Baudž. byla Nr. 1-95-557/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.9.; 1.2.14.10.; 1.2.18.6.;
1.2.29.1. (S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Jūratei Dužinskienei,
dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui,
gynėjui Arūnui Gincui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d., 184 str. 2 d., 300 str. 1 d., 223 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir
nustatė:
kaltinamasis A. B., iki 2004-03-18 būdamas UAB „Gaberta“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pardavė bendrovei priklausantį turtą:
2004-02-04 vilkiką „SCANIA R143MA“, v/n (duomenys neskelbtini), už 5000 litų,
2004-02-05 vilkiką „MAN 19.372“, v/n (duomenys neskelbtini), už 6372 litus,
2004-03-19 metalo laužą (priekabą – šaldytuvą GA3D/5, v/n (duomenys neskelbtini)) už 1058,46 lito, tačiau gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasą ir pasisavino jo žinioje buvusius svetimus, UAB „Gaberta“ priklausančius pinigus 12430 litų 46 ct. sumoje.
Kaltinamasis A. B., būdamas UAB „Gaberta“, įregistruotos (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-02-29 nenustatytu būdu perleisdamas nenustatytiems asmenims bei, Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Gaberta“ bei paskyrus UAB „Gaberta“ administratoriumi UAB „Agenoras“, administratoriaus įgaliotam asmeniui neperduodamas UAB „Gaberta“ turto ir piniginių lėšų, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 43674 litų 27 ct. vertės svetimą UAB „Gaberta“ priklausantį turtą:
kurą už 795 litus,
einamiesiems bendrovės reikalams jam išduotus pinigus 6142 litų sumoje,
kasoje buvusius pinigus 19457,54 lito sumoje,
vilkiką „SCANIA R113M“, v/n (duomenys neskelbtini) už 12433,30 lito,
spausdintuvą už 1537,20 lito,
tentą už 2597,75 lito,
telefoną už 479,29 lito,
SIM kortelę už 1,03 lito,
telefoną Motorolla už 46,76 lito,
mobilų telefoną už 130,09 lito,
mobilų telefoną už 26,85 lito,
mobilų telefoną už 27,46 lito.
Kaltinamasis A. B., būdamas UAB „Gaberta“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-02-09 UAB „Gaberta“ buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai:
pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus, Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatas, 2004 m. sausio mėn. neišrašė kasos pajamų orderių, bendrovės kasos Skuode pajamose neužfiksavo 11398 litų (5000+6398), gautų iš UAB"Gaberta“ kasos Kauno filialo, bei sumažino dokumentinį kasos likutį 11398 litais,
pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus, Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 p. nuostatas, nenustatytiems asmenims perleido UAB "Gaberta“ turtą, neužregistruodamas dokumentais buhalterinėje apskaitoje, už parduotą ilgalaikį turtą gautus pinigus neužfiksavo bendrovės kasos pajamose bei sumažino dokumentinį kasos likutį,
pažeisdamas Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 p. nuostatas, prieš sudarant 2003 m. finansinę atskaitomybę neinventorizavo bendrovės turto, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Gaberta“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.
A. B. buvo kaltinamas ir pagal BK 300 str. 1 d. tuo, jog būdamas UAB „Gaberta“ direktoriumi bei RAB „Gaberta“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, savo namuose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu laiku surašydamas bei patvirtindamas antspaudu ir parašu, pagamino netikrus dokumentus - 1999 m. gruodžio 31 d. ir 2000 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktus, kuriuose nurodė, kad UAB „Gaberta“ likviduotai Rusijos Federacijos įmonei RAB „Gaberta“ yra skolinga 18075 JAV dolerių, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, 2001 m. birželio 1 d. pateikdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Skuodo skyriui.
A. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d. tuo, jog būdamas UAB „Gaberta“ direktoriumi bei RAB „Gaberta“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, savo namuose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu laiku surašydamas bei patvirtindamas antspaudu ir parašu, pagamino netikrus dokumentus - 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2002 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktus, kuriuose nurodė, kad UAB „Gaberta“ likviduotai Rusijos Federacijos įmonei RAB „Gaberta“ yra skolinga 18075 JAV dolerių, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, 2003 m. kovo 17 d. pateikdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Skuodo skyriui.
Apklaustas teismo, kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog UAB „Gaberta“ buvo įsteigta 1996 m., jis buvo šios įmonės direktorius. Įmonės steigėjai ir akcininkai buvo jis ir buvusios jo žmonos brolis L. Pagrindinė veiklos kryptis buvo automobilių detalių prekyba ir tarptautiniai pervežimai. Buvo 5 darbuotojai Skuode, bendrovė turėjo filialą Kaune, kuriame dirbo L. ir L. (jie užsiėmė prekyba alkoholiu). Buhalterinę apskaitą nuo 1996 m. iki 2000 m. tvarkė A., po to T.. 2003 m. lapkričio mėn. ji išėjo iš darbo, ir daugiau niekas dokumentų netvarkė, nes dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių bendrovė veiklos faktiškai nebevykdė. Jis pats negalėjo pabaigti tvarkyti apskaitos, nes dokumentus paėmė policija. 2004 m. samdyti buhalterę nebeturėjo lėšų. Dabar bendrovė yra bankrutuojanti. Bendrovės turto neiššvaistė. Pagrindinis bendrovės nekilnojamas turtas buvo angaras. Už kiek angarą pardavė administratorius, jis jokios ataskaitos negavo. Įmonės turtas nėra inventorizuotas ir jis negali paaiškinti, iš ko jis susidaro, be buhalterės jis negalėjo padaryti inventorizacijos. Bendrovėje buvo 3 vilkikai, vienas iš jų buvo nurašytas. Buvo priekaba, ir lengvasis automobilis, kuris atiduotas L. Turtas administratoriui buvo atiduotas per 2 kartus. Buvo atiduotas telefonas, kompiuteriai, angaras, šienapjovė, vandens šildytuvas. Dėl kaltinime pagal BK 184 str. 2 d. inkriminuoto turto iššvaistymo gali paaiškinti, jog jam yra nesuprantama, kas galėjo sudaryti minimas žaliavas ir atsargas už 5110 litų, tokio realaus turto bendrovė neturėjo, mano, jog tai yra nesutvarkytos buhalterijos padarinys, laiku nenurašius kažkokių eksploatacinių medžiagų. Pinigų 11398 litų iš Kauno filialo kasos realiai nėra gavęs, jie figūravo tik buhalterinėje dokumentacijoje pavaizduojant tarpusavio atsiskaitymus tarp filialo ir pagrindinės įmonės. Kiti pinigai ir kuras yra panaudoti išleidžiant į reisus automobilius, už jų panaudojimą neatsiskaitė vairuotojai. Vilkikas „SCANIA R113M“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo nebetinkamas naudoti, todėl buvo išardytas, dalis agregatų sumontuoti į parduotą vilkiką „SCANIA R143MA“, v/n (duomenys neskelbtini), likusios dalys parduotos kaip metalo laužas kartu su priekaba – šaldytuvu GA3D/5, v/n (duomenys neskelbtini), ir priekaba PACTON, v/n (duomenys neskelbtini), su nebereikalingu naudojimui tentu. Telefonas už 479,29 lito buvo grąžintas administratoriui, kiti daiktai buvo perduoti vairuotojams arba išmesti kaip nusidėvėję ir nebetinkami naudoti. Įmonę „Gaberta“ Rusijoje 1998 m. įkūrė bendrai veiklai su UAB „Gaberta“, dabar jos veikla sustabdyta. Įmonė Rusijoje ir UAB „Gaberta“ finansiškai susijusios nebuvo. Ši bendrovė pirkdavo „KAMAZ“ detales ir muitinėje deklaruodavo, o UAB „Gaberta“ pirkdavo iš jų ir pardavinėjo, buvo tik 2 sandoriai. Byloje minimi sutikrinimo aktai surašyti jo, nes UAB „Gaberta“ liko Rusijos bendrovei skolinga, skola yra reali, ji liko iki pat bankroto. Aktus jis surašė, paštu išsiuntė į Rusiją ir vėl paštu gavo atgal, veikė kaip UAB „Gaberta“ direktorius. C. buvo įmonės Rusijoje steigėja, o jis buvo abiejų įmonių direktorius, susirašinėjimas vyko su C. Jis neturėjo Rusijos įmonės antspaudų, visi dokumentai buvo pas C., C. buvo rašoma kaip steigėja, atstovė. Mokesčių inspekcija paprašė suderinimo aktų, todėl jis aktus ir pateikė. Nei pačių aktų, nei parašų juose neklastojo. Paskutiniam bendrovės reisui reikalingus pinigus 16000 litų 2003 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje pasiskolino iš tėvų, taip pat 1000 litų pasiskolino iš R., jų bendrovės kasoje neužpajamavo. Pinigus išleido kurui, leidimams per muitines, važiuojant per sieną, reikėjo atlikti šaldytuvų patikrą. Įprastinio reiso metu vienai mašinai buvo reikalingas 600 – 700 JAV dolerių aprūpinimas. Tačiau vairuotojai pradėjo girtauti, išleistų pinigų savo ataskaitose nepateisino, už pervežimus apmokėjimo bendrovė negavo. Norėdamas atsiskaityti su tėvais, pardavė bendrovės automobilius už kaltinamajame akte nurodytas sumas ir, gautų pinigų neįnešęs į kasą, grąžino skolą.
Liudytoja G. A. parodė, kad UAB "Gaberta" buhaltere dirbo nuo 1997-01-01 iki 2001-01-22, direktorius buvo A. B., jis buvo ir Rusijos įmonės direktorius. Ji pagrinde tvarkė buhalterinę apskaitą ir turėjo atsiskaityti su VMĮ. Iš darbo išėjo dėl atlyginimo nemokėjimo. Iš pradžių įmonė dirbo pelningai, vėliau finansinė padėtis komplikavosi, todėl atlyginimų ir nemokėjo. Įmonės pagrindinė veikla buvo tarptautiniai pervežimai ir prekyba autodetalėmis. Įmonė turėjo 2 ar 3 automobilius, jais veždavo krovinius, detalės būdavo išdalinamos po prekybos tinklus. Pagal dokumentus už detales, pirktas Rusijoje, UAB „Gaberta“ buvo skolinga Rusijos įmonei apie 100000 litų, detalės būdavo gaunamos pagal sąskaitas – faktūras. Suderinimo aktų ji nematė. Klausimus dėl grynųjų pinigų išdavimo vairuotojams tvarkė direktorius. Kasininko nebuvo, ir visus piniginius reikalus tvarkė B.. Paimant pinigus iš kasos, buvo rašomas kasos išlaidų orderis, pasirašydavo ji ir direktorius. Vairuotojai parvažiavę turėdavo atsiskaityti, būdavo avansinė apyskaita, surašomos išlaidos.
Liudytojas J. S. parodė, kad 1996-1997 m. kurį laiką dirbo UAB „Gaberta“ vairuotoju. Važiuodavo į užsienio šalis, tame tarpe ir Rusiją. Išvažiuojant direktorius A. B. įduodavo pinigų, grįžus A. B. priduodavo ataskaitą su čekiais apie išlaidas, pinigų likučius priduodavo A. B.. Pinigus leisdavo degalams, aikštelėms, detalėms, mokesčiams kertant valstybės sieną, Rusijoje ir Baltarusijoje tekdavo pareigūnams duoti kyšius, juos A. B. nurodė duoti iš tų pačių pinigų, tas sumas įtraukdavo į A. B. priduodamas ataskaitas. Reisui išleisdavo 600-800 JAV dolerių.
Liudytoja J. T. parodė, kad UAB "Gaberta" buhaltere dirbo nuo 2001-03-23 iki 2003-12-31, direktorius buvo A. B. Darbą paliko, nes jai nebemokėjo atlyginimo. Ji tvarkė buhalterinius dokumentus, kokius pristatydavo direktorius. VMĮ reikėjo pateikti tik metinę deklaraciją, ji pat jokių sutarčių nesudarinėjo. Išeidama iš darbo visus dokumentus perdavė L. (liudytojos parodymus šioje dalyje patvirtina dokumentų priėmimo perdavimo aktai - b. l. 141-144, t. 1). Ataskaitas į mokesčių inspekciją nešdavo ji. Metinę deklaraciją reikdavo pateikti pasibaigus metams, už 2001-2002 m. metines deklaracijas teikė ji. Tvarkant dokumentus matė, kad yra suderinimo aktai su Rusijos firma, kuriuose buvo nurodyta skola Rusijos firmai. Tvarkant buhalterinius bendrovės dokumentus, 2003 m. ilgalaikio bendrovės turto žiniaraštį surašė pagal tokį pat 2002 m. žiniaraštį bei 2003 m. įgytą turtą, nes bendrovės direktorius neorganizavo turto inventorizacijos. Nežinojo, kad Rusijoje „Gabertos“ direktorius taip pat yra B. Kai įsidarbino, skola jau buvo, ir ją perkeldavo į kitus metus. Užpildydavo pagal ataskaitas, kokios prekės yra, įsakymo dėl inventorizacijos nebuvo – surašydavo, kokie likučiai yra, bet realiai to turto tikrinti neteko. Kasą tvarkydavo direktorius, nes jis buvo kaip savininkas, atskiro kasininko nebuvo. Pinigų išdavimui buvo įforminamas kasos išlaidų orderis. Išvykstant į reisą, viską surašydavo direktorius, pasirašant kasos išlaidų orderį, ji nedalyvaudavo. Vairuotojai pristatydavo ataskaitas apie patirtas išlaidas. B. dėl pinigų pasiskolinimo jokių dokumentų pateikęs nebuvo. Dokumentus kaltinamasis prašė sutvarkyti jau po bankroto bylos, tačiau ji nesutiko, nes įmonė liko jai skolinga.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2004 m. dirbo UAB „Agenoras“ bankrutuojančių įmonių administratoriumi, ir teismo buvo paskirtas UAB „Gaberta“ administratoriumi. Administratorius privalo priimti visą įmonės turtą, o savininkas privalėjo visa tai perduoti. Tai įvykdyta nebuvo, ir teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Su B. teko susitikti po bankroto bylos iškėlimo, buvo perduota dalis turto. Transporto priemonės buvo išregistruotos dar prieš iškeliant bankroto bylą, dokumentai vėliau atsirado pas tyrėją. Mašinas matė, bet kol „Regitra“ duoda atsakymus neaišku, ar tas turtas išregistruotas. Pagal „Sodros“ dokumentus mašinos dar priklausė „Gabertai“, o kai gavo iš „Regitros“ atsakymą, jau nebepriklausė. Jo pretenzija dėl turto neperdavimo buvo pagrįsta įmonės dokumentais, sumas nurodė pagal balansą. Nekilnojamo turto, išskyrus angarą, įmonė neturėjo. Kokia buvo angaro balansinė vertė, nežino. Dėl angaro buvo skelbiamos varžytinės, bet joms neįvykus ,angaras buvo parduotas laisva tvarka. UAB „Agenoras“ dirbo iki 2005 m. pabaigos, jam dirbant, dar vyko varžytinės. Kodėl nebuvo pareikštas civilinis ieškinys B., negali paaiškinti. Jo žiniomis, UAB „Gaberta“ jau likviduota.
Liudytojas J. B. parodė, kad sūnaus A. B. prašymu 2003 ar 2004 m. paskolino jam 16000 litų. Pinigų turėjo, nes dirbo, buvo atgavęs tėvų žemę, pardavė gyvulius, pinigus laikė namuose. Sūnus visą skolą grąžino.
Liudytoja J. B. parodė, kad buvęs sutuoktinis A. B. ir jos brolis A. L. buvo įsteigę UAB "Gaberta", kurios direktoriumi buvo A. B. ir tvarkė visus bendrovės reikalus. Bendrovėje ji dirbo sekretorės pareigose, atsiliepdavo į telefoninius skambučius, jokių dokumentų nematė ir netvarkė. Nuo 2003 m. A. B. su ja nebegyvena, yra išsituokę.
Liudytojas A. L. parodė, kad su sesers vyru A. B. 1996 m. kartu įkūrė UAB „Gaberta". B. užsiėmė tarptautiniais pervežimais, o jis įkūrė Kaune filialą, vertėsi prekyba (maisto prekių pardavimu, vėliau knygų pardavimu), abu buvo akcininkai. Buhalterija buvo tvarkoma per pagrindinę įmonę. Žmona dirbo filialo buhaltere, ji buvo ir pardavėja, tiekėja. Pirminius filialo dokumentus tvarkydavo žmona, tuos dokumentus nuveždavo į pagrindinę įmonę Skuode, atiduodavo A. B. ar buhalterei, kuri įtraukdavo į įmonės apskaitą. Pradžioje dirbo buhalterė A., o vėliau T.. Jie patys atveždavo visus dokumentus, patys savarankiškos apskaitos neturėjo, tik išrašydavo sąskaitas – faktūras. Kauno filiale patalpas nuomojo, jokio turto neturėjo, išskyrus automobilį „MAZDA", jį pasiėmė 2002 m. prieš pat įmonės likvidavimą, paskui jį atidavė administratoriui. Likviduojant įmonę, reikėjo sutvarkyti visus dokumentus ir grąžinti skolas. Tuo metu kilo konfliktas dėl neva 11000 litų filialo skolos: jie su A. B. buvo sutarę, kad PVM mokestį mokės pagrindinė įmonė, tačiau kaltinamasis to nepadarė, per kelis metus susidarė tokia suma. Ginčas buvo sprendžiamas teisme civiline tvarka ir išspręstas Kauno filialo naudai – pinigų nereikėjo grąžinti, nes buvo rasti visi dokumentai, patvirtinantys, kad filialas yra atsiskaitęs su pagrindine įmone (liudytojo parodymus šioje dalyje patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2005-05-06 sprendimas civ. byloje – b. l. 12-13, t. 4). Apie A. B. veiklą Rusijoje nieko nežinojo ir prie jos neprisidėjo. Vykdavo neformalūs akcininkų susirinkimai, jis oficialiai buvo įformintas Kauno filialo direktoriumi, A. B. buvo UAB „Gaberta" direktorius. Kaltinamasis nieko nepasakojo apie savo veiklą, tik kartais pasakydavo, geriau ar blogiau vykdavo pervežimai. Atlyginimus mokėdavosi iš savo filialo veiklos.
Liudytoja E. L. parodė, kad jos vyras kartu su A. B. įkūrė UAB „Gaberta". Kauno filialui vadovavo A. L., o centrinei įmonei Skuode - A. B. Ji tvarkydavo filialo dokumentus, kilus neaiškumams, tardavosi su pagrindinės įmonės buhaltere. Kartą per mėnesį dokumentus veždavo buhalterei į Skuodą, nes visa apskaita buvo vedama per pagrindinę įmonę. Balansui sudaryti reikia specialių žinių, kurių ji neturėjo, tai darydavo pagrindinė buhalterė. Jie vertėsi prekyba, dirbo kartu su vyru, jis vadovavo filialui, ji tvarkė dokumentus, sąskaitas - faktūras, turėjo pardavėją, vėliau ir vadybininkę. Kauno filiale jokio bendrovės turto nebuvo, išskyrus automobilį „Mazda", įmonę likvidavus, automobilį atidavė administratoriui. Iš pradžių buhaltere dirbo A., vėliau T., tai daugiau konsultavosi su Taujeniene. Nutraukę veiklą (T. išėjo iš įmonės keliais mėnesiais anksčiau), visus dokumentus atvežė į Skuodą ir paliko.
Iš „Sodros“ rašto matyti, jog 2003-10-21 A. B. VSDFV Skuodo raj. skyriaus buvo pasirašytinai įspėtas, jog UAB „Gaberta“ iki 2003-11-24 VSDF biudžetui nesumokėjus 7417 litų skolos, VSDFV Skuodo raj. skyrius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 140). Klaipėdos apygardos teismo 2004-02-09 nutartimi UAB "Gaberta" iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB "Agenoras", o jo įgaliotu asmeniu – A. M., uždėtas areštas UAB "Gaberta" turtui. UAB "Gaberta" įpareigota perduoti administratoriui finansinę atskaitomybę ir turtą per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 20). Klaipėdos apygardos teismo 2004-08-20 nutartimi UAB "Gaberta" pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 94, t. 2). Klaipėdos apygardos teismo 2007-02-12 sprendimu pripažinta, kad UAB „Gaberta“ veikla pasibaigė, bendrovė 2007-03-27 išregistruota iš juridinių asmenų registro (b. l. 49, 52, t. 5).
Iš registracijos pažymėjimo matyti, jog ribotos atsakomybės bendrovė „Gaberta“ Tatarstano Respublikoje buvo įregistruota 1996-12-09 (b. l. 193-194, t. 1), bendrovės steigėjos T. C. 1997-02-10 įsakymu bendrovės direktoriumi paskirtas A. B. (b. l. 191-192, t. 1).
1998-12-31, 1999-12-31, 2000-12-31, 2001-12-31, 2002-12-31 atsiskaitymų suderinimo aktuose nurodoma, kad UAB "Gaberta" yra skolinga RAB "Gaberta" 18075 USD (b. l. 64-68, t. 2). Iš VMĮ patikrinimo akto matyti, kad UAB "Gaberta" ir Rusijos RAB "Gaberta" buhalterinių dokumentų duomenys apie vieną ir tą patį įvykį nesutampa. Pagal UAB „Gaberta“ pateiktus suderinimo aktus ši įmonė yra skolinga RAB "Gaberta" 18075 USD, tačiau RAB "Gaberta" direktorė T. C. nurodė, kad su Rusijos įmone yra atsiskaityta. Pateiktuose suderinimo aktuose rusų kalba T. C. parašai kelia įtarimą, palyginus su parašu jos pačios paaiškinime (1 t., b. l. 13-17).
Iš specialisto išvadų matyti, kad 1998-12-31, 1999-12-31, 2000-12-31 suderinimo aktuose rankraštinius įrašus rusų kalba parašė A. B., 1998-12-31, 1999-12-31, 2000-12-31, 2001-12-31, 2002-12-31 suderinimo aktuose parašus T. C. vardu parašė ne T. C., o kitas asmuo. Visuose suderinimo aktuose atspaudas RAB "Gaberta" nebuvo atspaustas RAB "Gaberta" antspaudu, bet buvo nukopijuotas nuo kažkokio šio antspaudo atspaudo ir išspausdintas spalvotu rašaliniu kompiuteriniu spausdintuvu (2 t., b. l. 60-63, 79-83).
UAB „Agenoras" raštuose nurodyta, kad iš UAB „Gaberta“ 2003-12-31 balanse ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštyje nurodyto turto (b. l. 47-48, t. 2) A. B. perdavė administratoriui tik angarą, kompiuterį, monitorių, lengvąjį automobilį "MAZDA", šienapjovę, vandens šildytuvą, telefoną - modemą, nešiojamą kompiuterį, elektroninę užrašų knygutę, kito turto neperdavė (2 t., b. l. 90-92, 112-120, 163).
2005-12-30 specialisto išvadoje Nr. 5-3/98 dėl UAB "Gaberta" ūkinės finansinės veiklos (3 t., b. l. 5-17), specialistės paaiškinimuose dėl šios išvados (4 t., b. l. 5-7, 23-26), 2007-08-30 specialisto išvadoje Nr. 5-3/78 dėl UAB "Gaberta" ūkinės finansinės veiklos (t. 5, b. l. 76-91) nurodoma, kad buhalterinė apskaita UAB „Gaberta“ buvo tvarkoma iš dalies neprisilaikant norminių aktų reikalavimų. Už kaltinime inkriminuotų norminių aktų reikalavimų tvarkant buhalterinę apskaitą nesilaikymą laikotarpiu iki 2004-02-09 atsakingas bendrovės vadovas A. B. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-02-09 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB "Gaberta" veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. A. B. pardavė bendrovės turtą: 2004-02-04 vilkiką „SCANIA R143MA“, v/n (duomenys neskelbtini) už 5000 litų, 2004-02-05 vilkiką „MAN 19.372“, v/n (duomenys neskelbtini) už 6372 litus, 2004-03-19 metalo laužą (priekabą – šaldytuvą) už 1058,46 lito, tačiau gautų pinigų 12430,46 lito neįnešė į bendrovės kasą. A. B. UAB "Gaberta" administratoriaus UAB "Agenoras" įgaliotam asmeniui neperdavė turto ir piniginių lėšų, kuriuos sudaro:
1) kaltinime nurodytas 17279,73 lt. vertės (įvertinus nusidėvėjimą 2004-02-29) ilgalaikis turtas,
2) žaliavos ir atsargos už 5905 litus (tame tarpe kuras už 795 litus),
3) atsiskaitytinos sumos (iš kasos išduoti pinigai, avansai, kurių panaudojimas nepateisintas buhalteriniais dokumentais) 6142 litai,
4) gryni pinigai kasoje 31888 litai (į šią sumą įskaityta ir 12430,46 lt. neįnešta suma už parduotą turtą).
Savo išvadoms patikslinti ir papildyti teisiamajame posėdyje apklausta specialistė V. Barkienė paaiškino, kad jos išvadose nurodyto A. B. administratoriui neperduoto turto kiekis ir vertė keitėsi, kadangi tyrimui buvo pateikti papildomi dokumentai, pagrindžiantys turto perdavimą, taip pat buvo papildomai indeksuotas turto nuvertėjimas tam terminui, iki kurio nutartimi iškelti bankroto bylą A. B. buvo įpareigotas perduoti administratoriui turtą (2004-02-29). Pagal tyrimui pateiktus buhalterinius dokumentus neįmanoma nustatyti, koks konkretus turtas nurodytas bendrovės buhalterinio balanso eilutėje „žaliavos ir atsargos – 5110 litų“. Šis įrašas figūruoja tik bendrovės buhalterinėje apskaitoje, konkretaus šią poziciją atitinkančio turto įsigijimas buhalteriniais dokumentais nėra patvirtintas. Kadangi bendrovėje nebuvo atlikta inventorizacija, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB "Gaberta" veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto, ką vaizdžiai iliustruoja pavyzdys dėl aptarto „žaliavų ir atsargų“ atvejo. Iš Kauno filialo kasos A. B. 2004 m. sausio mėn. buvo išrašytas avansas 5000 Lt ir 6398 Lt. UAB „Gabertai", tačiau šių pinigų A. B. bendrovės kasoje neužpajamavo, nurodyta suma išvadoje įtraukta į bendrą neperduotų administratoriui kasos pinigų sumą.
Aukščiau aptartais įrodymais kaltinamojo A. B. kaltė dėl turto pasisavinimo, turto iššvaistymo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo visiškai įrodyta:
Turto pasisavinimas
Kaltinamasis pripažįsta pardavęs bendrovei priklausančius vilkikus „SCANIA R143MA“, v/n (duomenys neskelbtini) už 5000 litų, ir „MAN 19.372“, v/n (duomenys neskelbtini) už 6372 litus, taip pat metalo laužą už 1058,46 lito, tačiau gautų pinigų 12430 litų 46 ct. sumoje neįnešęs į bendrovės kasą, o juos panaudojęs skoloms grąžinti. UAB „Gaberta“ buhalteriniai dokumentai bei jų tyrimo pagrindu pateiktos specialisto išvados patikimai patvirtina, jog minimas turtas priklausė UAB „Gaberta“, kaltinamojo už nurodytas sumas buvo parduotas, tačiau gauti pinigai į bendrovės kasą neįnešti ir vėliau bendrovės administratoriui neperduoti. Tuo tarpu kaltinamojo aiškinimas, jog paskutiniam bendrovės reisui reikalingus pinigus 16000 litų 2003 m. pabaigoje jis pasiskolino iš tėvų, taip pat 1000 litų pasiskolino iš R., ir pardavęs bendrovės turtą jiems grąžino skolą, byloje surinktais įrodymais yra paneigtas. Iš liudytojos bendrovės buhalterės J. T. parodymų, UAB „Gaberta“ buhalterinių dokumentų matyti, kad kaltinamojo minimi skolinti pinigai bei jų panaudojimas UAB „Gaberta“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuotas, apie galimą didelės pinigų sumos skolinimąsi ir panaudojimą bendrovės veikloje buhalterei nieko nebuvo žinoma. Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti, kodėl neužpajamavo skolintų pinigų bendrovės kasoje, ir kokiu būdu jo teigimu paskutiniam reisui buvo panaudota tokia didelė pinigų suma, be to, patvirtino, jog reiso metu vienai mašinai buvo reikalingas tik 600 – 700 JAV dolerių aprūpinimas. Nors kaltinamojo tėvas liudytojas J. B. nurodė paskolinęs sūnui 16000 litų, kuriuos pastarasis grąžino, tačiau patvirtino nieko nežinąs apie šių pinigų panaudojimą. Be to, šiuo atveju kalba eina apie žymiai didesnę skolintų ir grąžintų pinigų sumą (įskaitant ir kaltinamojo minimą skolą Rušinskui), todėl sieti kaltinamojo gautų už parduotą bendrovės turtą pinigų panaudojimą su galimu skolų tėvui ir Rušinskui, apie kurių ryšį su bendrovės veikla byloje nėra jokių duomenų, grąžinimu nėra pakankamo pagrindo. Remiantis išdėstytu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis, būdamas UAB „Gaberta“ direktoriumi, pasinaudodamas užimamomis pareigomis pardavęs bendrovei priklausantį turtą, pasisavino, t. y. tyčia neteisėtai neatlygintinai pavertė savo turtu užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusius jam svetimus, UAB „Gaberta“ priklausančius pinigus 12430 litų 46 ct. Veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Turto iššvaistymas
Iš kaltinamojo A. B., liudytojo A. M. parodymų, specialisto išvadų, UAB „Gaberta“ buhalterinių dokumentų matyti, jog iškėlus UAB „Gaberta“ bankroto bylą, bendrovės direktorius A. B. bendrovės administratoriaus įgaliotam asmeniui neperdavė dalies užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusių bendrovės turto ir piniginių lėšų. Kaltinamasis neneigia, jog einamiesiems bendrovės reikalams, išleidžiant sunkvežimius į reisus, panaudojo (pagrinde neoficialiems mokėjimams už įvairias kelionės metu reikalingas paslaugas) kaltinime minimus pinigus 6142 litų sumoje, kurių panaudojimas buhalteriniais dokumentais nebuvo pateisintas, t. y. pinigai buvo iššvaistyti. Nors kaltinamasis neigia 2004 m. sausio mėn. gavęs pinigus 11398 litų iš Kauno filialo kasos, pinigų gavimo bei vėlesnio jų neįnešimo į bendrovės kasą faktą visiškai patvirtina atitinkami kasos išlaidų orderiai ir kiti UAB „Gaberta“ buhalteriniai dokumentai bei jų tyrimo pagrindu pateiktos specialisto išvados, liudytojų A. L., E. L. parodymai, Klaipėdos apygardos teismo 2005-05-06 sprendimas civ. byloje Nr. 2-417-216/2004. Nurodytos pinigų sumos kaltinamasis administratoriui neperdavė, jų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, akivaizdu, jog šie pinigai taip pat buvo iššvaistyti. Kitus kasoje buvusius pinigus (viso A. B. inkriminuotas kasoje buvusių pinigų 19457,54 lito sumoje iššvaistymas) kaltinamasis pripažįsta iššvaistęs tokiu pat būdu, kaip ir minėtą 6142 litų atsiskaitytiną sumą.
Kaltinamasis neigia iššvaistęs vilkiką „SCANIA R113M“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 12433,30 lito, nurodo, kad vilkikas buvo nebetinkamas naudoti, todėl buvo išardytas, dalis agregatų sumontuoti į parduotą vilkiką „SCANIA R143MA“, v/n (duomenys neskelbtini) likusios dalys parduotos kaip metalo laužas kartu su priekaba – šaldytuvu GA3D/5, v/n TF 149, į metalo laužą kartu su priekaba parduotas ir nebenaudojamas tentas. Vienok byloje surinktais įrodymais ši kaltinamojo versija visiškai paneigta. Kaip matyti iš „Regitros“ pažymos, abu minimi vilkikai „SCANIA“, remiantis policijos pareigūnų 2004-02-03 išduotais transporto priemonės apžiūros aktais, buvo išregistruoti pardavimui 2004-02-04 (b. l. 120, t. 2), ir „SCANIA R143MA“ tą pačią dieną, 2004-02-04, parduotas naujam savininkui (b. l. 89, t. 5) Akivaizdu, jog per vieną dieną nuo automobilių apžiūros iki jų išregistravimo ir „SCANIA R143MA“ pardavimo, nebuvo įmanoma išardyti „SCANIA R113M“ ir jo agregatus perkelti į „SCANIA R143MA“, kaip teigia kaltinamasis. „SCANIA R143MA“ pirkimo – pardavimo dokumentuose nėra jokių duomenų, jog kartu su šiuo automobiliu būtų parduoti ir kokie nors „SCANIA R113M“ agregatai. Priekabos – šaldytuvo GA3D/5, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo kaip metalo laužo dokumentuose taip pat nėra jokių duomenų, kad kartu su šia priekaba būtų parduotas ir iškomplektuotas vilkikas „SCANIA R113M“. Beje, tokiu atveju parduodamų sunkiasvorių transporto priemonių metalo bendras svoris būtų žymiai didesnis, negu PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas parduodamos priekabos metalo svoris 2300 kg (b. l. 90, t. 5). Aiškiai melagingas yra ir kaltinamojo aiškinimas apie priekabos tento, kuris nėra pagamintas iš metalo, pardavimą kartu su metalo laužu (tentas metalo laužo pirkimo – pardavimo dokumentuose taip pat nėra minimas). Iš to seka, jog kaltinamasis vilkiką „SCANIA R113M“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 12433,30 lito, bei 2597,75 lito vertės tentą iššvaistė, t. y. pardavė (kaip jis pats tvirtina), neįformindamas jokių sandorius patvirtinančių dokumentų ir gautų pinigų neįnešdamas į bendrovės kasą. Kaltinamojo aiškinimas, jog jis telefoną už 479,29 lito perdavė administratoriaus įgaliotam asmeniui, visiškai paneigtas liudytojo A. M. parodymais, jo pateiktais turto perdavimą patvirtinančiais dokumentais bei specialisto išvadomis, iš kurių matyti, jog minimas bendrovės balanse buvęs telefonas perduotas nebuvo, iš ko seka, jog jis buvo iššvaistytas. Kito kaltinime nurodyto ilgalaikio turto (telefonų, SIM kortelės, spausdintuvo) iššvaistymą kaltinamasis pripažįsta, realus šio turto buvimas bendrovėje iki iškeliant bankroto bylą patvirtintas ir bendrovės buhalteriniais dokumentais. Kaltinamasis neneigia ir kuro už 795 litus iššvaistymo nurodydamas, jog kuro panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė vairuotojai.
Greta paminėto turto, A. B. buvo kaltinamas ir žaliavų bei atsargų už 5110 litų iššvaistymu. Teismo įsitikinimu, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų šiai kaltinimo daliai patvirtinti. Kaltinamasis kategoriškai tvirtina nesuprantąs, kokio konkretaus turto iššvaistymu šioje dalyje jis yra kaltinamas. Kaip matyti iš specialistės paaiškinimų, atliekant UAB „Gaberta“ finansinės ūkinės veiklos patikrinimą, nebuvo rasta jokių pirminių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių turto, kurį būtų galima priskirti „žaliavų ir atsargų“ kategorijai, įsigijimą, todėl identifikuoti konkretų turtą nėra galimybės. A. B. šioje byloje yra kaltinamas ir aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, ko pasekoje iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto. Kaip matyti iš kaltinamojo, liudytojos J. T. parodymų, specialisto išvadų, bendrovėje nebuvo atliekama turto inventorizacija, metiniai balansai buvo sudarinėjami vien pagal praėjusių metų balansus įvertinant turto nusidėvėjimą. Tuo būdu byloje surinktais įrodymais negalima visiškai paneigti kaltinamojo versijos, jog realaus turto, kuris buhalterinėje apskaitoje nurodytas kaip „žaliavos ir atsargos“, aptariamu laikotarpiu bendrovėje nebuvo, o atitinkama nuoroda buhalterinėje dokumentacijoje gali būti vertinama tik kaip aplaidaus apskaitos tvarkymo pasekoje padarytas realios faktinės padėties neatitinkantis įrašas. Remiantis išdėstytu, kaltinimo dalis dėl žaliavų bei atsargų už 5110 litų iššvaistymo šalinama kaip nepasitvirtinusi.
Tuo būdu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis, būdamas UAB „Gaberta“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-02-29 (t. y. nuo paskutinės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo iki termino perduoti turtą bendrovės administratoriui pabaigos) tyrimo metu nenustatytu būdu perleisdamas nenustatytiems asmenims bei bankrutuojančios bendrovės administratoriaus įgaliotam asmeniui neperduodamas UAB „Gaberta“ turto ir piniginių lėšų, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės (BK 190 str.) 43674,27 lito vertės svetimą UAB „Gaberta“ priklausantį turtą. Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, jog inkriminuotą nusikaltimą A. B. padarė tyčia. Pažymėtina, jog neteisėtai, be buhalterinių dokumentų ir apskaitos parduodamas (kaip pats kategoriškai tvirtina) vilkiką „SCANIA R113M“ ir tentą, išeikvodamas kasoje buvusius pinigus, kurių panaudojimo ne tik negalėjo pagrįsti dokumentais, tačiau nesugebėjo netgi paaiškinti, kur buvo išleisti pinigai, analogišku būdu prarasdamas kaltinime minimą telefoną už 479,29 lito, dalį mažiau vertingų daiktų, kaip pats tvirtina, tiesiog išmesdamas, kaltinamasis didžiają dalį kaltinime inkriminuoto turto (atitinkančią BK 190 str. įtvirtintą didelės vertės turto sąvoką) iššvaistė, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. akivaizdžiai suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėdamas taip veikti, bei siekdamas atitinkamų baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Iš kaltinamojo parodymų, kurie šioje dalyje byloje esančiais įrodymais nėra paneigti taip pat matyti, jog kaltinime nurodytus pinigus 6142 litus, kurą, keletą mobiliųjų telefonų kaltinamasis iššvaistė, be atitinkamų buhalterinių dokumentų išduodamas vykstantiems į reisus vairuotojams ir vėliau nepareikalaudamas iš jų atsiskaityti už atitinkamas išlaidas ar grąžinti perduotą turtą. Todėl teismas laiko nustatytu, jog šią turto dalį kaltinamasis iššvaistė, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikos gali atsirasti atitinkami baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir sąmoningai leisdamas šiems padariniams kilti. Veika kvalifikuojama pagal BK 184 str. 2 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Aplaidus apskaitos tvarkymas
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą UAB „Gaberta“ kaltinime inkriminuotu laikotarpiu yra atsakingas bendrovės direktorius A. B.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 29 punkte teismams yra išaiškinta, kad ūkio subjekto vadovas yra ir aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektas.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nustato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal Įstatymo 6 str. 2 d., į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nustato, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. Taisyklių 10 p. nustato, jog į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas.
Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 p. nustato, kad įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną. Tvarkos 10 p. nustato, jog inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu.
Kaltinamasis pripažįsta, kad inventorizacija bendrovėje nebuvo atliekama, liudytoja bendrovės buhalterė J. T. patvirtino, kad bendrovės direktorius neorganizavo inventorizacijos, o ji pati be įmonės vadovo įsakymo inventorizuoti turtą neturėjo teisės, nepateisinamas inventorizacijos neatlikimas konstatuotas ir specialisto išvadose. Iš UAB „Gaberta“ buhalterinių dokumentų tyrimu pagrįstų specialisto išvadų taip pat matyti, jog bendrovės direktorius A. B. užimamų pareigų pagrindu kaltinime nurodytų gautų bendrovei priklausančių pinigų neužpajamavo kasoje, nors privalėjo tai padaryti, o nenustatytiems asmenims perleisdamas bendrovės turtą, nefiksavo to buhalterinėje apskaitoje, kaltinamasis iš esmės pripažįsta, jog jo žinioje buvusio bendrovės turto praradimas buhaterinėje apskaitoje nėra fiksuotas ir atitinkamai dokumentais nėra pateisintas. Tuo būdu kaltinime nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimas ir nesilaikymas, A. B. aplaidžiai organizuojant apskaitos tvarkymą bei aplaidžiai ją tvarkant, yra visiškai įrodytas. Specialisto išvadomis bei paaiškinimais taip pat nustatyta, jog dėl aukščiau aptartų A. B. veiksmų kilo visi BK 223 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti alternatyvūs padariniai - iš dalies negalima nustatyti UAB „Gaberta“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. A. B. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme abejonių nekelia, veika kvalifikuojama pagal BK 223 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Teismo įsitikinimu, kaltinamajam A. B. inkriminuoti kaltinimai pagal BK 300 str. 1 d. nepasitvirtino. Kaltinamasis A. B. neneigia, jog būdamas UAB „Gaberta“ direktoriumi bei RAB „Gaberta“, įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, surašė kaltinime nurodytus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo tarp minimų bendrovių aktus. Tai iš dalies patvirtina ir specialisto išvada, jog 1999-12-31, 2000-12-31 suderinimo aktuose rankraštinius įrašus rusų kalba parašė A. B.. A. B. kategoriškai tvirtina, jog šiuose dokumentuose nurodyta informacija yra tikra, t. y. UAB „Gaberta“ liko Rusijos bendrovei skolinga, skola yra reali, ji liko liko iki pat bankroto. Ši kaltinamojo versija byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta. Iš VMĮ patikrinimų aktų bei surinktos medžiagos matyti, kad UAB "Gaberta" ir Rusijos RAB "Gaberta" buhalterinių dokumentų duomenys apie vieną ir tą patį įvykį nesutampa. Pagal UAB „Gaberta“ pateiktus dokumentus ši įmonė yra skolinga RAB "Gaberta" 18075 USD, tačiau RAB "Gaberta" direktorė T. C. nurodė, kad su Rusijos įmone yra atsiskaityta, nors atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo, motyvuojant jų sunaikinimu. 2005-12-30 specialisto išvadoje Nr. 5-3/98 dėl UAB "Gaberta" ūkinės finansinės veiklos taip pat nurodoma, jog tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar iš UAB "Gaberta" kasos buvo išmokėti arba pervesti pinigai už prekes Rusijos RAB "Gaberta". Skolos Rusijos įmonei egzistavimą patvirtino ir liudytojos UAB "Gaberta" buhalterės G. A., J. T.. A. B. tvirtinimu, surašęs suderinimo aktus, juos paštu išsiuntė į Rusiją įmonės Rusijoje steigėjai C., ir vėl paštu gavo atgal, pasirašytus ir patvirtintus antspaudu. Nors formaliai buvo ir RAB "Gaberta" direktorius, tačiau neturėjo Rusijos įmonės antspaudo, visi dokumentai ir antspaudas buvo pas C.. Ši kaltinamojo versija taip pat nėra paneigta. Nors specialistų išvadomis nustatyta, kad suderinimo aktuose parašus T. C. vardu parašė ne T. C., o kitas asmuo, o atspaudas RAB "Gaberta" nebuvo atspaustas RAB "Gaberta" antspaudu, bet buvo nukopijuotas nuo kažkokio šio antspaudo atspaudo ir išspausdintas spalvotu rašaliniu kompiuteriniu spausdintuvu, byloje nėra duomenų, kad C. parašus bei RAB "Gaberta" antspaudų atspaudus minimuose dokumentuose suklastojo A. B.. Taigi atmesti kaltinamojo parodymų, jog tokiu būdu patvirtintus dokumentus jis paštu gavo iš Rusijos, negalima. Nenustačius, kad A. B. pats asmeniškai ar duodamas nurodymus kitiems asmenims klastojo suderinimo aktus, taip pat nesant patikimų duomenų, jog suderinimo aktuose nurodyta informacija kaltinamajam buvo žinomai melaginga, pripažįstami įrodytais A. B. veiksmai - dalinis suderinimo aktų surašymas bei vėlesnis jų pateikimas VMI – negali būti vertinamas kaip netikrų dokumentų pagaminimas ir žinomai netikrų dokumentų panaudojimas. BK 300 str. numatytų nusikaltimų kaltės forma gali būti tiktai tyčia, tuo tarpu šis būtinas inkriminuotų nusikaltimų sudėties elementas kaltinamojo A. B. veiksmuose nėra nustatytas. Remiantis išdėstytu, A. B. dėl kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Pripažinus A. B. kaltę dėl turto pasisavinimo, iššvaistymo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo įrodyta, kaltinamasis privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis padarė du tyčinius (nesunkų ir sunkų) nusikaltimus bei vieną neatsargų nusikaltimą. Pasisavindamas bei iššvaistydamas svetimą turtą, aplaidžiai tvarkydamas apskaitą, kaltinamasis didele dalimi įtakojo bendrovės, kurios vadovu jis buvo, bankrotą. Akivaizdu, jog aplaidžiai organizuodamas apskaitą, kaltinamasis nebuvo suinteresuotas vadovaujamos bendrovės veikla, o pakankamai ilgą laiko tarpą grobstydamas bei švaistydamas jau bankrutuojančios bendrovės turtą, pirmenybę teikė savo asmeniniams interesams, siekdamas pasipelnyti bet kokiu, net ir baudžiamojo įstatymo draudžiamu būdu. Kaltinamasis anksčiau neteistas, po nusikaltimų padarymo yra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį girtas, dirba.
Įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, už neatsargų bei nesunkų tyčinį nusikaltimą kaltinamajam skiriama sankcijose numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda, parenkant artimą sankcijos vidurkiui baudos dydį. Už tyčinį sunkų nusikaltimą kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, iš dalies pripažino savo kaltę, iššvaistyto turto vertė nedaug viršija baudžiamojo įstatymo nustatytą didelės vertės turto ribą, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių bei sankcijos griežtumą, priimant dėmesin aplinkybę, jog nors iššvaistytas turtas kaltininkui formaliai yra svetimas, tačiau kaltinamasis iššvaistė turtą bendrovės, kurios vienu iš dviejų steigėjų ir akcininkų buvo jis pats, teismas laiko galimu skirti mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Kadangi neatsargus bei nesunkus tyčinis nusikaltimas pagal pavojingumą labai skiriasi nuo sunkaus tyčinio nusikaltimo, paskirtos bausmės BK 63 str. 1 d., 2 d. bei 5 d. 2 p. tvarka bendrinamos apėmimo būdu.
Pasisavindamas svetimą turtą, kaltinamasis A. B. iš nusikalstamos veikos gavo 12430 litus 46 ct. neteisėtų pajamų. Todėl, vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., kaltinamajam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, konfiskuojant iš kaltinamojo 12430 litus 46 ct. Byloje nėra duomenų apie galimai kaltinamojo turėtas neteisėtas pajamas iššvaistant svetimą turtą, todėl sprendžiant A. B. atsakomybės pagal BK 184 str. 2 d. klausimą, turto konfiskavimas netaikytinas.
Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojos kelionės išlaidos 25 litai 60 ct. (t. 5, b. l. 42).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 184 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 223 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir jį nubausti:
- pagal BK 223 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 35 MGL (4375 litų) dydžio bauda,
- pagal BK 183 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 50 MGL (6250 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., nuteistajam A. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - 12430 litų 46 ct. vertės turto konfiskavimą,
- pagal BK 184 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, taikant baudžiamojo poveikio priemonę - 12430 litų 46 ct. vertės turto konfiskavimą. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2004-05-09 iki 2004-05-11. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
A. B. dėl kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 1999 m. gruodžio 31 d. ir 2000 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktų suklastojimo ir jų aktų panaudojimo), BK 300 str. 1 d. (dėl 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2002 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktų suklastojimo ir jų panaudojimo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Išieškoti iš nuteistojo A. B. 25 litus 60 ct. proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas Linas Pauliukėnas