Pranešėjas Jurgis Kiškis Nr. 1A-251-290/2010
Teisėja Birutė Drozdienė (Proceso Nr.26-1-01201/2008)
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio,
teisėjų: A. J., Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rūtai
Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam S. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės
prokuratūros ir nuteistojo S. P. apeliacinius skundus dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
ir nuteistas: pagal BK 24 str. 6 d. 214 str. 1 d.- areštu 60 (šešiasdešimčiai)
parų; pagal BK 215 str. 1 d. - areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų; pagal BK
22str. 1d. 182 str. 1d. - areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes
subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90
(devyniasdešimčiai) parų. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Kolegija
n u s t a t ė :
S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 214 str. 1 d.
nuteistas už tai, kad 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku,
ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje,
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikdamas savo asmens
duomenis, padėjo pagaminti netikrą elektroninę mokėjimo priemonę- „Raiffeisen
BANK“ mokėjimo kortelę Nr. 4273 4100 1315
4656, išduotą S. P., kurią iki 2009-08-16 laikė.
Be to jis pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.
nuteistas už tai, kad 2009-08-16 apie
20.30 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pramonės pr. 29, Kaune,
atsiskaitydamas už pasirinktas prekes, prekybos centro kasoje, pateikdamas jo
vardu pagamintą, žinomai netikrą
„Raiffeisen BANK“ elektroninę
mokėjimo kortelę Nr. 4273 4100 1315 4656, neteisėtai panaudojo
suklastotą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinei operacijai
inicijuoti.
Be to jis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 sr. 1d. 182
str. 1 d. nuteistas už tai, kad , turėdamas tikslą apgaule, savo ar kitų naudai
įgyti svetimą turtą, 2009-08-16 apie 20.30 val. parduotuvėje „Maxima“, esnčioje
Pramonės pr. 29, Kaune, atsiskaitydamas už pasirinktas prekes, prekybos centro
kasoje pateikdamas jo vardu pagamintą žinomai suklastotą „Raiffeisen BANK“
elektroninę mokėjimo kortelę Nr. 4273
4100 1315 4656, apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą turtą- UAB „Maxima LT“,
priklausančius 50 blokų cigarečių „Marllboro Gold“, kurių
vertė 3506,50 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios
nepriklausančių aplinkybių, nes nustačius,
kad kortelė suklastota, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.
Apeliaciniu skundu prokuroras
prašo nuosprendžiu pakeisti 2010 m. sausio 27
d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir S. P. už nusikaltimą,
numatytą LR BK 24 str. 6 d., 214 str. 1 d. paskirti 1 metus laisvės atėmimo, už
nusikaltimą, numatytą LR BK 215 str. 1 d., paskirti - 2 metų laisvės
atėmimo, už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., paskirti -
1 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, S. P. paskirtas bausmės už
veikas, numatytas LR BK 215 str. 1 d., ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.,
subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą
bausmę - 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią
bausmę subendrinti su bausme paskirta už veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 214 str.
1 d., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo
bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką S. P. išbūtą laikinėjame
sulaikyme nuo 2009-08-16 iki 2009-08-18, viso 2 paras. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino S. P. kaltu, teisingai
kvalifikavo jo veikas, tačiau paskyrė neteisingą bausmės rūšį, bei dydį tiek
atskirai už kiekvieną iš nusikaltimų, tiek ir subendrintą galutinę bausmę, bei
bendrindamas bausmes neteisingai pritaikė baudžiamojo kodekso nuostatas, ko
pasėkoje paskyrė
neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Apelianto nuomone, teismas nepilnai įvertino BK 54 str. 2
d. numatytų aplinkybių
visumą bei BK 56 str. 1 d. nuostatų. Dėl to pirmos instancijos teismas nepagrįstai parinko tokią bausmės
rūšį, kuri neleis pasiekti bausmės tikslų, tai yra akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis ir dydis
nepakankamas teisingai nubausti S. P. ir
paveikti jį taip, kad jis ateityje
laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir todėl toks sprendimas aiškiai
prieštarauja teisingumo principui, kurio
įgyvendinimo užtikrinimas yra taip pat viena iš bausmės paskirčių.(LR BK 41
str. 2 d. 5 p.)
Teismas, parinkdamas
bausmės rūšį nesivadovavo LR BK 56 str. 1 d., nuostata, kad recidyvistui už
tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę ir
teismas, skirdamas kitokios rūšies bausmę turi motyvuoti savo sprendimą. Teismas neatsižvelgė į
tai, kad S. P. jau teistas,
paskutinį kartą už labai sunkų nusikaltimą, vėl nusikalto, t.y. padarė du tyčinius apysunkius ir vieną
nesunkų nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad paskirta arešto bausmė yra nepakankama teisingai
nubausti S. P. ir paveikti jį taip, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Apeliantas nurodo,
kad atsižvelgiant
į išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu S. P. paskirta bausmės rūšis yra parinkta netinkamai,
nepakankamai motyvuojant tokios bausmės rūšies parinkimą, dėl ko pirmos
instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas.(LR BPK 326str. 2d. 2p.)
Be to, apeliantas nurodo,
kad teismas, paskyręs bausmes už nusikaltimus, nepagrįstai vertino, kad visos šios veikos sudaro
idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl jas subendrino Lietuvos
Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., pagrindu. Teismas apėmimo būdu privalėjo
subendrinti tik bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. ld., 182 str. ld. ir 215 str.
ld., esant idealiajai jų sutapčiai, kadangi S. P. nusikalstamas veikas, numatytas skirtingose baudžiamojo
įstatymo normose, padarė viena veika tuo pačiu metu ir nei viena iš nurodytų
baudžiamojo įstatymo normų atskirai jo padarytų veikų neapima (LR BK 63 str. 5d. lp.),
po ko šią bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą LR BK 24
str. 6 d., 214 str., privalėjo subendrinti visiško ar dalinio sudėjimo būdu.
Teismas, subendrindamas bausmes, netinkamai
pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, dėl ko
pirmos instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas.(LR BPK 326str. 2d.
2p.)
Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu prašo nuosrpendį
pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad savo
kaltę pripažįsta ir labai gailisi, prašo atsižvelgti į tai, kad turi šeimą,
mažametį vaiką, sugyventinė serga sunkia liga, jai reikalinga pagalba. Prašo
neizoliuoti jo nuo šeimos ir dutoi šansą įrodyti, kad jis pasitaisė.
Kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus jo apeliacinį skundą patenkinti, o
prokuroro skundą atmesti, prokurorės prašymą nuteistojo apeliacinį skundą
atmesti, o prokuroro skundą patenkinti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus,
padarė išvadą, kad abiejų apeliantų apeliaciniai skundai atmestinai, nes yra
nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė
visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir
pagrįstai kvalifikavo S. P. nusikalstamą veiką pagal
BK 24 str. 6 d. 214 str. 1d., 215 str., 22 str., 22 str. 1d. 182 str. 1d.
Skirdamas bausmę, teismas laikėsi Lietuvos Respublikos
BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino
nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo
laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei
kitas bylos aplinkybes.
Lietuvos
Respublikos BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo
padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ši nuostata
nėra imperatyvi teismui, nes teismas bausmę skiria atsižvelgdamas į visą eilę
aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės
rūšies parinkimo klausimą, atsižvelgė ir įvertino visas byloje nustatytas
aplinkybes - į tai, kad nuteistasis S. P. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra
teistas, teistumai neišnykę, taip pat į tai, kad jis, atlikęs laisvės atėmimo
bausmę, siekė integruotis į visuomenę, kad nusikaltimą padarė įtakotas kitų
asmenų, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių
aplinkybių nebuvimą ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai
bus pasiekti paskyrus jam arešto bausmę. Paskirdamas šios rūšies bausmę
nuteistajam, teismas įstatymo nuostatų nepažeidė, nes areštas, kaip nurodyta BK
49 str. 2 d., yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje ir
skaičiuojamas paromis.
Teismas
S.
P. visas
tris įvykdytas veikas vertino kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir tai
padarė teisingai ir pagrįstai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatų.
Idealioji nusikaltimų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu
metu padaro kelis nusikaltimus, numatytus skirtingose baudžiamojo įstatymo
normose. Nuteistasis S. P. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, iš
kurių dvi buvo padarytos 2009-08-16. Trečios, BK 24 str.6 d. 214 str. 1 d.
numatytos veikos padarymo laikas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo
posėdžio metu tiksliai nenustatytas. Teismas vadovaudamasis nuostatomis, kad
apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir abejonėmis,
teisingai ir pamatuotai(atsižvelgiant į šiuolaikinių tehnologijų spartą bei
galimybes) pripažino, kad visi trys nusikaltimai padaryti vienu metu.
Nuteistasis suvokė, kad savo nusikalstamais veiksmais sukelia daugiau negu
vieną neteisėtą rezultatą, jis to siekė, todėl
Kauno miesto apylinkės teismas skirdamas subendrintą bausmę už šias
veikas, teisingai taikė bausmių apėmimo būdą ( BK 63 str. 5d. 1p.).
Pirmosios
instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, paskyrė
apeliantui pakankamai švelnią bausmės rūšį bei jos dydį, todėl pagrindo skirti
jam dar švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašo S. P., nėra jokio įstatyminio pagrindo. Nors jis prisipažino
dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, turi labai ligotą sugyventinę
bei mažametį vaiką, tačiau įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą, t.y.
padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir
tikslus, jo buvusius teistumus, darytina išvada, kad paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta,
todėl skirti jam švelnesnę bausmę ar mažinti paskirtosios bausmės trukmę
pagrindo nėra.
Kolegijos nuomone, bausmė S. P. paskirta
teisingai, todėl keisi nuosprendį
apeliacinių skundų motyvais ir griežtinti ar švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę
nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
n u t a r ė :
Kauno
miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo S. P. apeliacinius
skundus atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Jurgis Kiškis
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Algerdas Urbšys