Baudžiamoji byla Nr. 1-278-878/2013

Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00500-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.6.;

1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.;

1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.;

1.2.4.8.1; 1.2.5.4.; 1.2.20.15.; 2.3.6.4.5.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,

sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui,

gynėjui advokatui V. M.,

nukentėjusiajai M. M.,

specialistui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. kovo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs;

2) 2012 m. balandžio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, galutine bausme – areštu 80 parų, įpareigojant 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. M., ir sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto, baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas 6 mėnesius artintis prie nukentėjusio asmens, įpareigojimas 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. M. ir per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs;

3) 2013 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį  laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-4 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą), 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,

4) 2013 m. spalio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, subendrinta bausme laisvės atėmimu 7 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis P. M. 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) kaime motinos M. M. gyvenamojo namo virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą smogė delnu nukentėjusiajai M. M. į veidą, tokiais savo veiksmais savo motinai M. M. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis P. M. 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) kaime motinos M. M. gyvenamojo namo virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priekaištavo motinai M. M. dėl to, kad ji 2013 m. liepos mėnesį parašė pareiškimą dėl sužalojimo, ir griežtu tonu pasakė: „užmušiu“, „nukirsiu tau galvą“, dėl to M. M. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes iš karto po to jis nukentėjusiajai M. M. tyčia smogė delnu į veidą, ir, užstojęs duris, neleido jai išeiti iš namų pasikviesti pagalbos.

Be to, kaltinamasis P. M., žinodamas, kad įsiteisėjusia Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi jam yra skirti įpareigojimai iki bylos nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie M. M., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja, 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) kaime, motinos M. M. gyvenamojo namo virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priekaištavo motinai M. M. dėl to, kad ji 2013 m. liepos mėnesį parašė pareiškimą dėl sužalojimo, jai grasino ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. M., tokiais savo veiksmais tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Kaltinamasis P. M. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo savo motinai ir teismo sprendimo nevykdymo pripažino visiškai, kaltę dėl grasinimo nužudyti M. M. neigė. Parodė, kad rugsėjo 27 d. apie 11 val. parėjo išgėręs į motinos namus. Žinojo, kad negali pareiti į ten. Priekaištavo motinai, kad ši parašė pareiškimą policijai dėl sudavimo jai. Motinos užmušti nenorėjo, negrasino ją nužudyti. Gal koks žodis išsprūdo netyčia. Gal jai šiek tiek delnu švelniai sudavė per veidą. Motina nuėjo pas K. ir paskambino policijai. Jis jai durų neužtvėrė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę dėl skausmo kaltinamojo motinai M. M. sukėlimo ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo patvirtina kiti žemiau aptarti bylos faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad sūnus grįžo pas ją į namus girtas. Ji jam pasakė eiti valgyti. Sūnus kirto jai vieną kartą per veidą, per dešinį skruostą, bet nelabai stipriai, sakė, kad ji negerai kalbėjo teisme, kad jam reikės į kalėjimą, tai ją nužudys, sukapos. Jai neskaudėjo, bet tuo metu lyg skausmas nusmelkė. Ji pagalvojo, kad sūnui krito ant proto, nes jis niekada anksčiau taip nesakė. Ji nuėjo pas kaimynę K., nes norėjo paskambinti dukrai. Sūnus atėjo iš paskos, kažką sakė, klausė, ar ji eina skambinti. Dukrai skambinti ėjo, nes nežinojo, ką daryti, pagalbos šauktis pas kaimynus ji nėjo, nes jai niekas negelbsti. Iš namų išėjo pati. Kai kaimynė nepaskambino jos dukrai, nukentėjusioji nuėjo pas kitą kaimynę K., nes bijojo eiti namo. Sūnus gulėjo prie sodo nuvirtęs, tai ji grįžo namo, paskambino dukrai, pasakė, kad jo bijo. Dukra iškvietė policiją.

Tokius savo parodymus M. M. patvirtino ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama savo gyvenamąjį namą, kur P. M. jai sudavė į veidą, vietą virtuvėje, kur ji tuo metu sėdėjo ant kėdės (b.l. 17-18, 19).

Liudytoja A. K. parodė, kad pas ją apie 11.30 val. verkdama atėjo kaimynė M., buvo išsigandusi, sakė, kad sūnus sumušė, uždavė per veidą, grasino, sakė, kad P. priekaištavo dėl teismo. Ji atėjo paskambinti dukrai, gal norėjo policiją kviesti. Liudytoja neturėjo laiko skambinti jos dukrai, tad M. paverkė ir išėjo. Iš paskos jai atėjo M.. Jis nebuvo agresyvus, įėjo tik į koridorių. Jam ji liepė eiti namo, ir M. išėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialistas S. J. paaiškino, kad kaltinamajam P. M. teisiamajame posėdyje prisipažinus, jog jis sudavė savo motinai į veidą ranka, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai galimybė. Fizinis skausmas lydi trauminį poveikį. Nuo trauminio poveikio kinetinės energijos priklauso trauminis paviršius, gali būti, kad trauminio poveikio žymės ir nepasireiškia. Sąlytis irgi yra trauminis poveikis. Šiuo atveju buvo trauminis poveikis į skruostą.

Protokole-pareiškime 2013 m. rugsėjo 27 d. užfiksuota, jog M. M. policijai pranešė, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 11 val. jos sūnus P. M., būdamas neblaivus, priekaištavo dėl 2013 m. liepos mėnesį parašyto pareiškimo ir sudavė rankomis kelis smūgius į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b.1. 2).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2013 m. rugsėjo 27 d. apie 12 val. 53 min. gautas telefoninis pranešimas, kad smurtauja sūnus, nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad apie 11 val. P. M. sudavė kelis kartus į veidą rankomis motinai M. M. į veidą ir sukėlė fizinį skausmą (b.l. 4-5).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2013 m. rugsėjo 27 d. užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), M. M. priklausančiame gyvenamajame name (b.l. 6, 7, 8).

Prienų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Laimos Lubauskienės 2013 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00344-13 P. M. skirti įpareigojimai iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens M. M., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja (b.l. 25-26).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia P. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis iš pykčio tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną M. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties ir nukentėjusiosios parodymai. Teismas patikslina kaltinimo aplinkybę dėl M. M. suduotų smūgių, nes tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teigė, jog buvo suduotas tik vienas smūgis į veidą M. M., o ne du. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors kaltinamasis neigė smogęs stipriai, aiškino, kad motinai sudavė švelniai, nukentėjusioji teisme parodė, jog jai sudavimo į skruostą metu suskaudo, toks jos paaiškinimas užfiksuotas ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, be to, skausmo sukėlimo galimybę tokiu atveju patvirtino ir specialistas S. J.. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Taip pat aptarti duomenys pagrindžia P. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia nevykdė Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria jis buvo įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios M. M., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, sąlygų, nes jis, žinodamas apie šių įpareigojimų paskyrimą ir juos suvokdamas, vėl grįžo gyventi į savo motinos M. M. namus ir vėl šios atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Nors kaltinamasis neigė savo kaltę dėl grasinimo M. M. ją nužudyti, jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina pačios nukentėjusiosios, liudytojos A. K. parodymai. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. P. M. grasinimas nužudyti M. M. buvo konkretus ir realus - byloje nustatyta, kad P. M. sudavė delnu smūgius motinai į veidą ir žodžiu tiesiogiai grasino ją užmušti, jis griežtu tonu pasakė: „užmušiu“, „nukirsiu tau galvą“. Pripažintina, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas - grasinimas jai sukėlė baimę, nes kaltinamasis buvo neblaivus, agresyvus, prieš ją tuo pačiu metu vartojo ir fizinį smurtą, be to, jis anksčiau ne vieną kartą yra nuteistas už M. M. sumušimą. M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad anksčiau jos sūnus taip nebuvo sakęs, ji nežinojo, ką jai daryti, išėjo iš namų ieškoti pagalbos pas kaimynę, vėliau, šiai nesutikus paskambinti nukentėjusiosios dukrai, M. M. vis tiek negrįžo namo, bijodama P. M., ėjo pas kitą kaimynę, namo parėjo tik tada, kai pamatė, kad P. M. guli prie sodelio. Namuose nukentėjusioji paskambino ir viską pasakė savo dukrai, kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Pastebėtina, kad nukentėjusioji jau ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama iš karto po įvykio, parodė, jog ji labai bijojo, kad kaltinamasis jos tikrai neužmuštų, nes jis ne pirmą kartą prieš ją smurtauja ir sumuša (b.l. 15). Liudytoja A. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 22), parodė, kad M. M. pas ją atėjo išsigandusi, o paskui ją į liudytojos namus atėjo ir įpykęs, rankas į kumščius gniaužiantis P. M.. Pažymėtina, kad kaltinamasis fizinį smurtą pavartojo ir grasinimus išsakė kitą dieną po teisiamojo posėdžio, kuriame jam už nežymų M. M. sveikatos sutrikdymą prokuroras pasiūlė skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, yra pakankamai duomenų, jog nukentėjusioji tokioje situacijoje išsigando P. M. išsakytų grasinimų nužudyti. Kaltinamojo veiksmų pobūdis, kai jis, suduodamas smūgius į veidą, išsakė grasinančius žodžius toje situacijoje, rodo, jog jis suvokė ir žinojo, kad nukentėjusiajai sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad P. M. veikė tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kuriuo pasikėsinta į teismo sprendimų vykdymo tvarką, teisingumo institucijos autoritetą, ir du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į asmens fizinę ir psichinę sveikatą, nusikalsta prieš artimą asmenį – senyvo amžiaus motiną. Kaltinamasis yra teisiamas nebe pirmą kartą (b.l. 37-40), jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis nedirba (b.l. 30), darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 33), baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (b.l. 33-35), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 50), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 32). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nors jis pripažino kaltę dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, duodamas parodymus, savo kaltę stengėsi kuo labiau sumenkinti, nebuvo atviras ir nuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,03 promilių girtumas, b.l. 51), ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaltinamasis vos per pusantrų metų laikotarpį jau penktą kartą teisiamas už motinos mušimą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo charakteristiką, jo teistumą, tai, jog neliko jokių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, nusikalstamos veikos nepasižymėjo žiaurumu, P. M. skirtina BK 140 straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. redakcija) sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis – 5 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skiriama sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t.y. 30 parų, o už BK 245 straipsnyje numatytą nusikalstamą veika skirtinas areštas, kurio trukmė, atsižvelgiant į šio baudžiamojo nusižengimo pakartotinį padarymą, nustatytina artima BK numatytam vidurkiui, t.y. 20 parų. Šios bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, jas iš dalies sudedant, ir paskirtina subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausme, jas iš dalies sudedant, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas P. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. iki 2013 m. lapkričio 27 d. (b.l. 61, 66-67, 89-90).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

P. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą,

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme, jas iš dalies sudedant, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti P. M. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. laiką.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                              Inga Liubinienė