Civilinė byla Nr. 2-1792-1037/2020
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00326-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.2.11; 1.3.5.5; 3.2.4.4.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 3 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,
sekretoriaujant Inai Visockienei,
dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teisininkui Justui Vytautui Paulioniui,
atsakovės MB (duomenys neskelbtini) atstovei direktorei R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl nesumokėto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti, kad ieškovė D. S. visų savo darbo santykių MB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nustatytomis darbo dienomis faktiškai dirbo po 12 valandų trukmės darbo pamainomis, pagal analogišką darbo grafiką kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti ieškovei D. S. iš MB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 metų gruodžio mėnesio iki
2020 m. gruodžio mėnesio, viso 17245,64 eurų neatskaičius mokesčių. Taip pat prašė priteisti iš MB (duomenys neskelbtini) netesybas, kurių dydis - darbuotojos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, prašo priteisti už 5 mėnesius, t. y. 7067,45 eurų neatskaičius mokesčių bei priteisti iš MB (duomenys neskelbtini) 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad atsakovė sudarydama su ja darbo sutartį nesulygo darbo laiko ir jo nenurodė darbo sutartyje, todėl neišmokėjo viso darbo užmokesčio už faktiškai išdirbtą laiką. Kaip nurodė ieškovė, ji darbo funkcijas – barmenės pareigas, dirbdama MB (duomenys neskelbtini) vykdydavo (duomenys neskelbtini) „Lošimų automatų salone (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, ji pas atsakovę barmenės pareigose, dirbo slenkančiu grafiku (suminės darbo laiko apskaitos režimu) 12 valandų trukmės pamainomis. Per mėnesį darbo pamainų skaičius apytiksliai būdavo 15 (penkiolika). Ieškovė nurodė, kad jos darbo funkcijos dirbant barmenės pareigose MB (duomenys neskelbtini) buvo aptarnauti lošimų automatų salono (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), klientus visu lošimo salono (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), darbo laikotarpiu, - parduodant jiems kavą, arbatą, alkoholinius ar nealkoholinius gėrimus, taip pat kavos ir arbatos paruošimas ir visi su tuo susiję darbai. Ieškovės vertinimu, ji klientus aptarnavo tuo metu, kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl jos darbo laikas MB (duomenys neskelbtini) turi būti prilygintas darbo laikui UAB (duomenys neskelbtini) ir už tai turi būti jai išmokėtas darbo užmokestis.
Ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji pas atsakovę per pamainą dirbo tik ¼ valandos per pamainą. Ši nesutikimą grindė pozicija pavaldumu atsakovei visą darbo laiką, kurį dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini), todėl, ieškovės vertinimu, jai turėtų būti priteistas atlyginimas už visą išdirbtą pamainą – 12 valandų.
Atsakovė su jai pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak atsakovės, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji dirbo daugiau nei yra pažymėta jos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Kaip nurodo atsakovė, ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su Darbo tvarkos taisyklėmis ir Barmeno pareiginiais nuostatais, kuriuose aiškiai apibrėžtas darbo ir poilsio laikas, darbo sąlygos, bendri reikalavimai. Kaip nurodo atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimo įstatymo nuostatas numatyta, kad patalpose, kuriose organizuojami lošimai, barų veiklą gali organizuoti ne lošimų organizatoriai, o kiti ūkio subjektai, todėl lošimų organizatorius UAB (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų teikimo sutartį su ja dėl baro veiklos, todėl darbuotojai, kurie dirba UAB (duomenys neskelbtini) priimami dirbti antraeilėse pareigose pas ją. Kaip nurodė atsakovė, darbo laikas antraeilėse pareigose apskaičiuojamas pagal elektroninio kasos aparato žurnalo dienos „Z“ ataskaitų parodymus taip nustatant faktiškai išdirbtą laiką. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovė darbo laikas buvo numatytas ir žinomas ieškovei, jis buvo įtvirtintas Barmeno pareiginiuose nuostatuose ir Darbo tvarkos taisyklėse.
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš šalių argumentų byloje nėra ginčo dėl faktinės situacijos. Tiek bylos medžiaga, tiek šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė vienu metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir pas atsakovę MB (duomenys neskelbtini).
Byloje kilo ginčas tik dėl faktinės situacijos vertinimo. Kaip nurodė ieškovė su atsakove MB (duomenys neskelbtini) sutartyje darbo laikas nenumatytas, todėl jis turėtų būti apskaitytas pagal tai, kiek dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji faktiškai dirbo pas atsakovę tik 15 minučių per pamainą ir tai grindė pavaldumu atsakovei visą darbo laiką, kurį dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini). Su šia ieškovės pozicija bylą nagrinėjantis teismas nesutinka ir laiko ją nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnio 2 dalyje numatytos esminės sąlygos, dėl kurių turi susitarti darbdavys ir darbuotojas, t. y. darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė. Nesusitarus dėl šių sąlygų laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta. Kitos sąlygos įskaitant ir darbo laiką turi būti numatytas darbo sutartyje (DK 112 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto šios nuostatos neįtvirtinimas darbo sutartyje nedaro darbo sutarties negaliojančia. Įstatymo leidėjo išreikštas imperatyvas dėl darbo laiko susitarti sutartyje užtikrina šalių teisinių santykių apibrėžtumą ir aiškumą. Nenumačius darbo laiko sutartyje ir kilus tarp šalių ginčui įrodyti susitarimą dėl trumpesnio darbo laiko kyla darbdaviui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). To nepadarius galioja pavyzdinėje darbo sutartyje nustatyta nuostata, kad susitarta dėl 40 val. per savaitę darbo laiko normos.
Kaip matyti iš byloje esančių Barmeno pareiginių nuostatų ir Darbo tvarkos taisyklių
(1 t., b. l. 135 –136, 137 –138) numatyta, kad darbuotojas dirba nepagrindinėje darbovietėje ¼ val. per pagrindinės darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) darbo pamainą individualiu darbo laiku. Nepaisant to, kad šalys šio laiko ir nenumatė darbo sutartyje, tai neleidžia konstatuoti, kad dėl konkretaus darbo laiko nebuvo susitarta prieš sudarant sutartį. Kaip matyti iš darbuotojų supažindintų su pareiginiais nuostatais ir darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalų (1 t. b. l. 134, 136–137) ieškovė su šiais dokumentais, kuriuose numatytas darbo laikas buvo supažindinta tą pačia dieną kaip ir sudaryta darbo sutartis su atsakove 2018 m. gruodžio 5 d. Šios sąlygos ieškovę tenkino, ji sudarė darbo sutartį ir išdirbo pas atsakovę pagal susitartas sąlygas, kaip pati nurodė, metus laiko. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė pripažino žinojusi darbo laiko apskaitymo tvarką ir laiką, pagal kurį dirbs pas atsakovę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo žinoma darbo laiko trukmė sudarant sutartį konstatuoti, jog ji dirbo pas atsakovę ilgesnėmis valandomis vien dėl to, kad susitarimas dėl darbo laiko nenumatytas sutartyje, nėra pagrindo.
Taip pat sutikti su ieškovės pozicija, kad ji dirbo ilgiau pas atsakovę vien tik grindžiant nuostata dėl pavaldumo atsakovei, negalima. Aplinkybė, kad ieškovė vienu metu pagal analogišką darbo grafiką dirbo ir pas atsakovę ir UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tiek pat laiko dirbo atsakovei ir buvo jai pavaldi ir todėl jai turi būti sumokamas iš esmės dvigubas atlyginimas. Nepaisant to, kad su ieškove buvo sudarytos dvi darbo sutartys (viena su UAB (duomenys neskelbtini) kita su MB (duomenys neskelbtini)), tačiau pagal faktinė situaciją būtų galima konstatuoti buvus darbo keliems darbdaviams sutarties požymių (DK 96 straipsnis). Pagal tokios sutarties nuostatas nėra absoliutinamas ir neskirstomas darbo laikas kiekvienam darbdaviui atskirai. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad būtų apmokama konkreti darbo laiko dalis tenkanti tam darbdaviui. Šiuo atveju ieškovė su atsakove sudarydama darbo sutartį aptarė darbo užmokestį, kuris jai ir buvo išmokėtas pagal numatytą darbo laiką, t. y. ¼ valandos per pamainą. Dėl to remtis pavaldumo aspektu ir jį laikyti kriterijumi apskaitant darbo laiką yra nepagrįsta pozicija nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu.
Sprendžiamu atveju akcentuotina tai, kad darbo laikas nėra savitikslis, tai darbuotojo įsipareigojimas dirbti sulygtą darbą, už kurį turi būti apmokama. Sutikus su ieškovės pozicija, kad jai turi būti priteistas iš atsakovės darbo užmokestis už 12 valandų per pamainą iš esmės būtų konstatuota, kad ieškovė dirbo 24 val. per pamainą, t. y. 12 val. UAB (duomenys neskelbtini) ir tiek pat laiko pas atsakovę. Toks darbo laikas neatitiktų faktinės situacijos ir nebūtų galimas pagal DK 114 straipsnio 2 punktą, kuriame įtvirtintas imperatyvas dėl maksimalus 12 valandų darbo laiko per dieną ir 60 valandų per savaitę. Teismo vertinimu, vien tik tai, kad atsakovė sudarydama darbo sutartį nenumatė joje darbo laiko ir nesusitarė su ieškovė dėl darbo keliems darbdaviams sutarties rūšies, negali būti vertinama kaip situacija, kuria iš esmės pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Sutikus su ieškovės pozicija ir priteisus iš atsakovės ieškovės prašomas sumas iš esmės būtų realizuotas baudinės funkcijos įgyvendinamas, kuris nėra suderinamas su darbo teisės nuostatomis ir joje galiojančia kompensacine funkcija. Baudinės funkcijos realizavimas būtų nesuderinamas su faktine situacija ir nebūtų adekvatus šalių interesų pusiausvyros aspektu.
Esant nurodytų aplinkybių visetui ieškovės ieškinys atmestinas. Taip pat atmestinas ieškovės papildomas reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą.
Ieškinį atmetus taip pat spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš ieškovės. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė sumokėjo advokatui už konsultacijas ir procesinių dokumentų parengimą 450 Eur. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kaip matyti iš byloje esančios atsakovės atsiliepimo į ieškinį, kuris buvo teiktas darbo ginčo komisijai (1 t., b. l. 86–87) ir sugretinus jį su teiktu teismui konstatuotina, kad jie iš esmės yra analogiški, todėl atsakovei mokėti advokatui 450 Eur už analogiško atsiliepimo į ieškinį pateikimą, kai ji jam jau sumokėjo 500 Eur teikiant tokį pat atsiliepimą į ieškinį darbo ginčų komisijai, nebuvo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad advokatas atsakovės pirmosios instancijos teisme neatstovavo, visos ginčas iš esmės jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, atsakovės advokatas nenurodė, kokio pobūdžio konsultacijas teikė atsakovei ginčą perdavus į teismą, kai jis iš esmės buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, todėl esant nurodytoms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 500 Eur už advokato procesinių dokumentų rengimą nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje. Pažymėtina, kad šių išlaidų klausimą apsprendžia ne CPK normos, o DK 217 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui atsakovei iš ieškovės 500 Eur išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Pukšmys