Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-16049-877-2011].doc
Bylos nr.: 2-16049-877/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-16049-877/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11581-2011-0

                                                        Procesinių sprendimų kategorija:

(S)

35.3.6; 35.5; 44.2.4.1; 44.5.2.4;

73.2.6.1; 99.1; 99.7; 116.1

 

 

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

 

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant atsakovui V. K., jo atstovei advokato padėjėjai Elenai Palevičiūtei, nedalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. K. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 9781,63 Lt draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2010-06-02 dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės Norvegijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovo bendrovėje 2009-06-11 sutartimi Nr. SGB 0233825 laikotarpiu nuo 2009-07-19 iki 2010-07-18, kurią sudarydamas atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra ir nebus naudojama užsienyje ilgiau kaip 45 dienas per visą sutarties galiojimo laiką. Ieškovas atlygino transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui eismo įvykiu padarytą žalą, išmokant 44760 NOK, t.y. 19563,25 Lt dydžio draudimo išmoką. Kadangi atsakovas pažeidė 2009-06-11 sutarties Nr. SGB 0233825 sąlygas, t.y. naudojo transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užsienyje ilgiau kaip 45 dienas ir neinformavo raštu ieškovo apie šią aplinkybę, ieškovas įgijo 50 procentų dydžio nuo išmokėtos sumos – 9781,63 Lt – atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktame paaiškinime ieškovas nurodė pareikštą ieškinį pagrindžiančius argumentus, kad atsakovas pateikė kelto bilietus, iš kurių matyti, jog trys asmenys bei transporto priemonė „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-05-31 išvyko iš Rygos į Stokholmą, taip pat, jog 4 asmenys bei minėta transporto priemonė 2010-08-19 vyko iš Stokholmo į Rygą. Taigi, atsakovas su transporto priemone „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užsienyje buvo 80 dienų. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis SGB 0233825 galiojo iki 2010-07-18, šios sutarties galiojimo metu transporto priemonė „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užsienyje buvo 48 dienas, t.y. ilgiau nei sutarties 1.5.1.4 punkte nurodytas 45 dienų terminas. Atsakovas kelto bilietus užsakė gegužės mėnesį, daugiau nei prieš 2 savaites prieš kelionę (už bilietus atsakovas turėjo sumokėti iki 2010-05-17), žinodamas, kad užsienyje naudos transporto priemonę ilgiau nei 45 dienas. Be to, prieš išvykdamas turėjo daug laiko pranešti ieškovui (draudikui) apie rizikos padidėjimą, tačiau šios savo sutartinės pareigos neįvykdė, ieškovui raštu nepranešė, papildomos įmokos nesumokėjo, todėl pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Prašo ieškinį tenkinti, bylą išnagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas laikėsi draudimo sutarties nuostatos nenaudoti transporto priemonės užsienyje ilgiau nei 45 dienas per visą sutarties galiojimo laiką. Be to, jis nėra gavęs ieškovo pretenzijos dėl dalies išmokos grąžinimo. Pažymi, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, praleido ieškiniams, kai ieškinio dalykas yra susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, reikalavimu pripažinti ja negaliojančia, taikytiną sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, jis draudimo sutarties SGB 0233825 nepažeidė. Išvykdamas į užsienį turėjo kitą sutartį, nes žinojo, kad ankstesnė sutartis pasibaigs. Sudarant sutartį draudimo bendrovės darbuotojas minėjo, kad užsienyje jis gali išbūti 45 dienas, o jei eismo įvykis įvyks išbuvus ilgiau, tuomet jis privalės atlyginti padarytą žalą. Šią sutarties sąlygą žinojo ir stengėsi nepažeisti. Iš Lietuvos išvyko gegužės 31 d., birželio 2 d. atvyko į Norvegiją, tą pačią dieną įvyko eismo įvykis. Apie eismo įvykį informavo draudimo bendrovę. Ieškovo pretenzijos dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo jis negavo. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp draudimo sutarties sąlygos užsienyje būti ne daugiau kaip 45 dienas pažeidimo ir atsakovo veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą, t.y. kad atsakovo buvimas užsienyje ilgiau kaip 45 dienas po eismo įvykio įtakojo atsiradusią žalą. Eismo įvykis įvyko birželio 2 d., iš keltų bilietų matyti, kad į užsienį išvykta gegužės 31 d. Taigi, birželio 2 d. draudimo sutartis galiojo, 45 dienų terminas nebuvo pažeistas, draudimo sutartyje nėra aiškiai nurodytos prezumpcijos, kad jeigu bus prabūta užsienyje ilgiau nei 45 dienas, draudikas turės teisę mažinti išmoką. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad atsakovas tinkamai pranešė apie įvykį, kad žala su užsienyje nukentėjusiu asmeniu buvo suderinta tinkamai. Ieškovas remiasi tik aplinkybe, kad atsakovas išbuvo ilgiau negu 45 dienas ir prašo atlyginti žalą, t.y. pusę draudimo išmokos. Ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės padidėjo žalos atsiradimo rizika. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d. nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. detalizuoja Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 62.2 punkte numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Iš 2009-06-11 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 0233825 (toliau – Sutartis) matyti, kad atsakovas V. K. ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ bendrovėje apdraudė transporto priemonės „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2009-07-19 iki 2010-07-18. Sutarties 1.5.1.4 p., 2.2.3 p. numatė, kad apdrausta transporto priemonė nenaudojama ir nebus naudojama <...> užsienyje ilgiau kaip 45 dienas per visą Sutarties galiojimo laiką, be to, draudėjas įsipareigojo raštu informuoti draudiką apie tokį draudimo rizikos padidėjimą ne vėliau, nei ši rizika padidėja dėl draudėjo veiksmų, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką ir už draudimo rizikos padidėjimą sumokėti draudikui jo apskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Draudėjui nustatyta tvarka neinformavus draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, draudikas įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio išmokėtos išmokos (Sutarties 1.6 p.) (9-10 b.l.).

Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

Byloje esantys duomenys (51-54 b.l.) patvirtina, kad atsakovas V. K. automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos 2010-05-30, šios aplinkybės neneigia ir ieškovas. 2010 m. birželio 2 d. dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės Norvegijoje  įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (14, 16-28 b.l.). Taigi, eismo įvykis įvyko trečią atsakovo buvimo užsienyje dieną, t.y. nepraėjus 45 dienų terminui, su kuriuo draudimo bendrovė sieja draudimo rizikos padidėjimą.

Sutarties 1.5.1.4 p. numatyta sąlyga, kad apdrausta transporto priemonė gali būti naudojama užsienyje ne daugiau kaip 45 dienas, rodo, kad transporto priemonės naudojimas užsienyje iki 45 dienų per visą Sutarties galiojimo laiką nepadidina draudimo rizikos ir nesukelia draudėjui pareigos raštu informuoti draudiką apie transporto priemonės naudojimą užsienyje bei sumokėti draudikui papildomą draudimo įmoką. Šios draudėjo pareigos atsiranda tuomet, kai transporto priemonė naudojama užsienyje ilgiau kaip 45 dienas, o nevykdant Sutarties 1.5.1.4 p., 2.2.3 p. nustatytų pareigų, kyla prievolė grąžinti draudikui iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio išmokėtos išmokos. Draudimo rizikos padidėjimą siejant su didesniu nei 45 dienų transporto priemonės naudojimo užsienyje terminu, draudėjui kyla pareiga pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą: 1) ne vėliau, nei ši rizika padidėja dėl draudėjo veiksmų; 2) tuoj pat, kai draudėjas apie padidėjusią draudimo riziką sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

Tarp šalių vykusio susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys (14 b.l.) patvirtina, kad atsakovas V. K. 2010-06-09 informavo ieškovą AAS „Gjensidige Baltic“ elektroniniu laišku apie 2010-06-02 sukeltą eismo įvykį, t.y. nepraėjus 45 dienų terminui, su kuriuo draudimo bendrovė sieja draudimo rizikos padidėjimą. Ieškovas tokį informacijos pateikimo būdą pripažino tinkamu ir savalaikiu.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas V. K. nuo Sutarties sudarymo dienos iki eismo įvykio dienos elgėsi sąžiningai ir draudimo rizikos nepadidino, laiku ir tinkamai mokėjo Sutartimi nustatytą draudimo įmoką, po eismo įvykio laiku ir tinkamai informavo draudimo bendrovę apie sukeltą eismo įvykį. Jis, drausdamas savo civilinę atsakomybę, mokėdamas draudimo įmokas ir laikydamasis Sutarties sąlygų, įgijo apsaugą, t.y. garantiją, kad žalos padarymo atveju prievolę atlyginti eismo įvykiu padarytą trečiajam asmeniui žalą prisiims draudimo bendrovė.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi būtent ieškovui, teigiančiam, kad atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas, naudodamas transporto priemonę užsienyje ilgiau kaip 45 dienas per visą Sutarties galiojimo laiką ir taip padidindamas draudimo riziką, nagrinėjamoje byloje tenka pareiga įrodyti šį ieškinio pagrindą. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2010 m. birželio 2 d eismo įvykis užsienyje ir su juo susijusi draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui buvo sąlygoti atsakovo veiksmų, kuriais jis padidino draudimo riziką, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepime į ieškinį (34-35 b.l.) atsakovas nurodė, kad ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka. CK       1.125 str. 7 d. numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, šis terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Pareiškimas tarptautiniam pervedimui (11 b.l.) patvirtina, kad ieškovas draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 2010-08-06, o ieškinys Kauno miesto apylinkės teismui išsiųstas 2011-08-05 per AB „Lietuvos paštas“ (42, 48 b.l.), t.y. nepraleidus CK 1.125 str. 7 d. numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 22,59 Lt (CPK 96 str.     2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270  str., 307 str. 1 d., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:             

 

Atmesti AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 300633222, ieškinį atsakovui V. K. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 300633222, buveinė T. Ševčenkos g. 21 / Vytenio g. 12, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, 22,59 Lt (dvidešimt du litus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                          Rita Liukaitytė