Civilinė
byla Nr. 3K-3-458/2008 (S)
Procesinio
sprendimo kategorijos:
21.4.2.7;
45.6; 114.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo
Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko
(pranešėjas),
sekretoriaujant Vidai
Bagdzevičienei,
dalyvaujant kasatoriaus UAB
,,Serneta“ atstovui advokatui Andriui Baranskiui, ieškovės A. T. atstovui
advokatui Ryčiui Paukštei,
viešame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB
,,Serneta“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m.
liepos 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui UAB ,,Serneta“ dėl
nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė
kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė: pripažinti
negaliojančia 2004 m. sausio 15 d. gyvenamojo namo pamatų, esančių (duomenys
neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą pirkėjo UAB „Serneta“ ir pardavėjos
A. T., ir taikyti restituciją.
Ieškovė įgijo
teisę pirkti nuosavybėn gyvenamojo namo pamatus ir po jais esantį žemės sklypą
viešo aukciono būdu. Ji įgyvendino tik teisę įgyti pamatus, o ne žemės sklypą.
Tokią teisę ji prarado pasibaigus teisminiam ginčui. Ieškinyje nurodyta, kad
sandoris sudarytas netinkamai išreiškus valią, nes atsakovas ieškovei sutarties
esmę aiškino kitaip, t. y. kad atsakovas, pirkdamas namo pamatus, norėjo ne tik
įgyti namo pamatus, bet ir išsinuomoti žemės sklypą po jais. Žemės sklypo
nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Pamatų pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja
CK 6.116, 6.394 straipsniams, ši sutartis sudaryta iš esmės suklydus ir atsakovui
panaudojus apgaulę.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį
patenkino: pripažino negaliojančia 2004 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo
sutartį, sudarytą UAB „Serneta“ ir A. T.; taikė dvišalę restituciją ir
įpareigojo atsakovą UAB „Serneta” grąžinti ieškovei nebaigtą statyti
gyvenamosios (trijų ir daugiau butų pastatai) paskirties pastatą/ gyvenamojo
namo pamatus, kurių baigtumas 3 procentai, unikalus Nr. 1199-2017-3014,
esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovui UAB
„Serneta” 34 237 Lt, gautus už gyvenamojo namo pamatus; priteisė iš atsakovo ieškovei
1028 Lt žyminio mokesčio, 6798,41 Lt išlaidų ieškovės advokato pagalbai
apmokėti ir valstybei 11,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Sprendime teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 1 d. preliminariąja
sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė dėl parduodamo turto – gyvenamojo namo
pamatų ir šiam objektui priskirto 0,2980 ha žemės sklypo pirkimo bei turto kainos ir atsiskaitymo tvarkos. 2004 m. sausio 15 d. preliminariosios sutarties
papildymu buvo susitarta, kad atsakovas pirks tik gyvenamojo namo pamatus, o
žemės sklypą nuomosis iš ieškovės ir nebus taikomos preliminariojoje sutartyje
įtvirtintos sankcijos už žemės sklypo nepardavimą. Tą pačią dieną ieškovė ir
atsakovas sudarė gyvenamojo namo pamatų pirkimo-pardavimo sutartį, o po jos
sudarymo atsakovas kreipėsi į apskrities viršininko administraciją, kad jam
būtų parduota žemė. Vėliau atsakovas pakeitė nuomonę ir manė, kad tikslinga
žemės sklypą nuomotis. Iš to teismas sprendė, kad ieškovė, sudarydama 2004 m.
sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, buvo apgauta, nes atsakovas vienašališkai
pakeitė preliminariosios sutarties sąlygas, nes atsisakė iš ieškovės pirkti
žemės sklypą ir nutylėjo tai, jog dėl žemės sklypo pirkimo tiesiogiai kreipsis
į VĮ Valstybės turto fondą. Atsakovas 2007 m. sausio 26 d. pateikė prašymą iš
valstybės įsigyti žemės sklypą, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat
atsakovas vėliau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti žemės
sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu ieškovė už žemės sklypą jau buvo
sumokėjusi 9800 Lt pradinį įnašą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, žinodama,
jog atsakovas žemės sklypą pirks ne iš jos, o tiesiogiai iš valstybės, būtų į
pamatų pardavimo kainą įskaičiavusi ir sumą, sumokėtą VĮ Valstybės turto fondui
kaip pradinį įnašą už žemės sklypą. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes,
sprendė, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, todėl naikintinas (CK 1.91
straipsnio 5 dalis).
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 21 d.
nutartimi atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinis skundas atmestas ir Alytaus rajono
apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kolegija
nutartyje nurodė, kad vertinant sandorį kaip sudarytą dėl apgaulės CK 1.91
straipsnio prasme apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie
turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti, dėl to reikia nustatyti, ar
atsakovas tyčia atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo
paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip
pat turi būti vertinamas ieškovo elgesys prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo
metu ir po sudarymo. Bylos atveju atsakovas, veikdamas nesąžiningai ir
suklaidindamas ieškovę, nutylėjo, jog dėl žemės sklypo pirkimo tiesiogiai
kreipsis į VĮ Valstybės turto fondą. Preliminariosios sutarties papildymo
2 punkte nurodoma, kad atsakovas ketina įsigyti tik gyvenamojo namo pamatus, o
žemės sklypą nuomotis iš ieškovės, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti,
kad tikroji atsakovo valia buvo ne nuomoti žemės sklypą, o jį įsigyti
nuosavybėn iš VĮ Valstybės turto fondo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas
patvirtino, kad, sudarant ginčo sandorį, atsakovo valia buvo įsigyti pamatus ir
žemės sklypą. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas ginčo
sandorį ir nutylėdamas nurodytas svarbias aplinkybes, veikė nesąžiningai ir
suklaidino ieškovę dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių. Ginčo sutartimi
gyvenamojo namo pamatai su teise įsigyti žemės sklypą buvo parduoti už
neprotingai mažą kainą, nes iš 2003 m. gruodžio 15 d. privatizuojamo objekto
pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad visa privatizavimo objekto ir žemės
sklypo kaina – 201 999 Lt, iš jų gyvenamojo namo pamatų – 34 237 Lt, tuo tarpu
žemės sklypo prie šio objekto -167 762 Lt. Šalys preliminariojoje sutartyje (3.1
punktas) susitarė gyvenamojo namo pamatus ir žemės sklypą parduoti už 228 000
Lt, o ne už 34 237 Lt kaip nurodoma ginčijamoje sutartyje. Iš VĮ Registrų
centro pateiktų duomenų teismas sprendė, kad tokio pobūdžio sandorį, dėl kurio
ginčas nagrinėjamas šioje byloje, ieškovė sudarė pirmą kartą. Vertindamas
ieškovės elgesį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė iki preliminariosios
sutarties papildymo ir po ginčo sutarties sudarymo, kaip nurodė teismo posėdžio
metu, buvo įsitikinusi, kad žemės sklypą nusipirks ir jį iš jos nuomos atsakovas.
Tačiau paaiškėjo, kad atsirado pretendentas susigrąžinti tą žemės sklypą, šis
buvo areštuotas, todėl ji prašymą dėl sklypo įgijimo atsiėmė.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB ,,Serneta“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės
teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 21 d. nutartį bei priimti
naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos
pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje byloje Nr.
3K-3-640/2006 I. Š. firma ,,InSpe“ v. UAB ,,Folis“ nurodė, kad apgaule
galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos
šalies valios susiformavimui. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad
apgaulė reiškiasi tuo, jog atsakovas sąmoningai nuslėpė, kad neketina nuomotis
žemės sklypo iš ieškovės. Tačiau priešingai, nei konstatuota nutartyje,
preliminariosios sutarties papildymo 2 punkte nenurodyta, kad atsakovas ketina
sklypą nuomotis iš ieškovės. Šiame papildyme atsakovas įsipareigojo sumokėti už
ieškovę visus jos įsipareigojimus pagal privatizavimo sutartį ir ieškovei nebus
taikoma sankcijų, jei ji negalės parduoti atsakovui žemės sklypo. Dėl to
ieškovė neketino, t. y. nebuvo išreiškusi valios, pirkti žemės sklypo po
pastatu. Taigi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tyčia būtų
suteikęs ieškovei klaidingos informacijos ar nutylėjęs tam tikrą informaciją,
susijusią su gyvenamojo namo pamatų pirkimu-pardavimu.
2. Nagrinėdami bylą teismai neteisingai
paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, ieškovės įrodymams ir paaiškinimams
suteikė didesnę įrodomąją galią nei atsakovo pateiktiems įrodymams, taip
pažeidė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas. Aplinkybes dėl atsakovo veiksmų,
sudarančių apgaulės turinį, turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės
instancijos teismas netyrė ir nevertino reikšmingo ieškovės valiai nustatyti
įrodymo – 2004 m. kovo 12 d. notarinės formos pareiškimo VĮ Valstybės turto
fondui, kuriuo ji atsisakė įsigyti žemės sklypą po pastatu ir sutiko, kad jį
įsigytų atsakovas. Byloje teismai neatsižvelgė į ginčijamos sutarties sudarymo
aplinkybes, ieškovės elgesį tiek prieš sutarties sudarymą, tiek ir po jos
sudarymo. Pasirašydama sutartį ieškovė perleido atsakovui gyvenamojo namo
pamatus, ji sutiko su sutarties sąlygomis, joms neprieštaravo ir jokių
pretenzijų nereiškė. Tai vertintina kaip ieškovės valios išraiška, o ne jos
apgaulė. Ieškovės valia sudaryti sutartį nepriklausė nuo atsakovo tariamai
nesąžiningų veiksmų. Dėl to nėra ir atsakovo kaltės dėl ginčijamo sandorio
sudarymo.
3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje
nepagrįstai įvertino, kad pastatas su teise įsigyti žemės sklypą po juo buvo
parduoti už neprotingai mažą kainą. Ginčo sutartimi buvo parduoti tik pastato
pamatai, jokia teisė įsigyti žemės sklypą sutartimi nebuvo parduota. Ieškovė
nebuvo nei sklypo savininkė, nei nuomininkė, dėl to ji negalėjo perleisti
sklypo atsakovui ir jam neatsirado prievolės mokėti, o ieškovei – teisės
reikalauti sumokėti už sklypą.
Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Serneta“ kasacinį skundą ieškovė A. T. prašo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su
kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Pakartotinai išnagrinėjęs bylą apeliacine
tvarka Kauno apygardos teismas nutartyje įvykdė šioje byloje priimtos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200 m. kovo 26
d. nutarties nurodymus. Bylos įrodymais patvirtinta, kad atsakovas panaudojo
prieš ieškovę apgaulę, sudarydamas ginčo sutartį. Atsakovas preliminariojoje
sutartyje nurodė, kad neketina įsigyti žemės sklypo, o vėliau teigė, kad
pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui neva buvo perleista teisė privatizuoti
pamatams priskirtą sklypą ir bandė tokią teisę įgyvendinti teismo keliu. Apgaulės
faktas nustatytas iš tikrųjų šalių ketinimų joms sudarant ginčo sutartį. Darydami
tokią išvadą teismai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, tarp jų ir ieškovės
elgesį sutarties sudarymo metu ir prieš, taip pat po sudarymo. Ieškovės valia
sudarant ginčo sandorį buvo ne tik perleisti pamatus, bet ir vėliau išnuomoti
žemės sklypą po pamatais atsakovui. Sąmoningai suklaidindamas ieškovę dėl
perleidžiamų teisių apimties atsakovas veikė nesąžiningai, siekė pasipelnyti
jos sąskaita.
2. Teismai įvertino iš esmės visus bylos įrodymus,
kuriuos pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovas, nepažeisdami CPK normų, reglamentuojančių
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Bylos įrodymais nepaneigta, kad ieškovė buvo
silpnesnioji šalis ir tinkamai neišreiškė valios, sudarant ginčo sandorį.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai
ir išaiškinimai
Nagrinėjamos
bylos kasacijos dalykas yra materialiosios teisės normų, reglamentuojančių
sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pripažinimą negaliojančiu ir sutarčių
aiškinimą (CK 1.91, 6.193 straipsniai), bei proceso teisės normų,
reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai),
nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimai.
CK 1.91
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti
teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šią
teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl
esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais
veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio
tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie
suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai
susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti
tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl
kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir
siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio
sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar
sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu
sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės,
jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų
sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių
veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir
vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Šapiro firma ,,InSpe“
v. UAB ,,Folis“, bylos Nr. 3K-3-640.2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB ,,Vilvatėja“,
bylos Nr. 3K-3-306/2007).
Aptartos ir
šiam ginčui taikytinos teisės normos nuosekliai išaiškintos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26
d. nutartyje, kuria buvo panaikinta anksčiau šioje byloje priimta apeliacinės
instancijos teismo nutartis, todėl kolegija plačiau jų neaiškina.
Minėta, kad
teismai nustatė, jog ieškovė 2003 m. lapkričio 18 d. vykusiame Alytaus r.
savivaldybės organizuotame aukcione įgijo teisę nusipirkti gyvenamojo namo
pamatus ir šiam objektui priskirtą žemės sklypą. Bylos šalys 2003 m. gruodžio 1
d. sudarė preliminariąją sutartį dėl gyvenamojo namo pamatų ir šiam objektui
priskirto 0,2980 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė
2003 m. gruodžio 15 d. iš Alytaus r. savivaldybės nusipirko gyvenamojo namo
pamatus. Šia sutartimi šalys susitarė, kad 0,2980 ha žemės sklypas ieškovei bus
parduotas atskira pirkimo-pardavimo sutartimi, o iki jos sudarymo ieškovė žemės
sklypą nuomos pagal kitą sudarytą sutartį. Bylos šalys 2004 m. sausio 15 d. papildė
preliminariąją sutartį nurodydamos, kad ieškovė parduos, o atsakovas pirks
gyvenamojo namo pamatus. Šiame papildyme sandorio šalys taip pat nurodė, kad
galvoja, jog atsakovui gyvenamojo namo pamatams priskirtą žemės sklypą atsakovui
geriau nuomotis nei įsigyti nuosavybėn. Tą pačią dieną šalys sudarė gyvenamojo
namo pamatų pirkimo-pardavimo sutartį. Po šios sutarties sudarymo 2007 m.
sausio 26 d. kasatorius kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją
dėl gyvenamojo namo pamatams priskirto žemės sklypo pardavimo. Teismai,
vertindami nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas,
sudarydamas preliminariosios sutarties papildymą bei gyvenamojo namo pamatų
pirkimo-pardavimo sutartį ir nuslėpdamas savo ketinimą po pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymo nusipirkti žemės sklypą iš valstybės, apgavo ieškovę, kuri
pati ketino nusipirkti žemės sklypą ir jį parduoti ar nuomoti atsakovui.
Teisėjų
kolegija nesutinka su tokia teismų išvada, nes teismai netinkamai taikė
civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir dėl to
netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes – šalių elgesį iki ginčo
sutarties sudarymo, jos sudarymo metu bei po sutarties sudarymo,
preliminariosios sutarties papildymo ir ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties
esmę, tarpusavio ryšį ir šiuose dokumentuose atspindinčius šalių ketinimus.
Teismai,
vertindami preliminariosios sutarties papildymo 2 punktą, nustatė, kad pagal jo
nuostatas kasatorius ketino įsigyti tik gyvenamojo namo pamatus, o jiems
priskirtą žemės sklypą nuomotis iš ieškovės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį
į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, 2008 m. kovo 26 d. nutartimi naikindama ankstesnę, šioje byloje
priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodė, jog preliminariosios
sutarties papildymo 2 punkte, priešingai nei konstatuoja apeliacinės
instancijos teismas, nenurodyta, kad kasatorius žemę ketina nuomotis iš
ieškovės. Šiame punkte nurodyta, kad ,,sutarties šalys patvirtina, kad nuo 2003
m. gruodžio 2 d. pradėjo galvoti apie tai, jog objektui priskirtą 0,2980 ha
žemės sklypą UAB ,,Serneta“ būtų geriau nuomotis, bet neįsigyti nuosavybėn“.
Šiame punkte taip pat nurodyta, kad UAB ,,Serneta“ prašė ieškovės nesikreipti
dėl žemės sklypo įsigijimo ar nuomos. Taigi iš preliminariosios sutarties
papildymo 2 punkto matyti, kad, jį sudarant, kasatorius svarstė, jog jam geriau
nuomotis žemės sklypą ir prašė ieškovės nesinaudoti savo turima teise į valstybės
žemę (nuomoti ar pirkti), tačiau nėra nuorodos, kad kasatorius žemę nuomos iš
ieškovės. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad aptartu sutarties punktu
kasatorius vienareikšmiškai ketino nuomotis žemės sklypą iš ieškovės. Ginčijamoje
2004 m. sausio 15 d. gyvenamojo namo pamatų pirkimo-pardavimo sutartyje taip
pat nenurodyta, kad kasatorius žemę nuomos iš ieškovės. Šios sutarties 8 punktu
nustatyta, kad pirkėjo (kasatoriaus) atstovas atliks visus veiksmus pagal
įstatymą, susijusius su jo, kaip žemės sklypo nuomininko arba savininko, teisių
įteisinimu. Aptartų sutarčių punktų analizė rodo, kad atsakovas derėjosi dėl
ieškovės teisių į žemę perėmimo. Tai patvirtina ieškovės 2004 m. kovo 12 d. VĮ
Turto fondui pateiktas pareiškimas, kad atsisako teisės pirkti žemės sklypą ir sutinka,
kad jį pirktų kasatorius. Ieškovės teiginys, kad ji tokį pareiškimą pateikė dėl
to, kad tuo metu atsirado asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises į
žemės sklypą po gyvenamojo namo pamatais, negali būti pripažintas pagrįstu, nes
minėtą pareiškimą dėl atsisakymo teisių į žemės sklypo pirkimą ieškovė atšaukė
2005 m. balandžio 27 d., kai dar nebuvo užbaigtas ginčo dėl nuosavybės teisių į
žemės sklypą atkūrimo išsprendimas. Ieškovės pareiškimo atšaukimo metu buvo
priimtas jai nepalankus teismo sprendimas dėl teisių į žemę atkūrimo. jį aukštesnė
teisminė instancija, tenkindama ieškovės apeliacinį skundą, panaikino 2005 m.
liepos 4 d. nutartimi. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad vyko šalių derybos dėl
ieškovės teisių į žemę perdavimo atsakovui, tačiau arba šalys nesusitarė, arba
viena iš šalių neįvykdė jų rašytinėse sutartyse neatsispindinčio susitarimo iki
galo, todėl kilo teisminis ginčas pagal kasatoriaus ieškinį teismui dėl teisės
pirkti žemės sklypą ir ieškovės ieškinį dėl sandorio, sudaryto dėl kasatoriaus
apgaulės, pripažinimo negaliojančiu. Aplinkybė, kad kasatorius po trejų metų
nuo ginčo sutarties sudarymo pareiškimu kreipėsi dėl žemės sklypo jam
pardavimo, nepakankama pripažinti, jog, sudarant ginčijamą sutartį, kasatorius
apgavo ieškovę.
Be to, šalims
sudarant 2003 m. gruodžio 1 d. preliminariąją sutartį, ieškovė turėjo aukciono
metu įgytą teisę nusipirkti gyvenamojo namo pamatus ir žemės sklypą, tačiau
nuosavybės teisės pirkimo-pardavimo sutartimi šių objektų dar nebuvo įsigijusi.
2003 m. gruodžio 15 d. sutartimi ieškovė nusipirko iš Alytaus r. savivaldybės
gyvenamojo namo pamatus. Šia sutartimi šalys sutarė, kad žemės sklypą ieškovė
pirks vėliau, sudarydama kitą sutartį. Sutartis dėl žemės sklypo, priskirto
gyvenamojo namo pamatams, iki šiol nei su ieškove, nei su kasatoriumi
nesudaryta. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama kita byla pagal kasatoriaus
ieškinį dėl teisės pirkti žemės sklypą ir toje byloje sprendžiamas šios bylos
šalių teisės į minimą žemės sklypą, tačiau ji neužbaigta. Taigi ieškovė 2004 m.
sausio mėnesį turėjo nuosavybės teisę tik į gyvenamojo namo pamatus, juos
norėjo parduoti ir 2004 m. sausio 15 d. sutartimi kasatoriui pardavė. Išvada,
kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės, negalima dar
ir dėl to, kad neišspręstas šalių teisės į gyvenamojo namo pamatams priskirtą
žemės sklypą klausimas.
Teisėjų
kolegija, vertindama išdėstytus argumentus CPK 185 straipsnio pagrindu,
sprendžia, kad šalių elgesys ir preliminariosios sutarties papildymo bei ginčo
sutarties sąlygos nesuteikia pagrindo besąlygiškai išvadai, kad kasatorius
tyčia suklaidino ieškovę dėl esminių gyvenamojo namo pamatų pirkimo-pardavimo
sandorio aplinkybių ir ieškovė dėl šio suklaidinimo sudarė ne tokį sandorį,
kokio norėjo ir siekė. Ieškovė gyvenamojo namo pamatus norėjo parduoti ir
pardavė, o jos aukciono būdu įgytos teisės į gyvenamojo namo pamatams priskirtą
žemės sklypą šiuo metu sprendžiamos kitoje teisme nagrinėjamoje byloje. Tiek
pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijose teismas netinkamai
aiškino preliminariosios sutarties papildymo sąlygas, o vertindami įrodymus,
pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad
ginčijamas sandoris sudarytas kasatoriaus apgaulės įtakoje, dėl to pirmosios
instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis
naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.
Priimdama
naują sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisės į žemės sklypą,
kuris kartu su gyvenamojo namo pamatais buvo pardavinėjamas 2003 m. lapkričio
mėnesio aukcione, nėra šios bylos dalykas, todėl kolegija netiria ir neaiškina
jas reglamentuojančių teisės normų.
Tenkinant
kasacinį skundą, iš ieškovės priteistinas kasatoriaus už apeliacinį ir du
kasacinius skundus sumokėtas žyminis mokestis, iš viso 3081 Lt (CPK 93
straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 21 d. nutartį
panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš A.
T. (a. k. duomenys neskelbtini) UAB ,,Serneta“ (įm. k. 125327217) 3081 (tris
tūkstančius aštuoniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Aloyzas
Marčiulionis
Vincas Verseckas
Sigita
Rudėnaitė