per savo buto langą pamatė iš darbo grįžtantį vyrą. Apsirengusi iš buto išėjo į laiptinę ir išgirdo lauke klegesį, kol nusileido į apačią, visi jau buvo išsiskirstę, o išėjusi į lauką ji sutiko nuo Klaipėdos gatvės pusės takeliu pareinantį vyrą, rankoje laikantį šluotą. Liudytojos teigimu, sutuoktinis jai paaiškino, kas atsitiko, tada jie abu parėjo į namus, persirengė, truputį pasėdėjo, o po 15 minučių per langą pamatė policijos pareigūnus. Liudytoja teigė, kad A. S. ji nematė, tik girdėjo jų konfliktą su sutuoktiniu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. J. nurodė iš esmės skirtingas įvykio aplinkybes, t. y. liudijo, kad pro pirmo aukšto verandos langą ji matė ir girdėjo, kaip A. S., būdama su šunimi ties Klaipėdos gatvės šaligatviu, vaipėsi sakydama „ką tu man padarysi“ ir palengva ėjo tolyn nuo jų garažo arčiau prie daugiabučio. Jos sutuoktinis tuo metu buvo išėjęs ant išgrįsto plytelėmis įėjimo, vedančio į aptvertą jų garažo teritoriją, panašiai ties šio įėjimo viduriu, ties daugiabučio namo šonu. K. J. ten stovėdamas ir turėdamas rankoje šluotą pagrūmojo ja A. S., nuo jos stovėjo apie metro, pusantro ar dviejų metrų atstumu, arčiau tikrai nebuvo priėjęs, nes ji buvo su šunimi. Kai K. J. pagrūmojo šluota, A. S. tiesiog nuėjo toliau su šunimi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja tvirtino, kad K. J. jai nesmogė nei šluotkočiu, nei kumščiu, nei dar kuom nors. Išėjus į lauką, su vyru ji iš karto išvažiavo (1 t., b. l. 126-127). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja negalėjo paaiškinti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų prieštaravimų priežasties, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo teisingi. Taigi liudytojos B. J. nurodyta įvykio versija taip pat akivaizdžiai prieštarauja anksčiau aptartais duomenimis nustatytoms įvykio aplinkybėms, todėl teismas šios liudytojos parodymais taip pat nesiremia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo parodymus, kuriuos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją ir bandymą išvengti atsakomybės dėl padarytos veikos, o gynybos prašymu apklaustų liudytojų A. T., B. J. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs ir paneigti kitais bylos duomenimis, todėl vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. J. 2021 m. vasario 17 d., apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie ant šaligatvio stovinčios A. S., tyčia vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto strypo galu dūrė jai į pilvą ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, po to iškart tuo pačiu strypu vieną kartą sudavė jai į galvą ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. padarė paviršinį galvos plaukuotosios dalies sumušimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo K. J. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis K. J. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu K. J. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, neišreiškė gailesčio dėl jos padarymo, nukentėjusiosios neatsiprašė. Kaltinamasis K. J. anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, tačiau jo teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis šiuo metu dirba, yra vedęs.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti K. J. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su jo laisvės atėmimu, tačiau ją varžanti – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą bei kaltinamajam skirtinus įpareigojimus, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos veikos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, K. J. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 9 mėnesiai.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 6 dalis). Kaltinamajam taip pat skirtina 3 mėnesių intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai A. S. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio patyrė stresą, jautė skausmą galvos srityje, skausmas keletą savaičių buvo jaučiamas šukuojant plaukus, lankėsi pas gydytoją, vartojo raminamuosius vaistus. Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo K. J. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.
Spręsdamas klausimą dėl A. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką. Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į kaltinamojo K. J. nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo K. J. civilinei ieškovei A. S. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.
Civilinei ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos neturtinės žalos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajai A. S. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Aušrinė Zaburienė. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato dalyvavimą procese sudaro 563,94 Eur. Kadangi prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kompaktinių diskų laikmenos (4 vnt.) paliktini saugoti byloje.
Dėl prokurorės prašymo priimti atskirą nutartį dėl liudytojų B. J. ir A. T. galbūt duotų melagingų parodymų teisme spręstina po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant 3 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei skirti šias pareigas: visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. S. iš K. J. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 500 Eur žalos sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo visiško įvykdymo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš K. J. 563,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Kompaktinius diskus (4 vnt.) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus
Teisėjas Žilvinas Jaraminas