Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-143-493/2016

Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00378-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. H. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 17 d., apie 13 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia be savininkės D. H. sutikimo ir leidimo nukarpė D. H. priklausančias tujas, tuo padarydamas 110 eurų turtinę žalą bei pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 straipsnyje.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu R. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta jo veiksmuose nesant ATPK 503 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

D. H. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. S. nubausti administracine bauda pagal ATPK 503 straipsnį bei įpareigoti jį atlyginti padarytą žalą. Skunde apeliantė nurodo, kad R. S. savo neteisėtais veiksmais tikrai sužalojo jai priklausančius želdinius ir padarė jiems žalą, todėl yra kaltas dėl padarytos žalos. Teismas nesilaikė ATPK 257 straipsnio nuostatų ir neteisingai įvertino pateiktus duomenis bei faktus ir netinkamai pritaikė įstatymus. Teisės pažeidimo sudėtis (subjektas, subjektyvioji pusė, objektas ir objektyvioji pusė) byloje neanalizuota ir tai sutrukdė įvertinti, kad teisės pažeidimas buvo, ir pažeidėjas privalo už jį atsakyti. Apeliantės teigimu, neabejotina, kad R. S. tujas žalojo sąmoninga tyčia. Teismas neįžvelgė akivaizdžiai išreikštų ir bylai itin svarbių subjektyviosios pusės fakultatyviųjų požymių: R. S. veiksmų motyvo, tikslo, emocijų. Skunde nurodoma, kad manydamas, jog tujos turėtų būti valdomos abiejų kaimynų bendrai, R. S. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų taisyklių, numatančių kelių savininkų teisę bendrai valdyti ir naudoti turtą ir juo disponuoti. Be to, gyvenamosiose vietovėse augantys medžiai ir krūmai priskirtini saugotinų želdinių kategorijai, todėl būtina laikytis tokių želdinių genėjimo tvarkos, o R. S. jos nesilaikė. Apeliantė nurodo, kad R. S. ne trumpino, bet žalojo ir bjaurojo tujas, jų niekaip nesulygino ir darė tai slapčia. Jos manymu, pažeidėjui paskirta nuobauda ne vien tik auklėtų pažeidėja, bet ir turėtų prevencinę reikšmę, nes pažeidėją atgrasytų nuo apeliantės turto žalojimo bei teršimo.

Atsiliepime į D. H. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas nurodė, jog mano, kad nutarimas priimtas išnagrinėjus medžiagą ir atsižvelgus į nurodytas aplinkybes.

D. H. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad R. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 503 straipsnyje, įvykio ir sudėties. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Šio pažeidimo objektyvioji pusė pasireiškia turto sugadinimu ar sunaikinimu. Nagrinėjamu atveju R. S. buvo kaltinamas savavališkai apgenėjęs ant jo sutuoktinės ir nukentėjusiosios sklypų ribos augančias tujas, tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog R. S., genėdamas tujas, jas sugadino ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai žalą. Apygardos teismas tokiai išvadai pritaria, kadangi, kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, tujos, kurias neva sugadino R. S., vis dar auga ir vizualiai neatrodo, kad joms buvo pakenkta. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad R. S. veiksmais apgenėjus tujas jai buvo padaryta žala.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios ir atsakomybėn traukiamo asmens bei jo sutuoktinės, kurie yra kaimynai, vyksta nuolatiniai konfliktai. Ginčas kyla net ir dėl pačių tujų, augančių ant sklypų ribos, nuosavybės, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tai yra ne šios bylos dalykas. Įvertinus visus byloje esančius duomenis ir bylos šalių tarpusavio santykių pobūdį, konstatuotina, kad nėra pagrindo R. S. veiksmų laikyti sąmoningu noru padaryti žalą nukentėjusiosios turtui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. H. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                     Arūnas Paštuolis