Civilinė byla Nr. 3K-3-119/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05819-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. B. ieškinį atsakovui R. B., tretieji asmenys J. B., R. P.-B, dėl išlaikymo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. G. esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Ieškovė M. M. B. 2010 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš tėvo R. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., t. y. iki jai sukaks 24 metai, taip pat išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d., skaičiuojant po 600 Lt per mėnesį, iš viso 5900 Lt. Ji nurodė, kad mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, neturi galimybės dirbti, nes tai trukdytų studijų kokybei, be to, reikalingos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos. Priteistino išlaikymo dydį ieškovė grindė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas 600 Lt per mėnesį išlaikymas nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2010 m. liepos 31 d. (nuo pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo). Ieškovė pažymėjo, kad gyvena su ją išlaikančia motina J. B.. Atsakovas iki ieškovės pilnametystės išlaikymą teikė ne visą ir nereguliariai, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. mokėjo nuo 100 iki 300 Lt kas mėnesį, iš viso sumokėjo 1900 Lt, kai privalėjo mokėti po 600 Lt, todėl ieškovė prašė priteisti skirtumą - 5900 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškovė mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sukaks 24 metų amžiaus, taip pat priteisė ieškovės naudai 5900 Lt išlaikymo skolą. Teismas nustatė, kad ieškovė ir Vilniaus universitetas 2010 m. liepos 24 d. sudarė sutartį dėl studijų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dieniniame skyriuje, medicinos studijų programoje, taip pat nustatė, jog ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, savarankiškai užsidirbti negali, nes privalo daug laiko skirti mokymuisi. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovė įstojo į valstybės finansuojamą studijų vietą, patvirtina, jog ji mokosi pažangiai, yra rūpestinga ir sąžiningai siekia įgyti pasirinktą specialybę. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas ir gauna apie 2500 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuosavybės teisėmis turi ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 214 000 Lt., išlaiko nepilnametę dukterį A. B.. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės motinos pajamos yra apie 1300 Lt per mėnesį, nekilnojamojo turto ji neturi, teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės motinos, todėl jis privalo prie ieškovės išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei motina. Teismas nustatė, kad ieškovės poreikių patenkinimui reikia ne mažiau kaip 1000 Lt per mėnesį, sprendė, jog 60 proc. šios sumos priteistina iš atsakovo, o 40 proc. tenka trečiajam asmeniui J. B.. Dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. priteisimo teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad ieškovės išlaikymui buvo reikalinga ne mažiau nei 1000 Lt per mėnesį, atsakovas jai tinkamo išlaikymo neteikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį nurodydamas, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis ieškovei priteisiamas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., o ne nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus apie tai, kad rektoriaus 2011 m. sausio 20 d. įsakymu studijų sutartis su ieškove buvo nutraukta jos prašymu, taip pat kad ieškovė nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. sausio 28 d. gydėsi Vilniaus miesto psichikos centre konsultacinio centro dienos stacionare, po to jai rekomenduota tęsti gydymą pas poliklinikos psichiatrą, ambulatorinis psichoterapinis gydymas bei medikamentai, kolegija konstatavo, kad ieškovės studijos buvo nutrauktos dėl svarbių priežasčių (sveikatos sutrikimų), todėl nėra pagrindo atsakovui nemokėti priteisto išlaikymo ieškovei studijuojant universitete, kai nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nepažangų mokymąsi. Tikslindama pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį kolegija nurodė, kad paramos priteisimo data nustatoma atsižvelgiant į mokslo metų pradžią.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Bylą nagrinėjusių teismų sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimui, kuriame nurodyta, kad išlaikymą iš tėvų priteisti paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje; išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo privalo tinkamai vykdyti savo pareigas tėvų atžvilgiu (gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą); reikalavimas priteisti išlaikymą negali pažeisti kitų asmenų teisių. Teismų sprendimai priimti pažeidžiant CK 3.194 straipsnį bei ignoruojant suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis, jis turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir sąžiningai vykdyti pareigą mokytis. Tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis nustatoma atsižvelgiant į tai, ar jie turi galimybių išlaikymą teikti, ar jiems patiems parama nėra reikalinga, ar nebus iš esmės pabloginta paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis, ar priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti. Viena galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi Valstybės finansuojamų studijų sutartį, kuri patvirtina, jog už studijas ieškovei mokėti nereikia, o teisme ieškovė patvirtino nebandžiusi gauti paskolos studijoms. Taigi ieškovė nedėjo pastangų, kad galėtų pati užtikrinti savo pragyvenimą. Sprendžiant dėl paramos priteisimo turi būti įvertintas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie bylos buvo pridėti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu buvo nutraukusi studijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji buvo pažangi studentė (nors sugebėjo per vieną egzaminų sesiją atsiskaityti tik už vieną discipliną iš penkių), o tinkamai negalėjo laikyti egzaminų dėl prastos sveikatos būklės, kuri jai nesutrukdė dalyvauti bylos nagrinėjimo procese teisme. Byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad ieškovė niekina atsakovą, jo visiškai negerbia ir nevykdo savo kaip dukters pareigų tėvui, o reikalauja tik išlaikymo.
- Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo gaunamų pajamų ir būtinų išlaidų santykį, akivaizdu, kad skundžiamas teismo sprendimas šiurkščiai pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Skundžiamas teismo sprendimas sukuria situaciją, kai dėl ieškovės tariamų poreikių patenkinimo sąskaita, atsakovui nelieka lėšų išlaikyti nepilnametę dukterį, užtikrinti jos teisę į būstą, pragyvenimą, tinkamas raidos ir ugdymo sąlygas. Be to, teismai, vertindami atsakovo turtinę padėtį, sutapatino turto ir turtinės padėties sąvokas, t. y. nustatydami atsakovo turtinę padėtį nevertino jo įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, kurie yra didesni už atsakovo nuosavybės teise valdomo turto vertę, nors imperatyviosios įstatymo nuostatos (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) įtvirtina teismo pareigą atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, o ne į turimą turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad žemesniųjų instancijų teismai priėmė sprendimus, prieštaraujančius ne tik imperatyviosioms teisės normoms, bet ir Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė priimant teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme nebuvo aukštosios ar profesinės mokyklos studentė, iki studijų nutraukimo buvo nepažangi ir nesąžininga, nesirūpino savo išlaikymu ir nevykdė pareigų tėvui.
- Ieškovė savo reikalavimus dėl išlaikymo skolos (5900 Lt) grindžia aplinkybėmis, kurios, jos teigimu, yra įrodytos anksčiau nagrinėtoje byloje tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko, nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1360-391/2010. Joje nėra rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti vaiko specialių poreikių būtinybę per laikotarpį, už kurį priteistas išlaikymas, taip pat jokių duomenų apie tėvų turtinę padėtį nurodytu laikotarpiu, todėl reikalavimas priteisti išlaikymo skolą yra neįrodytas ir negalėjo būti tenkinamas. Byloje ieškovei atstovavo kvalifikuotas teisininkas, jai buvo žinoma apie teisę pareikšti reikalavimą dėl išlaikymo už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d., o ne reikšti reikalavimus dalimis ir taip didinti bylinėjimosi išlaidas ir pažeisti teisėtų lūkesčių principą. Tai, kad ankstesnėje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. reiškia, kad tuo metu atsakovo teiktas išlaikymas visiškai atitiko jos lūkesčius ir poreikius. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad ieškovės keliamas reikalavimas priteisti skolą už laikotarpį, kuris yra ankstesnis, negu nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-1360-391/2010, negalėjo būti tenkinamas ir turėjo būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
- Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį šioje byloje, pažeidė proceso teisės normas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies atmetė ieškovės reikalavimus, tačiau paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti teismų procesinius sprendimus bei priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Kasaciniame skunde yra keliami fakto klausimai, kuriuos teismai išnagrinėjo pagal byloje surinktą medžiagą. Kasatorius yra neteisus teigdamas, kad teismai neišnagrinėjo, ar ieškovė, neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi aukštojoje mokykloje, nes byloje surinkti įrodymai pavirtina, kad ieškovė studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete valstybės finansuojamoje vietoje dieninių studijų grupėje, todėl paskolos studijoms ji nebūtų gavusi, nes neatitiko paskolos studijoms skyrimo reikalavimo. Nutraukusi studijas dėl sveikatos būklės, išlaikymo studijoms ieškovė nereikalavo, įsidarbino ir vasarą dirbo, nes suprato, kad išlaikymui gauti yra būtina sąlyga – reikalavimas studijuoti. Kasatorius taip pat neteisus, teigdamas, kad ieškovė netinkamai vykdo savo pareigas tėvui (tėvą gerbti, globoti jį senatvėje ir tausoti jo palikimą). Kasatorius nėra sulaukęs pensinio amžiaus, yra sveikas, darbingas, turi šeimą, sutuoktinę, todėl pareigai globoti senatvėje nėra faktinio pagrindo. Kasatoriaus vertinimas dėl jo pagarbos yra subjektyvus, nes nežinojimas, kad tėvas susilaukė vaiko kitoje šeimoje negali būti vertinamas kaip tėvo negerbimas ar niekinimas. Priešingai, pati ieškovė turi teisę manyti, kad yra savo tėvo negerbiama, menkinama, niekinama, žeminama, o jos uždarumą tėvo atžvilgiu lėmė vaikystėje patirta fizinė prievarta. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai nesiaiškino, ar reikalavimas priteisti išlaikymą nepažeis kitų asmenų teisių, yra nepagrįsti, jo pateikti įrodymai nesudarė pagrindo konstatuoti, kad gaunamų pajamų nepakanka tiek nepilnametei dukteriai, tiek ieškovei išlaikyti, taip pat nenustatyta, kad išlaikymas būtų iš esmės pabloginęs atsakovo turtinę padėtį ar būtų sukėlęs žalos atsakovui ar kitiems asmenims.
- Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl 5900 Lt išlaikymo skolos priteisimo, nes byla dėl tėvų santuokos nutraukimo ir joje išnagrinėtos aplinkybės neriboja ieškovės teisės pareikšti reikalavimą tėvui ją išlaikyti.
- Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies atmetė ieškovės reikalavimus, tačiau ieškovės reikalavimų dalis apeliacinės instancijos teisme nebuvo atmesta. Šis teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tik patikslino sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo laikotarpio pradžios (vietoj rugpjūčio mėnesio nurodė rugsėjo mėnesį), todėl kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.
Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė 2010 m. liepos 24 d. sudarė sutartį su Vilniaus universitetu ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 20 d. studijavo Medicinos fakulteto dieniniame skyriuje, medicinos studijų programoje; studijų laikotarpiu dirbti ir pati save išlaikyti negalėjo; nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar registruojamų transporto priemonių neturėjo. Dėl to išlaikymo būtinybė byloje konstatuota pagrįstai. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad sąžiningas pareigos mokytis vykdymas byloje buvo nustatytas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo pradiniame studijų etape, kai egzaminai nebuvo laikomi, todėl vertinti ieškovės mokymąsi kaip nepažangų nebuvo pagrindo. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirmoji sesija Universitete neišlaikyta dėl ligos, nes ieškovė 2010 m. gruodžio 17 d.–2011 m. sausio 28 d. gydėsi Vilniaus miesto psichikos centre. Galimybę teigti, kad ieškovė sąžiningai vykdė pareigą mokytis suponuoja ir byloje esantis brandos atestato priedas, iš kurio matyti ieškovės mokymosi rezultatų vidurinėje mokykloje, tarp jų ir baigiamųjų egzaminų, aukšti įvertinimai bei faktas, kad ieškovė buvo priimta studijuoti į valstybės finansuojamą vietą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esamų duomenų apie ieškovės studijas, jos turtinę, sveikatos padėtį, taip pat apie tėvų gaunamas pajamas, jų darbingą amžių ir pan., įvertinus jų visetą, visiškai pakako, atsižvelgiant į materialiosios teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir aktualius Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatuoti kasatoriaus išlaikymo prievolės pilnamečiam vaikui (ieškovei) buvimą. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius, kasaciniu skundu ginčydamas teismų konstatuotos jo prievolės egzistavimą, iš esmės siekia, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės būtų įvertintos kitaip, tačiau kaip kasacijos pagrindo nekelia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo ar netinkamo taikymo klausimo. Kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėję teismai, konstatuodami kasatoriaus išlaikymo prievolės ieškovei egzistavimą, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime bei kasacinio teismo praktikoje išdėstytų išaiškinimų, pažeidė CK 3.194 straipsnį.
Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, yra išaiškinta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 15 d nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti kriterijai yra reikšmingi ir sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius yra darbingas ir gauna apie 2500 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuosavybės teisėmis turi ½ dalį buto, kurio rinkos vertė 214 000 Lt, išlaiko nepilnametę dukterį, ieškovės motinos pajamos yra apie 1300 Lt per mėnesį, nekilnojamojo turto ji neturi, ir konstatavo, kad kasatoriaus turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės motinos, todėl jis privalo prie ieškovės išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei motina. Ši išvada laikytina nepagrįsta. Faktas, kad kasatorius nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį daiktą, savaime neatskleidžia jo turtinės padėties. Kaip teisingai nurodyta kasaciniame skunde, turto ir turtinės padėties sąvokos nėra tapačios. Tinkamas turtinės padėties nustatymas galimas tik įvertinus turto ir finansinių įsipareigojimų balansą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, be nuosavybės teise valdomo turto bei pajamų, atsakovas turi pakankamai didelių skolų, taip pat prievolę išlaikyti kitą savo vaiką – nepilnametę dukterį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pagrindo teigti, jog ieškovės tėvo (kasatoriaus) turtinė padėtis yra geresnė nei motinos, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai šios bylos duomenys lemia išvadą, kad konstituciniam socialinio solidarumo principui šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju yra proporcingas 300 Lt per mėnesį išlaikymo pilnametei aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentei (ieškovei) dydis. Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami iš kasatoriaus ieškovei priteistino išlaikymo iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, dydį – 600 Lt per mėnesį, netinkamai taikė CK 3.193 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų procesiniai sprendimai keistini ir iš kasatoriaus priteista 600 Lt per mėnesį išlaikymo suma mažintina iki 300 Lt per mėnesį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo skolos iki ieškovės pilnametystės
Kasaciniame skunde teigiama, kad išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. (kol ieškovė buvo nepilnametė) priteista nepagrįstai, nes byloje nėra rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti vaiko specialiųjų poreikių būtinybę bei tėvų turtinę padėtį tuo laikotarpiu, be to, ieškovės reikalavimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir laikytinas piktnaudžiavimu teise, nes ji šio reikalavimo nereiškė ankstesnėje byloje, kurioje reikalavo priteisti išlaikymą už laikotarpį nuo pilnametystės iki mokymosi vidurinėje mokykloje pabaigos.
Šiuos argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas pareigą teikti ieškovei išlaikymą laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. vykdė netinkamai, ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų senaties termino, o jos prašoma priteisti išlaikymo skola neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Tai, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo už abu laikotarpius iš karto, neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).
Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Aptariama pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tai, jog išlaikymą nurodytu laikotarpiu ieškovei teikė motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo teikiamas išlaikymas vaikui nebuvo reikalingas ir jį nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo atleisti.
Jau buvo minėta, kad vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius, kasaciniu skundu ginčydamas teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis iš jo priteista išlaikymo skola, iš esmės siekia, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės būtų įvertintos kitaip, tačiau kaip kasacijos pagrindo nekelia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo ar netinkamo taikymo klausimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis, pažymi, kad kasatorius neįrodė, jog jo turtinė padėtis ar kitos bylai reikšmingos aplinkybės (išlaikytinių skaičius, gaunamos pajamos, turimas turtas bei finansiniai įsipareigojimai) laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. buvo iš esmės skirtingos nei ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės, o ieškovės pateikti dokumentai įrodo, kad jai dėl 2008 m. sausio mėnesį pašalintos tulžies pūslės buvo reikalingos padidintos išlaidos sveikatos priežiūrai, pagerintas maitinimas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad išlaikymo skolos priteisimas būtų iš esmės pabloginęs jo turtinę padėtį, sukėlęs žalos jam ar kitiems asmenims Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl išlaikymo skolos priteisimo nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė, vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad toks netinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimas nėra teisinis pagrindas keisti ar naikinti iš esmės teisingą sprendimo dalį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl kasacinio skundo argumentų apie CPK 93 straipsnio 2 dalies pažeidimą
Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies atmetė ieškovės reikalavimus, tačiau paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.
Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, pirma, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimus pakeisti pirmosios instancijos teismo taikytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnio 3 dalis, į kurios pažeidimą kasatorius neapeliuoja. Antra, iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad šis teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tik patikslino jo rezoliucinę dalį. Kasaciniame skunde kasatorius neteigia, kad taip elgdamasis apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 326 straipsnį, reglamentuojantį apeliacinės instancijos teismo teises.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeičiant apskųstus procesinius sprendimus, pakeistinas taikytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, taip pat priteistinos kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2, 4 dalys, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ieškovė iš viso turėjo 563 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš kasatoriaus priteistina 422,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kasatorius šioje byloje turėjo 786 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį ir kasacinį skundus, taip pat 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pastaroji suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, bylos sudėtingumą. Dėl to proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės kasatoriaus naudai priteistina 496,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje iš viso patirta 90,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos taip: iš ieškovės – 22,70 Lt, iš kasatoriaus – 68,70 Lt.
Ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį sumokėjimo. Šis žyminis mokestis proporcingai patenkintiems reikalavimams priteistinas valstybės naudai iš kasatoriaus, t. y. priteistina 285 Lt.
Teisėjų kolegija, atlikusi ieškovės ir kasatoriaus tarpusavio prievolių dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, konstatuoja, kad iš ieškovės kasatoriaus naudai priteistina 74,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš kasatoriaus valstybės naudai iš viso priteistina 353,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 29 d. nutartį pakeisti. Vykdytiną rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo R. B. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. M. B. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą 300 (trijų šimtų) Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki M. M. B. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus.
Priteisti iš atsakovo R. B. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. M. B. (duomenys neskelbtini) naudai 5900 (penkis tūkstančius devynis šimtus) Lt išlaikymo skolą.
Priteisti iš atsakovo R. B. (duomenys neskelbtini) 353,70 Lt (tris šimtus penkiasdešimt tris litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės M. M. B. (duomenys neskelbtini) 74,25 Lt (septyniasdešimt keturis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. B. (duomenys neskelbtini) naudai bei 22,70 Lt (dvidešimt du litus 70 ct) valstybės naudai.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti“.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Zigmas Levickis
Antanas Simniškis