Civilinė byla Nr. 3K-3-365/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2; 11.10; 14.1; 14.5; 14.3.16.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos
Januškienės (kolegijos pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės
(kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų F. B. ir G. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų F. B., G. R., M. D., D. P., O. V., L.
J. ieškinį atsakovui UAB ,,Neo ranga“ dėl įsiskolinimo, susijusio su darbo
santykiais, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka
nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo
užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumokėjimą ir kompensavimo
darbuotojui šio pirktus darbo įrankius ir statybines medžiagas, aiškinimo ir
taikymo.
Ieškovai F. B., M. D., D.
P., O. V., L. J., A. P., G. R., E. V., O. P., V. I., J. K., O. L., V. Č. prašė
teismo priteisti iš atsakovo UAB „Neo ranga“ įsiskolinimą, susijusį su darbo
santykiais.
Bylos nagrinėjimo metu
ieškovas M. D. atsisakė nuo ieškinio reikalavimo. Atsakovas su ieškovais O. V.,
D. P. ir L. J. sudarė taikos sutartį, dėl išvardytų keturių ieškovų teismas
bylą nutraukė.
Ieškovas F. B. nurodė, kad
atsakovo įmonėje dirbo nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio
27 d., jam iki šiol nesumokėta 17 678,57 Lt darbo užmokesčio, 1599,28 Lt
kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 236,51 Lt vidutinio darbo užmokesčio
už uždelstą atsiskaityti laiką. Jis prašė priteisti nurodytas sumas iš
atsakovo, taip pat 10 819,80 Lt už statybinių medžiagų instrumentų ir kuro
pirkimą savomis lėšomis.
Ieškovas G. R. nurodė, kad
buvo priimtas į darbą 2007 m. balandžio 24 d., atleistas 2007 m. rugpjūčio
27 d. Jis prašė priteisti 5052,53 Lt darbo užmokesčio, 418,56 Lt kompensacijos
už nepanaudotas atostogas, 61,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą
atsiskaityti laiką.
Ieškovas J. K. paaiškino,
kad dirbo nuo 2007 m. balandžio 25 d., atleistas 2007 m. rugpjūčio 24 d. Jis
prašė priteisti 1794,18 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 191,79 Lt kompensacijos
už nepanaudotas atostogas, 28,57 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti
laiką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB ,,Neo ranga“ ieškovui F. B. 11 669,91 Lt
neišmokėto darbo užmokesčio, 1126,95 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines
atostogas, ieškovui J. K. 1831,72 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 191,79
Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovui G. R. 2045,42 Lt
neišmokėto darbo užmokesčio, 275,06 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines
atostogas; teismas ieškovo F. B. reikalavimą dėl 10 819,80 Lt priteisimo
už pirktas statybines medžiagas, instrumentus paliko nenagrinėtą.
Pirmosios
instancijos teismas, iš patikslinto ieškinio įvertinęs tai, kad jo nepasirašė A.
P., O. P., V. I., O. L., V. Č. ir E. V., išvardytiems asmenims nepripažino
ieškovų procesinio statuso. Iš byloje pateiktų kasos išlaidų orderių teismas
nustatė, kad ieškovas F. B., dirbdamas statybos darbų vadovu, gavo 2662,85 Lt
darbo užmokesčio. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
medžiagą, nustatė, jog darbo sutarties pakeitimas dėl F. B. padidinto iki 5 700
Lt darbo užmokesčio, patvirtintas antspaudu „Dokumentai“, buvo padarytas
neteisėtai, todėl ieškovo ir atsakovo sulygtas darbo užmokestis yra 3500 Lt. Iš
byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog G. R., dirbusiam statybos
darbų vykdytoju, buvo sumokėtas 200 Lt darbo užmokestis, kai tuo tarpu sulygtas
užmokestis buvo 1 300 Lt. Ieškovui J. K. buvo sumokėtas 596,73 Lt darbo
užmokestis už 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesius, o darbo sutartimi sulygtas
jo darbo užmokestis yra 600 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovų pateikti darbo
grafikai neatitiko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV)
duomenų. VSDFV duomenimis, ieškovai F. B. UAB „Neo ranga“ dirbo nuo 2007 m.
balandžio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., G. R. – nuo 2007 m. balandžio
24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., J. K. – nuo 2007 m. balandžio 25 d. iki 2007 m.
rugpjūčio 27 d. Priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį teismas atėmė
faktiškai ieškovams išmokėtas sumas. Iš ieškovo G. R. paaiškinimų teismas
nustatė, kad jis faktiškai dirbo iki 2007 m. birželio 18 d.
Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs dalį darbo užmokesčio,
padarė išvadą, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio
darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais,
kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis
darbo užmokestis ir kitos išmokos. Teismas įvertino tai, kad darbo užmokestis
buvo nesumokėtas dėl netinkamų buvusios atsakovo direktorės E. V. pareigų
vykdymo, taip pat kad ieškovų ir atsakovo darbo santykių metu statybų verslui
buvo itin palankios sąlygos veikti ir ieškovai galėjo pareikalauti išmokėti
darbo užmokestį už gerai atliktą darbą ar nedelsdami kreiptis į teisėtvarkos
institucijas dėl pažeistų teisių gynimo, nebijant prarasti darbo vietos, nes
visiems buvo žinoma aplinkybė, jog dirbantys statybos srityje darbuotojai buvo
itin vertinami, todėl teismas atmetė ieškovų
reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo.
Turtinio
pobūdžio reikalavimą dėl kompensacijos už pirktas statybines medžiagas ir
instrumentus teismas paliko nenagrinėtą, nes šis reikalavimas nebuvo apmokėtas
įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 86 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
26 d. nutartimi ieškovų F. B. ir G. R. apeliacinis skundas tenkintas iš
dalies ir nutarta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d.
sprendimą pakeisti bei padidinti priteistą neišmokėtą darbo užmokestį F. B.
iki 17 678,57 Lt, G. R. iki 4309,67 Lt, kompensaciją už nepanaudotas atostogas
padidinti F. B. iki 1599,28 Lt, G. R. iki 418,57 Lt. Nutartimi taip
pat priteistas vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti terminą F.
B. – 57 000 Lt ir G. R. – 13 000 Lt, ir bylos dalis pagal ieškovo F. B.
reikalavimą dėl kompensacijos už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus
perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartimi perduota
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat bylos dalis dėl
ieškovų A. P., O. P., V. I., O. L. ir V. Č. ieškinio reikalavimų, kuriais
prašoma priteisti iš atsakovo pinigines išmokas, susijusias su darbo teisiniais
santykiais.
Teismas
nurodė, kad ieškovo F. B. ir atsakovo darbo sutarties sudarymo metu nustatytas
ieškovui 3500 Lt darbo užmokestis, o 2007 m. birželio 1 d. darbo sutartis
pakeista, padidinant darbo užmokestį iki 5700 Lt. Sutarties pakeitimas
pasirašytas ieškovo ir tuometės atsakovo direktorės E. V. Kadangi F. B. darbo
užmokestis buvo padidintas, tai pirmosios instancijos teismas neteisingai
apskaičiavo ieškovo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, neišmokėtą darbo
užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovui
priskaičiuotas darbo užmokestis už visą jo darbo laikotarpį yra 20341,42 Lt,
jam faktiškai išmokėta 2662,85 Lt darbo užmokesčio, todėl neišmokėtoji ir
priteistina dalis yra 17 678,57 Lt, atitinkamai piniginė kompensacija už
nepanaudotas kasmetines atostogas padidintina iki 1599,28 Lt.
Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
nustatė ieškovo G. R. darbo santykių su atsakovu pasibaigimo datą, nes, pagal
VSDFV duomenis, ieškovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki
2007 m. rugpjūčio 27 d., dėl to atitinkamai perskaičiavo šiam ieškovui
priteistiną neišmokėtą darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas
atostogas.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją
už statybines medžiagas ir instrumentus teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinys
buvo priimtas pirmosios instancijos teisme ir nenustatytas terminas trūkumams
šalinti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, dėl to teismas negalėjo
palikti šio reikalavimo nenagrinėto. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad
iš naujo nagrinėjant šį ieškovo F. B. reikalavimą, turi būti sprendžiamas
klausimas, ar šis reikalavimas susijęs su darbo teisiniais santykiais ir ar neapmokestinamas
žyminiu mokesčiu.
Teisėjų
kolegija nurodė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai darbdavys
uždelsia su darbuotoju atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui
sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taikydamas nurodytą
teisės normą apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato
kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas
darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra –
sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito
atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir
pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji
proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo,
sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje
Nr. 3K-3-341/2009, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v.
UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008). Toks aiškinimas reiškia, kad jei su
atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio
priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau
jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų,
tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis
proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis A. V. v. UAB ,,Mitnija“ byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2008 m. sausio 2
d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming
baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008).
Byloje
nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su apeliantais jų atleidimo
dieną, todėl atsakovas turi mokėti ieškovams DK 141 straipsnio 3 dalyje
nustatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Kadangi ieškovai
atleisti 2007 m. rugpjūčio 27 d., atsakovas su jais neatsiskaitė visiškai iki
šiol, todėl ieškovui F. B. priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki
apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos - apie 171 000 Lt,
ieškovui G. R. – apie 39 000 Lt. Tokių piniginių sumų priteisimas, teisėjų
kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip
pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, dėl to byloje susiklostė
kitokia situacija ir nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai visa
apimtimi netaikytini. Ieškovai į teismą dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik
po 5 mėnesių, bylos nagrinėjimo metu keletą kartų tikslino ieškinio
reikalavimus, dėl to bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas, taip ieškovai patys
prisidėjo prie to, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė. Dėl to ieškovams
priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2007 m.
rugpjūčio 27 d. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo mažintinas,
ieškovui F. B. priteisiant 57 000 Lt, o ieškovui G. R. – 13 000
Lt vidutinio darbo užmokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad
ieškovais pradiniame ieškinyje buvo nurodyti A. P., O. P., V. I., O. L.
ir V. Č., kurie nebuvo išvardyti vėlesniame patikslintame ieškinyje. Pirmosios
instancijos teismo posėdžio protokole nurodyta, kad šių asmenų ieškinio
reikalavimai išskirti į atskirą bylą, tačiau, byloje nesant motyvuotos
pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos dalies išskyrimo, apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė
dėl nurodytų asmenų ieškinio reikalavimų išsprendimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai F. B. ir G. R. prašo
pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo
ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. vasario 26 d. nutarties dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio
už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo ir dėl kompensacijos už pirktas statybines
medžiagas bei instrumentus priteisimo, dėl šios bylos dalies priteisti iš
atsakovo UAB ,,Neo ranga“ ieškovui F. B. iš viso 148 764,79 Lt, ieškovui
G. R. - 38 935,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti
terminą, taip pat ieškovui F. B. priteisti 10 819,80 Lt kompensaciją už pirktas
statybines medžiagas ir instrumentus.
Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos
pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Byloje teismai,
spręsdami vidutinio darbo užmokesčio dėl pavėluoto atsiskaitymo už darbą
priteisimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Su kasatoriais
neatsiskaityta už darbą ne dėl jų kaltės, dėl to jiems pagal DK 141 straipsnio
3 dalį turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo tos dienos, kai su
jais turėjo būti visiškai atsiskaityta (2007 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos (byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis
įsiteisėjo 2010 m. vasario 26 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 nurodyta,
kad tokia sankcija darbdaviui turi būti taikoma privalomai. Be to, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2
d. nutartyje D. S. v. AB ,,Alytaus
tekstilė“ byloje Nr. 3K-3-523/2006 konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3
dalyje nustatyta ne CK reglamentuojamos netesybos, o visų pirma kompensacinis
mechanizmas, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis
ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta
išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos. Tai, kad DK nenumato aptariamos išmokos
sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141
straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga.
Aptariamosios išmokos dydis - konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis
už uždelsimo laiką - nustatytas įstatymo ir negali būti pripažintas neprotingai
dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Kasaciniame
skunde daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje nukrypo nuo
nurodytos DK 141 straipsnio 3 dalies teisės normos aiškinimo ir taikymo
praktikos bei priteisė nepagrįsto dydžio sumas kasatoriams dėl pavėluoto atsiskaitymo už darbą.
2. Apeliacinės
instancijos teismas galėjo ir turėjo išnagrinėti ieškovo F. B. reikalavimą dėl
10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines medžiagas ir instrumentus, nes
byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys statybinių medžiagų ir
instrumentų pirkimą darbams atsakovo darbo objektuose atlikti.
Atsiliepimo į kasacinį
skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo
aspektu. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovų (įmonės darbuotojų)
kasaciniame skunde yra keliami Darbo kodekso teisės normų, apibrėžiančių darbo
santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2, 35 straipsniai) ir
atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką (DK 141 straipsnis), aiškinimo ir
taikymo klausimai ginčo santykiams reglamentuoti. Dėl jų pasisako kasacinio
teismo teisėjų kolegija. Atsakovas (darbdavys) nepateikė atsiliepimo į kasacinį
skundą, kuriame būtų išdėstyti teisiniai argumentai dėl taikytinos ginčo
santykiams reglamentuoti teisės aiškinimo ir taikymo.
Dėl DK 2,
35 straipsnių normų, apibrėžiančių darbo santykių teisinio reglamentavimo
principus, ir DK 141 straipsnio normų, nustatančių atsiskaitymo su atleidžiamu
darbuotoju tvarką, aiškinimo ir taikymo
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo
atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu
nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad
darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam
priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo
sutartį. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtais sprendimu
ir nutartimi konstatuota, kad atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo
nuostatų. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti
ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis
už visą uždelsimo laiką.
Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys,
pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą
ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo
darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už
visą uždelsimo laiką. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo
užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti
priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo
užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių
apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo
praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa.
Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra
kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo
santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su
atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip
ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra
nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra
skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis I.
G. v. AB ,,Vilniaus Vingis“ byloje
Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m.
gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d.
nutartis J. J. v.
Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Kasacinio teismo
praktikoje pažymima tai, kad darbdavio pareigos išmokėti vidutinį darbo
užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiradimui esminę reikšmę turi ir
nevisiško atsiskaitymo su darbuotoju fakto, ir darbo teisinių santykių šalių
kaltės konstatavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartyje I. G. v. AB ,,Vilniaus
Vingis“ byloje Nr. 3K-3-70/2007, 2007 m. birželio 22 d. nutartyje V. M. v. UAB ,,Izabelita“ byloje Nr.
3K-3-260/2007 išaiškinta, kad darbdaviui nurodyta sankcija taikoma, kai dėl
tokio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju nėra pastarojo kaltės.
DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas konkretus
išmokos dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad nustatydamas išmokos dydį apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino DK 141 straipsnio 3 dalį, aiškindamas
šią normą nepagrįstai rėmėsi DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės
principais; teisės principais turėtų būti remiamasi esant teisės spragai,
nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai yra sureguliuoti teisės normų, dėl
to aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalį be teisinio pagrindo remtasi darbo teisės
principais. Su šiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.
DK įtvirtinti principai atlieka keletą svarbių
funkcijų: pirma, jie yra taikomi darbo santykiams reglamentuoti, juos aiškinti,
taikyti; antra, užpildyti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės
aktų spragas; trečia, šalinti kolizijas. DK 2 straipsnyje įtvirtintų teisės
principų taikymas aiškinant kitas darbo teisės normas yra grindžiamas DK 10
straipsniu, kuriame nustatyta, kad siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir jo
dalių suderinamumą DK normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į DK sistemą ir
struktūrą. DK norma turi būti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK
normomis. Be to, aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad aiškinamų
normų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę, nes
principai yra darbo teisinių santykių reglamentavimo kertinės dalys. Darbo
santykių reglamentavimui ir darbo teisės normų aiškinimui bei taikymui gali
būti taikomi ir kitų teisės šakų principai, bet jų taikymas gali būti ribojamas
darbo teisinių santykių specifikos (pvz., sutarties laisvės principas gali būti
taikomas tiek, kiek nepažeidžia DK ir kituose darbo įstatymuose nustatytų
imperatyviųjų normų ir nepablogina darbuotojų padėties).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos
teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalį ir ją taikydamas ginčo santykiams
reglamentuoti nesirėmė CK įtvirtintais principais, o vadovavosi DK 2, 35
straipsniuose įtvirtintais principais. Šiuo aspektu negalima visiškai sutikti
su kasacinio skundo argumentais. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji
darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal
kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai
ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei
veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų.
Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų
naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir
socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti
sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti
taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir
tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas šiais principais
turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus.
DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo
teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir
įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir
sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę
yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių
susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir
konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra
pagrindas ginti ieškovų (darbuotojų) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio
3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus, tačiau aiškindamas ir taikydamas
nurodytą teisės normą visiškai pagrįstai konstatavo, kad būtina atsižvelgti į
DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus.
Byloje apeliacinės instancijos teismas,
konstatavęs faktus dėl nevisiško atsiskaitymo su ieškovais, į gana trumpą
atsakovo įmonėje dirbtą laikotarpį (ieškovai G. R. ir F. B. pagal VSDFV duomenis dirbo
2007 m. balandžio 23 d. – 2007 m. rugpjūčio 27 d.) ir, palyginus su
nurodytu laikotarpiu, pakankamai ilgą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį iki
apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, ir atsižvelgęs į nurodytus
darbo teisės principus, visiškai pagrįstai sprendė dėl saistomos vidutinio
darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinimo.
Priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę
disproporciją tarp ieškovams priklausančių darbo pajamų už jų išdirbtą
laikotarpį ir daugelį kartų jų darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia
situacija nebūtų suderinama su aptartais DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais
darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu.
Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų
aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose
ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir
sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios
sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir
galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais
atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus,
dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje
Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad DK
141 straipsnio 3 dalyje nustatyta konkretaus dydžio darbuotojo vidutinis darbo
užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmoka ir šioje normoje
nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė, dėl to nėra teisinio
reguliavimo spragos, teisėjų kolegija pažymi tai, kad, kaip pirmiau nurodyta,
teisės normos aiškinamos pagal jų paskirtį, ne atskirai, o sistemiškai,
atsižvelgiant į viso teisės akto, kuriame išdėstyta tam tikra teisės norma,
struktūrą, taip pat santykį su teisės principais, kitomis teisės normomis,
siekiant, kad tam tikros teisės normos aiškinimu ir taikymu būtų išvengta
prieštaravimų teisės principams ir teisės normų paskirčiai. Tai, kad DK
nustatytos teisės normos turinys, jos prasmė atskleidžiama atsižvelgiant į
teisės normos vietą kitų teisės normų kontekste ir įstatymo leidėjo numatytą
jos paskirtį, taip pat per suderinamumą su teisės principais, tai nelaikytina
teisės spragos šalinimu ar egzistuojančia įstatymo kolizija. Kadangi į DK 2
straipsnyje įtvirtintus principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių
reglamentavimas, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų
turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę.
Vertindama kasacinio skundo argumentą, kad
apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovams pagal DK 141 straipsnio
3 dalį apskaičiuotos kompensacijos priteisimą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d.
nutartyje D. S. v. AB ,,Alytaus
tekstilė“ byloje Nr. 3K-3-523/2006 išaiškinimų, jog DK 141 straipsnio 3
dalyje nustatytas išmokos dydis negali būti nurodytoje byloje pripažintas
neprotingai dideliu, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis
išaiškinimas ankstesnėje išnagrinėtoje byloje pateiktas atsižvelgus ir
įvertinus kitokias ginčo faktines aplinkybes, kurios skiriasi nuo nustatytų
nagrinėjamoje byloje. Esminiai nurodytos ankstesnės ir nagrinėjamos bylų
skirtumai yra tie, kad pirmesnėje byloje tenkintas ilgamečio darbuotojo
reikalavimas priteisti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir
nenustatyta darbuotojo darbo užmokesčio bei priteistinos išmokos neprotingos
disproporcijos. Dėl to nagrinėjamoje byloje, esant kitokiai faktinių aplinkybių
sudėčiai, kitoks yra ir jų teisinis įvertinimas. Dėl to nagrinėjamoje byloje
apeliacinės instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo visa
apimtimi atsižvelgti į nurodytos kasacinio teismo nutarties išaiškinimus. Kartu
pažymėtina ir tai, kad vėlesnėse bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtojo
DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, išaiškindamas, kad
teisės principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų
nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, taip pat pažymėdamas, jog
neadekvačios sankcijos taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje
Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Šiose nutartyse išplėtotas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kartu
modifikuojant pirminėje nutartyje (byloje Nr. 3K-3-523/2006) pateiktus
išaiškinimus. Dėl teismų precedentų reikšmės ir santykio Konstitucinis Teismas
2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų sukurti precedentai
tam tikros kategorijos bylose saisto ne tik žemesnės instancijos teismus,
tačiau ir patį precedentą sukūrusį teismą. Kai egzistuoja objektyvi būtinybė,
precedentai gali būti keičiami ar pildomi. Esant precedentų konkurencijai, t.
y. keliems analogiškose bylose priimtiems teismų sprendimams, atsižvelgtina
taip pat ir į jų priėmimo laiką, galimus reikšmingus ekonominius, socialinius
pokyčius, įvykusius nuo precedento priėmimo, ir kt.
Dėl bylos
dalies perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo ir turėjo išnagrinėti
ieškovo F. B. reikalavimą dėl 10 819,80 Lt priteisimo už pirktas statybines
medžiagas ir instrumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad šis ieškinio
reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtas, dėl to,
neatlikus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei neišnagrinėjus šio reikalavimo
pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai perdavė
nagrinėti bylos dalį dėl šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismui
(CPK 327 straipsnio 2 dalis).
Išdėstytais motyvais kasacinis
teismas sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtoje
apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų teisinių išvadų ir nesudaro
įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine
tvarka skundžiamos teismo nutarties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš ieškovų (kasatorių) priteistina 45,65 Lt (iš
kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 22,82 Lt) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario
26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovų F. B. ir G. R. lygiomis
dalimis iš kiekvieno po 22,82 Lt (dvidešimt du litus 82 ct) išlaidų, susijusių
su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm.
k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos
kodas 5660.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Janina
Stripeikienė