Civilinė byla Nr. e2-128-512/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14835-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant S. J.,

dalyvaujant ieškovei D. P., ieškovės atstovui advokatui E. K.,

atsakovui E. P., atsakovo atstovei advokatei R. A.,

trečiajam asmeniui R. P., trečiojo asmens atstovui advokatui L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., ir atsakovo E. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo ir kt., tretieji asmenys R. P., AB SEB bankas, institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir trečiojo asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, R. P. ieškinį dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir prašo: 1) nutraukti tarp ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo E. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama, D. P., jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnametės dukros pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo E. P. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis: atsakovas bendrauja porinių savaičių savaitgaliais šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 16 val., pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir jas grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą.; 5) po santuokos nutraukimo padalinti turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv.m., pažymėtu 310-41 ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 179-14 (1/46 iš 7.92 kv.m.), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv.m.), 176-16(1/46 iš 33,23 kv.m.), 176-17(1/24 iš 6,65 kv.m.), 176-18(1/24 iš 14,27 kv.m.), 176-19(1/46 iš 17,84 kv.m.), 176-2(1/46 iš 2,63 kv.m.), 176-86(1/174 iš 29,70 kv.m.), 176-126(1/46 iš 10,39 kv.m.), 176-127(1/46 iš 3,39 kv.m.), 176-128(1/46 iš 2,32 kv.m.), a-l(l/46 iš 13,18 kv.m), a-17(l/4 iš 13,49 kv.m.), a-2(l/46 iš 4,85 kv.mja- 3(1/46 iš 5,71 kv.m.), a-4(l/46 iš 5,75 kv.m.), R-16(l/46 iš 5,80 kv.m.), R-17(l/46 iš 33,37 kv.m.), R-18 (1/24 iš 6,53 kv.m.), R-l9(1/24 iš 13,73 kv.m.), R-20(l/46 iš 11,36 kv.m.), R-21(l/46 iš 34,79 kv.m.), R-4(l/42 iš 15,70 kv.m.), 310-94(1/52 iš 161,46 kv.m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 116,01 kv.m. ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti iš ieškovės D. P. atsakovo E. P. naudai 20 135,75 Eur kompensaciją, atidedant šios kompensacijos išmokėjimą dvejų metų laikotarpiui, skaičiuotinam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pobūdžio, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui vykdys D. P., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo E. P. lėšomis, ieškovė D. P. privalės sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; 8) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; 9) priteisti iš atsakovo E. P. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas E. P., kadangi nesilaikė abipusių santuokinių įsipareigojimų ir iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Su atsakovu susipažino 2008 m. liepos mėnesį. Kadangi tuo metu ieškovė gyveno pas tėvus, (duomenys neskelbtini) kaime, o dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, netrukus šalys apsigyveno viename bute, (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, pasidalino išlaidas. Šeimos pajamos buvo pakankamos, kad šalys galėtų gyventi nevaržomai. Atsakovas dažnai vartodavo alkoholį, vėlai grįždavo namo. Būdamas namuose atsakovas faktiškai kas vakarą vartodavo alkoholinius gėrimus. 2010 m. sausio mėnesį sužinojo, kad laukiasi. Tikėjosi, kad jiems pavyks sukurti darnią, laimingą šeimą, o atsakovas, būdamas tėvu, taps atsakingesnis, baigsis vakarėliai ir pan., tačiau iš esmės niekas nepasikeitė, t.y. ieškovė ir toliau viena rūpinosi buitimi, vaiko auginimu, o atsakovas ir toliau vartodavo alkoholį, o savo elgesį teisino tuo, kad vartodamas alkoholį atsipalaiduoja, nes labai pavargsta tiek darbe, tiek namuose. Atsakovo mama taip pat skatino ir rėmė šeimą, kad būtų įsigytas didesnis būstas šeimai. (duomenys neskelbtini) gimus antrai dukrai atsakovas pasikeitė, manė, kad šeimoje santykiai sutvirtėjo, atsakovas stengsis dėl šeimos, nebeišgėrinės, bei rūpinsis šeima, dukromis. Tačiau tai buvo trumpalaikis santykių pagerėjimas, nes atsakovas vėl pradėjo dažnai vartoti alkoholį, o namų ūkis, rūpinimasis vaikais tapo tik ieškovės rūpestis. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ir grįžus į darbo rinką, atsakovas nuolatos priekaištaudavo dėl per mažo darbo užmokesčio, įžeidinėdavo, apskritai nevertino pastangų sukurti darnią šeimą. Gyvenant kartu, auginant dukras šalių santykiai iš esmės pasikeitė, išryškėjo skirtingi požiūriai į vaikų auklėjimą, gyvenimo bei šeimos vertybes. Dėl atsakovo elgesio kildavo konfliktai, namuose tvyrojo įtampa, patirdavo psichologinį stresą (smurtą), atsakovas žemindavo bei įžeidinėdavo kaip sutuoktinę bei savo vaikų motiną, dažnai sukeldavo didelius išgyvenimus bei stresą. Dėl atsakovo kaltės nuo 2017 m. šalys kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Ieškovė teigia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, kadangi mamos ir dukrų ryšys yra stiprus, prieraišus, saugus. Dukrų atskyrimas nuo mamos sukeltų tiek mamai, tiek dukroms didelius emocinius išgyvenimus ir pažeistų vaikų interesus. Ieškovė turi visas tinkamas galimybes nepilnametes dukras prižiūrėti, jomis rūpintis bei užtikrinti jų harmoningą vystymąsi, lavinimą ir švietimą, lankytis gydymo įstaigose, rūpintis joms susirgus. Abiejų nepilnamečių dukrų poreikiai šiuo metu sudaro apie 1000,00 Eur per mėnesį. Tikslu nepažeisti teisėtų nepilnamečių vaikų interesų, būtina užtikrinti vaikų buvusių poreikių tenkinimo tęstinumą. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv.m., pažymėtu 310-41 ir su bendro naudojimo patalpomis, ir 1/84 dalys negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: transporto priemonė Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1200 Eur per mėnesį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydis ieškovei nėra žinomas. Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, dukrų poreikiams patenkinti mano, jog iš atsakovo turėtų būti priteistina po 250 Eur kiekvienai mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki dukrų pilnametystės. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv.m., pažymėtu 310-41 ir su bendro naudojimo patalpomis ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini)), priteisti jai, o atsakovo naudai kompensaciją. Kito turto, kuris turėtų būti padalintas nutraukiant santuoką (akcijų, vertybinių popierių), sutuoktiniai neturi. Ieškovė mano, jog nurodytas turto padalinimo būdas yra teisingas bei užtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, tuo pačiu apsaugo nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jos mamos gyvenamajame name - nors gyvenimo sąlygos ginčo šalių dukterims čia sudarytos puikios, vaikai gali savo laisvalaikį leisti gamtoje, tačiau kiekvieną darbo dieną tenka važiuoti nemažą atstumą tiek iki vaikų ugdymo įstaigų, tiek iki ieškovės darbovietės bei atgal, kas ilgainiui tapo nepatogu, bei sąlygoja pakankamai dideles išlaidas. Be to, ieškovei ir augančioms dukterims reikalingas atskiras būstas, pastovi gyvenamoji vieta, stabilios gyvenimo sąlygos, todėl mano turinti didesnį poreikį bei interesą naudotis santuokoje įgytu butu bei valdyti šį turtą asmeninės nuosavybės teisėmis. Ginčo šalių turimas butas yra didelis - jo plotas siekia net 116 kv. m., todėl atsakovui vienam pačiam toks būstas objektyviai nėra reikalingas. Be to, atsakovui iš gaunamų pajamų yra finansiškai sudėtinga šį būstą išlaikyti, ko pasėkoje atsakovas net negali skirti pakankamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Tuo tarpu ieškovė įvertino, kad siekdama užtikrinti geriausias savo vaikų gyvenimo sąlygas bei sutaupydama sumažėjusių automobilio eksploatavimo kaštų sąskaita, pajėgtų viena pati padengti būsto išlaikymo išlaidas, kurios yra netgi mažesnės nei buto (duomenys neskelbtini) mieste, tinkamo ir pritaikyto gyventi su mažamečiais vaikais, nuomos kaina. Atsakovui nereikėtų vykdyti prievolių kreditoriui ir jis turėtų galimybę tinkamai vykdyti savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus. Buto vidutinė rinkos vertė sudaro 139 000 Eur, o sutuoktinių prievolės AB SEB bankui, kurios mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, suma siekia 98 728,50 Eur, dalintino turto vertė sudaro 40271,50 Eur, atitinkamai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 20135,75 Eur kompensacijos suma. Kadangi neturi galimybių iš karto sumokėti visos atsakovui 20135,75 Eur kompensacijos sumos, tačiau gauna stabilias pajamas, iš kurių galėtų minėtos kompensacijos sumą (visą ar jos dalį) sutaupyti, mano, kad atsakovui kompensacijos išmokėjimas turėtų būti atidedamas dvejų metų laikotarpiui, skaičiuotinam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad sutuoktiniai turi finansinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2011-07-08 sudarytą Kredito sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Prievolė kreditoriui yra solidari, tačiau atsižvelgiant į tai, jog prašo teismo po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teisėmis sutuoktinių už kredito lėšas įsigytą nekilnojamąjį turtą, atitinkamai turėtų būti nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui toliau vykdys ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalės sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius. Kitų solidarių prievolių nėra. Pažymi, kad šalys yra darbingos, jokių rimtų sveikatos sutrikimų neturi ir gali patys save išlaikyti, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymas vienas kitam neturėtų būti priteisiamas.

Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011-06-04 sudarytą ieškovės D. P. (iki santuokos sudarymo V.) ir atsakovo E. P. santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) šalių dukterų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamą vietą nustatyti su atsakovu E. P.; 3) priteisti iš ieškovės D. P. nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovo E. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju; 3) priteisti iš ieškovės D. P. nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 125 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovo E. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju; 4) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį - 125 Eur per mėnesį, skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovo E. P. mokamų į ieškovės D. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja. Tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį - 125 Eur per mėnesį, skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovo E. P. mokamų į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos, ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja; 5) tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas atsakovo reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų - E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nustatyti atsakovo E. P. bendravimo su dukterimis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1.       Suteikti atsakovui teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą tokia tvarka:  a) pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį - Motinos dieną; b) šešias dienas (einančias iš eilės arba po vieną) per mėnesį darbo dienomis nuo 17 val. iki sekančios dienos ryto - atsakovui pristatant vaikus į mokyklą /darželį (jeigu ši diena yra darbo) arba iki sekančios dienos 12 val., jeigu sekanti diena yra ne darbo ir šią dieną nėra numatytas atsakovo bendravimas su vaikais. Apie numatomą vaikų pasiėmimo laiką darbo dienomis ieškovei turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas; c) Tėvo dieną, t.y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 10 val. iki 21 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; d) kiekvienais metais rugpjūčio 4 d. - nuo 17 val. iki 21 val., jeigu ši diena yra darbo arba nuo 11 val. iki 21 val., jeigu ši diena tenka savaitgaliui; e) Šv. Kalėdų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 13 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 2 d. 13 val.; f) Šv. Velykų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 13 val.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 21 val.

1.2.       Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaikų mama D. P..

1.3.       Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. pusę vaikų žiemos atostogų ir pusę vaikų pavasario (Velykinių) atostogų, šių atostogų grafiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę, suderinus su vaikų mama D. P..

1.4.       Savo bendravimu su vaikais laiku atsakovui nustatyti teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų į turizmui saugią valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant vaikų motiną D. P. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas įpareigojamas ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.

1.5.       Ieškovė privalo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį) informuoti atsakovą apie numatomą vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, nedelsiant informuoti apie pasikeitusį savo ir vaikų adresą ir kitus savo ir vaikų kontaktinius duomenis.

1.6.       Ieškovė privalo užtikrinti, kad vaikų bendravimo su tėvu laiku vaikai turėtų visus būtinus daiktus, drabužius, mokymosi (užimtumo) reikmenis.

1.7.       Ieškovė privalo atsakovui pareikalavus suteikti jam visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, mokymo /ugdymo įstaigos pakeitimus, lankomus užklasinės veiklos užsiėmimus, pasiekimus užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti bet kokias kitas svarbias aplinkybes, susijusias su nepilnamečiais šalių vaikais. Ieškovė įpareigotina sudaryti sąlygas atsakovui bet kada bendrauti su vaikais telefonu, jeigu toks bendravimas atitinka vaiko mokymosi, užklasinės veiklos ir poilsio rėžimą.

6) pripažinti prievoles kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur paskolos grąžinimo solidaria ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. prievole; 7) pripažinti santuokos metu įgytus kilnojamus daiktus - virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika - šaldytuvu Whirpool, gartraukiu AEG, kaitlente AEG, orkaite AEG; oro kondicionierių Sanyo, minkštus svetainės baldus (Dreamer), skalbimo mašiną Whirpool, džiovyklę Electrolux, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9570 Eur vertės, asmeniniu atsakovo E. P. turtu, įgytu už asmenines atsakovo lėšas; 8) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą ir priteisti atsakovui nuosavybėn: butą su pagalbinėmis patalpomis - sandėliu 5.73 kv. m., ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 176- 14 (1/46 iš 7,92 kv. m), 176- 15 (1/46 iš 2,78 kv. m), 176­16 (1/46 iš 33,23 kv. m), 176- 17 (1/24 iš 6,65 kv. m), 176- 18 (1/24 iš 14,27 kv. m), 176- 19 (1/46 iš 17,84 kv. m), 176- 2 (1/46 iš 2,63 kv. m), 176-86 (1/174 iš 29,70 kv. m), 176- 126 (1/46 iš 10,39 kv. m), 176- 127 (1/46 iš 3,39 kv. m), 176- 128 (1/46 iš 2,32 kv. m), a-1 (1-46 iš 13,18 kv. m), a-17 (1/4 iš 13,49 kv. m), a-2 (1/46 iš 4,85 kv. m), a-3 (1/46 iš 5,71 kv. m), a- 4 (1/46 iš 5,75 kv. m), R-16 (1/46 iš 5,80 kv. m), R- 17 (1/46 iš 33,37 kv. m), R- 18 (1/24 iš 6,53 kv. m), R- 19 (1/24 iš 13,73 kv. m), R- 20 (1/46 iš 11,36 kv. m), R- 21 (1/46 iš 34,79 kv. m), R- 4 (1/42 iš 15,70 kv. m), 310- 94 (1/52 iš 161,46 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bei negyvenamąją patalpą - parkingą, Nr. 176-135, 176-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1/84) dalis, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/3 šio turto vertės piniginę kompensaciją - 9 699,23 Eur; 9) tuo atveju, jeigu bus tenkinamas E. P. reikalavimas butą su pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jo asmeninėn nuosavybėn, atsakovas prašo padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą tokiu būdu: a) tarp sutuoktinių nedalinti santuokos metu E. P. asmenine nuosavybės teise įgytus kilnojamus daiktus - virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika - šaldytuvu, gartraukiu, kaitlente, orkaite; oro kondicionierių, minkštus svetainės baldus, skalbimo mašiną Whirpool, džiovyklę Electrolux, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, bendros 9570 Eur vertės; b) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą - svetainės spinteles, mikrobangų krosnelę, miegamojo komodą, virtuvinį stalą su kėdėmis (4 vnt.), miegamojo lovą su spintelėmis, pufą, prieškambario baldus, užuolaidas, roletus, sieninę spintą, darbo kambario sekciją, įmontuotą namų kino sistemą Bose, garso stiprintuvą Maranz, TV Samsung, TV LG, bendros 7310 Eur vertės, ir šį turtą priteisti atsakovui E. P., priteisiant ieškovei D. P. pusės šio turto vertės - 3655 Eur piniginę kompensaciją; c) priteisti ieškovei D. P. iš atsakovo 253 Eur piniginę kompensaciją už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą atsakovui tenkančių minkštų svetainės baldų įsigijimui; d) priteisti iš ieškovės atsakovui 1 872,37 Eur kompensaciją už ieškovės interesais vykdytą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2011-07-08 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 10) tenkinus atsakovo reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalinimo ir jo priteisimo asmeninėn atsakovo E. P. nuosavybėn, atsakovas prašo: a) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditorei R. P. pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur skolos grąžinimo turi įvykdyti asmeniškai atsakovas, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei R. P. būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovės lėšomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovės nuostolius; b) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2011-07-08 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal Kredito sutartį turi įvykdyti asmeniškai atsakovas, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovės lėšomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovės nuostolius; 11) tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalinimo ir šio turto priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn, atsakovas prašo priteisti jam 2/3 dalių buto su pagalbinėmis patalpomis - sandėliu 5.73 kv. m. ir su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); bei negyvenamos patalpos - parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (1/84 dalies), esančios (duomenys neskelbtini), vertės piniginę kompensaciją - 19 398,47 Eur; 12) Tuo atveju, jeigu bus tenkinamas D. P. reikalavimas butą su pagalbinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - parkingą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės D. P. nuosavybėn, atsakovas prašo padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą tokiu būdu: a) priteisti ieškovei E. P. lėšomis įgytus bute esančius kilnojamus daiktus - virtuvinį baldų komplektą su įmontuota buitine technika - šaldytuvu Whirpool, gartraukiu AEG, kaitlente AEG, orkaite AEG; oro kondicionierių Sanyo, minkštus svetainės baldus Dreamer, skalbimo mašiną Whirpool, džiovyklę Electrolux, miegamojo šviestuvus, vonios spinteles (3 vnt.), vonios veidrodį su lentyna, išmokant atsakovui už ieškovei tenkantį turtą 10 657 Eur dydžio piniginę kompensaciją; b) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą - svetainės spinteles, mikrobangų krosnelę, miegamojo komodą, virtuvinį stalą su kėdėmis (4 vnt.), miegamojo lovą su spintelėmis, pufą, prieškambario baldus, užuolaidas, roletus, sieninę spintą, darbo kambario sekciją, įmontuotą namų kino sistemą Bose, garso stiprintuvą Maranz, TV Samsung, TV LG, bendros 7310 Eur vertės, ir šį turtą priteisti ieškovei, priteisiant atsakovui pusės šio turto vertės - 3655 Eur, piniginę kompensaciją; 13) tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), ir parkingo, (duomenys neskelbtini), padalinimo ir priteisimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn, atsakovas teismo prašo: a) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditorei R. P. pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus kreditorei R. P. dėl 14 099 Eur skolos grąžinimo turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditorei R. P. būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; b) nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2011-07-08 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal Kredito sutartį turi įvykdyti asmeniškai ieškovė, o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius; 14) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad nėra jokios išimtinai jo kaltės dėl santuokos iširimo, nes visada buvo lojalus ir rūpestingas sutuoktinis, mylintis ir rūpestingas tėvas, besirūpinantis šeimos materialine ir emocine gerove, nuolat stengėsi visą turimą savo laisvalaikį leisti su šeima, organizuodavo didesnes ir mažesnes šeimos iškylas ir keliones ir pan., o ieškovės teiginiai apie atsakovo besaikį girtavimą, smurtą ir pan. yra akivaizdus melas, siekiant paslėpti savo pačios kaltę dėl santuokos iširimo. Pabrėžė, jog dėl šalių santykių pablogėjimo, galų gale atvedusio į santuokos iširimą, buvo didelė pačios ieškovės kaltė; patirdavo iš sutuoktinės nuolatinius nepagrįstus priekaištus ir psichologinį spaudimą; pastaruosius porą metų ieškovė kone kiekvieną savaitgalį ieškodavo pretekstų išsivežti vaikus ir laiką leisdavo atskirai pas savo mamą (duomenys neskelbtini), visą namų ruošą ir tvarką namuose palikdama atsakovui. Mano, kad tikroji šeimos skyrybų priežastis yra sutuoktinės turimi nesantuokiniai santykiai, apie kuriuos įtarimai kilo jau senai, tačiau siekdamas išlaikyti santuoką ir pilną šeimą mažoms šalių dukrelėms, jokių drastiškų veiksmų imtis nesiryžo, tikėjosi, jog ieškovė su laiku atsitokės ir sutuoktinių santykiai galų gale normalizuosis. Atsakovo nuomone, šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, pasireiškusia nepagarba sutuoktiniui, vengimu kartu leisti laiką, o taip pat nelojalumu savo sutuoktiniui, kai ieškovė kone kiekvieną savaitgalį laiką leisdavo ne su sutuoktiniu, o ieškodavo visokiausių pretekstų išvažiuoti pas savo mamą, kur galų gale, slapčia nuo sutuoktinio, leisdavo laiką nežinomose kompanijose ir nakvodavo nežinia kur, palikusi mažus vaikus savo motinos priežiūrai. Šalių nepilnametės dukros iki 2017 m. rugsėjo mėn. gyveno šeimai priklausančiame bute,  (duomenys neskelbtini), kur buvo sudarytos puikios sąlygos vaikams augti, sudaroma saugi ir jauki aplinka. Tarp atsakovo ir dukterų yra susiformavęs nepaprastai glaudus ryšys, mergaitės tėvą labai myli, pastaruosius pusantrų metų būtent atsakovas daugiau praleisdavo laiko su dukterimis, nei ieškovė. Ieškovė dėl savo darbo pobūdžio (dirba muitinės tarpininke), didžiąją dalį laiko grįždavo namo po darbo vėliau nei įprasta darbo laiko pabaiga, kai kada net apie 8 val. arba 10 val. vakaro, todėl visą tą laiką dukteris iš darželio pasiimdavo praktiškai išimtinai tik atsakovas ir su mergaitėmis leisdavo visus vakarus namuose, vedžiodavo mergaites į treniruotes, dalyvaudavo darželio renginiuose, slaugydavo mergaites joms sergant ir pan. Tai, jog vienašališku savo sprendimu ieškovė nusprendė išeiti iš namų ir gyventi atskirai, ir pasiėmė su savimi šalių dukras, nesudaro pagrindo teigti, jog mergaitėms saugiausia gyventi būtent su ieškove, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Materialinį išlaikymą savo dukroms teikė geranoriškai, kai tuo tarpu ieškovė niekaip nesirūpino bendro kredito dengimu už šalims priklausantį būstą, apmokėjimu už savo nuosavybės išlaikymą ir pan. Ieškovei vaikų išlaikymui 2017 m. rugpjūčio mėnesį pervedė 240 Eur, rugsėjo mėn. rugsėjo mėn. - 320 Eur, spalio mėn. - 380 Eur, lapkričio mėn. - 300 Eur, gruodžio mėn. - 300 Eur, 2018 m. sausio mėn. - 300 Eur. Pabrėžė, jog nėra jokių objektyvių duomenų ir aplinkybių, sudarančių prielaidas teigti, jog negalės užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimų sąlygų, negalės jas tinkamai auklėti; nėra buvęs teistas ar baustas administracine tvarka; nėra kokių nors kitokių aplinkybių, rodančių netinkamas moralines savybes, priklausomybes; daugiau kaip 10 m. dirba toje pačioje darbovietėje, yra gerbiamas ir vertinamas savo kolegų tarpe; yra (duomenys neskelbtini) krepšinio teisėjų asociacijos narys, laisvalaikiu dalyvauja sportinėje veikloje - teisėjauja (duomenys neskelbtini) krepšinio varžybose. Pagal šeimos turtinę padėtį - gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, būsto išlaikymo kainą ir pan., šalių šeima grynai vaikų poreikių tenkinimui bendroje sumoje išleisdavo apie 500 Eur per mėnesį, tai yra vidutiniškai apie 250 Eur vienam vaikui. Į tokį patį išlaikymo dydį atsakovas orientuojasi ir po santuokos nutraukimo, nes vaikų poreikiai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios esmingai nepadidėjo. Atsakovas nurodo, jog butui įsigyti (pradiniam įnašui sumokėti) ir jam įsirengti, buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos. 2011-06-27 sudarė preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį Nr. Š- 311/11, kuria susitarė už 430 000 litų (124 536,6 Eur) nupirkti 107,42 kv. m. ploto, 4 kambarių butą su 8,59 kv. m. lodžija, dalinės apdailos būklės, bei parkingą. Pagal šią sutartį per 30 d. nuo preliminarios sutarties sudarymo pardavėjui turėjo būti sumokėta 43 000 litų dydžio avansas (dalis bendros įsigyjamo turto kainos). Likusi pirkimo kainos dalis - 387 000 litų (112 083 Eur) turėjo būti sumokėta kredito lėšomis. 2011-07-08 su AB SEB banku buvo pasirašyta Kredito sutartis, pagal kurią bankas sutuoktiniams suteikė 112 362,81 Eur dydžio kreditą butui pirkti. 2011-08-12 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai už 430 000 Lt sumą įsigijo butą, kuris buvo su daline apdaila. Pažymėjo, kad tuo laiku atlikto vertinimo duomenimis būsto su pilna apdaila kaina buvo apie 12-15 proc. aukštesnė, nei butų su daline apdaila. Butui įsigyti (pradiniam įnašui) ir jam įsirengti, atsakovo motina R. P. 2011 m. birželio 6 d. padovanojo savo sūnui (atsakovui) 100 000 Lt (28 962 Eur), kurie bankiniu mokėjimo pavedimu buvo pervesti į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 43 000 Lt iš šios sumos buvo panaudota pradiniam įnašui už įsigyjamą butą apmokėti, likusi 57 000 Lt suma - butui įrengti. Tačiau didelio ploto buto įrengimui šių padovanotų lėšų nepakako, ir eile mokėjimo pavedimų atsakovo motina padovanojo papildomai lėšų buto įsirengimui pabaigti. 2011-08-18, 2011-09-02, 2011-09-03, 2011-11-30 mokėjimo pavedimais R. P. papildomai padovanojo atsakovui 20 000 Lt ir 3 000 Eur, bendroje sumoje 8 792,4 Eur (30 358,4 Lt) butui įsirengti. Buto apdailai, įsirengimui iš viso buvo išleista: 2011 metų rugpjūčio mėn. - ne mažiau kaip 22 690 Eur; 2011 metų rugsėjo mėn. - ne mažiau kaip 31 125 Eur; 2011 metų spalio mėn. - ne mažiau kaip 6 700 Eur; 2011 metų lapkričio mėn. - ne mažiau kaip 29 316 Eur; 2011 metų gruodžio mėn. - ne mažiau kaip 212 Eur, iš viso 2011 metais - ne mažiau kaip 90 000 Eur, kurias praktiškai visas sudarė R. P. sūnui padovanotos lėšos. Iš R. P. atsakovui 2011 m. birželio - lapkričio mėn. laikotarpiu padovanotų lėšų buvo atlikti buto apdailos, įrengimo darbai, padidinę buto vertę, o taip pat įgyti kai kurie baldai ir buitinė technika, kurie, kaip įgyti už asmenines atsakovo lėšas, yra pripažintini asmeniniu atsakovo turtu. Tam tikri baldai, šiuo metu esantys bute, nors ir įgyti santuokos metu, didžiąja dalimi buvo apmokėti asmeninėmis atsakovo  lėšomis jau po civilinės bylos iškėlimo, ir už šį turtą prašo priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu butas būtų priteistas natūra ieškovei arba ieškovei priteisti piniginę kompensaciją už bendromis sutuoktinių lėšomis sumokėtą šio turto dalį tuo atveju, jeigu butas natūra būtų priteistas atsakovui. 2017-04-04 užsakė minkštus odinius baldus svetainei - sofą Dreamer su porankiais Gaby, bendra prekių kaina - 1340 Eur. 340 Eur avansas buvo sumokėtas 2017-04-04, likusios prekių kainos - 1000 Eur, sumokėjimas buvo išdėstytas metams iki 2018-05-05. Ieškovei išsikrausčius iš buto 2017 m. rugpjūtį, 834 Eur baldų kainos dalį sumokėjo asmeninėmis lėšomis, ieškovė šio įsipareigojimo vykdymu, kaip ir apskritai butu, jo priežiūra, kredito mokėjimu ir pan., visiškai nesidomėjo ir nesirūpino. Tokiu būdu už nurodytus minkštus odinius svetainės baldus 834 Eur buvo sumokėta asmeninėmis lėšomis, 506 Eur - bendromis sutuoktinių lėšomis. Tuo atveju, jeigu butas natūra butų priteistas ieškovei, prašo iš ieškovės už nurodytus minkštus baldus priteisti 1087 Eur piniginę kompensaciją (834 Eur + 253 Eur), o jeigu butas būtų natūra priteistas atsakovui, sutinka ieškovei kompensuoti pusę bendrų sutuoktinių lėšų, panaudotų turtui įsigyti - 253 Eur. 5,73 kv.m. sandėliukas buvo papildomai įsigytas už 2000 Eur 2015-09-29 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Lėšas sandėliukui įsigyti vėl asmeniškai atsakovui padovanojo jo motina, lėšos pervestos 2015-09-07 mokėjimo pavedimu (mokėjimo paskirtis - „sandėliuko pirkimui“). Nurodytas sandėliukas yra įvertintas kaip papildoma patalpa prie buto ir jo vertė yra įtraukta nustatant buto vertę santuokos pabaigoje, todėl į lėšas (asmeninį jų pobūdį), panaudotas šiai turto daliai (sandėliukui) įsigyti taip pat turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl turto padalijimo/tarpusavio kompensacijų priteisimo. Vėliau butas buvo toliau įrenginėjamas, bendromis sutuoktinių lėšomis, įsigyti baldai, kurie sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir dalintini po santuokos nutraukimo. Dalis butui pritaikytų baldų ir buitinės technikos buvo įgyta už asmenines atsakovo lėšas - šiuo metu bendros 9570 Eur vertės, bei dalis - už bendras sutuoktinių lėšas - šiuo metu bendros 7310 Eur vertės. Kadangi visi šie baldai ir buitinė technika buvo specialiai užsakoma ir pritaikyta butui, mano, jog nėra tikslinga juos dalinti tarp sutuoktinių natūra, ir jie visi priteistini natūra tam iš sutuoktinių, kuriam bus priteistas butas, kitam sutuoktiniui priteisiant atitinkamą piniginę kompensaciją. Pažymėjo, jog piniginės lėšos atsakovo motinos buvo dovanojamos asmeniškai atsakovui, tretysis asmuo turėjo tikslą ir valią dovanoti pinigines lėšas buto įsigijimui ir jo įrengimui ne abiem sutuoktiniams, o tik savo sūnui, todėl 28 962 Eur (100 000 Lt) pervesti atsakovui bei 2011-06-06, 2011-08-18 - 2011-11-30 laikotarpiu buto įsirengimui pervesti 8 792,40 Eur (20 000 Lt ir 3 000 Eur), 2 400 Eur, pervesti 2015-09-07 sandėliuko pirkimui, iš viso 40 154,40 Eur (138 644,7 Lt), neginčytinai pripažintinos asmeninėmis atsakovo lėšomis. Šalys butą su daline apdaila 2011 m. įsigijo už 430 000 Lt - 124 536 Eur, iš kurių 12 453 Eur (43 000 Lt) buvo asmeninės atsakovo lėšos, apie 13 788,6 Eur jo asmeninių lėšų buvo panaudota butui įrengti, ne mažiau 11 512 Eur panaudota baldams ir buitinei technikai įgyti. Skaičiuojant atsakovui kompensavimą už jo asmeninių lėšų panaudojimą, parenkant turto padalinimo būdą ir nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovui priteistinos 2/3 dalys buto, o ieškovei - 1/3 dalis, kas pinigine išraiška (atsižvelgiant į negražinto kredito likutį 2019-03-07 dienai- 95 803,29 Eur), sudarytų 28 798 Eur (139 000 Eur - 95 803,29 Eur =43 196,71 Eur x 2/3) suma. Į bylą pateikti duomenys rodo, jog ir 2012 m. - 2013 m. laikotarpiu sutuoktiniai toliau įsirenginėjo butą, kurio įrengimui, baldams nebuvo taupoma (pvz. vien ieškovės išsirinktoms užuolaidoms butui, užuolaidų bėgeliams 2012 m. kovo mėn. buvo išleista 5800 Lt, 2012 m. gegužės mėn. įsigyti roletai langams kainavo 1463 Lt, 2012 m. kovo - spalio mėn. buvo įsigyjami brangiai kainavę baldai ir t.t). Pagal pateikiamus į bylą dokumentus, sutuoktiniai vien 2012 metais su būsto įsirengimu susijusioms išlaidoms išleido apie 37 767 Lt, kas labai skaudžiai atsiliepė jaunos šeimos biudžetui. Ieškovei nedirbant, leidžiant daug pinigų buto įsirengimui, ir šeimai susiduriant su finansiniais sunkumais vykdyti turimus įsipareigojimus bankui, šeima buvo priversta skolintis lėšų iš atsakovo motinos R. P. banko paskolos dengimui. 2012-03-16, 2012-05-22, 2012-07-19, 2012-12­-10, 2013-01-09, 2013-05-16, 2013-05-21, 2013-06-11, 2013-12-06, 2014-01-06, 2014-05-02, 2014-11-­17, 2015-04-22, 2015-05-25, 2016-07-12, 2016-07-15 mokėjimo pavedimais, tretysis asmuo R. P. sutuoktiniams kredito dengimui paskolino iš viso 14 099 Eur.  Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog į atsakovo sąskaitą pervedamos iš R. P. pasiskolintos lėšos buvo naudojamos solidariai sutuoktinių prievolei vykdyti - kreditui dėl buto įsigijimo dengti, lėšos buvo skolinamos išimtinai šeimos interesais, šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė dėl nurodytų 14 099 Eur grąžinimo pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Šalių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto – buto vertė sudaro 139 000 Eur, mažintina solidarių prievolių suma AB SEB bankui - 95 803,29 Eur bei prievole trečiajam asmeniui R. P. - 14 099 Eur ir sudaro 29 097,71 Eur (139 000 Eur - 109 902,29 Eur). Atsakovo asmeninėmis lėšomis buvo įsigyta ir sukurta apie 1/3 dalis buto vertės arba atsakovui turėtų būti priteista 28 241 Eur piniginė kompensacija už jo asmeninių lėšų panaudojimą, todėl atsakovui priteistina atitinkama didesnė dalis iš dalinamos bendrosios jungtinės nuosavybės - buto: atsakovui 2/3 dalys, o ieškovei - 1/3 dalis. Atsakovui priteistina nekilnojamo turto už 19 398,47 Eur (29 097,71 Eur x 2/3), o ieškovei - už 9 699,23 Eur. Tarp sutuoktinių padalintinas ir kitas santuokos metu įgytas turtas - bute esantys baldai ir buitinė technika 7310 Eur vertės, kiekvienam sutuoktiniui turto už 3655 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo ženkliai didesnį indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą, ieškovės galimybes išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją (tokių ieškovės galimybių nebuvimą), butas turėtų būti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Mano, jog tam iš sutuoktinių, kurio naudai priteistinas butas, nustatytina ir pareiga vykdyti visas solidarias prievoles - tiek AB SEB bankui, tiek trečiajam asmeniui R. P.. Be aukščiau nurodytų įsipareigojimų kreditoriams, atsiradusių iš solidarių prievolių, sutuoktiniai turi ir mokėtinų tarpusavio kompensacijų. Laikotarpiu, kai sutuoktiniai gyveno atskirai, atsakovas asmeninėmis lėšomis vykdė solidarią sutuoktinių prievolę AB SEB bankui pagal 2011-07-08 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 E. P. sumokėjo bankui pagal Kredito sutartį 3 744,74 Eur. Pusę šios sumos (1872,37 Eur) ieškovė privalo atsakovui kompensuoti. Atsakovo lėšomis buvo įgytas kilnojamas turtas, šiuo metu esantis bute, 9570 Eur vertės, kurio vertė ieškovės atsakovui turi būti kompensuota tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovės reikalavimas ir butas priteistas jai natūra bei atsakovui iš ieškovės priteista 1087 Eur piniginė kompensacija už atsakovo lėšomis įgytus minkštus svetainės baldus. Atsakovas, savo ruožtu, turėtų kompensuoti ieškovei 253 Eur bendrų lėšų panaudojimo svetainės baldams (sofai Dreamer) įsigyti, jeigu butas natūra būtų priteistas jam.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (patikslintą), nurodė, kad atsakovas sistemingai naudojo prieš savo sutuoktinę psichologinį smurtą, nepilnamečiams vaikams matant agresyviai reaguodavo į ieškovės prašymus nustoti be saiko vartoti alkoholį ir niekuomet nepripažino, jog toks jo elgesys kenkia šeimos gerovei, sutuoktinių tarpusavio santykiams. Atsakovui atrodė normalu, kad visus buities bei vaikų auginimo rūpesčius turi prisiimti jo sutuoktinė. 2016-03-21 savo anytai adresuotam elektroniniam laiške detaliai aptaria tarp sutuoktinių pašlijusius tarpusavio santykius ir tai, jog pradėjo mąstyti apie santuokos nutraukimą, nes nebegali daugiau kentėti iš atsakovo patiriamo psichologinio smurto bei didžiulės nepagarbos. Pažymėjo, jog atsakovas nesąžiningai klaidina teismą dėl ieškovės galimybių užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą - būtent dėl ieškovės darbo grafiko ir galimybės derinti savo užimtumą darbe su įsipareigojimais dukterims. Priešingai, nei nurodoma, ieškovė dirba darbo dienomis nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, su galimybe šį grafiką lanksčiai derinti su savo pareigomis šeimai bei galimybe dirbti namuose - ieškovei suteikiamos pakankamos sąlygos tinkamai pasirūpinti savo vaikais, gali tiek nuvežti savo dukteris į darželį/mokyklą, tiek jas pasiimti iš ugdymo įstaigų, tiek vaikus prižiūrėti namuose ligos ar kitu atveju, tiek kitaip užtikrinti tinkamą jų priežiūrą vaikams nesant darželyje/mokykloje ar būreliuose. Su dukterimis išsikrausčius iš šeimos namų ir prasidėjus teisminiam ginčui, atsakovas pradėjo daryti spaudimą pasinaudodamas ginčo šalių dukterimis –atsakovas, kuris niekuomet lig tol savo vaikais nesidomėjo, pradėjo lankytis darželyje bei mokykloje, neva domėtis, kaip vaikams sekasi, bendrauti su dukterimis ir toks nenuoširdus bei neįprastas tėvo elgesys tik dar labiau glumina ginčo šalių dukteris. Po atsakovo apsilankymų vaikai tampa irzlūs, tai juos išbalansuoja. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su savo dukterimis, jei jis pats iš tiesų nuoširdžiai norėtų, tačiau vaikų bendravimas su tėvu ne tik savaitgaliais, bet ir kiekvieną savaitę tam tikromis darbo dienomis, vaikams pasiliekant nakvoti pas tėvą, kaip to prašoma priešieškiniu, juos tik išbalansuotų, trukdytų nusistovėjusiam vaikų ugdymo režimui, neigiamai veiktų vaikų psichologinę būseną. Ieškovės įsitikinimu, jos ir atsakovo dukterims ypatingai šiuo sudėtingu periodu reikalingas stabilumas, dėl ko pernelyg dažnas jų vežiojimas iš vienų namų į kitus vaikams darytų neigiamą įtaką. Juolab, nustačius atsakovo prašomą vaikų bendravimo su tėvu tvarką darbo dienomis, ieškovei su dukterimis būtų sudarytos kliūtys planuoti savo bendrą laisvalaikį, atostogas vaikams laisvu nuo mokymosi metu. Negali būti tenkinamas reikalavimas įpareigoti ieškovę atsakovui pareikalavus suteikti jam visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, mokymo/ugdymo įstaigos pasiekimus bei kt., kadangi visą šią atsakovui rūpimą informaciją jis pats gali gauti ir papildomas ieškovės apsunkinimas bei kontroliavimas iš atsakovo pusės yra negalimas. Prašoma nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, atsakovas siekia vaikus bei tuo pačiu ieškovę įterpti į griežtą atsakovo sugalvotą tvarkaraštį, kuo manytina, atsakovas ketina manipuliuoti savo buvusia sutuoktine bei ją kontroliuoti. Ieškovė neginčija, jog santuokos metu kartu su atsakovu įgijo kilnojamojo turto - baldų ir buitinės technikos, - tačiau pateikti tikslaus visų turimų, bendrai naudotų daiktų sąrašo, nustatyti, ar ginčo bute yra likę tiek pat turto, kiek iki ieškovės su vaikais išsikraustymo iš buvusių šeimos namų, ieškovė negalinti, juolab nėra galimybių nustatyti objektyvios šio turto kainos, kadangi pirkimo dokumentai nebuvo išsaugoti, daiktai buvo intensyviai naudojami buityje, todėl yra gerokai nuvertėję. Pažymėjo, kad nesutinka, jog atsakovo nurodytas kilnojamasis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, bei sutinka, kad atsakovo nurodomi baldai ir buitinė technika būtų priteisti jo nuosavybėn, atitinkamai ieškovės naudai priteistina piniginė kompensacija sudaranti ½ dalį jų vertės. Laikant, kad atsakovo nurodytas kilnojamasis turtas yra jo asmeninis, po santuokos nutraukimo jis nedalintinas ir tokiu atveju, jeigu teismas būsimu sprendimu tenkintų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą ir santuokoje įgytą butą priteistų ieškovei, teisinio pagrindo ieškovei priteisti taip pat ir atsakovo asmenine nuosavybe įvardijamus baldus bei buitinę techniką nėra, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas turėtų, kur šiuos daiktus padėti, ar ne. Neginčija fakto, jog atsakovo motina dovanojo pinigines lėšas sutuoktinių perkamo buto įsigijimui bei įrengimui, tačiau, skirtingai, nei šiuo metu teigia atsakovas bei trečiasis asmuo, piniginės lėšos buvo padovanotos abiems sutuoktiniams, o ne tik atsakovui. Mokėjimą 100 000 Lt sumai į savo sūnaus sąskaitą R. P. atliko 2011-06-06, praėjus vos dviem dienoms po santuokos tarp ginčo šalių sudarymo, kas leidžia vertinti, jog dovana buvo skirta naujai susikūrusiai mažametį vaiką tuo metu jau auginusiai šeimai; bankinio pavedimo paskirtyje nebuvo pažymėta, jog piniginės lėšos yra dovana atsakovui ar kad jos skirtos kokiems nors asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti reikalingo daikto įsigijimui; dovanojamų piniginių lėšų perdavimo metu, jokios rašytinės dovanojimo sutartys, kuriose būtų nurodyta, kad pinigai yra dovanojami vienam E. P., o ne abiems sutuoktiniams, nebuvo sudarytos, byloje pateiktas dovanojimo sutartis surašė tik 2017 m., kuomet teisme jau buvo iškelta ši civilinė byla; E. P. dovanotų piniginių lėšų nedeklaravo kaip savo gautų pajamų teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovės vertinimu, šalių santuokoje įgytas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais - kiekvienam iš sutuoktinių priklauso lygiomis dalimis ir nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 139 000 Eur, o iš šio turto mokėtinų prievolių, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs - kredito AB SEB bankui likutis - sudaro 95803,29 Eur, o prievolės grąžinti skolą trečiajam asmeniui ieškovė nepripažįsta, dalintino turto vertė sudaro 43196,77 Eur, atitinkamai iš ieškovės, jei būtų tenkintas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas, atsakovo naudai priteistina 21598,39 Eur kompensacijos suma. Ieškovė nesutinka su reikalavimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1872,37 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo lėšomis vykdytą solidarią prievolę AB SEB bankui. Prievolės kreditoriui yra solidarios, atitinkamai šalys turėjo ir kitas prievoles, t.y. prievoles išlaikyti nepilnamečius vaikus. Sutuoktinių tarpusavio santykiams faktiškai iširus, su mažamečiais vaikais teko išsikraustyti iš šeimos namų bei ieškoti kitos gyvenamosios vietos, ko pasekoje daugiau, nei vienerius metus atsakovas vienas pats gyveno už kredito lėšas įsigytame ginčo bute. Atsakovas kito pasirinkimo ieškovei tuo metu nepaliko, o tolimesnis bendras sutuoktinių gyvenimas viename būste buvo neįmanomas. Ieškovė patyrė kitas papildomas didelės išlaidas, be to, jai teko prievolė didžiąja dalimi tenkinti materialius mažamečių vaikų poreikius, prie kurių išlaikymo atsakovas iki šiol neprisideda pakankama suma; t.y. vykdė kitas atsakovo prievoles, todėl pagrįstai mano, kad neturi pagrindo kompensuoti atsakovo atliktų mokėjimų dalies, be to neaišku nei už kokį laikotarpį, nei kaip atsakovas prašomą priteisti iš ieškovės kompensaciją skaičiuoja. Teigia, jog tretysis asmuo visuomet stengėsi materialiai padėti šalių šeimai, pripažino, jog R. P. piniginės lėšos iš tiesų buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą su tikslu, kad sutuoktiniai vykdytų solidarią prievolę AB SEB bankui, tačiau nei tretysis asmuo, nei atsakovas niekuomet nesuteikė pagrindo manyti, kad R. P. suteiktos lėšos turėtų būti vertinamos kaip paskola, o ne kaip dovana. Paskolos sutartis tarp šalių niekuomet nebuvo sudaryta, ieškovė savo valios skolintis iš trečiojo asmens pinigines lėšas niekuomet ir jokiu būdu nebuvo išreiškusi, bankinių pavedimų paskirtyse niekuomet nebuvo nurodyta, jog piniginės lėšos yra skolinamos, reikalavimo skolą grąžinti R. P. niekuomet nepareiškė nei vienam iš sutuoktinių. Mano, kad atsakovo motinos jos pačios noru periodiškai teikta materialinė parama ieškovės ir atsakovo šeimai, turinčiai du mažamečius vaikus, negali būti pripažįstama kaip paskola, kurį ginčo šalys turėtų grąžinti, juolab įvertinant, kad tretysis asmuo daugybę kartų prieš tai pinigines lėšas sutuoktiniams dovanojo ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų objektyviai pagrįsti skirtingą trečiojo asmens valią - t.y., kodėl vienu atveju R. P. šeimai skiriami ir į atsakovo banko sąskaitą pervedami pinigai turėtų būti vertinami kaip dovana, o kitu atveju - kaip paskola.

Trečiasis asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad butas po santuokos nutraukimo turi būti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi buto įsigijimui ir įrengimui buvo panaudotos kredito įstaigos paskolintos lėšos bei trečiojo asmens atsakovui padovanotos piniginės lėšos. Atsakovui 2011-06-06 — 2011-11-30 laikotarpiu ir vėliau (2012-04-26 bei 2015-09-07) pasirašytomis pinigų dovanojimo sutartimis padovanojo ne mažesnę nei 41604,40 Eur sumą: (1) 2011-06-06 100 000 Lt (kas atitinka 28962,00 Eur sumą) buto pirkimui ir įrengimui, (2) 2011-08-18 – 10 000 Lt (kas atitinka 2896,20 Eur sumą) buto remontui ir įrengimui, (3) 2011-09-03 - 10000,00 Lt (kas atitinka 2896,20 Eur sumą) buto remontui, (4) 2011-11-30 - 3000,00 Eur buto remontui, iš viso 2011 metais – 37754,40 Eur sumą, o taip pat: (5) 2012-04-26 – 1450,00 Eur buitinės technikos butui įsigijimui ir 2015-09-07 – 2400 Eur sandėliuko (buto priklausinio) pirkimui, tokiu būdu iš viso – 41604,40 Eur. Nurodyta asmeniškai atsakovui padovanotų lėšų suma buvo panaudota bendrąja jungtine nuosavybe su ieškove priklausančio buto su priklausiniais įsigijimui, remontui ir įrengimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo asmeninių lėšų, panaudotų buto nupirkimui ir įrengimui, suma nustatytina kaip vieno iš sutuoktinių (atsakovo) asmeninių lėšų, panaudotų bendram turtui įgyti ir pagerinti, kompensacija, kuria turėtų būti mažintina dalintino turto vertė. Laikotarpiais, kai šeimoje dirbo tik vienas atsakovas, o taip pat susidūrus su finansiniais sunkumais, ieškovė ir atsakovas skolindavosi iš jos pinigines lėšas įsipareigojimų AB SEB bankui tinkamam įvykdymui.

Trečiasis asmuo R. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašo pripažinti 14099,62 Eur dydžio piniginę prievolę trečiajam asmeniui R. P. solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 14099,62 Eur skolą; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad ieškovei nedirbant, esant vaiko priežiūros atostogose, atsakovo iš darbo santykių pajamų nebepakankant šeimos pragyvenimui, o dar labiau ieškovei ir atsakovui susituokus ir jiems 2013-03-03 gimus antrajai dukrai, sutiko suteikti pagalbą ieškovei ir atsakovui piniginėmis lėšomis iki ieškovė pradės dirbti ir gauti pajamas, šeimos pragyvenimui, būsto išlaikymui ir įsipareigojimų AB SEB bankui įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pajamų pakako minimalių šeimos poreikių patenkinimui ir būsto išlaikymui, su ieškove ir atsakovu buvo susitarta, kad trečiojo asmens perduodamos piniginės lėšos bus naudojamos būsto paskolos dengimui, o skolinamos lėšos bus pradėtos grąžinti ieškovei pradėjus dirbti ir stabilizavusis šeimos finansinei padėčiai. Tokiu būdu, 2012-03-16 - 2016 -07-15 laikotarpiu pervedimais į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, nurodant lėšų pervedimo paskirtį - paskolos dengimui, paskolino ieškovei ir atsakovui ne mažesnę nei 14099,62 Eur piniginių lėšų sumą. Buvo aiškiai atskleistas skolinamų pinigų panaudojimo paskirtis, aiškiai apibrėžianti solidarų ieškovės ir atsakovo prievolės prieš trečiąjį asmenį R. P., pobūdį, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, prievolės, kilusios paėmus paskolas butui įsigyti, pripažįstamos solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Kai santuoka yra nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalinamos ir nemodifikuojamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, todėl laikosi pozicijos, kad jos teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas yra galimas tik konstatuojant solidarios ieškovės ir atsakovo prievolės prieš trečiąjį asmenį buvimą ir piniginį įsipareigojimą priteisiant solidariai iš abiejų skolininkų.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį bei atsakovo patikslintą priešieškinį nurodo, kad šalys turi bendrą dalintiną įsipareigojimą AB SEB bankui, kadangi D. P. ir E. P. santuokos metu su AB SEB banku sudarė 2011-07-08 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gautos lėšos skirtos nekilnojamojo turto – buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo finansavimui. Bankas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo visos prievolės, kylančios iš su AB SEB banku sudarytos 2011-07-08 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau liktų solidariomis D. P. ir E. P. prievolėmis AB SEB bankui, o AB SEB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas – butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalintas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą; prašo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti nedalyvaujant AB SEB banko atstovui. 

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaiko jame nurodytų motyvų pagrindu, prašo patenkinti, o atsakovo patikslintą priešieškinį bei trečiojo asmens pareikštus reikalavimus– atmesti.

Ieškovė paaiškino, kad trečiasis asmuo R. P. apie vestuves sužinojo vestuvių dieną. Šiuo metu vaikus prižiūrėti padeda mama. Sugyventinio ar sužadėtinio neturi, draugų, kurie pasiliktų miegoti namuose ir paliktų vaikus prižiūrėti, neturi. Ieškovė teigia, kad pradėjus gyventi su atsakovu (nuo 2008 m.), jie apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame už bendras lėšas pasidarė kapitalinį vonios remontą bei kosmetinį virtuvės bei koridoriaus remontą. Ieškovė mokėjo mokesčius už butą, o atsakovas mokėjo paskolą. Vyras nuolat vartodavo alkoholį. Gimė pirmoji dukra, tada šalys susituokė (2011 m.), pasiėmė paskolą, po vestuvių atsakovo mama padovanojo pinigų buto pirkimui ir įsirengimui (100 000 litų) ir įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tie pinigai buvo vestuvinė dovana šalims. Net ir susilaukus antro vaiko, vyras ir toliau girtaudavo, šeimos šventėse, gimtadieniuose nedalyvaudavo, buityje nepadėdavo, vyro nuolat nebūdavo namuose. Atsakovo elgesys buvo netinkamas, jis nepadėjo prižiūrėti vaikų, pastoviai girtaudavo, todėl kartu su dukromis nusprendė išsikraustyti iš bendrų šeimos namų. Atsakovas visada teigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra jo nuosavybė. Ieškovė mano, kad atsakovas nesirūpina tinkamai vaikais, nepasiūlo jai pagalbos, vaikai grįžę iš tėvo būna ,,nesavi“. Mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė pageidauja, kad butas būtų priteistas jos nuosavybėn, o iš jos būtų priteista piniginė kompensacija, kadangi jos pajamos yra 1200 Eur. Mano, kad išlaikymas vaikams iš atsakovo po 250 Eur, būtų pakankamas. D. R. P. pinigų – teigia, kad ji niekada neprašė jokių pinigų iš uošvienės, ji paliko vyrui tvarkyti visus finansinius reikalus. Skolintis pagrindo nebuvo. Kito vyro neturi, yra tiesiog šeimos draugas, kuris jos mamai padeda atlikti vyriškus darbus. Nurodo, kad ji būtų finansiškai pajėgi mokėti paskolą bankui ir mokėti piniginę kompensaciją atsakovui, taip pat ir piniginę kompensaciją už kilnojamuosius daiktus. Teigia, kad žinojo, jog atsakovo mama paremdavo finansiškai, tačiau nežinojo kokiomis sumomis. Teigia, kad dukrų poreikiai sudaro: darželis, teatrai, būreliai, rinkliavos mokykloje, maistui išleidžia nemažai, nes dukros yra išrankios maistui, jokių spec. poreikių nėra. Mergaitės yra pripratusios prie savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi yra ,,susigyvenusios“ su draugais, kaimynais.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, rodė nepagarbą ieškovei, buvo nelojalus. Atsakovas nuo pat pradžių laikė, jog viskas yra jo, o ieškovė santuokoje yra niekas. Iki santuokos iširimo momento 2017 m. rugpjūčio mėn., ieškovė neturėjo jokių santykių, buvo ištikima atsakovui, rūpinosi šeima ir siekė ją išsaugoti. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, atsakovui suteikiant galimybę bendrauti su vaikais kaip bendrauja ir iki šiol, ieškovė neriboja galimybės atsakovui bendrauti su vaikais. Byloje duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nėra, vaikus prižiūri ir jais rūpinasi. Pusę minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra protingas, pagrįstas ir užtikrintų vaikų poreikius. Iš esmės šalių turtą sudaro butas su sandėliuku. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytu turto padalinimo būdu. Ginčo turtą teisinga būtų priteisti ieškovei, o atsakovui piniginę kompensaciją, mano, jog reiktų atsižvelgti ir į vaikų norą gyventi bute. Turto vertė yra 139 000 Eur, atėmus būsto kredito likutį, gautą sumą reiktų padalinti pusiau. Šalių kilnojamasis turtas yra bendras, su atsakovo nurodyta kilnojamojo turto verte nesutinka, nes turtas yra nudėvėtas. Mano, jog reiktų dalinti kilnojamąjį turtą natūra teismo nuožiūra nekompensuojant šalims arba priteisti kilnojamąjį turtą natūra atsakovui, pagal nurodytą atsakovo vertę, o ieškovei pusę kilnojamojo turto vertės kompensaciją. 2011-06-06 sumokėta 100000 Lt buvo dovana šalims vestuvių proga. Šalių valia buvo išreikšta aiškiai turtą įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Turto vertės padidėjimo nėra, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Iki santuokos nutraukimo nebuvo jokių paskolų, tai buvo tėvų parama šeimai. Nėra jokių paskolos sutarčiai būdingų elementų, sutartys buvo surašytos kitu laiku negu jos nurodytos, kas akivaizdu, jog buvo skyrybų bylai paruošti dokumentai. 2011-06-27 buvo sudaryta preliminari sutartis; 2011-07-08 buvo sudaryta kredito sutartis; 2011-08-12 sudaryta notarinė buto pirkimo sutartis,- ši veiksmų seka iliustruoja, jog 2011-06-01 gauti pinigai buvo skirti siekiant pagerinti atsakovo kreditorinę istoriją, padengiant buvusią paskolą.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino priešieškinyje (patikslintame) nurodytas aplinkybes, prašo priešieškinį patenkinti, patikslintą ieškinį – atmesti. 

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovė santuokos metu buvo neištikima, turėjo draugą V. B., taip pat dažnai meluodavo atsakovui; šiuo metu ieškovė turi kitą draugą, vardu M.; tokiu būdu keičiant gyvenimo draugus yra traumuojami vaikai. Nurodė, jog „į rankas“ gauna apie 1000 Eur pajamas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė be pagrindo kaltiną sutuoktinį. Šalių šeima iširo dėl ieškovės santykių su kitu vyru. Atsakovas dauguma vakarų praleidžia su vaikais, turi pakankamai laiko leisti su vaikais. Atsakovas yra pasiryžęs visą savo laiką skirtį mergaitėms, neperleidžiant močiutėms ar auklėms. Psichologės pateikta išvada/informacija nepatvirtina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu prieštarautų vaikų interesams. Patys vaikai, ypatingai E., pokalbio su psichologine metu nurodė, jog ieškovė dažnai nemoka elgtis su vaikais, demonstruoja neigiamas emocijas, susierzinimą, rėkia, tuo tarpu atsakovas elgiasi santūriau, nerėkdamas sugeba pasiekti reikiamą efektą. Vaiko teisių apsaugos institucijai patikrinus atsakovo buities sąlygas nustatyta, kad savo būstą atsakovas palaiko švaroje ir tvarkoje. Ieškovė manipuliuoja dukromis, jų nuomone dėl gyvenamos vietos nustatymo. Pastaruoju metu galimai pasibaigus ieškovės santykiams su V. B., kurį pažinojo ir bendravo šalių dukros, jų namuose lankosi kitas ieškovės vyras, kurį vaikai vadina „policininku“; šioje situacijoje šalių mergaitės yra priverstos stebėti mamos draugų (partnerių) kaitą, kas yra žalinga vaikų besiformuojančiai pasaulėžiūrai, sukelia nestabilumo jausmą. Atsakovo pateikta bendravimo su vaikais tvarka yra racionali. Ieškovė neįrodė, kad patiria 1000 Eur išlaidas vaikams, kad jos yra realios ir pagrįstos. Dukros jokių būrelių nelanko, nepateikti duomenys, kad išleidžiama 300 Eur odontologo paslaugoms, 600 Eur per metus išlaidos sveikatos priežiūrai; nepagrįstai įtraukė patiriamas 40 Eur dienpinigių išlaidas; į paskaičiavimus įtraukia 166 Eur per mėnesį išlaidas drabužiams, visiškai ignoruojant faktą, kad didžiąją dalį vaikų drabužių perka ne ji, o drabužius parūpina E. P. ir nuolatiniais siuntiniais iš Vokietijos siunčia R. P.. Abi šalys uždirba apie po 1000 Eur. Bendroje sumoje 250 Eur abiem mergaitėms yra visiškai pakankamas išlaikymo dydis. Buto apdailai ir įsirengimui buvo išleista apie 90 tūkstančių litų (patikslintame 2019-03-08 priešieškinyje padaryta klaida- nurodyta eurai). 2011-06-06 - 2011-11-30 laikotarpiu R. P. atsakovui pervestos lėšos bendroje sumoje 37754,40 Eur butui pirkti ir įsirengti yra atsakovui jo motinos padovanotos. 2011-05-31 R. P. pardavė butą, 2011-06-01 R. P. gavo pinigines lėšas ir atsirado galimybė padovanoti pinigus sūnui. Dovanojamos piniginės lėšos buvo padovanotos atsakovui, atsakovas faktiškai jam perduotą dovaną priėmė, jos perduotos asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Rašytinėse dovanojimo sutartyse nėra išlygos, jog dovanojamas turtas yra perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Tai, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui teko padaryti sutarčių dublikatus nekeičia šalių valios ir nepaneigia dovanotojo valios dovanoti pinigus tam, kam dovanojo (atsakovui). Pati ieškovė pripažino, jog pinigų dovanojimą suprato ne kaip vestuvinę dovaną, o kaip mamos ir sūnaus turto dovanojimo turto formą. Atsižvelgiant į atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant atsakovui butą. Mano, kad toks padalinimo būdas atitiks ir vaikų interesus. Atsakovas pagrindė ir tai patvirtino trečiasis asmuo, kad trukdžių sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei nebus. Tuo tarpu ieškovė tokių duomenų nepateikė, mano, kad ieškovei išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją būtų nepakeliama našta. Dėl skolos priteisimo trečiajam asmeniui paaiškino, kad ieškovė siekia išvengti prievolės vykdymo. Ieškovės paaiškinimai nenuoseklūs, vienuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad skolintis iš trečiojo asmens nebuvo poreikio, kituose paaiškinimuose nurodo, kad finansinis stygius tam tikrais momentais šeimoje buvo. Ieškovės pozicijoje dėl lėšų gautų iš R. P. trūksta nuoseklumo ir logikos- lėšos, gautos kaip dovana, reikalaujamos pripažinti kaip gautos bendriems šeimos poreikiams ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o skolintos lėšos- tai jau asmeniškai atsakovo gautos lėšos ir asmenine atsakovo prievole tokias lėšas grąžinti.

Trečiasis asmuo R. P. ir jos atstovas prašo priešieškinį (patikslintą) tenkinti, o patikslintą ieškinį – atmesti; pareikštą trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkinti. 

Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo R. P. paaiškino, kad pinigai nebuvo jokia vestuvinė dovana, pinigus sūnui dovanojo asmeniškai būsto įsigijimui bei įsirengimui (ne bendrai šeimai, o būtent sūnui asmeniškai kaip dovaną). Taip pat ji šalims santuokos metu davė pinigus buto paskolos dengimui (apie 14000 Eur), kuri turi būti pripažinta solidari šalių paskola. Paaiškino, kad šalims gyvenant santuokoje ji sužinojo, kad ieškovė susirado draugą V. (kas yra šalių santuokos iširimo priežastis). Pažymi, kad atsakovas alkoholį vartoja labai saikingai, jis yra mylintis šeimos tėvas, prižiūri dukras. Paaiškino, kad ieškovė santuokos metu atsakovui darydavo psichologinį spaudimą. Teigia, kad šalių dukros norėtų gyventi su atsakovu, kadangi ieškovė su vaikais ne visada susitvarko, manipuliuoja mergaitėmis, be to, dirba darbą, kuriame reikia dirbti viršvalandžius.

Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad rašytinės paskolos sutarties nebuvo sudaryta, tačiau tai neeliminuoja galimybės paskolos teisinių santykių įrodinėti kitais rašytiniais įrodymais. Banko sąskaitos išrašo pateikimas laikytinas pakankamu įrodymu spręsti dėl teisinių santykių buvimo. Pinigai buvo skolinami etapais. Šalių gaunamų pajamų nepakako pragyvenimui ir atitinkamai įsipareigojimams vykdyti, jų išlaidos gerokai viršijo gaunamas pajamas, todėl ir kilo ieškovei ir atsakovui poreikis skolintis, o šalys turėjo galimybę skolintis būtent iš trečiojo asmens R. P.. Mokėjimo nurodymuose, kuomet piniginės lėšos buvo skolinamos, buvo nurodoma kita paskirtis, būtent kredito dengimui. Trečiojo asmens pervestos atsakovui piniginės lėšos nebuvo naudojamos kitoms reikmėms, o naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo pervestos, t.y. prievolių bankui vykdymui. Dėl piniginių lėšų dovanojimo trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad tarp trečiojo asmens, atsakovo ir I. L. dar iki šalių santuokos sudarymo buvo sudarytas susitarimas dėl mamos prisidėjimo prie abiejų jos vaikų gerbūvio sukūrimo ateityje. Šis susitarimas įgyvendintas atsakovo sesers I. L. nuosavybėn perduodant butą ir įgyjant butą (duomenys neskelbtini) g., kurį trečiasis asmuo numatė perleisti atsakovo nuosavybėn. Ieškovei ir atsakovui butas (duomenys neskelbtini) g. buvo per ankštas ir norėjo įsigyti didesnį butą. Dėl šios priežasties atsakovas nepriėmė nuosavybėn buto (duomenys neskelbtini) g. ir mamos paprašė buto vertę pinigais padovanoti atsakovui didesnio buto įsigijimui. Trečiajam asmeniui apie santuokos sudarymą iš anksto nebuvo žinoma. Pinigai padovanoti atsakovui negali būti laikomi vestuvine dovana šeimai. Prieš išvykdama trečiasis asmuo R. P. padovanojo atsakovui 100000 Lt pinigus. Grįžusi į Lietuvą, trečiasis asmuo siekė patvirtinti dovanojimo sandorį, tačiau sandorį įvykusį prieš kurį laiką notarai tvirtinti negalėjo. Tarp šalių dovanojimo sutartys buvo įforminamos rašytinėmis sutartimis, surašant trečiojo asmens ranka ir perduodamos per siuntas arba atvežus pačiai asmeniškai atsakovo pasirašymui. Tai kad 2017 m. sutartis teko perrašyti, trečiasis asmuo numatyti negalėjo, nes sutartims esant pas atsakovą, jų išlikimo užtikrinti ji negalėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies. Trečiojo asmens R. P. pareikštas savarankiškas reikalavimas tenkintinas pilnai.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. sudaryta santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, teigia, kad atsakovas nesilaikė abipusių santuokinių įsipareigojimų ir iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvenant santuokoje patirdavo psichologinį smurtą. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, pagrindine priežastimi nurodo ieškovės neištikimybę, taip pat kaltina ieškovę nepagarbiu elgesiu, tolerancijos, švelnumo stoka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). 

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš jų yra kaltas dėl šeimos iširimo. Jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo vartojamą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ar kitokį netinkamą atsakovo elgesį, ieškovė nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas po darbo valandų pagrindinėje darbovietėje, dažnai teisėjaudavo varžybose, todėl ne mažą laiko dalį praleisdavo ne namuose, tuo metu ieškovei tekdavo prižiūrėti vaiką(us), dėl ko kildavo ieškovės nepasitenkinimas, dėmesio stoka ir pan. Tačiau bylos duomenimis atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo šeimos reikalų, rūpinosi šeima, vaikais, materialiai išlaikė. Ieškovė kaltindama atsakovą besaikiu alkoholio vartojimu, pagrįstų įrodymų taip pat nepateikė. Atsakovas neneigia, jog jis kartais vartoja alkoholį, tačiau nesutinka, kad šis vartojimas buvo nesaikingas ir dėl to iširo šalių santuoka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų priklausomybės ligų centro įskaitoje, jam būtų taikytos administracinės nuobaudos už vairavimą neblaiviam ir pan. Atsakovas visą laiką dirbo ir gavo pajamas, minėta, jog po darbo valandų dar teisėjaudavo varžybose. Darbe nesaikingas alkoholio vartojimas būtų pastebimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo darbo metu alkoholio vartojimo faktai nebuvo nustatyti. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad už alkoholio vartojimą darbe atsakovui buvo skirtos drausminės nuobaudos, jis buvo nušalintas nuo darbo ar pan. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad per visą atsakovo darbo įmonėje laikotarpį nebuvo jokių su alkoholio vartojimu susijusių incidentų, nepastebėta, kad atsakovas būtų atėjęs į darbą ar buvęs darbe neblaivus, neblaivus vairavęs automobilį ar pan., tokių nusiskundimų nėra sulaukę ir iš įmonės klientų bei partnerių. Iš (duomenys neskelbtini) krepšinio teisėjų asociacijos pateiktos atsakovo charakteristikos matyti, kad varžybose, kuriose anksčiau teisėjaudavo atsakovas, niekada nebuvo gautas joks nusiskundimas iš kolegų, kitų asmenų, dalyvių, kad teisėjas (atsakovas) atvyko išgėręs, apsvaigęs ar pagiringas. Varžybos vykdavo įvairiose Lietuvos miestuose ir tekdavo vykti su automobiliu, pačiam vairuoti. Teismo posėdžio metu liudytojai V. P. ir O. B. parodė, jog atsakovo žalingų įpročių nėra pastebėję, kartais po varžybų nueidavo atsigerti po bokalą alaus. Tai gi, byloje neįrodyta, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir tai buvo santuokos iširimo priežastis.

Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Dėl to teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Atsakovas kaltindamas ieškovę neištikimybe, nurodo, kad ji santuokos metu turėjo santykių su kitu vyru V. B. (bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas). Ieškovė neneigė pažinojusi minėtą asmenį, tačiau ieškovė teigė, jog pažintis ir bendravimas buvo draugiškas, darbinėje aplinkoje, jokių moralės normas neatitinkančių santykių iki šalių santuokos iširimo momento (2017 m. rugpjūčio mėn.), kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, neturėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė bendravo su asmeniu vardu V., tačiau atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto kaip santuokos iširimo priežasties. Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose ieškovė yra su gėlėmis, galimai fotografuotos 2017-02-14, taip pat kaip ir kitos fotonuotraukos, kuriose ieškovė užfiksuota viena ar darbo aplinka (ofisas), neįrodo, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui, kai jie gyveno kartu. Sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, esminę reikšmę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiškai jau buvo nutraukę santuokinius ryšius. Šiuo atveju santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko 2017 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieškovė su vaikais išėjo iš namų ir vėlesni veiksmai nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai, t.y. vėlesnis ieškovės bendravimas su kitu vyru neturi jokios teisinės reikšmės. Todėl taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir kalta dėl santuokos iširimo pripažinti tik ieškovę nėra pakankamo pagrindo.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą santuokinių pareigų neatlikimu, nelojalumu. Trečiojo asmens R. P. bei liudytojos (atsakovo sesers) I. L. parodymus, taip kaip ir byloje pateiktus rašytinius A. V. paaiškinimus, dėl šalių santykių ir kaltės dėl santuokos iširimo teismas vertina kritiškai, kadangi šie asmenys yra kiekvienos šalies artimieji, todėl neatmetama, kad jų paaiškinimai gali būti palankesni atitinkamai šaliai, o ieškovės pateiktas dienoraštis atspindi tik pačios ieškovės subjektyvią nuomonę. Į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kurie pasirašyti L. R., jokių juos surašiusio asmens identifikuojančių duomenų nenurodyta, tik iš turinio galima suprasti, kad ji buvo ieškovės studijų draugė, todėl teismas jų apskritai nevertina. Šiuo atveju laikytina, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau nei pusantrų metų. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti. Gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas šalių požiūris į vaikų auklėjimą, gyvenimo bei šeimos vertybes, trūko pagarbos vienas kito atžvilgiu. Teismo nuomone, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, neieškojo bendro sutarimo, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Teismas šios santuokos išsaugoti nemato galimybių, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės „P.“, „P.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymo

Bylos duomenimis šalys turi du nepilnamečius vaikus: E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tuo tarpu atsakovas pateikdamas priešieškinį pareiškė reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.

CK 3.169 straipsnis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o, kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius, jų pobūdį ir kt. Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010); individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009); negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kad nori ir gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, turi visas tam sąlygas.

Šioje byloje sprendžiant vaikų gyvenamos vietos nustatymo klausimą, visų pirma, teismas turi atsižvelgti išimtinai ne į kurio nors vieno iš tėvų interesus, o vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-01-31 išvadoje nurodyta, jog skyrius neturi duomenų apie tai, kad šalys netinkamai vykdytų savo, kaip tėvų, pareigas dukterų atžvilgiu; abiejų tėvų galimybės ir noras auginti, rūpintis, auklėti ir išlaikyti vaikus yra maždaug vienodas; mano, kad yra susiformavęs stiprus emocinis vaikų ryšys su abiem tėvais, kuris yra labai svarbus mergaitėms; abu tėvai geba ir gali užtikrinti vaikams saugią, ramią ir sveiką aplinką, kurioje jie galėtų tinkamai augti ir vystytis. Tačiau išvadą teikianti institucija neįžvelgia priežasčių, dėl kurių dvi mažametės mergaitės turėtų būti paimtos nuo mamos, su kuria gyvena nuo pat gimimo. 

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). EŽTT praktikoje taip pat akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).

Šiuo atveju nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. gyvena tik su ieškove. Tačiau atsakovas palaiko ryšius su mergaitėmis, su jomis bendrauja. Ginčo šalių nepilnamečių vaikų ryšiai su tėvu niekada nebuvo nutrūkę. Iš teismo psichologės pateiktos išvados, išklausius nepilnamečių vaikų nuomones, matyti, kad abi mergaitės turi glaudžius santykius ir emocinius ryšius su abiem tėvais, abu tėvai užsiima su vaikais įvairia veikla. Iš pokalbio matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo dukromis, nuo pirmadienio iki penktadienio mergaitės būna pas mamą namuose, o penktadienį tėtis jas pasiima pas save ir kartu būna iki sekmadienio. Mergaitėms užtikrinama pilnavertė ir saugi aplinka bei mityba tiek tėčio, tiek mamos namuose. Teismo psichologės išvadoje nurodyta, kad išryškėjo E. šiek tiek glaudesnis ryšys su mama, lyginant ryšius su tėčiu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie         Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui patikrinus šalių buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad ieškovė su dukromis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). E. šiame bute gyvena nuo gimimo, o E. nuo vienerių metų amžiaus. Butas šviesus, tvarkingas; mergaičių kambaryje yra dviejų aukštų lova, rašomasis stalas, spinta, kilimas, muzikos grotuvas, vaikiškos knygelės ir daug žaislų. Atsakovas gyvena tame pačiame daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi. Butas tvarkingas švarus, jaukus, yra visi reikalingi baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Iš 2018-01-09 ieškovės darbovietės charakteristikos matyti, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2017-01-23, darbovietėje ieškovė charakterizuojama teigiamai, darbo laikas yra nuo 08.00 iki 17.00 val., tačiau ieškovei yra suteikta galimybė darbo grafiką koreguotis pagal galimybes ir norus, kadangi ji gali dirbti ir namų sąlygomis. Iš 2018-03-08 atsakovo darbovietės charakteristikos matyti, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2007-05-21; darbo laikas yra darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 17.30 val. esant poreikiui galimas lankstus darbo grafikas, atsakovas charakterizuojamas teigiamai. Iš byloje pateiktų ugdymo įstaigų pedagogų rašytinių paaiškinimų matyti, kad abu tėvai su pedagogais bendrauja ir bendradarbiauja, iš darželio E. ateina pasiimti, tiek ieškovė, tiek atsakovas, kartais močiutė.

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei veiksnys, todėl kai vaikas ilgą laiką gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus bei būtinybę vaikams užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Teismo nuomone, ieškovė turi visas sąlygas užtikrinti vaikams sveiką, normalų ir saugų gyvenimą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpintų dukromis, galėtų daryti žalingą poveikį dukroms, netinkamai su jomis elgtųsi, kad yra nepajėgi psichologiškai ar fiziškai tinkamai vaikus auklėti ir auginti. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų E. P. ir E. P. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).         

                    CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, o gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

    Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo siūlomas nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad skyrius laiko tėvo pasiūlytą bendravimo tvarką optimalesne ir labiau atitinkančia mergaičių interesus bei lūkesčius. Ieškovė neprieštarauja maksimaliam atsakovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais, tačiau mano, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra pernelyg sudėtinga, apsunkinanti tiek ieškovę, tiek vaikus, todėl neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, todėl nustatant vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir ši pareiga vykdoma vaiko interesais.

Bylos duomenimis tėvas su nepilnamečiais vaikais turi glaudžius santykius, mergaitės noriai bendrauja su tėčiu. Pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaikais nenustatyta. Atsakovas yra suinteresuotas nuolatiniu bendravimu su vaikais, pastovių emocinių ryšių palaikymu. Teismas įvertinęs šalių pateiktas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas, pripažįsta, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka su vaikais yra minimali, tuo tarpu nustačius galimybę atsakovui su dukromis bendrauti tokiu būdu, kokiu iš esmės nurodyta priešieškinyje būtų maksimaliai išsaugota tėvų teisė proporcingai ir lygiai bendrauti su vaikais bei užtikrinta vaikų teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais iš dalies sutinka su ieškovės pateiktais argumentais dalyje dėl vaikų paėmimo iš jų nuolatinės gyvenamos vietos darbo dienomis, pasiliekant nakčiai pas atsakovą bei dėl informacijos teikimo atsakovui. Šiuo atveju atsakovas siūlo nustatyti vaikų bendravimą su tėvu ne tik savaitgaliais, švenčių bei atostogų laikotarpiu, bet ir darbo dienomis per mėnesį šešias dienas (einančias iš eilės arba po vieną) nuo 17 val. iki sekančios dienos ryto. Tokia neapibrėžta ir nekonkreti vaikų paėmimo tvarka darbo dienomis, praktiškai priklausanti nuo atsakovo valios ir noro, negali būti laikoma pagrįsta, nes išbalansuotų vaikus, trukdytų nusistovėjusiam vaikų ugdymo režimui, dienotvarkei bei pažeistų nuolat su vaikais gyvenančios mamos teises planuoti vaikų laisvalaikį, užsiėmimų lankymą ir pan. Atsakovas taip pat prašo, jog ieškovė suteiktų visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, lankomus užsiėmimus ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas kaip ir ieškovė turi tokias pačias teises gauti informaciją iš mokymosi ir gydymo įstaigų ar kt. apie savo nepilnamečius vaikus, taip kaip ir pareigą domėtis vaikų mokymosi pasiekimais bei sveikata, todėl atsakovo reikalavimas dėl informacijos pateikimo netenkintas. Be to, teismo nuomone, atsakovo reikalavimas ieškovei užtikrinti, kad bendravimo metu vaikai turėtų visus būtinus daiktus, drabužius, mokymosi reikmenis yra perteklinis. Šioje byloje atsakovas taip pat pareiškė reikalavimą dėl galimybės su vaikais bendrauti telefonu. Teismo nuomone, nustačius galimybę atsakovui su dukromis bendrauti ir telefonu, bus maksimaliai išsaugota tėvų teisė proporcingai ir lygiai bendrauti su vaikais ir tam tikra prasme kompensuos atsakovo praradimus kai jis negalės kartu su mergaitėmis praleisti laiko.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, atsižvelgiant tiek į šalių, tiek į jų vaikų teises ir interesus, laikytina, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal atsakovo pateiktą bendravimo tvarką, su aukščiau paminėtomis išimtimis, pagal šiai dienai esamas aplinkybes, atitinka šalių ir vaikų interesus. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaikais bei dalyvauti vaikus auklėjant, jei tai nekenkia vaikų interesams ir atsižvelgiant į vaikų norus.

Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, taip pat ją papildyti naujais punktais, tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti iš atsakovo po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, prašo priteisti po 125 Eur. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-01-31 išvadoje nurodo, jog yra suinteresuoti, kad vaikams būtų priteistas kuo didesnis išlaikymas, tačiau byloje realiai turi būti įvertinti vaikų poreikiai bei tėvų galimybės, prašo bet kokias abejones vertinti vaikų naudai.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Šiuo metu E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra aštuonių metų amžiaus, o E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra šešių. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga apie 1000 Eur, ieškinyje (patikslintame) pateikė vaikų poreikių paskaičiavimą (išlaidų detalizaciją). Atsakovas su tokiu paskaičiavimu nesutinka, nurodė, jog gyvenant kartu vaikų poreikiams išleisdavo iš viso apie 500 Eur.

Teismo nuomone, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog vaikų poreikiams per mėnesį šiuo metu reikalinga 1000 Eur. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ypatingai specialūs vaikų poreikiai, todėl gerokai vidutinius vaiko poreikius viršijančios išlaidos mažintinos. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių šalių dukroms išlaidos maistui vidutiniškai per mėnesį yra 300 Eur. Įvertinus ieškovės pateiktus kvitus pastebėtina, kad pirktas maistas yra ne tik vaikams. Byloje nenustatyta, kad vaikai yra alergiški ir jiems būtų reikalingas kitoks maistas nei visai šeimai. Be to, iš pateiktų kvitų, matyti, kad ieškovė perka ne pirmo būtinumo maisto prekes (kaip pvz. saldumynai, gazuoti gėrimai, pica, gruzdintos bulvės, kramtomoji guma). Taip pat ne vaikų poreikiams skirtas prekes (pvz. kava late, tirpi kava, nealkoholinis alus, girliandos, žvakės, puodas, virtuvinė pirštinė ir kt.). Įvertinama aplinkybė, jog mergaitės lanko ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje maitinimas yra užtikrinamas visą dieną. Mokykloje vaikas maisto gali nusipirkti, todėl tikėtina, jog ieškovė tam tikslui skiria pinigų, atkreiptinas dėmesys, jog į paskaičiavimą yra atskirai įtraukti 35 Eur už dukros maitinimą mokykloje. Be to, ieškovė įtraukia 40 Eur dienpinigius mergaitėms, nors ikimokyklinio amžiaus vaikams paprastai tėvai dienpinigių apskritai neduoda. Ieškovė nurodo, jog transporto išlaidoms vaikų vežimui į ugdymo bei gydymo įstaigas reikalinga 100 Eur. (Nors ieškovė už transporto išlaidas minėtą 100 Eur sumą nurodo du kartus (2x100), tačiau pagal išlaidų detalizaciją galima spręsti, jog yra padaryta spausdinimo ir/ar kopijavimo klaida, nes į bendrą išlaidų sumą įtraukiami 100 Eur, o ne 200 Eur). Ieškovė pateikė kvitus, iš kurių matyti, kad yra perkamas kuras (dujos), tačiau nepagrindė, jog būtent tokio dydžio (100 Eur per mėnesį) transporto išlaidos reikalingos vaikams,- ieškovė nenurodė nuvažiuojamo atstumo km, nepateikė kuro sąnaudų normos apskaičiavimo ir/ar kitus įrodymus, kuriuos įvertinęs teismas galėtų padaryti atitinkamas išvadas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė su vaikais nebegyvena už miesto ribų, o pačiame mieste (bute (duomenys neskelbtini)). Taip pat nesutiktina su ieškove, kad ji nepilnamečių vaikų higienos priemonėms, rankšluosčiams, skalbimo priemonėms, patalynei kas mėnesį išleidžia 30,00 Eur. Pastebėtina, jog tokie daiktai kaip rankšluosčiai, patalynė kiekvieną mėnesį neperkami, todėl ir išlaidos turėtų būti mažesnės. Ieškovė taip pat neįrodė, jog patiria 30 Eur išlaidas už kirpimo paslaugas. Iš nuotraukų matyti, kad mergaitės yra vidutinio ilgio plaukais, tikėtina, jog kiekvieną mėnesį mergaitės nesinaudoja kirpėjo paslaugomis. Ieškovė nurodo, jog vaikų lavinimui išleidžia 75 Eur (30 + 45), tačiau nenurodo kokius būrelius vaikai lanko, kokius vaikų įgūdžius būtina papildomai lavinti. Iš pateiktų kvitų ir sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė yra mokėjusi kelis mėnesius VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ po 30 Eur; atsakovo atstovė nurodė, jog robotikos užsėmimus dukra metė. Sutiktina su atsakovu, jog didelė dalis būrelių yra valstybės (savivaldybės) finansuojami, kuriose kainos simboliškos arba už juos visiškai mokėti nereikia. Ieškovė taip pat nurodo, kad sveikatos priežiūrai vaikams išleidžia per mėnesį po 50 Eur, o metinės išlaidos už odontologo paslaugas sudaro 300 Eur (kas mėnesiui tenka 25 Eur). Teismas sutinka, jog būna laikotarpių, kai vaikai serga ir yra patiriamos išlaidos vaistams, tačiau ieškovės nurodytą sumą sveikatos priežiūrai ir už odontologo paslaugas teismas vertina kaip per dideles, juo labiau, jog ieškovė tokio išlaidų dydžio nepagrindė. Pažymėtina, jog duomenų, apie vaikų sveikatos sutrikimus ir/ar poreikį lankytis spec. gydymo įstaigose, pirkti pastoviai vaistus nėra. Teismas įvertina ir tai, jog jei vaikui dantys gydomi gydymo įstaigoje, kuri turi sutartį su TLK ir kurioje vaikas prirašytas, nei už gydymą, nei už naudojamas priemones mokėti nereikia; visos odontologinių paslaugų išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Be to, teismo vertinimu ieškovės nurodytos metinės išlaidos vaikų drabužiams, avalynei ir kt. 2000 Eur (kas mėnesiui išeitų apie 167 Eur) yra per didelės ir turi būti mažinamos. Iš pateiktų kvitų matyti, kad ieškovė rūbus ir avalynę perkasi tokių prekės ženklų kaip Reserved, H&M, Zara, Lindex, Crocs ir kt. parduotuvėse, kuriose kainos paprastai yra aukštesnės. Vaikai yra skirtingo amžiaus, tačiau tos pačios lyties, metų skirtumas tarp mergaičių yra nedidelis (galimas tarp vaikų rūbų perimamumas), apsiperkant mažesnėse parduotuvėse bei protingai planuojant išlaidas rūbams bei avalynei, turi būti išleidžiama kur kas mažesnė suma. Ieškovė nurodo, kad atostogoms, kelionėms, išvykoms reikalinga 400 Eur. Teismas pažymi, kad tėvai turi rūpintis vaikų laisvalaikiu, poilsiu, tačiau tokios išlaidos turi būti racionalios. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Kita vertus, vieno iš tėvų turima galimybė savo nuožiūra didesne apimtimi tenkinti vaiko ne tik būtinuosius, bet ir kitus poreikius (vykti į keliones Lietuvoje ar už jos ribų), negali būti perkeliama kitam iš tėvų. Duomenų, kad vaikai vyktų į varžybas, olimpiadas ir pan. ir jiems būtų reikalingos tikslinės kelionės išlaidos, nėra. 

Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsižvelgiant į nedidelį vaikų amžių, yra apie 700 Eur.

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, ieškovės gaunamas atlyginimas kas mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1200 Eur, atsakovo pajamos sudaro – apie 1000 Eur. Iš pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pateikto Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką šalims nuosavybės teise priklausantis turtas -butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), priteisiamas ieškovei, o atsakovui kompensacija už ieškovei tenkančią jo turto dalį. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė su vaikais gyvena nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, jog gyvenamą plotą nuomojasi. Buto nuomos kaina per mėnesį 370 Eur. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju šalių vaikai gyvena su ieškove, tačiau atsakovas su vaikais bendrauja maksimaliai. Pagal bendravimo tvarką vaikai pas atsakovą praleis iš viso apie 3 mėnesius per metus ir šiuo laikotarpiu atsakovui teks didesnis aprūpinimo vaikams teikimas. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 50 Eur kiekvienam vaikui, kuriuos gaus ieškovė, nes su ja lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į tai, kad nustatoma maksimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. P. ir E. P. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2017 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. 

Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, ji uzufrukto teise skiriamas vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise ir ginčo dėl to nėra. Santuokos metu šalys įsigijo butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/84 parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), bei sandėliuką. Taigi šis nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką. Buto įsigijimui AB SEB bankas suteikė 112362,81 Eur kreditą. Pagal pateiktus duomenis 2019 m. kovo mėn. kredito likutis sudaro 95803,29 Eur.

Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis). Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, tokių aplinkybių, jog teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus dėl turto vertės savo iniciatyva nėra, šalys buvo atstovaujamos advokatų, todėl teismas nustatydamas dalijamo turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadovaujasi tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas, yra pateikusios ginčo šalys. Šioje byloje pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas, iš kurio matyti, kad ginčo butas įvertintas 139000 Eur. Abi šalys su tokia turto verte sutiko.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Ieškovė prašo 139000 Eur vertės butą padalinti po ½ , priteisiant ieškovei butą natūra, o atsakovui priteisiant kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovui priklausančią buto dalį. Atsakovas patikslintu priešieškiniu siekė, jog ginčo butas asmeninės nuosavybės teise atitektų jam, teigia, jog atsižvelgiant į panaudotų asmeninių lėšų sumą, būtina nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 1/3 buto vertės kompensaciją.

 Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju abi šalys siekia, kad butas būtų priteistas atitinkamai kiekvienai asmeninės nuosavybės teise. Teismo nuomone, šalių santykiai yra konfliktiški, todėl padalijimas turto natūra, paskiriant abejiems sutuoktiniams po tam tikrą dalį buto, pažeistų sutuoktinių teises ir tesėtus interesus, neužtikrintų jų teisės į visavertį gyvenimą, būtų apsunkintos galimybės naudotis turtu ir jį išlaikyti, o galimybė šalims konfliktuoti didėtų. Pagal bylos duomenis šalys kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neturi. Šiuo metu ginčo bute su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovė. Atsakovas gyvenamą patalpą nuomojasi. Priteisus visą butą atsakovui, ieškovė butų priversta išsikraustyti iš buto, kuriame su nepilnamečiais vaikais gyvena, ieškotis kito gyvenamo ploto. Ieškovė nurodė, jog piniginę kompensaciją išmokėti galės, tik prašo jos mokėjimą atidėti dvejiems metams. Tuo tarpu atsakovas taip pat teigia, jog turi galimybę išmokėti piniginę kompensaciją, taip pat atsakovo tėvai yra pasirengę padėti padengti išlaidas. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad bute gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, t.y. ieškove, todėl teismas nutaria butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), 139 000,00 Eur vertės, priteisti ieškovės nuosavybėn, o atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija už jo turto dalį (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Šalys neginčija, kad prievolė bankui pagal kredito sutartį yra solidari šalių prievolė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip. Nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas neišreiškė sutikimo, jog prievolės būtų modifikuojamos, todėl AB SEB bankui prievolė pagal kredito sutartį paliekama nepakeista, t.y. solidaria šalių prievole.

Pagal CK 6.6 straipsnio 6 dalį, bendraskoliai yra įpareigoti kreditoriui iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Įvykdyta solidarioji prievolė, siejusi kreditorių ir bendraskolius, pagal bendrą taisyklę baigiasi, o vietoj jos atsiranda buvusių solidariųjų skolininkų dalinės tarpusavio prievolės. Taigi, nors ir šalys lieka skolingos kreditoriui solidariai, atitinkamai kuri šalis ketina vykdyti prievolę ar jau yra įvykdžiusi didesnę dalį prievolės, turi teisę pasibaigus solidariajai prievolei reikalauti iš kitos šalies jai tenkančios dalies. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad solidarią prievolę bankui po santuokos nutraukimo vykdys ji asmeniškai, kitaip tariant siekia nustatyti sutuoktinių tarpusavio solidarios prievolės vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad po santuokos nutraukimo butas priteisiamas ieškovei, sutuoktinių prievolė bankui lieka solidari, o įkeisto turto atžvilgiu hipoteka seka paskui daiktą, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, jog solidarią prievolę kreditoriui ji vykdys asmeniškai. Pažymėtina, kad nustatyta sutuoktinių tarpusavyje solidarios prievolės vykdymo tvarka, nepakeičia fakto, jog prieš kreditorių AB SEB bankas šalys lieka atsakingos solidariai. Tai reiškia, kad bankui sutuoktiniai atsakys abu solidariai iki visiško prievolės įvykdymo.

Tokiu būdu ieškovei tenka turto už 139 000,00 Eur. Kadangi ji įsipareigoja sumokėti ir visą likusią apie 95 803,29 Eur dydžio skolą kreditoriui AB SEB bankas, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos išmokėjimo, minėta suma mažintina įsipareigotos išmokėti bankui paskolos suma ir priteistinos kompensacijos atsakovui dydis sudaro 21 598,36 Eur.

Atsakovas teigia, jog buto įsigijimui ir remontui bei sandėliukui įsigyti taip pat kai kuriems kilnojamiesiems daiktams įsigyti buvo panaudota 40 154,40 Eur (138 644,70 Lt) jo asmeninių lėšų, kurias padovanojo jo motina. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovo motina dovanojo pinigus, tačiau nurodo, jog tai buvo vestuvinė trečiojo asmens dovana bei vėliau parama šeimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-08-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šalys įsigijo 1/84 dalį parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta bendra daiktų kaina 430 000,00 Lt. 43 000,00 Lt pervesti pardavėjui prieš sutarties sudarymą. 2011-07-08 kredito sutartimi suteiktas 112 362,81 Eur kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. 2015-09-29 pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įsigijo sandėliuką 5,73 kv.m., pažymėtu 310-41 ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą 310-94(1/52 iš 161,46 kv.m.) už 2000 Eur kainą. Šalių santuoka sudaryta 2011-06-04. Byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, jog  2011-06-06 trečiasis asmuo pervedė į atsakovo sąskaitą 100 000,00 Lt, paskirtyje nurodyta „buto pirkimui“. 2011-08-18, trečiasis asmuo R. P. į atsakovo sąskaitą pervedė 10 000 Lt, 2011-09-02 pervedė iš viso 6000 Lt (3 x 2000 Lt), 2011-09-03 pervedė iš viso 4000 Lt (2 x 2000 Lt), 2011-11-30 pervedė 3000 Eur, paskirtyje nurodant „Buto remontui“. 2015-09-07 pervedė 2400 Eur, paskirtyje nurodyta „Sandėliuko pirkimui“. 

Atsakovas nurodo, jog jo asmeninėmis lėšomis (trečiojo asmens jam dovanotomis) buvo įsigyta ir sukurta apie 1/3 dalis buto vertės, todėl dėl nevienodo indėlio į bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimą/kūrimą, atsakovui priteistina 2/3 dalys buto, o ieškovei – 1/3 dalis. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo motina dovanojo pinigus buto (dalies) įsigijimui ir remontui. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pinigai buvo perduoti asmeninėn atsakovo nuosavybėn ar bendrojon  jungtinėn šalių nuosavybėn.  Kaip nurodyta CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad trečiasis asmuo pervesdamas pinigus nenurodė, jog pinigai pervedami (dovanojami) asmeninėn atsakovo nuosavybėn. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo butas įregistruotas abiejų šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2011-08-12 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog turtas perkamas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Byloje taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, jog nekilnojamojo turto įgijimui (buto adresu (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgyjamas šeimos poreikiams tenkinti, tai yra, gyventi buvo paimtas kreditas. Teismo nuomone, visuma aplinkybių rodo, buvus sutuoktinių sutarimui kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir ją sukūrus. Kaip matyti atsakovas, buto įsigijimo momentu, neišreiškė valios, kad atitinkama dalis turto lygi trečiojo asmens dovanotų lėšų daliai yra jo asmeninė nuosavybė. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pripažino, jog dovanojimo sutartys buvo surašytos vėliau, tik 2017 m., jau iškėlus bylą teisme. Atsakovo motinos paaiškinimai, jog minėtus pinigus padovanojo atsakovui (o ne šeimai), buto įsigijimui ir įrengimui (remontui), taip pat ir I. L. parodymai, negali būti laikomi patikimu įrodymu, kadangi jos suinteresuotos turtinių klausimų išsprendimu atsakovo naudai. Teismo vertinimu byloje neįrodyta, jog pinigai buvo dovanojami atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Kitų duomenų, jog buto pirkimui atsakovas panaudojo asmenines savo lėšas, byloje nėra. Šalys ginčo butą įsigijo po santuokos sudarymo, todėl preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Prezumpcija byloje paneigta nebuvo. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad perkant butą ir jį įrenginėjant (remontuojant) buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsakovas nurodo, jog santuokos metu šalys įsigijo taip pat kilnojamąjį turtą, kuris turi būti padalintas: svetainės spintelės (pastatomos) 350 Eur vertės, svetainės spintelės (pakabinamos) 650 Eur vertės, mikrobanginė Gorenje GMO 20DGE 70 Eur vertės, miegamojo komoda 650 Eur vertės, virtuvinis stalas 270 Eur vertės, kėdės 4 vnt. 400 Eur vertės, miegamojo lova Eldorado 600 Eur vertės, miegamojo spintelės 150 Eur vertės, pufas su atkalte 20 Eur vertės, prieškambario baldai 250 Eur vertės, užuolaidos 1200 Eur vertės, sieninė spinta stumdomomis durimis 800 Eur vertės, roletai 300 Eur vertės, darbo kambario sekcija 450 Eur vertės, Bose garso (namų kino) sistema su patalpoje integruotomis kolonėlėmis 300 Eur vertės, Maranz garso stiprintuvas 300 Eur vertės, televizorius Samsung 150 Eur vertės, televizorius LG 400 Eur vertės, viso turto už 7310 Eur.

Atsakovas taip pat nurodo, jog už jo asmenines (motinos padovanotas) lėšas įsigytas kilnojamasis turtas: virtuvinis baldų komplektas 5000 Eur vertės, šaldytuvas Whirpool WSF 5574 1000 Eur vertės, gartraukis AEG DF6260 150 Eur vertės, kaitlentė AEG HK634020XB 200 Eur vertės, skalbimo mašina Whirpool 350 Eur vertės, džiovyklė Elektrolux 550 Eur vertės, orkaitė (duomenys neskelbtini) Eur vertės, miegamojo šviestuvai 100 Eur vertės, oro kondicionierius Sanyo SAP-KRV18AEH 1000 Eur vertės, vonios spintelės 3 vnt. 370 Eur vertės, vonios veidrodis su lentyna 50 Eur vertės, viso turto už 9570 Eur. Kadangi teismas nenustatė, jog trečiasis asmuo pinigines lėšas dovanojo tik sūnui asmeniškai, o ne šeimai, nesant kitų duomenų, jog turtas būtų įsigytas už asmenines atsakovo lėšas, aukščiau paminėti kilnojamieji daiktai laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kurie nutraukiant santuoką turi būti padalinti tarp šalių.

Pagal atsakovo pateiktus duomenis kilnojamųjų daiktų bendra vertė iš viso yra 16 880 Eur (7310 +9570). Nors ieškovės bei jos atstovas ir išreiškė abejones dėl kilnojamojo turto vertės, tačiau kitokios dalintinos daiktų vertės nenurodė, įrodymų neteikė. Todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis apie dalintiną kilnojamąjį turtą ir jo nurodyta turto verte. Atsižvelgiant į tai, kad visi kilnojamieji daiktai buvo pirkti butui, dalis baldų buvo specialiai suprojektuoti ir/ar integruoti bute, o butas priteisiamas ieškovei, todėl ieškovei priteisiami ir šalių santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai, priteisiant atsakovui pusę dalintino kilnojamojo turto vertės kompensaciją, t.y. 8440 Eur.

Be to, byloje nustatyta, kad prekių užsakymo sutartimi 2017-04-04 atsakovo užsakyti odiniai baldai - Dreamer už 1330 Eur. Avansą 340 Eur už sofą atsakovas sumokėjo 2017-04-04. 2017-05-12 sudarytoje rangos sutartyje kaina nurodyta 1340 Eur. Pagal sutartį gaminiai turėjo būti pateikti iki 2017-05-12, o pateikus gaminius likusią kainą susitarta apmokėti pagal grafiką laikotarpiu nuo 2017-06-15 iki 2018-05-15. Pagal byloje esančia 2017-05-12 PVM sąskaitą-faktūrą bendra kaina su pristatymu už minkštus baldus yra 1340 Eur. Atsakovas nurodo, jog ieškovei išsikrausčius iš buto 2017 m. rugpjūtį, 834 Eur baldų kainos dalį sumokėjo asmeninėmis lėšomis, t.y. už sofą buvo sumokėta 506 Eur bendromis lėšomis ir 834 Eur asmeninėmis atsakovo lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio netvarko, pripažintina, jog atsakovas už sofą 834 Eur sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl iš ieškovės priteistina atsakovui piniginė kompensacija 1087 Eur (834 +253) už minkštus svetainės baldus  Dreamer, o pastarieji priteistini ieškovei.

Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 sumokėjo 3744,74 Eur bankui už butą iš savo asmeninių lėšų, todėl ½ dalį privalo kompensuoti ieškovė, t.y. 1872,37 Eur. Ieškovė neginčija fakto, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu vienas vykdė prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį, nors šalių prievolė yra solidari, tačiau mano, kad ji neturi jokio pagrindo kompensuoti atsakovui šių išlaidų, kadangi ieškovei su vaikais išsikrausčius iš buto, atsakovas vienas tuo metu gyveno ginčo bute, be to, ieškovė turėjo išlaikyti vaikus. Iš byloje pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas kreditoriui AB SEB bankui minėtu laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 pervedė iš viso 3744,74 Eur (6 tomas l. 9-12, 124), todėl ieškovė turi kompensuoti ½ dalį atsakovo įvykdytos pirmiau nurodytos prievolės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš ieškovės atsakovui priteistina 1872,37 Eur dydžio kompensacija.

Tai gi, po santuokos nutraukimo ieškovei priteistinas butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), su parkingu ir sandėliuku, bei santuokos metu įgyti aukščiau minėti kilnojamieji daiktai, o atsakovui iš ieškovės priteistina 32997,73 Eur (21598,36 +8440+1087+1872,37) kompensacija.

Ieškovė pateikė prašymą atidėti dviejų metų laikotarpiui kompensacijos išmokėjimą. 

CPK 284 straipsnio 1dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Remiantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti ne ilgiau kaip 2 metams.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus šalių turtinę padėtį, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas dvejiems metams (CPK 284 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju ieškovei suteikiama teisė per šį laikotarpį surasti tinkamą teismo sprendimo įvykdymo variantą.

Dėl trečiojo asmens R. P. savarankiškų reikalavimų

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų AB SEB banko sąskaitos išrašų matyti, kad trečiasis asmuo R. P. atsakovui 2012-03-16 pervedė 1000 Eur, 2012-05-22 pervedė 1700 Eur, 2012-07-19 pervedė 300 Eur, 2012-12-10 pervedė 500 Eur, 2013-01-09 pervedė 600 Eur, 2013-05-16 pervedė 500 Eur, 2013-05-21 pervedė 500 Lt, 2013-06-11 pervedė 800 Eur, 2013-12-06 pervedė 500 Eur, 2014-01-06 pervedė 500 Eur, 2014-05-02 pervedė 500 Lt, 2014-11-17 pervedė 710 Eur, 2015-04-22 pervedė 500 Eur, 2015-05-25 500 Eur, 2016-07-12 pervedė 5000 Eur, 2016-07-15 pervedė 700 Eur, iš viso 14099,62 Eur (13810 Eur +1000 Lt (289,62 Eur)). Pinigų pervedimo paskirtis nurodyta „Paskolų dengimui“. Trečiasis asmuo R. P. nurodo, jog pinigus paskolino ieškovei ir atsakovui. Atsakovas su trečiojo asmens reikalavimu sutinka, paaiškino, jog trečiasis asmuo, esant šalių sunkiai finansiniai padėčiai, paskolino pinigus kredito įmokoms už butą padengti. Ieškovė iš esmės neginčija fakto, jog trečiasis asmuo pervedė pinigus, tačiau nurodo, jog tai buvo ne paskola, o parama sūnaus šeimai, jokio poreikio skolintis šalys neturėjo, trečiasis asmuo daugybę kartų prieš tai pinigines lėšas sutuoktiniams dovanojo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2010 m. šalims gimė pirmas vaikas, 2013 m. šalims gimė antras vaikas, ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, šalys turėjo mokėti paskolą bankui už suteiktą kreditą butui įsigyti. Be to, sutuoktiniai įsirenginėjo butą, pirko baldus, buitinę techniką. Sutiktina su trečiojo asmens atstovo teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, jog tam tikrais laikotarpiais šalių gaunamos pajamos viršijo išlaidas. Akivaizdu, kad šalių finansinė padėtis nebuvo tokia gera, jog nebuvo būtinybės skolintis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trečiajam asmeniui teigiant, o atsakovui pripažįstant, darytina išvada, jog pinigus sumoje 14099,62 Eur trečiasis asmuo šalims ne dovanojo, o paskolino. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji nežinojo, kad pinigai buvo skolinami, nesudaro pagrindo priešingai išvadai padaryti.

Trečiasis asmuo prašo pripažinti piniginę prievolę solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios  (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186). Pagal  CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Tokiu atveju reiškiant reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė šiam sandoriui (CPK 178 straipsnis). Taigi, iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais.

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo įrodinėjo, jog pinigus paskolino ieškovei ir atsakovui, būsto, kuriame šalys su nepilnamečiais vaikais gyveno, kredito dengimui, t.y. šeimos poreikių tenkinimui, ir būtent šiam tikslui buvo panaudoti skolinti pinigai. Atsakovas trečiojo asmens reikalavimą pripažino, nurodė, jog leidžiant daug pinigų buto įrengimui ir susidūrus su finansiniais sunkumais, siekiant vykdyti turimus įsipareigojimus bankui, šeima buvo priversta skolintis iš trečiojo asmens, tuo tarpu ieškovė teigia nieko nežinojusi apie paskolą. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog trečiojo asmens paskolinti pinigai būtų panaudoti ne tam tikslui, kuriam skolinti, o atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kas lemtų, jog prievolė yra asmeninio pobūdžio ir pagal ją atsakingas tik atsakovas. Paprastai sutuoktiniai gyvendami santuokoje kuria bendrąją nuosavybę, tam panaudodami tiek gaunamas pajamas, tiek paskolintas lėšas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys įsigijo nekilnojamojo turto-butą (šeimos gyvenamą patalpą). Todėl vertinat aplinkybę, jog pinigai buvo skolinami šeimos būsto įsigijimui suteikto kredito daliniam dengimui, darytina išvada, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir iš trečiojo asmens gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prievolė grąžinti trečiajam asmeniui 14099,62 Eur pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 155 Eur kitų išlaidų. Atsakovas sumokėjo 236 Eur žyminį mokestį, turėjo 4679,92 Eur išlaidų už advokato paslaugas, 121 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta dalis patikslinto ieškinio ir dalis patikslinto priešieškinio reikalavimų, įvertinus šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, taip pat įvertinus šalių turtinę padėtį po santuokos nutraukimo, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo principais, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, teismas pripažįsta, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos tai šaliai, kuri jas patyrė, ir vienai iš kitos nepriteistinos (CK 1.5 straipsnis, CPK 17, 93 straipsniai).

Atsakovui pareiškus priešieškinį, 2018-02-09 teismo nutartimi atsakovas atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovei sumokėjus dalį žyminio mokesčio, esant jos prašymui atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismui ieškinį priėmus, darytina išvada, jog ieškovė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį. Todėl žyminis mokestis valstybei iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinas.

Byloje yra įrodymai apie trečiojo asmens R. P. sumokėtą 317,24 Eur žyminį mokestį bei 1518,95 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus trečiojo asmens R. P. reikalavimus pilnai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos po lygiai iš ieškovės ir atsakovo, t.y. po 918,09 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263  265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. 

Trečiojo asmens R. P. pareikštus savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų šalių kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti pavardes „P.“ ir „P.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, D. P., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. P. išlaikymą dukrai E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 23 d.) iki  dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. P. ir E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise D. P..

Nustatyti atsakovo E. P. bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis: 

1.1. Suteikti atsakovui teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios (ugdymo, mokymo) vietos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą tokia tvarka:  

a) pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., išskyrus pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį - Motinos dieną; 

b) Tėvo dieną, t.y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo 10 val. iki 21 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei;

 c) kiekvienais metais rugpjūčio 4 d. - nuo 17 val. iki 21 val., jeigu ši diena yra darbo, arba nuo 11 val. iki 21 val., jeigu ši diena tenka savaitgaliui; 

d) Šv. Kalėdų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 13 val.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. ir nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 2 d. 13 val.;

e) Šv. Velykų švenčių metu: kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. iki pirmadienio 13 val.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. iki 21 val.

1.2. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. 1 mėnesį per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaikų mama D. P..

1.3. Atsakovui nustatyti teisę praleisti su dukromis E. ir E. pusę vaikų žiemos atostogų ir pusę vaikų pavasario (Velykinių) atostogų, šių atostogų grafiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę, suderinus su vaikų mama D. P..

1.4. Savo bendravimu su vaikais laiku atsakovui nustatyti teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų į turizmui saugią valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informuojant vaikų motiną D. P. ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Tokiu atveju atsakovas įpareigojamas ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su kelione.

1.5. Ieškovė privalo iš anksto (bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį) informuoti atsakovą apie numatomą vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, nedelsiant informuoti apie pasikeitusį savo ir vaikų adresą ir kitus savo ir vaikų kontaktinius duomenis.

1.6. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu, jeigu toks bendravimas atitinka vaikų mokymosi, užklasinės veiklos ir poilsio režimą.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą: 

Butą, esantį (duomenys neskelbtini) (su sandėliu 5.73 kv.m., pažymėtu 310-41, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 176-14 (1/46 iš 7,92 kv.m.), 176-15 (1/46 iš 2,78 kv.m.), 176-16(1/46 iš 33,23 kv.m.), 176-17(1/24 iš 6,65 kv.m.), 176-18(1/24 iš 14,27 kv.m.), 176-19(1/46 iš 17,84 kv.m.), 176-2(1/46 iš 2,63 kv.m.), 176-86(1/174 iš 29,70 kv.m.), 176-126(1/46 iš 10,39 kv.m.), 176-127(1/46 iš 3,39 kv.m.), 176-128(1/46 iš 2,32 kv.m.), a-l(l/46 iš 13,18 kv.m), a-17(l/4 iš 13,49 kv.m.), a-2(l/46 iš 4,85 kv.m.), a- 3(1/46 iš 5,71 kv.m.), a-4(l/46 iš 5,75 kv.m.), R-16(l/46 iš 5,80 kv.m.), R-17(l/46 iš 33,37 kv.m.), R-18 (1/24 iš 6,53 kv.m.), R-l9(1/24 iš 13,73 kv.m.), R-20(l/46 iš 11,36 kv.m.), R-21(l/46 iš 34,79 kv.m.), R-4(l/42 iš 15,70 kv.m.), 310-94(1/52 iš 161,46 kv.m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 116,01 kv.m. ir 1/84 dalį negyvenamosios patalpos - parkingo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 139000 Eur vertės, priteisti ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei D. P. kilnojamuosius daiktus: svetainės spinteles (pastatomos) 350 Eur vertės, svetainės spinteles (pakabinamos) 650 Eur vertės, mikrobanginę Gorenje GMO 20DGE 70 Eur vertės, miegamojo komodą 650 Eur vertės, virtuvinį stalą 270 Eur vertės, kėdes 4 vnt. 400 Eur vertės, miegamojo lovą Eldorado 600 Eur vertės, miegamojo spintelę 150 Eur vertės, pufą su atkalte 20 Eur vertės, prieškambario baldus 250 Eur vertės, užuolaidas 1200 Eur vertės, sieninę spintą stumdomomis durimis 800 Eur vertės, roletus 300 Eur vertės, darbo kambario sekciją 450 Eur vertės, Bose garso (namų kino) sistemą su patalpoje integruotomis kolonėlėmis 300 Eur vertės, Maranz garso stiprintuvą 300 Eur vertės, televizorių Samsung 150 Eur vertės, televizorių LG 400 Eur vertės, minkštus svetainės baldus Dreamer, virtuvinį baldų komplektą 5000 Eur vertės, šaldytuvą Whirpool WSF 5574 1000 Eur vertės, gartraukį AEG DF6260 150 Eur vertės, kaitlentę AEG HK634020XB 200 Eur vertės, skalbimo mašiną Whirpool 350 Eur vertės, džiovyklę Elektrolux 550 Eur vertės, orkaitę (duomenys neskelbtini) Eur vertės, miegamojo šviestuvą 100 Eur vertės, oro kondicionierių Sanyo SAP-KRV18AEH 1000 Eur vertės, vonios spinteles 3 vnt. 370 Eur vertės, vonios veidrodį su lentyna 50 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės D. P. 32 997,73 Eur (trisdešimt du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt septyni eurai septyniasdešimt trys euro centai) kompensaciją atsakovui E. P., atidedant šios kompensacijos išmokėjimą ne ilgiau kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui AB SEB bankas pobūdžio, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankui vykdys D. P., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo E. P. lėšomis, ieškovė D. P. privalės sumokėti atsakovui E. P. piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovo nuostolius.

Kitoje dalyje patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio netenkinti.

Pripažinti 14 099,62 Eur dydžio piniginę prievolę trečiajam asmeniui R. P. solidaria ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. prievole. Priteisti solidariai iš ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. 14 099,62 Eur (keturiolika tūkstančių devyniasdešimt devyni eurai šešiasdešimt du euro centai) skolą trečiajam asmeniu R. P..

Priteisti iš ieškovės D. P. ir atsakovo E. P. po 918,09 Eur (devyni šimtai aštuoniolika eurų devyni euro centai) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. P..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2017-11-24 nutartimi taikytas, 2018-06-04 nutartimi ir 2018-11-29 nutartimi pakeistas, laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamos vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Įskaityti į išlaikymo dydį pinigines lėšas, gautas vykdant 2017-11-24 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Panaikinti 2018-07-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                           Egidijus Mickevičius