Administracinė byla Nr. eA-1133-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00767-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje         pagal pareiškėjo UAB ,,Raudonoji lapė“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, V. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB „Raudonoji lapė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, apeliantas) 2014 m. vasario 4 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą panaikinti nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją trečiojo suinteresuoto asmens V. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) vardu, taip pat priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2014 m. vasario 4 d. priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo patenkino trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. sausio 21 d. prašymą ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį. Pareiškėjas nesutiko su nebaigto statyti gyvenamojo namo teisine registracija trečiojo suinteresuoto asmens vardu, nes, atsakovui atliekant registraciją, nebaigtas statyti gyvenamasis namas faktiškai buvo pastatytas ne tik ant žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), bet ir ant žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog UAB „Domo projektas“ parengtas kadastro duomenų bylas, kuriose užfiksuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimai, pareiškėjas atsakovui pateikė tik 2014 m. vasario 12 d. kartu su prašymu dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo, ir tik vadovaujantis šiais naujais duomenimis nebaigtas statyti gyvenamasis namas atsidūrė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Teigė, kad vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atsakovas privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenimis ir matydamas, jog 2014 m. sausio 21 d. trečiojo suinteresuoto asmens prašymu pateikti nebaigto statyti gyvenamojo namo duomenys nesutampa su į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis, nes prašomas įregistruoti gyvenamasis sklypas kerta dviejų sklypų ribą, privalėjo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2014 m. sausio 21 d.   prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą statyti gyvenamąjį       namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą Nr. PASS-30-130819-00315 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir 2012 m. spalio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, 2014 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį. Argumentavo, jog valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. cspr1-145 paliko galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, nurodydama, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį nebaigtas statyti ypatingas ar neypatingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikta 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažyma patvirtino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį, todėl teritorinis registratorius atsisakyti patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. sausio 21 d. prašymą neturėjo teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad neturi teisės vertinti, ar viešojo administravimo subjekto pagal teisės aktų reikalavimus surašyti dokumentai yra išduoti teisėtai ir pagrįstai, kadangi už tai yra atsakinga dokumentą išdavusi institucija. Pabrėžė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo ribos registracijos metu kirto žemės sklypų ribas, įstatymo nėra pripažįstama pagrindu, neleidžiančiu nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, nebaigto statyti gyvenamojo namo registravimo Nekilnojamojo turto registre metu galiojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Palangos skyrius) vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 16SK-(14.16.110.)-1, kuriuo buvo pertvarkytos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu          patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą,  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį, realizuotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko            išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus įrašus 2.2 ir 4.1 punktuose; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 275,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl nebaigto statyti pastato – gyvenamojo           namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre bei daiktinių teisių į jį trečiojo suinteresuoto asmens vardu.   Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas apibrėžia VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo teises ir pareigas registruojant nekilnojamąjį turtą, todėl siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos UAB „Raudonoji lapė“ teisės, būtina įvertinti, ar atsakovas Nekilnojamojo turto registre registruodamas ginčo pastatą nepažeidė šių įstatymų reikalavimų. Esminis argumentas, kuriuo grindžiami skundo reikalavimai, yra aplinkybė, jog ginčo pastatas pagal jo teisinės registracijos metu, t. y. 2014 m. vasario 4 d., galiojusius kadastrinius duomenis buvo pastatytas ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, todėl negalėjo būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 20 punktu. Nurodė, kad atsakovas savo atsikirtimuose pabrėžė, jog teisinės ginčo pastato registracijos metu jau galiojo Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 16SK-(14.16.110.)-1, kuriuo buvo pertvarkytos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent šiuo sprendimu nurodytų žemės sklypų ribos buvo pertvarkytos taip, jog ginčo pastatas pateko į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją ir nebekirto dviejų žemės sklypų ribos. Tačiau teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus,  jog, registruojant ginčo pastatą 2014 m. vasario 4 d., Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu                Nr. 16SK-(14.16.110.)-1 pakeistos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos dar nebuvo įregistruotos – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtino, kad kadastro duomenys buvo patikslinti tik 2014 m. vasario 28 d. Teismo vertinimu, prašomus atlikti teisinės registracijos veiksmus valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) privalo atlikti remdamasis kartu su prašymu pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašymo turinį. Remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. sausio 21 d. prašymo Nr. 6157794 registracijos lapu, teismas nustatė, jog dokumentas, kuriuo ginčijamo sprendimo teisėtumą grindžia atsakovas – Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas                             Nr. 16SK-(14.16.110.)-1 – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui net nebuvo pateiktas. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsniu, teismas konstatavo, kad atsakovas negalėjo registruoti ginčo pastato, kadangi nustačius, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba kerta statinį, tokio nekilnojamojo daikto nebuvo galima pažymėti kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, registruodamas ginčo pastatą, kertantį dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Kadastro nuostatų 20 punktą.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo       2012 m. sausio 10 d. iki 2014 m. birželio 2 d.) 10 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 15 d., neteko galios 2014 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Registro nuostatai) 16 punktu. Nustatė, kad, kreipdamasis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su 2014 m. sausio 21 d. prašymu pateikė     tik Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytus dokumentus – Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto              Nr. PASS-30-130819-00315 bei 2012 m. spalio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinės teisės (nuosavybės teisės) atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas ginčo pastatas, nuosavybės teise nepriklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, teismo vertinimu, akivaizdu, jog vien Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto              Nr. PASS-30-130819-00315 trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės nepatvirtina. Nors šis teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-404-890/2014 sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad ginčo pastato teisinės registracijos metu trečiasis suinteresuotas asmuo nuosavybės teises nei į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nei į ginčo pastatą patvirtinančių dokumentų neturėjo. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir, neturėdamas daiktinę teisę patvirtinančių dokumentų, nepagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens vardu įregistravo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, remdamasis išdėstytų teisės aktų nuostatomis ir bylos rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, nebaigtą    statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį, realizuotas atlikus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašus, 2.2 ir 4.1 punktai, naikintinas. Pažymėjo, jog pareiškėjas reiškė ir kitą reikalavimą, kuriuo prašė įpareigoti VĮ Registrų            centro Klaipėdos filialą panaikinti nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus               Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo   turto registre trečiojo suinteresuoto asmens vardu. Šiuo teismo sprendimu naikinant VĮ Registrų      centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį, realizuotą atlikus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašus, 2.2 ir 4.1 punktai, panaikinama tiek nekilnojamojo daikto, tiek daiktinių teisių registracija. Todėl atsakovas neturi diskrecijos papildomai spręsti dėl daikto ir daiktinės teisės registracijos viešajame registre, kai jau yra priimtas teismo sprendimas. Todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis ir netenkintinas.

Teismas, be to, nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 75 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1 200 Lt skundo parengimo išlaidas. Vadovaudamasis Administracinių        bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, nustatęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 75 Lt žyminį mokestį, kad pareiškėjui atstovavo advokatų kontoros „Brazauskas LAWUP“ advokatas Saulius Brazauskas, o pareiškėjas advokatų kontorai už skundo surašymą sumokėjo 1 200 Lt, teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 1 275 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio   teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginče keliami klausimai yra susiję su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu, t. y. dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti tam tikrus registravimo (išregistravimo) veiksmus nustatymu įregistravimo procedūrų     metu. Pareiškėjas ginčo dėl nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus nekelia ir civilinių teisinių reikalavimų nereiškia (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje Nr. T-96/2014).

2. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas gali ir turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Faktinė aplinkybė – tai, kad pastatas pastatytas ant žemės sklypų ribos, įstatymo nėra pripažįstama pagrindu, neleidžiančiu nekilnojamojo daikto pažymėti žemėlapyje. Šiuo atveju, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, t. y. nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini) centro koordinates, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymėjo jį Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini) teisinė registracija neprieštarauja Kadastro nuostatų 20 punktui. Teisinės registracijos metu 2014 m. vasario 4 d. kliūčių įregistruoti ginčo pastatą nenustatyta. Teismas, aiškindamas ir taikydamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl nekilnojamųjų daiktų registravimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-800/2007).

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į atsakovą, nepateikė dokumentų, patvirtinančių daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinės teisės (nuosavybės  teisės) atsiradimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su 2014 m. sausio 21 d. prašymu pateikė 2012 m. spalio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-30-130819-00315,  kuri, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 4 punktu, Nekilnojamojo   turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 punktu, yra nekilnojamojo daikto ir gyvenamojo namo statytojo (trečiojo suinteresuoto asmens) nuosavybės teisės į jį registravimo pagrindu. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas, neturėdamas daiktinę teisę patvirtinančių dokumentų, nepagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens vardu įregistravo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pažeidė Nekilnojamojo      turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tiek pateiktame prašyme, tiek pateiktuose dokumentuose buvo reikalingi duomenys nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti, todėl atsisakyti patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą nebuvo pagrindo. Teisės aktuose nenumatyta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė revizuoti nepanaikintų ir nenuginčytų teismine tvarka dokumentų (Inspekcija nagrinėjamoje civilinėje byloje pripažino, kad paminėta pažyma negalėjo būti išduota). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės ir pareigos tikrinti, ar statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, pateikus Inspekcijos išduotą pažymą – įstatymai nenumato.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2014 m. vasario 4 d. ginčo pastatą Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip žemės sklypo priklausinį. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnį, statinys gali būti registruojamas registre ne tik kaip priklausinys, bet ir kaip savarankiškas daiktas.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas 1 800 Lt išlaidas už advokato teisines konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nepagrįstai teigiama, jog faktinė aplinkybė – tai, kad pastatas pastatytas ant žemės  sklypų ribos, įstatymo nėra pripažįstama pagrindu, neleidžiančiu nekilnojamojo daikto pažymėti žemėlapyje. Nebaigto statyti gyvenamojo namo registracijos dieną (2014 m. vasario 4 d.), vadovaujantis tuo metu galiojusiais žemės sklypų kadastriniais duomenimis, žemės sklypų ribos kirto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Tokio nekilnojamojo daikto nebuvo galima pažymėti kadastro žemėlapyje, todėl atsakovas privalėjo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei Kadastro nuostatų 20 punkto pagrindu. Joks įstatymas nesuteikė atsakovui teisės spręsti nebaigto statyti gyvenamojo namo (ne)registracijos klausimą, vadovaujantis ne trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais ir tuo metu galiojusiais žemės sklypų kadastriniais duomenimis, o 2014 m. sausio 8 d. pareiškėjo kartu su atsakovo atmestu prašymu dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų pakeitimo pateiktu Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110.)-1. Atsakovas ne tik pažeidė materialinės teisės  normas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 5 p., Kadastro nuostatų 20 p.), bet ir peržengė įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribas (ultra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra atskiras pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005). Teismo sprendimas panaikinti ginčo pastato registraciją Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Kadastro nuostatų 20 punkto pagrindu yra teisėtas bei pagrįstas.

2. Nepagrįstai teigiama, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas buvo įregistruotas kaip atskiras, savarankiškas daiktas, o ne kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priklausinys. Tai patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Atsakovas nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad 2014 m. sausio 21 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su prašymu įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą pateikė tik Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje numatytą dokumentą, t. y. pažymą apie statinio statybą, ir nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinės teisės (nuosavybės teisės) atsiradimą. Teismo sprendimas panaikinti ginčo pastato registraciją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2014 m. vasario 4 d. atlikto veiksmo (priimto sprendimo) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre trečiojo suinteresuoto asmens V. J. statomą (nebaigtą statyti) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šio asmens nuosavybės teisę į šį namą teisėtumo ir pagrįstumo. Iš nurodyto sprendimo (byloje esančio įrašo Nekilnojamojo turto registre), be kita ko, matyti, kad paminėtas nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra statomas pareiškėjui UAB „Raudonoji lapė“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (esančiame (duomenys neskelbtini)). Todėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įstatymų) taikymo požiūriu bylai yra reikšminga nustatyti (patikrinti), ar paminėtas duomenų apie statomą namą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepažeidžia pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų, sietinų su jo nuosavybės teise į paminėtą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo ginčijama daikto (nebaigto statyti namo) ir daiktinės (nuosavybės) teisės į jį registracija Nekilnojamojo turto registre atsakovo buvo atlikta pagal trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui paduotą 2014 m. sausio 21 d. prašymą ir kartu su šiuo prašymu pateiktais Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie statinio (paminėto namo) statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS-30-130819-00315 (toliau – ir Inspekcijos pažyma) bei 2012 m. spalio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Pasisakydama dėl Inspekcijos pažymos vertinimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo taikymo prasme, kolegija pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-424 redakcija) tokio pobūdžio Inspekcijos išduota pažyma gali būti pagrindu nebaigtą statyti statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl šiuo aspektu ji yra prilyginama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-998 redakcija) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimui, kuris yra vienas iš pagrindų įrašyti šio statinio (ginčo namo) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tačiau pakankamumo aspektu tai nėra besąlyginis pagrindas Kadastro ir registro tvarkytojui atlikti tokį veiksmą. Kad tai būtų galima padaryti, Kadastro ir registro tvarkytojas (atsakovas) turėjo patikrinti, ar nėra (tokio veiksmo atlikimo metu nebuvo) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio numatytų aplinkybių, kurioms (nors vienai iš jų) esant ginčo namo kadastrinių duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra leidžiamas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kai šio įstatymo               17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą          (2006-12-21 įstatymo Nr. X-1007 redakcija), įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau. Pasisakydama dėl pastarosios teisės normos taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija, akcentuodama aplinkybę, kad šioje normoje nurodytas patikrinimas turi būti atliktas pagal esamus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog situacija, kai ginčo namas yra pastatytas ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kito žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo prasme yra neleistina, t. y. pripažintina kliūtimi įregistruoti ginčo namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 5 p.). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo ir Komisijos nurodytas Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 16SK-(14.16.110.)-1 dėl paminėto aplinkybių vertinimo laike aspekto reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-800/2007 teisės aiškinimo aspektu negali būti pripažintas reikšmingu nagrinėjamai bylai, nes šiame teismo sprendime buvo pasisakyta dėl kitokios, negu šioje administracinėje byloje, faktinės aplinkybės įvertinimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčo namo kadastro duomenys atsakovo negalėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad į Nekilnojamojo turto registrą negalėjo būti įrašyti nei pats ginčo namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, nei daiktinė (nuosavybės) teisė į jį. Todėl kolegija, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo                 29 straipsnio 6 punkto taikymo šioje byloje, sutinka su teismo padaryta išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisė į ginčo namą atsakovo įregistruota į Nekilnojamojo turto registrą nepagrįstai.

Kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje apeliacinėje byloje nesprendžiamas, nes savo turiniu jis neatitinka ABTĮ                45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (prašyme nėra tinkamai pagrįstos pareiškėjo įvardytos kaip „visos kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos“).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė