Civilinė byla Nr. 3K-3-504/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.6.2;126.8;128.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės,
Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės
(pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Vaisra“ kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo
UAB ,,Vaisra“ prašymą išregistruoti įkeitimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę
kreiptis į teismą su prašymu išregistruoti įkeitimą, įkeitimo teisės
pasibaigimą, bankroto bylos iškėlimo padarinius sutartinių įsipareigojimų
vykdymui, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Pareiškėjas nuo
1997 m. liepos 16 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu yra
0,2590 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas. 2003 m. gruodžio 24 d.
pareiškėjas sudarė nurodyto žemės sklypo subnuomos sutartį su UAB ,,Kreslita“.
2007 m. gegužės 25 d. pareiškėjas, UAB ,,Kreslita“ ir UAB ,,Patikimos
investicijos“ sudarė susitarimą, kuriuo UAB ,,Kreslita“ subnuomos teises pagal
2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartį atlygintinai (už 2 750 000 Lt)
perleido UAB ,,Patikimos investicijos“, atitinkamai pakeista 2003 m. gruodžio
24 d. subnuomos sutartis, subnuomininku nurodant UAB ,,Patikimos investicijos“;
šis 2007 m. birželio 19 d. žemės sklypo subnuomos teisę įkeitė AB ,,SEB
bankas“. UAB ,,Patikimos investicijos“ nemokėjo pareiškėjui nustatyto subnuomos
mokesčio, todėl pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 3 d. vienašališkai nutraukė
subnuomos sutartį.
Pareiškėjas
kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas
išregistruoti 0,2590 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
subnuomos teisės pagal 2003 m. gruodžio 24 d. žemės sklypo subnuomos sutartį
įkeitimą. Pareiškėjas nurodė, kad, nutraukus subnuomos sutartį, baigėsi kreditoriui
AB ,,SEB bankui“ įkeistos žemės sklypo subnuomos teisės galiojimas, kartu ir
žemės sklypo subnuomos teisės įkeitimas, todėl šios teisės įkeitimas
išregistruotinas (CK 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 554, 565
straipsniai).
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. kovo 9 d. nutartimi prašymą atmetė.
Teismas nustatė,
kad subnuomos teisės įkeitimu užtikrinta prievolė AB ,,SEB bankui“ neįvykdyta,
šis atsisako perduoti, perleisti ar kitu būdu atsisakyti hipotekos kreditoriaus
teisių, UAB ,,Patikimos investicijos“ yra bankrutuojanti įmonė ir jos
administratorius prieštarauja vienašališkam subnuomos sutarties nutraukimui
kaip pažeidžiančiam įmonės kreditorių teises, todėl sprendė, kad, įkeitimo
sutarties šalims prieštaraujant, įkeitimo teisės galiojimo terminas
nelaikytinas pasibaigusiu ir negali būti taikomas CK 4.224 straipsnio 1 dalies
4 punktas dėl įkeitimo teisės pabaigos. Be to, teismas pažymėjo, kad
pareiškėjas įkeitimo lakšte nenurodytas kaip skolininkas, turto savininkas ar
kreditorius, todėl sprendė, kad prašymas paduotas asmens, neturinčio teisės jį
paduoti.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
pareiškėjo UAB ,,Vaisra“ atskirąjį skundą, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 9 d. nutartį
paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartimi UAB
,,Patikimos investicijos“ iškelta bankroto byla, todėl pagal Įmonių bankroto
įstatymo nuostatas sustabdytas visų prievolių vykdymas, tarp jų ir subnuomos
mokesčio mokėjimas. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo
vienašališkas subnuomos sutarties nutraukimas yra niekinis (Įmonių bankroto
įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CK 1.78 straipsnis, CPK 178, 185
straipsniai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra
bankrutuojančios įmonės kreditorius, nes nepatvirtintas jo finansinis reikalavimas,
taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,Patikimos investicijos“ yra
sumokėjusi visą žemės sklypo kainą ir turi teisę reikalauti perimti nuomos
teisę.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas UAB ,,Vaisra“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo
Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 9 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3 d. nutartis ir priimti naują
sprendimą – prašymą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais
argumentais:
1. Dėl
pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl įkeitimo pabaigos ir išregistravimo.
Teismai, spręsdami, kad kasatorius neturėjo teisės pateikti teismui prašymo
išregistruoti įkeitimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 565 straipsnį.
Kasatoriaus teigimu, šiame straipsnyje įvardytos įkaito davėjo ir skolininko
sąvokos aiškintinos plečiamai, nes kasatorius, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), nuomininkas, plačiąja prasme laikytinas įkaito davėju,
turinčiu teisę kreiptis dėl įkeitimo išregistravimo. Toks aiškinimas atitinka
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kasatoriaus nuomone, žuvus
daiktui ar pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, terminui, nebelieka
įkeitimo objekto, t. y. pasibaigusios teisės įkeitimas baigiasi savaime,
nepriklausomai nuo skolininko ar kreditoriaus valios. Dėl to, kasatoriaus
nuomone, nepaisant to, kas kreipėsi dėl įkeitimo išregistravimo, teismui pakako
nustatyti faktą, kad 2003 m. gruodžio 24 d. žemės sklypo subnuomos sutartis
pasibaigė ir, nustačius šį faktą, išregistruoti įkeitimą. Kasatoriaus teigimu,
neturi reikšmės tai, ar įkeitimu užtikrinta prievolė yra įvykdyta, taip pat ar
hipotekos kreditorius sutinka perleisti, atsisakyti ir pan. savo teises, nes
visos šios teisės pasibaigė, nutraukus subnuomos sutartį.
2. Dėl
įkeitimo teisės pabaigos ir sutarties nutraukimo teisėtumo. Kasatorius ir
UAB ,,Patikimos investicijos“ 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartyje
susitarė, kad subnuomos mokestis už pirmąjį pusmetį bus sumokamas iki kiekvienų
metų gegužės 31 d., o už antrąjį pusmetį – iki kiekvienų metų spalio 31 d.,
tačiau šių įsipareigojimų UAB ,,Patikimos investicijos“ neįvykdė ir to
neginčija. Be to, UAB ,,Patikimos investicijos“ iškelta bankroto byla, dėl to
kasatorius negalėjo pagrįstai tikėtis, kad subnuomos sutartis bus įvykdyta
ateityje. Dėl šių priežasčių kasatorius, vadovaudamasis CK 6.217 ir 6.564
straipsniais, vienašališkai nuo 2010 m. sausio 3 d. nutraukė žemės sklypo
subnuomos sutartį. Bankrutuojanti UAB ,,Patikimos investicijos“ dėl tokio
sutarties nutraukimo prieštaravimų nereiškė, į pretenzijas, kuriomis kasatorius
reikalavo sumokėti subnuomos mokestį, ir į pranešimą dėl sutarties nutraukimo
neatsakė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
Apeliacinės instancijos teismo nurodytos taisyklės, kad, iškėlus bankroto bylą,
sustabdomas visų įmonės prievolių vykdymas, Įmonių bankroto įstatyme nėra.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, teismui priėmus pareiškimą
dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdomas įmonės turto realizavimas ir (ar)
išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, bet ne įmonės prievolių vykdymas.
Įmonės prievolių vykdymo sustabdymas, iškėlus šiai bankroto bylą, prieštarautų
pagrindiniams CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200 ir 6.205 straipsniuose
įtvirtintiems prievolių ir sutarčių vykdymo principams, nes taip įmonė galėtų
nebevykdyti jokių prievolių, atitinkamai nagrinėjamu atveju UAB ,,Patikimos
investicijos“ įgytų galimybę neatlygintinai naudotis žemės sklypu, subnuomos
sutartis savaime taptų panaudos sutartimi, kurios net negalima nutraukti, o
kasatorius prarastų galimybę naudotis nuomojamu žemės sklypu, tačiau privalėtų
mokėti nuomos mokestį valstybei. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7
dalies 4 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto
bylą, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo
dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų
sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp
jų nuomos, panaudos) <...> laikomos pasibaigusiomis <...>.
Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti
bankroto bylą, pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių neįvykdymą
suinteresuotiems asmenims praneša įmonės administratorius. Apie tai, kad 2003
m. gruodžio 24 d. subnuomos sutarties neketina vykdyti, UAB ,,Patikimos
investicijos“ bankroto administratorius kasatoriui nepranešė, dėl to,
kasatoriaus teigimu, darytina išvada, kad sutartis ir toliau turėjo būti
vykdoma, atitinkamai – mokamas nuomos mokestis.
3. Dėl
įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino
byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai priėjo prie išvados, kad UAB
,,Patikimos investicijos“ yra sumokėjusi visą žemės sklypo kainą ir turi teisę
reikalauti perimti nuomos teisę. 2007 m. gegužės 25 d. susitarimu dėl teisių ir
pareigų pagal 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartį perleidimo UAB
,,Patikimos investicijos“ iš UAB ,,Krelista“ už 2 750 000 Lt įsigijo teises ir
pareigas pagal 2003 m. gruodžio 24 d. subnuomos sutartį, t. y. įgijo teisę
šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis subnuomoti žemės sklypą. Teisių ir
pareigų įsigijimą pagal šią sutartį finansavo AB ,,SEB bankas“. Tačiau,
kasatoriaus teigimu, tai nereiškia, kad UAB ,,Patikimos investicijos“ sumokėjo
visą žemės sklypo kainą ir turi teisę perimti jo nuomos teisę. Kasatorius ginčo
žemės sklypo nuomos teisės neperleido ir neketino to daryti. Apeliacinės
instancijos teismas, neatidžiai vertindamas įrodymus, priėjo prie išvadų,
kurios gali sukelti teisinių padarinių šalims ateityje, pasisakė dėl
aplinkybių, kurios yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.
Atsiliepimų į
kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl subjektų,
turinčių teisę prašyti išregistruoti įkeitimo sandorį CPK XXXVI skyriuje
nustatyta tvarka
CPK XXXVI
skyriuje įtvirtintos bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų
dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos
perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų
pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos
ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo taisyklės turi šio
civilinio proceso teisės instituto prigimties nulemtų ypatumų. Kasacinio teismo
praktikoje išaiškinta, kad specialiosios proceso teisės – CPK
XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos ar įkeitimo
institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą supaprastinta ir
pagreitinta tvarka. Tokia hipotekos instituto prigimtis ir esmė nulemia, kad
hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose
teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui,
priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl
teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinis
teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius
su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą,
siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat
ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas
veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo
reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas
„Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009;
2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB
SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m.
balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc
v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Kasacinio teismo
praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo
ypatumus, taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla
ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos
dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo
nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos
Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio
31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas
v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008;
2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas
„Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Pagal CPK XXXVI
skyriaus normas nagrinėjamoms byloms būdingas procedūrų formalizavimas, kuris inter
alia reiškiasi tuo, kad įstatyme apibrėžiami konkretūs asmenys, kurie gali
būti hipotekos ar įkeitimo procedūros dalyviais ir naudotis atitinkamomis
procesinėmis teisėmis. Hipotekos ar įkeitimo procese dalyvaujantys asmenys yra
atitinkamų materialinių santykių dalyviai, nurodyti įkeitimo lakšte. Įkeitimo
sandorio atveju tokiais asmenimis gali būti įkaito davėjas (kilnojamojo daikto
ar turtinės teisės savininkas), skolininkas, kreditorius, asmuo, kuriam
perduodamas įkeitimo objektas (CK 4.198, 4.201 straipsniai). Įkaito davėju
įkeitimo sutartyje gali būti tiek pats skolininkas, tiek trečiasis asmuo;
įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto ar turtinės teisės savininkas ar
asmuo, kuri įgis įkeitimo objektą ateityje (CK 4.206 straipsnio 1, 2 dalys).
CPK XXXVI
skyriaus normose nustatyta, kad hipoteka ar įkeitimas gali būti išregistruoti
įkaito davėjo ar skolininko, kreditoriaus iniciatyva, įsiteisėjusio teismo
sprendimo pagrindu. Pagal CPK 565 straipsnį reikalauti, kad hipoteka ar
įkeitimas būtų baigtas, turi teisę įkaito davėjas ir skolininkas; kad toks
prašymas būtų patenkintas, šie asmenys turi pateikti hipotekos teisėjui
hipotekos ar įkeitimo lakštą, kuriame turi būti pažymėta, kad visi hipotekos ar
įkeitimo sutarties reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos ar
įkeitimo pabaigos pagrindai. Jeigu esant hipotekos ar įkeitimo pabaigos
pagrindams kreditorius atsisako grąžinti įkaito davėjui ar skolininkui
hipotekos ar įkeitimo lakštą ar pateikti šį lakštą Hipotekos skyriui, hipotekos
ar įkeitimas gali būti išregistruoti pagal hipotekos teisėjo nutartį (CPK 565
straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu
atveju įkeitimo objektas yra žemės sklypo subnuomos teisė, įkeitimo lakšte
įkaito davėju įregistruota UAB ,,Patikimos investicijos“, prašymą išregistruoti
įkeitimą padavė ne įkeitimo objekto - subnuomos teisės - savininkas, o žemės
sklypo nuomininkas (kasatorius). Kasatoriaus argumentas, kad jis laikytinas
subnuomos teisės savininku ,,plačiąja prasme“, neatitinka įstatyme įtvirtinto
reguliavimo. Nuomos teisė ir subnuomos teisė yra skirtingos turtinės
prievolinės teisės, galinčios būti nuosavybės teisės objektais (CK 1.112
straipsnis), atsirandančios skirtingais pagrindais: nuomos teisė - sudarius
nuomos sutartį, subnuomos teisė - sudarius subnuomos sutartį; nuomos ar
subnuomos sutarčiai pasibaigus pasibaigia ir atitinkama turtinė teisė. Žemės
sklypo subnuomos teisės savininkas yra žemės sklypo subnuomininkas. Kasatorius
nėra įkeitimo proceso, įtvirtinto CPK XXXVI skyriuje, dalyvis, jis nenurodytas
įkaito davėju įkeitimo lakšte, todėl neturi subjektinės teisės pateikti prašymą
dėl įkeitimo pabaigos pagal CPK 565 straipsnį. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai
atsisakė priimti kasatoriaus prašymą ir nagrinėti šį ypatingosios teisenos
tvarka pagal hipotekos ar įkeitimo bylų nagrinėjimui skirtas proceso taisykles.
Taip nepaneigiama kasatoriaus teisė kreiptis teisminės gynybos ginčo teisenos
tvarka.
Dėl
bankrutuojančios įmonės kontrahento teisės nutraukti sutartį
Kasacinio skundo argumentų įvertinimui aktualus Įmonių bankroto įstatymo 10
straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimas ir taikymas. Šioje įstatymo normoje,
reglamentuojančioje bankroto bylos iškėlimo teisinius padarinius, inter alia
nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą,
išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka; nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su
darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas; negali būti nustatoma
priverstinė hipoteka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios
imperatyviosios įstatymo nuostatos yra skirtos bankrutuojančios įmonės
vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai
ir įmonės turtas būtų proporcingai paskirstomas kreditorių reikalavimų dydžiui,
atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taip užtikrinama, kad bankrutuojančios
įmonės turtas parduodamas ir gautos lėšos paskirstomos kreditoriams Įmonių
bankroto įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija v. AB ,,Agrovegas“, bylos Nr. 3K-3-484/2004;
2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Edisa“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
bylos Nr. 3K-3-31/2008, kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2009
m. sausio 30 d. nutartimi UAB ,,Patikimos investicijos“ iškėlus bankroto bylą,
pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas buvo sustabdytas visų prievolių
vykdymas, tarp jų ir subnuomos mokesčio mokėjimas, todėl pareiškėjo vienašališkas
subnuomos sutarties nutraukimas prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto
įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normoms ir yra niekinis sandoris.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada
padaryta neteisingai pritaikius materialinius įstatymus ir yra nepagrįsta bei
neteisėta. Iš cituoto Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto
teksto akivaizdu, kad jame nėra nuostatų, draudžiančių nutraukti sutartis su
bankrutuojančia įmone. Aptariamos Įmonių bankroto nuostatos savo esme yra
civilinės apyvartos ir atitinkamų jos dalyvių teisių apribojimas, todėl negali
būti aiškinamos plečiamai. Toks draudimas reikštų neproporcingą
bankrutuojančios įmonės kontrahentų interesų pažeidimą ir prieštarautų
bendriesiems teisingumo bei protingumo principams.
Be to, pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatyme
įtvirtintą reguliavimą bankroto bylos iškėlimo faktas per se nesiejamas
su įmonės ūkinės veiklos ir jos sudarytų sutarčių nutraukimu, tačiau pagal
įstatymą leistina tik tokia bankrutuojančios įmonės veikla, kuri nedidina jos
finansinių įsipareigojimų. Bankrutuojanti įmonė turi teisę nutraukti sutartis,
kurių terminas dar nepasibaigęs, jeigu tokių sutarčių vykdymas prieštarauja
pačios įmonės ir jos kreditorių interesams; įmonė turi teisę verstis ūkine
komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių
nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms
išlaidoms; jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl
neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35
straipsnyje nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies
4, 5 punktai).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įmonių bankroto įstatymo
10 straipsnio 7 dalies 3 punktu draudžiama, įsiteisėjus teismo nutarčiai
iškelti bankroto bylą, išreikalauti iš bankrutuojančios įmonės skolas pagal
sutartis kitaip nei įstatyme nustatyta įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo
tvarka, tačiau nedraudžiama nutraukti sutartį su bankrutuojančia įmone inter
alia tuo pagrindu, kad ji nevykdo savo prievolių. Vienašališkas sutarties
su bankrutuojančia įmone nutraukimas per se nepažeidžia imperatyviųjų
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normų, todėl šiuo
pagrindu negali būti laikomas niekiniu sandoriu. Kartu pažymėtina, kad tai
niekaip nedaro įtakos bankrutuojančios įmonės teisei ginčyti vienašališką
sutarties nutraukimą ar galimybei konstatuoti tokio sandorio niekinį pobūdį dėl
kitų įstatyme įtvirtintų pagrindų.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad
bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė tenkinti kasatoriaus prašymą
išregistruoti įkeitimą kaip paduotą tokios teisės neturinčio asmens, todėl
skundžiami procesiniai sprendimai paliekami iš esmės nepakeisti, iš apeliacinės
instancijos teismo nutarties pašalinant argumentus, kuriais ex officio
konstatuotas niekinis vienašališko subnuomos sutarties nutraukimo sandorio
pobūdis.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos
teisme
Kasacinės instancijos teisme patirta 42,60 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 3
d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš teismo nutarties
motyvuojamosios dalies argumentus, kuriais konstatuota, kad UAB ,,Vaisra“ ir
BUAB ,,Patikimos investicijos“ 2003 m. gruodžio 24 d. žemės sklypo subnuomos
sutarties vienašališkas nutraukimas UAB ,,Vaisra“ 2010 m. sausio 3 d.
pareiškimu yra niekinis sandoris.
Priteisti iš UAB
,,Vaisra“ valstybei 42,60 (keturiasdešimt du litus 60 ct) išlaidų, susijusių su
bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigita
Rudėnaitė