Civilinė byla Nr. e2-771-330/2016

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01273-2015-6

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9; 3.4.2.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, sumažinimo arba išdėstymo (civilinė byla Nr. eB2-2006-262/2016).

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a:

1. Klausimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Jazzai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta N. M.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas P. P..

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi už teismo įpareigojimų bankroto administratorei perduoti visą įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymą buvusiems BUAB „Jazzai“ vadovams J. C. ir V. M. paskirtos baudos po 500 Eur.

Suinteresuotas asmuo J. C. prašė panaikinti jam paskirtą baudą, o nusprendus, kad panaikinti baudą nėra pagrindo, – ją maksimaliai sumažinti ir išdėstyti jos sumokėjimą 12 mėnesių. Nurodė, kad jis įmonės direktoriumi buvo tik keturis mėnesius, jokių UAB „Jazzai“ dokumentų jo žinioje nebuvo. Jeigu teismas nuspręstų baudą palikti, suinteresuotas asmuo prašė, atsižvelgus į jo sveikatos būklę ir pajamas, išdėstyti baudos mokėjimą 12 mėnesių.

Pareiškėjas BUAB „Jazzai“ bankroto administratorius prašė J. C. prašymo netenkinti. Nurodė, kad J. C. yra ir kitų įmonių vadovas, todėl jam keliami didesni teisinio išprusimo, atidumo bei kiti reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi suinteresuoto asmens J. C. prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, konstatavo, kad suinteresuotas asmuo buvo paskutinis UAB „Jazzai“ direktorius, šias pareigas ėjęs iki bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad suinteresuoto asmens pateikta darbo sutartis, esą patvirtinanti darbo santykių nutraukimą dar 2015 m. sausio 23 d., nepasirašyta nei darbdavio, nei darbuotojo, todėl nelaikytina patikimu įrodymu. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad J. C. buvo ir kitų įmonių vadovas bei valdybos narys, akcentavo aplinkybę, jog jam turėjo būti žinomos įmonės vadovo pareigos, atsakomybė, taip pat tai, jog jam keliami didesni rūpestingumo, atsakingumo ir teisinio išprusimo reikalavimai. Pradėdamas eiti UAB „Jazzai“ direktoriaus pareigas, J. C. turėjo aktyviai domėtis įmonės veikla, reikalauti, kad jam, kaip asmeniui, kuriam kyla tiesioginė atsakomybė už patikėto turto bei dokumentų praradimą, būtų perduoti įmonės dokumentai bei turtas, o atleistas iš šių pareigų turėjo perduoti kitiems asmenims jam patikėtus daiktus, domėtis jų likimu. Tuo atveju, jeigu, kaip teigia pats J. C., jis buvo atleistas 2015 m. sausio 23 d., taip pat turėjo pasirūpinti, kad įrašas dėl ryšio su įmone būtų pašalintas iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės. Šių pareigų neįvykdžius, teismo vertinimu, bauda suinteresuotam asmeniui paskirta pagrįstai. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog J. C. yra (arba buvo) kelių įmonių direktorius ar valdybos narys, teismas konstatavo, kad jo turtinės padėties negalima laikyti bloga ir tuo pagrindu išdėstyti baudos mokėjimą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. C. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl baudos panaikinimo, sumažinimo arba jos mokėjimo išdėstymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) pažyma patvirtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Jazzai“ dirbo nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d.
2. Viena darbo santykių su įmone nutraukimo priežasčių kaip tik ir buvo įmonės dokumentų suinteresuotam asmeniui neperdavimas.  
3. Pirmosios instancijos teismui pateikta VSDFV pažyma paneigia teismo išvadas dėl suinteresuoto asmens geros turtinės padėties. Teismas neįvertino aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo yra neįgalus.

           Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas BUAB „Jazzai“ bankroto administratorius prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą esminiai argumentai:

1. Suinteresuotas asmuo, įsidarbinęs juridinio asmens vadovu, turėjo pasirūpinti, kad jo žinion būtų perduoti įmonės dokumentai. Jeigu dokumentai nebuvo perduoti, tuomet neaišku, ką suinteresuotas asmuo įmonėje veikė keturis mėnesius.
2. Juridinio asmens organų, valdymo organų narių ir juridinių asmenų dalyvių duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Bankroto administratorius pagrįstai vadovavosi šio registro duomenimis.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad suinteresuoto asmens turtinės padėties negalima laikyti bloga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas analizuojamas vadovaujantis suinteresuoto asmens J. C. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).

Pagal juridinių asmenų registro duomenis apeliantas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Jazzai“ direktorius. Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie kitus įmonės administracijos vadovus tuo laikotarpiu. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tiek teismui pateiktos darbo sutarties turinys, tiek VSDFV pažyma apie suinteresuoto asmens valstybinį socialinį draudimą leidžia daryti išvadą, kad apelianto darbo santykiai su įmone nutrūko (buvo nutraukti) 2015 m. sausio 23 d. Nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai akcentavo darbo sutarties, kaip rašytinio įrodymo, trūkumus, visgi duomenys iš VSDFV šio įrodymo trūkumus pašalino, nes tiek viename, tiek kitame dokumente nurodyta ta pati darbo santykių pasibaigimo data (CPK 202 straipsnis). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad viešajame registre nėra duomenų apie kito įmonės administracijos vadovo paskyrimą, aplinkybė, jog apelianto darbo santykiai su įmone nutruko dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, neatleidžia jo nuo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Apeliacinis teismas deklaratyviais ir objektyviais duomenimis nepagrįstais pripažįsta apelianto teiginius, esą šis vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo gavęs (perėmęs) įmonės turto ir dokumentų, todėl atitinkamai neturįs galimybės jų perduoti bankroto administratoriui. Nesant duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius, apeliacinis teismas apelianto paaiškinimus, jog eidamas administracijos vadovo pareigas jis savo žinioje neturėjo įmonės dokumentų bei turto ir dėl šios priežasties po keturių mėnesių nusprendė nutraukti darbo santykius, pripažįsta apelianto pasirinkta gynybine versija. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje apeliantui, pradėjusiam eiti įmonės administracijos vadovo pareigas, teko pareiga tinkamai įteisinti (įforminti) dokumentų ir turto priėmimą, o nutraukiant darbo santykius – jų perdavimą. Netgi ir tuo atveju, jeigu įmonės turtas ir dokumentai suinteresuotam asmeniui nebuvo perduoti, darbo santykių nutraukimo metu ši aplinkybė turėjo būti objektyviai atvaizduota (fiksuota). Aptariamu atveju nesant tokių objektyvių duomenų, apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti arba dokumentų ir turto neperdavimą jam, arba aplinkybę, jog apeliantas dokumentus ir turtą perdavė kitam atsakingam asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, dokumentų ir turto (ne) perdavimo aplinkybės grindžiamos vien deklaratyviu suinteresuoto asmens aiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas suinteresuotam asmeniui baudą, pagrįstai konstatavo tiek ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos nevykdymo, tiek trukdymo bankroto procesui faktų buvimą. Todėl ir apelianto pozicija neigiant nurodytos jo pareigos egzistavimą nesudarė pagrindo panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą. Vertinant perduotinų dokumentų svarbą bankroto procedūrų vykdymui, taip pat ĮBĮ nustatytą maksimalią sankciją už šios pareigos nevykdymą (2 896 Eur dydžio bauda), apeliacinio teismo įsitikinimu, apeliantui paskirta 500 Eur bauda atitinka pažeidimo sunkumą, todėl pritaikyta sankcija laikytina proporcinga priemone.

CPK 284 straipsnyje nurodyta, kad  teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto selektyviai pateikti įrodymai (valstybinio socialinio draudimo pažyma ir neįgaliojo pažymėjimas) objektyviai nepagrindžia argumentų dėl nurodomos sunkios apelianto turtinės padėties. Nei pirmosios instancijos, nei apeliaciniam teismui nepateikta duomenų apie apelianto šeimyninę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, vertybinius popierius, kredito įstaigose laikomas lėšas ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog apelianto nurodytos aplinkybės nepateisina pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus neįvykdymo ir neatleidžia nuo būtinumo šią pareigą įvykdyti, nesudaro pagrindo paskirtąją baudą sumažinti arba išdėstyti jos mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos panaikinimo, sumažinimo arba jos mokėjimo išdėstymo, kadangi nustatyti suinteresuoto asmens veiksmai (neveikimas) pažeidžia bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, trukdo tinkamai atlikti įmonės bankroto procedūras.

           Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti apskųstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                       Gintaras Pečiulis