Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-491-890/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00302-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija: 9.9.2.; 21.9.10. 21.13.3.

 (S)

Registro objektas ROIK: 20111789333

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. liepos 23 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam MB „(duomenys neskelbtini)“, vedusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 173 straipsnio 1 dalį.

A. B. 2020 m. kovo 8 d., 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 12 punkto reikalavimus, automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno 90 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 83,80 Eur, supilto į 3 plastikines talpas po 20 litrų ir 1 plastikinę talpą 30 litrų, neturėdamas degalų įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Šiais veiksmais A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 1 dalyje.

A. B. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir parodė, kad važiavo iš Kauno, jam buvo pasakyta, kad reikia greitai važiuoti į Vokietiją. Pamiršo pasiimti reikalingą čekį, kuris patvirtina, kad kuras buvo gautas teisėtai. Kurą gabeno sugedusiai transporto priemonei, esančiai užsienio valstybėje, kad ją galėtų parsivežti į Lietuvą. Muitininko klausė, ar jis gali parodyti čekį telefone, tačiau pareigūnas jam neleido to padaryti. Teismui pateikti čekiai patvirtina, kad degalai buvo pirkti teisėtai.  Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.

        Administracinio nusižengimo protokolo paaiškinime A. B. nurodė, kad jis vežė 90 litrų dyzelinio kuro, įsigijimo čekio neturi, nes įmonės savininkas įdavė važiuoti, o kas pakrauta nežinojo (b. l. 3-4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą ir 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FN10-0266959, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo 8 d. už 90 l dyzelino buvo sumokėta 108,68 Eur.

Teismas

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos ANK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimą arba veiksmus, kuriais siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žyminčius požymius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus.

Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117, 12 punkte įtvirtinta, jog ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, gabendami keliais, geležinkeliais ir vandens keliais naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, o kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų šių produktų (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose), kartu su kroviniu privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus (išskyrus šių Taisyklių 15 punkte nurodytus atvejus - tais atvejais, kai naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, jų turėti neprivaloma, tačiau gabenimo dokumente turi būti nurodyta tokių dokumentų data, numeris ir juos išrašiusio ūkio subjekto pavadinimas). 

Be A. B. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta: 2020 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-LM00-ANR_P-569-2020 (b. l. 3-4), fotonuotraukomis (b. l. 6), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacija dėl benzino ir dyzelino muitinio įvertinimo (b. l. 7-8), ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismui nekyla abejonių, jog A. B. 2020 m. kovo 8 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 12 punkto reikalavimus, automobiliu Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno 90 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 83,80 Eur, supilto į 3 plastikines talpas po 20 litrų ir 1 plastikinę talpą 30 litrų, neturėdamas degalų įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 173 straipsnio 1 dalies, sudėtį – naftos produktų, biokuro, bioalyvų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo taisyklių pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B.formaliai pažeidė Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117, 12 punkto reikalavimus, tačiau pažymėtina, kad pagal ANK 173 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė, jei tokiu pažeidimu siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad A. B. tyčia siekė panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos, tiesiog pamiršo pasiimti su savimi dokumentus, patvirtinančius kuro įsigijimą.

A. B. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą – padarytas neatsargus nusižengimas, susijęs su finansų sistema, į pažeidėjo asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba. Taip pat teismas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje pateiktus duomenis, kurie patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes, kad kuras, kurį jis vežė, buvo tą pačią dieną nupirktas įmonės, kurioje jis dirba, Lietuvoje (degalinėje VIADA), tačiau jis važiuodamas, pamiršo su savimi pasiimti degalų įsigijimo dokumentus. Teismas įvertina A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, santykinai nedidelį be dokumentų gabentų degalų kiekį ir jų vertę.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 173 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 173 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 173 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                       Eglė Žakevičiūtė